Byla 3K-3-31/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad jo su atsakovu sudaryta darbo sutartis 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, o ne darbdavio nurodytu teisiniu pagrindu, nustatytu DK 125 straipsnio 1 dalyje, iš atsakovo priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir 18 047,12 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki visiško atsiskaitymo 2009 m. balandžio 29 d., taip pat priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

5Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1996 m. gegužės 15 d. dirbo atsakovo direktoriumi, o nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. – direktoriaus pavaduotoju. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. šalių susitarimu. Atsakovo valdybos 2008 m. rugsėjo 23 d. posėdyje nutarta sutikti atleisti ieškovą iš darbo šalių susitarimu, išmokant ieškovui 1000 Lt. Atsakovo direktorės D. K. 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. Šiame įsakyme nurodytas atsakovo įsipareigojimas atsižvelgiant į ekonominę bendrovės padėtį, gavus pajamas, pirmumo eile atsiskaityti su ieškovu. Po šiuo įrašu šalia žodžio „sutinku“ ieškovas pasirašė.

6Kasaciniame skunde išdėstytais argumentais atsakovas teigia, kad nurodytas įsipareigojimas ir ieškovo sutikimas su juo kvalifikuotinas kaip DK 141 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos, kurios atsakovas laikėsi, todėl teismai nepagrįstai konstatavo uždelsimą atsiskaityti su ieškovu. Dėl kitos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies ginčo nėra.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo formuluotę nustatydamas, kad ieškovas atleistas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. darbuotojo pareiškimu dėl ligos, trukdančios tinkamai atlikti darbą, ieškovui iš atsakovo priteisė 4060,50 Lt dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.

9Pasisakydamas atsakovo uždelsimo atsiskaityti su ieškovu klausimu, teismas nurodė, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2008 m. rugsėjo 30 d., o 3881,50 Lt atsakovo skola ieškovui buvo sumokėta 2009 m. balandžio 29 d., t. y. tik po 211 dienų, todėl už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis (DK 141 straipsnio 3 dalis). Teismas atsakovo argumentus, kad galimybės laiku atsiskaityti su ieškovu nebuvo dėl ieškovo kaltės, t. y., jam einat direktoriaus pareigas, padaryta žala lėmė blogą finansinę atsakovo padėtį, atmetė kaip neįrodytus.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą pakeitė iš dalies – panaikino sprendimo dalis dėl ieškovo atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir 4060,50 Lt išeitinės išmokos priteisimo bei šiuos ieškovo reikalavimus atmetė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio nuostatas bei nesutiko su atsakovo argumentu, kad jo 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kuriame šis pasirašė, laikytinas susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos DK 141 straipsnio 1 dalies prasme, nes jame nenustatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, atsiskaitymas susietas su sąlyga, kurios atsiradimo fakto ieškovas negali žinoti, sąlygos atsiradimo fakto konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalis, kuriomis patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovui visas kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, todėl bylą nagrinėję teismai privalėjo aiškintis, ar šalys šia galimybe nepasinaudojo, nes atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje rėmėsi šia teisės norma bei įrodinėjo, kad šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, negu nustatyta DK 141 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad atsižvelgiant į ekonominę bendrovės padėtį, gavus pajamas, atsakovas pirmumo eile atsiskaitys su ieškovu, o ieškovas nurodė, jog sutinka su tokia atsiskaitymo tvarka.

152. Darbo sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, tai laikytina CK 6.156 straipsnyje įtvirtinto sutarties laisvės principo išraiškos forma darbo teisėje. Šalių pasirašytas susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos, įformintas 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme, šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas. Bylą nagrinėję teismai, atleidę ieškovą nuo pareigos laikytis šalių susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos, pažeidė sutarčių privalomumo ir DK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus darbo teisių įgyvendinimo bei pareigų vykdymo principus ir sudarė sąlygas ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis.

163. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme ieškovo laisvai išreikšta valia, kuri turi prioritetinę reikšmę, bet tariamai neaiškiais atsiskaitymo terminais ir sąlygomis, kurios į susitarimo tekstą buvo įtrauktos ieškovo iniciatyva. Ieškovas neneigė savo valios susitarti dėl atsiskaitymo 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme nurodytomis sąlygomis. Jis, siūlydamas atsakovui būtent tokią atsiskaitymo tvarką, negalėjo nesuprasti savo pasiūlymo esmės, nes ilgą laiką būdamas atsakovo vadovu, žinojo darbo įstatymus, atsakovo finansinę padėtį ir veiklos specifiką dėl sezoniškumo, t. y. kad artimiausiu metu atsakovas pajamų neturės. Tokią ieškovo valią patvirtina liudytojos D. K., priėmusios ieškovo pasiūlymą nutraukti darbo sutartį ir su ieškovu aptarusios jos nutraukimo sąlygas, parodymai, kurių teismai nevertino.

17Trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. P. prašo skundą atmesti ir priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei nurodo šiuos argumentus:

19Ieškovo valią susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo paneigia šios aplinkybės: UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ valdybos 2008 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokole nenurodyta apie atsiskaitymo atidėjimą; atsakovas procesiniuose dokumentuose pavėluotą atsiskaitymą motyvavo ieškovo kalte, o ne susitarimu; liudytojos D. K. parodymai patvirtina, kad prierašas dėl atsiskaitymo atsirado jos iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė atsakovo įrodinėjamo susitarimo trūkumus: nenustatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, atsiskaitymas susietas su sąlyga, kurios atsiradimo fakto ieškovas negali žinoti, sąlygos atsiradimo fakto konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl darbo teisės normų reglamentuojamo šalių susitarimo

23Byloje kilo šalių ginčas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pagal DK 141 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną turi būti išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, jeigu įstatyme ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimas gali būti teisėtas pagrindas atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju kitokia tvarka, nei nustatyta anksčiau nurodytose imperatyviosiose įstatymo nuostatose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB ,,Gepala“, bylos Nr. 3K-3-409/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012). Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo poziciją, kad pareigą atsiskaityti su ieškovu įvykdė tinkamai, grindžia būtent argumentu, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo termino.

24Byloje neginčijama apeliacinės instancijos teismo sprendimu padaryta išvada, kad ieškovas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų iš darbo atleistas šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnio nuostatas. Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Kitai šaliai sutikus su pasiūlymu, jos sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, nustatydamos, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Ieškovas pasinaudojo nurodytoje teisės normoje nustatyta galimybe – jis 2008 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. šalių susitarimu. Atsakovo valdybai 2008 m. rugsėjo 23 d. posėdyje sutikus atleisti ieškovą iš darbo šalių susitarimu, išmokant jam 1000 Lt kompensaciją, ieškovui buvo pateiktas pasirašyti direktorės D. K. 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymas, kuriuo jis atleidžiamas iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. Šiame įsakyme nurodytas atsakovo įsipareigojimas „atsižvelgiant į ekonominę bendrovės padėtį, gavus pajamas, pirmumo eile atsiskaityti su K. P.“. Ieškovas, akceptuodamas tokio susitarimo sąlygas, po susitarimo tekstu pasirašė šalia žodžio „sutinku“.

25Taigi tiek DK 125 straipsnio 1 dalies, tiek 141 straipsnio 1 dalies nuostatose nustatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui susitarti, kokia tvarka darbdavys atsiskaitys su atleidžiamu darbuotoju. Šalys atitinkamą susitarimą sudaro, kai suderina savo valią joms tuo metu rūpimomis, naudingomis ar priimtinomis (kiekvienos iš jų požiūriu) sąlygomis. Toks darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas yra dispozityvumo ir sutarčių laisvės principų išraiška darbo teisėje. Šie principai užtikrina šalims teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos bei kitų išmokų mokėjimo terminų; tai gali būti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne; darbuotojas gali nesutikti su darbdavio pasiūlymu nustatyti kitokią nei įstatyme įtvirtinta visiško atsiskaitymo tvarka. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbdavio pasiūlytų sutarties nutraukimo ar visiško atsiskaitymo sąlygų, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu dėl visiško atsiskaitymo kitokia nei įstatyme nustatyta tvarka, turėjo teisę nepasirašyti susitarimo. Darbo santykių šalims pasirašius vienos šalies pasiūlytą susitarimą, preziumuojama, kad kita šalis sutiko su susitarime išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. AB bankas Nord/LB Lietuva, bylos Nr. 3K-3-260/2004; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. VĮ Panevėžio miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-489/2005, 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-59/2007). Pažymėtina, kad darbo teisėje sutarties šalių laisvė tartis dėl sutarties sąlygų galima tokia apimtimi, kiek jos neriboja darbo teisės normos. Kai darbo sutarties šalių teisės ir pareigos konkrečiai apibrėžtos įstatyme, tai jos šalių sutartimi negali būti nustatytos kitaip.

26Civilinės teisės principų ir kitų normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu. Jeigu tam tikrų darbo teisės klausimų, susijusių su bendraisiais privatinės teisės institutais, nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti mutatis mutandis taikomi bendresni – civiliniai įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 1 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/10). DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

27Dėl sąlygos ir termino atribojimo

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme esanti nuostata dėl vėlesnio visiško atsiskaitymo su ieškovu nelaikytina susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos DK 141 straipsnio 1 dalies prasme, nes jame nenustatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, atsiskaitymas saistomas sąlygos, kurios atsiradimo fakto ieškovas negali žinoti, sąlygos atsiradimo fakto konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo susitarime nustatytas ne visiško atsiskaitymo terminas, bet sąlyga, be to, pasirinktas sąlygos pobūdis įstatyme draudžiamas, nes jos atsiradimas priklauso tik nuo skolininko valios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad terminu laikomas apibrėžtas ar neapibrėžtas laikotarpis, kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrą civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Terminas gali būti apibrėžiamas ne tik kalendorine data ar nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, bet ir įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 1.117 straipsnis). Kai šalys teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą susieja su tam tikrų aplinkybių (sąlygų) atsiradimu ar neatsiradimu ateityje, t. y. jei tikrai nežinoma, ar nurodytos aplinkybės atsiras, laikoma, kad jos sudarė sąlyginį sandorį (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Taigi sąlyginio sandorio sąlyga yra aplinkybė, kurios atsiradimo galimybė egzistuoja, tačiau tikrai nežinoma, ar ji atsiras. Jei sutarties šalys susitarė, kad teises ir pareigas jos įgis ne nuo sutarties sudarymo, o nuo sąlygos atsiradimo momento, laikoma, kad, sąlygos neatsiradus, sandoris nesukels teisinių padarinių. Toks susitarimas vertinamas kaip sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga. Nustačius, jog šalys susitarė dėl termino apibrėžimo įvykiu, kuris tikrai įvyks, negalima daryti išvados, kad terminas nenustatytas. Siekiant nustatyti, kokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai sudarant pirmiau nurodytą susitarimą, būtina aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eskom“ v. K. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2012).

29DK I skyriuje „Darbo įstatymai ir jų reglamentuojami santykiai” ir DK XII skyriuje „Darbo sutartis” nenustatyta darbo sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl ta apimtimi Civiliniame kodekse nustatytos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės papildomai taikomos ta apimtimi, kiek jos neprieštarauja DK 10 straipsnyje nustatytiems DK normų aiškinimo principams, taip pat ypatumams, kuriuos lemia darbo teisinių santykių, konkretaus darbo teisinių santykių instituto ar darbo sutarties specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/10). Aiškinant šalių pasirašytą ginčo susitarimą dėl visiško atsiskaitymo, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatytos CK 6.193 straipsnyje: esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

30Byloje pateikti atsakovo 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. balandžio 30 d. ūkinės finansinės veiklos ataskaitos duomenys, kad ieškovui padavus prašymą atleisti jį iš darbo, įmonė veikė nuostolingai ir buvo sunkioje finansinėje padėtyje. Dėl veiklos sezoniškumo atsakovas pajamų gauna tik laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Ieškovas ilgą laiką buvo atsakovo vadovas, atleidimo iš darbo metu – direktoriaus pavaduotojas, todėl jam buvo žinoma, kad, įmonei neturint lėšų veiklos sezono pabaigoje, įmonė jų neturės iki naujo sezono pradžios. Teismo posėdyje jis tai pripažino, pažymėjęs, kad, žinodamas, jog atsakovas neturi lėšų, jis dėl atsiskaitymo tarėsi su naująja direktore. Liudytoja D. K., tuo metu dirbusi atsakovo direktore, teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad, kalbėdama su ieškovu dėl atsiskaitymo galimybių esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, susitarė, jog su juo atsiskaitys įmonei gavus pajamų ir, dalyvaujant ieškovui, į įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo įtraukė nuostatą apie visiško atsiskaitymo atidėjimą iki pajamų gavimo. Taigi sutampa ieškovo ir buvusios atsakovo direktorės nurodytos susitarimo dėl visiško atsiskaitymo sudarymo aplinkybės, atskleidžiančios jo tikslą, jį sudariusių šalių tikruosius ketinimus. Šalių elgesys po susitarimo sudarymo patvirtina jo tikslą – sutarti, kad galutinis atsiskaitymas su ieškovu atidedamas iki pajamų gavimo: liudytoja D. K. nurodė, kad, vykdydama susitarimą, atsiskaitė su ieškovu prasidėjus naujajam veiklos sezonui, iš karto, kai buvo gauta pajamų; ieškovas iki visiško atsiskaitymo nereiškė pretenzijų atsakovui dėl to, kad su juo nebuvo atsiskaityta DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais terminais, o teisminės gynybos kreipėsi praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo atsiskaitymo su juo.

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą ginčo susitarimą vertinti kaip susitarimą dėl kitokio nei įtvirtintas DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyse visiško atsiskaitymo termino, nustatant atsakovo prievolę su atidedamuoju terminu, kuris sueina atsiradus tam tikrai aplinkybei, o jei jos neatsiranda, tai tą dieną, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis, 6.34 straipsnio 1 dalis ir 6.35 straipsnio 1 dalis). Šalys, gerai žinodamos sezonišką atsakovo veiklos pobūdį ir sezono pradžios laiką – gegužės mėn. – visišką atsiskaitymą siedamos su įvykiu – pajamų gavimu, susitarė, kad visiško atsiskaitymo terminas nustatomas būtent iki gegužės mėn. Byloje konstatuota visiško atsiskaitymo data – 2009 m. balandžio 29 d. – patvirtina, kad šalių įsitikinimas dėl susitarime nurodyto įvykio – atsakovo pajamų gavimo – momento buvo pagrįstas. Be to, net ieškovui negavus pajamų įprastu metu, t. y. prasidėjus veiklos sezonui, vadovaujantis CK 6.34 straipsnio 1 dalimi, būtų laikoma, kad nustatytas terminas suėjo ir prievolė atsiskaityti su ieškovu turi būti vykdoma.

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus sutarties aiškinimui reikšmingus duomenis, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo susitarimą nepagrįstai vertino kaip susitarimą dėl sąlyginės, o ne terminuotos prievolės. Pažymėtina, kad pajamų gavimas įmonėje yra objektyvus faktas. Įmonės privalo duomenis apie pajamų gavimą nuolat deklaruoti valstybinėms institucijoms, o ieškovas, ilgai dirbęs atsakovo vadovu, žinojo apie įprastinį sezono pradžios, taigi ir pajamų gavimo laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pajamų gavimo fakto ieškovas negali žinoti, o jo konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovo subjektyvaus vertinimo.

33Kolegija pažymi, kad ieškovas, pasirašydamas ginčo susitarimą dėl visiško atsiskaitymo termino atidėjimo, DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dispozityvios normos pagrindu pasirinko sutartinį visiško atsiskaitymo reglamentavimą, kartu atsisakydamas įstatyme nustatytojo. Atsakovui tinkamai įvykdžius šalių susitarimą, ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti įstatyme nustatytą reglamentavimą ir sankciją už jo nesilaikymą.

34Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis nuspręsta, jog ieškinio reikalavimas priteisti 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką tenkintinas.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36Kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, atsakovui prašant priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tenkinus kasacinį skundą, šis prašymas taip pat tenkintinas.

37Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovo reikalavimas priteisti 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką tenkintinas, iš atsakovo priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui ir 552 Lt valstybei. Kasacinio teismo teisėjų kolegijai nusprendus, kad šis ieškovo reikalavimas buvo tenkintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo panaikintina.

38Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 663,23 Lt, o už kasacinį skundą – 541,41 Lt žyminį mokestį. Šių išlaidų atlyginimo suma – 1204,64 Lt – atsakovui priteistina iš ieškovo.

39Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 45,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – 13 Lt, o pirmosios instancijos teisme – 23,80 Lt; iš viso – 82,65 Lt. Teismams atmetus visus ieškinio reikalavimus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 18 047,12 Lt (aštuoniolika tūkstančių keturiasdešimt septyni litai, 12 ct) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista bei dėl šių teismų sprendimo ir nutarties dalių priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

42Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

43Kitas Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

44Priteisti UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ (kodas 152446670) iš K. P. (duomenys neskelbtini) 1204,64 Lt (vienas tūkstantis du šimtai keturi litai, 64 ct) išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį, atlyginimą.

45Priteisti valstybei iš K. P. (duomenys neskelbtini) 82,65 Lt (aštuoniasdešimt du litai 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad jo su atsakovu... 5. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1996 m. gegužės 15 d. dirbo atsakovo... 6. Kasaciniame skunde išdėstytais argumentais atsakovas teigia, kad nurodytas... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu pakeitė... 9. Pasisakydamas atsakovo uždelsimo atsiskaityti su ieškovu klausimu, teismas... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“... 14. 1. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su... 15. 2. Darbo sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos tiek,... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakyme... 17. Trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas K. P. prašo skundą atmesti ir... 19. Ieškovo valią susitarti dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo paneigia šios... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl darbo teisės normų reglamentuojamo šalių susitarimo ... 23. Byloje kilo šalių ginčas dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pagal... 24. Byloje neginčijama apeliacinės instancijos teismo sprendimu padaryta išvada,... 25. Taigi tiek DK 125 straipsnio 1 dalies, tiek 141 straipsnio 1 dalies nuostatose... 26. Civilinės teisės principų ir kitų normų taikymas darbo teisėje... 27. Dėl sąlygos ir termino atribojimo... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo 2008... 29. DK I skyriuje „Darbo įstatymai ir jų reglamentuojami santykiai” ir DK XII... 30. Byloje pateikti atsakovo 2007 m. sausio 1 d.–2008 m. balandžio 30 d.... 31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus sutarties aiškinimui... 33. Kolegija pažymi, kad ieškovas, pasirašydamas ginčo susitarimą dėl... 34. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 36. Kai kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia... 37. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškovo reikalavimas... 38. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas už apeliacinį skundą... 39. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 45,85 Lt bylinėjimosi... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo... 42. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 43. Kitas Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo ir... 44. Priteisti UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ (kodas 152446670)... 45. Priteisti valstybei iš K. P. (duomenys neskelbtini) 82,65 Lt... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...