Byla 2A-565-777/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir D. R., atsakovų N. J. ir K. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. R., V. R. ieškinį atsakovams K. P., J. P., R. B., J. B., R. R., R. K., N. P., N. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., R. P., I. M. dėl turto atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovės N. J. priešieškinį ieškovams D. R., V. R., R. J., I. P., L. P., V. D. S., I. G. K., K. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarei J. D., K. P., J. P., R. B., J. B., P. B., R. C. (buvusiai R.), R. K., N. P. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir reikalavimo perkelti atsakovei N. J. pirkėjo teises ir pareigas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovai 2014-11-14 kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus (Palangos miesto apylinkės teismą) su ieškiniu, juo prašė pripažinti negaliojančia nuo 2014-07-28 turto atidalijimo sutartį, sudarytą tarp D. R., V. R., J. P., F. B., R. R., P. B., M. D. P., K. P. ir N. J., kuri patvirtinta Palangos miesto 1-ajame notarų biure, notarinio registro Nr. 2-1675 (toliau – turto atidalijimo sutartis).
  2. Ieškovai nurodė, jog jie bei atsakovai buvo dviejų žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ) (toliau – sklypai), bendraturčiai. Ieškovai per Palangoje veikiančią nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Palnesta“ sužinojo, jog kiti sklypų bendraturčiai organizuoja šių sklypų detalųjį planavimą, kurio tikslas suformuoti atskirus ir komerciškai patrauklius žemės sklypus poilsio pastatų, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai su jiems aptarnauti skirtu bendru sklypu inžineriniams tinklams ir susisiekimui.
  3. Ieškovai nurodė, jog 2013-11-21 atsakovui K. P. išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę atstovauti jiems visose įstaigose, įmonėse organizacijose: 1) rengiant, viešai svarstant, derinant ir tvirtinant sklypų detaliuosius planus; 2) rengiant žemės sklypų kadastrinius matavimus; 3) vykdant paminėtus pavedimus dėl detaliojo plano rengimo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, atstovauti ieškovams visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais juridiniais ir fiziniais asmenimis, gauti visus dokumentus atstovauti VĮ Registrų centre, įregistruojant pasirašytas sutartis, susitarimus, jų pakeitimus, papildymus, ieškovų vardu parengti, pasirašyti, pateikti pareiškimus, prašymus, paraiškas bei visus kitus dokumentus, reikalingus anksčiau nurodytiems pavedimams vykdyti, už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo įvykdymu.
  4. Ieškovai nurodė, jog įgaliojimą ieškovai atsakovui K. P. perdavė per UAB „Palnesta“ darbuotojus. Nurodė, jog ieškovas su atsakovu K. P. keletą kartų bendravo telefonu, įspėjo atsakovą K. P., kad šis praneštų apie detaliojo plano rengimo pabaigimą ir žemės sklypų planų parengimą, iš anksto informuotų apie planuojamą atidalytino turto sutarties pasirašymą. Ieškovai nurodė, jog su atsakovu K. P. pirmą ir vienintelį kartą susitiko 2014-08-07 jo namuose. Šio susitikimo metu K. P. paaiškino, jog dar nėra atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir tai numatoma užbaigti po mėnesio laiko, todėl sklypų atidalijimas, sukvietus visus bendraturčius, yra planuojamas 2014 m. rugsėjo mėn. Nurodė, jog 2014-08-08 ieškovas atsakovui K. P. parašė elektroninį laišką, jame, taip pat ir vėliau siųstose SMS žinutėse ir elektroniniuose laiškuose (2014-08-14, 2014-09-30, 2014-10-22) prašė informuoti apie nuosavybės atidalijimą ir planuojamą sutarties pasirašymą, tačiau atsakovas K. P. į šiuos paklausimus neatsiliepė.
  5. Ieškovai nurodė, jog 2014 m. spalio mėn. pabaigoje iš UAB „Palnesta“ darbuotojo

    5G. M. sužinojo, kad atsakovas K. P. klaidino ieškovus, nes atidalijimo sutartis iki 2014-08-07 susitikimo jau buvo sudaryta. Nurodė, jog: Palangos miesto savivaldybės taryba 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-32 patvirtino sklypų detalųjį planą; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjas 2014-07-04 sprendimu Nr. 16SK(14.16.110.)-292 pertvarkė sklypus, sujungdamas juos ir padalydamas į septynis sklypus; patvirtino šių sklypų kadastro duomenis pagal 2014-05-09 parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

  6. Ieškovai pažymėjo, jog 2014-07-28 atsakovas K. P. veikdamas pagal įgaliojimus (išskyrus atsakovę N. J.) sudarė turto atidalijimo sutartį, kurią patvirtino Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B. (sutarties notarinio registro Nr. 2-1675). Pagal šią sutartį ieškovams kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais atsakovais atiteko nuosavybės teisė į du iš septynių naujai suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų, t. y.: 1) 1081/1089 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), likusios 8/1089 dalys šio sklypo pagal sutartį atiteko K. P.; 2) 175/596 dalys kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė inžinerinėms komunikacijoms skirtame sklype Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir 20/596 dalių atiteko V. R. kaip asmeninė nuosavybė. Be to, šiame sklype F. B. atiteko 36/596 dalys, P. B. – 36/596 dalys, N. J. – 51/596 dalis, J. P. – 54/596 dalys, M. D. P. – 54/596 dalys, R. R. – 170/596 dalių.
  7. Ieškovai nurodė, jog turto atidalijimo sutartis yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia, nes ją ieškovų vardu sudarė įgaliojimus viršijęs asmuo – atsakovas K. P.. Ieškovai pažymėjo, jog iš 2013-11-21 ieškovų atsakovui K. P. išduoto įgaliojimo turinio matyti, kad ieškovai atsakovui K. P. suteikė teisę veikti jų vardu detaliojo planavimo proceso metu iki pat jo patvirtinimo bei rengiant atskirų sklypo, suformuoto detaliuoju planu, kadastrinių matavimų bylas, tačiau jam nebuvo suteikta teisė ieškovų vardu sudaryti turto atidalijimo sutartį bei įregistruoti VĮ Registrų centre. Ieškovai taip pat pažymėjo, jog ieškovų nuostata atsakovui K. P. buvo žinoma nuo pat įgaliojimo išdavimo dienos, t. y. 2013-11-21. Ieškovai nurodė, jog įgaliojimų atsakovui K. P. suteikimas buvo derinamas per nekilnojamojo turto agentūrą „Palnesta“. Ši agentūra ieškovui elektroniniu paštu atsiuntė 2013-08-28 įgaliojimo, kurį reikėtų duoti atsakovui K. P., pavyzdį. Ieškovai nurodė, jog pavyzdyje (pasiūlyme) nurodyta, kad suteikiama teisė „pasirašyti naudojimosi tvarkos ir atsidalinimo sutartis atlikti mano vardu po padalijimo ir atidalijimo suformuotų žemės sklypų teisinę registraciją VĮ Registrų centre“, tačiau ieškovai tokių įgaliojimų ir teisių 2013-11-21 įgaliojimu atsakovui K. P. nesuteikė. Ieškovai nurodė, jog nesuteikdami tokio įgaliojimo veikė sąmoningai, nes žinojo, jog jų įgaliotas asmuo – atsakovas K. P. kartu yra ir turto, kurį reikės atidalyti, vienas iš bendraturčių, ir taip siekė išvengti galimo piktnaudžiavimo bei interesų konflikto.
  8. Ieškovai nurodė, jog sužinoję apie 2014-07-28 turto atidalijimo sutartį ir su ja susipažinę, šio sandorio, kaip akivaizdžiai pažeidžiančio jų teises, nepatvirtino, todėl jis pripažintinas negaliojančiu.
  9. Ieškovai nurodė, jog ginčijama sutartimi nebuvo laikomasi susitarimų ir proporcingumo principų. Ieškovai iki atidalijimo per abu sklypus turėjo nuosavybės teisę į 0,1276 ha ploto žemę, kas procentine išraiška sudarė 17,96 procento abiejų sklypų ploto. Po atidalijimo inžinerinėms komunikacijoms skirtame sklype pagal proporcingumo principą jų turto dalis sudarytų 0,0108 ha, tačiau atidalijimo sutartimi priskirta 0,0195 ha, t. y. 0,0087 ha daugiau. Analogiškai didesnė dalis priskirta atsakovėms P., D. M. P., F. ir P. B., N. J., o atsakovas K. P. sau šiame sklype nepriskyrė jokios nuosavybės dalies, nors laikantis proporcingumo principo, jam turėjo būti priskirta 0,0011 ha, o atsakovei R. R. – 0,0120 ha mažiau. Nurodė, jog neteisingai nustačius dalis inžinerinėms komunikacijoms ir susisiekimui skirtame sklype, ginčijama atidalijimo sutartimi neteisingai buvo nustatytos nuosavybės dalys kituose sklypuose – tik R. R. atskirai asmeninės nuosavybės teise atiteko du sklypai Nr. 1 (( - )) ir Nr. 3 (( - )), o kiti keturi sklypai buvo atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, įskaitant ir sklypą Nr. 6 (( - )), atitekusį ieškovams, – jiems atiteko 1081/1089 dalis šio sklypo kartu su atsakovu K. P., kurio dalį sudaro tik 8/1089 dalys. Ieškovai pažymėjo, jog atsakovas K. P., sąmoningai veikdamas savanaudiškai ir priešingai ieškovų interesams, nesilaikydamas susitarimų dėl nuosavybės dalių nustatymo, pats sau susikūrė tokią situaciją, jog nepagrįstai tapo bendraturčiu sklype Nr. 6 (( - )), nors jis visas nuosavybės teise galėjo atitekti tik ieškovams.
  10. Ieškovai pažymėjo, jog kiti bendraturčiai (atsakovai) pavedė atlikti vienam iš sklypo bendraturčių – atsakovui K. P. sklypų detalųjį planavimą, siekdami pasidalyti minėtus du sklypus, ir konkrečių žemės sklypų planų rengimą po detaliojo plano patvirtinimo.
  11. Atsakovė (pagal priešieškinį – ieškovė) (toliau – atsakovė) N. J. pateikė priešieškinį, juo prašė: 1) pripažinti 2013-10-22 dovanojimo sutartį, kuria R. J. padovanojo ieškovui 97/3510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2/3243 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), apsimestiniu sandoriu, laikant, kad ši sutartis yra 97/3510 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2/3243 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis; 2) perkelti atsakovei N. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013-10-22 pirkimo–pardavimo sutartį, nustatant, kad atsakovė N. J. pirko, o R. J. pardavė 97/3510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2/3243 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 4 800 Lt; 2013-10-22 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-4126, nustatant, kad atsakovė N. J. pirko iš A. P. 309/6489 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 74 160 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti A. P. 74 160 Lt; iš R. J. pirko 25/1081 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 36 000 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti R. J. 36 000 Lt; iš V. D. S. pirko 309/6486 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 74 160 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti D. S. 74 160 Lt; iš I. G. K. pirko 309/6486 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 74 160 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti I. G. K. 74 160 Lt; 2013-10-22 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JD-4129, nustatant, kad atsakovė N. J. pirko iš L. P. 97/1755 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 4 080 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti L. P. 4 080 Lt; iš A. P. pirko 97/1755 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 7 680 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti A. P. 7 680 Lt; iš V. D. S. pirko 98/585 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 23 520 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti V. D. S. 23 520 Lt; iš K. P. pirko 97/1755 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 7 680 Lt; įpareigoti atsakovę N. J. sumokėti K. P. 7680 Lt; 3) priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  12. Atsakovė nurodė, kad, jos įsitikinimu, paminėtos dovanojimo sutartys ir pirkimo–pardavimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, nes nė vienas iš žemės sklypų buvusių bendraturčių, įskaitant ir atsakovę, nei iš A. P., nei iš R. J., nei iš V. D. S., nei iš I. G. K., L. P. ar K. P. negavo jokio pasiūlymo (nei rašytinio, nei žodinio) įsigyti jų parduodamas žemės sklypo dalis. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš 2014-11-28 gautų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų, žemės sklypo dalis 2013-10-22 iš A. P., R. J., V. D. S., I. G. K., L. P. ir K. P. nusipirko ieškovai sudarydami pirkimo–pardavimo sutartis.
  13. Atsakovė nurodė, jog tam, kad A. P., R. J., V. D. S., I. G. K.. L. P. bei K. P. nereikėtų siūlyti kitiems žemės sklypų bendraturčiams (ir atsakovei) pirkti pirmumo teise jų parduodamas žemės sklypų dalis, R. J. apsimestine dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovui labai mažą dalį savo žemės sklypo (iš viso buvo padovanota 20 kv. metrų per abu sklypus) tam, kad ieškovas formaliai taptų bendraturčiu, nes ieškovas, tapęs bendraturčiu, įgijo teisę kaip bendraturtis pirmenybės teise nupirkti sklypus iš A. P., R. J., V. D. S., I. G. K., L. P. ir K. P., tokiu būdu apeidamas CK 4.79 str. numatytą įpareigojimą pasiūlyti žemę pirkti tikriesiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovę.
  14. Atsakovė nurodė, jog R. J., nebūdama nei ieškovo giminaitė, nei draugė, nei pažįstama, neturėjo jokio objektyvaus pagrindo ir motyvo ieškovui padovanoti dalį savo žemės sklypų, t. y. 20 kv. m žemės. Atsakovė pažymėjo, jog dovanojimo sutartis dar labiau netenka savo prasmės dar ir dėl to, kad tą pačią dieną, t. y. 2013-10-22, tik praėjus kelioms valandoms po dovanojimo sutarties sudarymo, ieškovas nupirko iš R. J. likusią jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypų dalį. Visiškai nelogiška, kad R. J., žinodama, kad ji parduos ieškovui savo visą žemę, dalį žemės sklypų padovanojo. Nurodė, kad ieškovai teigė, kad 2013-10-22 įgijo nuosavybės teisę į minėtų sklypų dalis per nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Palnesta“, vadinasi, R. J. ir kiti pardavėjai ieškovams yra svetimi asmenys, o 2013-10-22 sudaryti sandoriai yra komercinio pobūdžio, t. y. atlygintiniai. Ši faktą patvirtina aplinkybė, jog tiek dovanojimo sutartyje, tiek pirkimo–pardavimo sutartyse Nr. 1 ir 2 yra nustatyta vienoda perleidžiamos žemės vertė, t. y. 24 000 litų už vieną arą.
  15. Atsakovė nurodė, jog tokiomis aplinkybėmis sudaryta dovanojimo sutartis akivaizdžiai buvo apsimestinė ir reikalinga tik tam, kad sudarytų sąlygas ieškovui tapti žemės sklypų bendraturčiu. Atsakovės teigimu, pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovai galėjo įsigyti pirmumo teisę į dalį žemės sklypų. Taigi, tikrasis ieškovų ketinimas buvo iš R. J. nupirkti, o R. J. ketinimas buvo parduoti, bet ne padovanoti 97/3510 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2/3243 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), todėl apsimestinė ieškovo ir R. J. sudaryta dovanojimo sutartis turi būti pripažinta pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovė pažymėjo, jog nei R. J., nei kiti pardavėjai, t. y. A. P., V. D. S., I. G. K., L. P. ar K. P., neįvykdė CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotų sąlygų ir atsakovei nepasisiūlė nei žodžiu, nei raštu pirkti jų žemės sklypų dalių, todėl atsakovė, kaip bendraturtė, turi teisę reikalauti jai perkelti ieškovų, kaip pirkėjų, teises ir pareigas pagal pasirašytas pirkimo–pardavimo sutartis su R. J., A. P., V. D. S., I. G. K., L. P. ir K. P..
  16. Atsakovė nurodė, jog apie tai, kad jos teisė pažeista, sužinojo 2014-11-28 iš dokumentų, gautų iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (2013-10-22 dovanojimo sutarties Nr. JD-4111 bei tos pačios dienos pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. JD-4125 (pakeista į Nr. JD-4129) ir Nr. JD-4126), turinio.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Pirmosios instancijos teismas 2017-11-27 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

8Dėl turto atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (ieškinio reikalavimai)

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kad ieškovai 2013-11-21 įgaliojimu (toliau – ieškovų įgaliojimas), patvirtintu Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarės D. B. (notarinio registro Nr. 5412), įgaliojo atsakovą K. P. atstovauti jiems. Įgaliojime ieškovai numatė ir įgaliojo atsakovą K. P. atstovauti ieškovams: visose įstaigose, įmonėse, organizacijose dėl žemės sklypo detaliųjų planų projekto, tuo tikslu pateikiant savivaldybei prašymą dėl detaliųjų teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo; pateikti reikiamus dokumentus; sudaryti ir pasirašyti sutartį; spręsti su sutarties vykdymu susijusius ginčus; vykdyti planavimo organizatoriaus pareigas; organizuoti detaliųjų planų rengimą; pasirinkti detaliųjų planų rengėją; sudaryti ir pasirašyti su planų rengėju sutartį detaliojo planavimo darbams atlikti; teikti detaliųjų planų projektą viešam svarstymui; teikti detaliųjų planų sprendinius detaliojo plano darbams atlikti; teikti detaliųjų planų sprendinius bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentus tikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritoriniam skyriui; teikti planavimo sąlygas, darbų programą, detaliųjų planų sprendinius, sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir kitus dokumentus derinti savivaldybei; teikti tvirtinti detaliuosius planus savivaldybės tarybai ar savivaldybės administracijos direktoriui; esant reikalui sudaryti sutartis ir (ar) susitarimus su bet kuriais trečiaisiais asmenimis dėl žemės sklypų matavimų, planų rengimo bei paskirties keitimo darbų atlikimo; atsiskaityti už suteiktas paslaugas; pasirašyti žemės sklypų ribų matavimus ir suderinimus su kaimynais. Įgaliojime taip pat numatyta, jog vykdant anksčiau nurodytus pavedimus įgaliojama: atstovauti visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat santykiuose su bet kuriais juridiniais ir fiziniais asmenimis; gauti visus dokumentus; atstovauti valstybės įmonėje Registrų centre įregistruojant pasirašytas sutartis, susitarimus, jų pakeitimus ir papildymus; ieškovų vardu parengti, pasirašyti, pateikti pareiškimus, prašymus, paraiškas bei visus kitus dokumentus, reikalingus anksčiau nurodytų pavedimų vykdymui; už juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo įvykdymu.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas K. P. viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes neturėjo teisės 2013-11-21 įgaliojimo pagrindu pasirašyti 2014-07-28 žemės sklypų atidalijimo sutartį atstovaujamųjų ieškovų vardu. Tai pirmosios instancijos teismas grindė darydamas šias išvadas.
    1. Ieškovų įgaliojime nėra nurodyta, kad atsakovas K. P. buvo įgaliotas ieškovų vardu pasirašyti žemės sklypų atidalijimo sutartį.
    2. Byloje nustatyta, jog ieškovai sąmoningai nepasirašė atsakovo K. P. pateikto įgaliojimo pavyzdžio, kuriame buvo numatytas ir žemės sklypų atidalijimo sutarties pasirašymas. Nurodė, jog ieškovai koregavo įgaliojimo tekstą dėl atsakovui K. P. nesuteikiamų teisių apimties. Nurodė, jog šias aplinkybes patvirtina Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarės D. B. 2015-08-25 rašytinis paaiškinimas Nr. 26, kuriame nurodyta, jog tvirtinant įgaliojimą ieškovas prašė išbraukti iš įgaliojimo projekto teisę atlikti veiksmus dėl naudojimosi tvarkos bei atsidalijimo sutarties pasirašymo, todėl patvirtintame įgaliojime atsakovui K. P. nebuvo suteikta teisė pasirašyti naudojimosi tvarką bei atsidalijimo sutartį.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį teismas neturi pagrindo pripažinti žemės sklypo atidalijimo sutartį negaliojančia, nes toks sandoris privalomas atstovaujamiesiems, šiuo atveju ieškovams. Tai pirmosios instancijos teismas grindė darydamas tokias išvadas.
    1. Byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog atsakovai,

      9sudarydami turto atidalijimo sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, jog ieškovų atstovas K. P. viršija jam suteiktus įgaliojimus.

    2. Ieškovai nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovai būtų žinoję apie tariamą atsakovo K. P. veikimą priešingai ieškovų interesams.
    3. Byloje nenustatyta faktų, kurie leistų spręsti, jog atsakovai nebuvo rūpestingi, sudarydami ginčijamus sandorius, priešingai, ieškovų atstovas K. P. turėjo išduotą rašytinį ir notaro patvirtintą įgaliojimą, kurį pateikė notarei prieš tvirtinant ginčo sandorį, įgaliojimas nebuvo ginčijamas ir jo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs.
    4. Atsakovai, išskyrus atsakovę N. J., buvo suteikę atsakovui K. P. įgaliojimus veikti jų vardu, organizuojant bei atliekant visus žemės sklypų detaliojo planavimo darbus, pasirašyti ginčo turto atidalijimo sutartį, kas taip pat pagrįstai atsakovams leido manyti, jog K. P. turi teisę atstovauti ne tik jiems, bet ir ieškovams, pasirašant žemės sklypo atidalijimo sutartį.
    5. Ginčijama žemės atidalijimo sutartis buvo tvirtinama notarės A. B., kuri pripažino tinkamu šio notarinio veiksmo atlikimui ieškovų pateiktą 2013-11-21 pasirašytą bei notarės D. B. patvirtintą įgaliojimą Nr. 5412.
    6. Ieškovus ir atsakovą K. P. iki ginčo siejo pasitikėjimo santykiai, nes ieškovai atsakovui K. P. kaip ir kiti atsakovai buvo suteikę pakankamai plačias teises veikti ieškovų vardu, atliekant žemės sklypo detaliojo plano rengimo bei jo tvirtinimo darbus. Tai neabejotinai leido atsakovui K. P. pagrįstai manyti, jog jis yra įgaliotas užbaigti ne tik detaliojo plano rengimą, bet ir jį pateikti tvirtinti bei pasirašyti šių darbų baigiamąjį aktą – turto atidalijimo sutartį, o po to atstovauti ieškovams VI Registrų centre, šią sutartį įregistruojant.
    7. Ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis atsakovą K. P. buvo informavęs, jog išduos siauresnės apimties įgaliojimą, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, tokias aplinkybes paneigė UAB „Planesta“ darbuotojas G. M. nurodydamas, jog ieškovai apie pakeistą įgaliojimo turinį nežinojo. Ieškovai patvirtintą notarinį įgaliojimą siuntė UAB „Palnesta“, o G. M. aplinkybės apie ieškovų sudaryto įgaliojimo turinį nebuvo atskleistos, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir atsakovas K. P. apie tai informuotas nebuvo ir būdamas įsitikinęs, kad jis visgi turi teisę atstovauti ieškovams, pasirašant turto atidalijimo sutartį, tikėtina, galėjo neatkreipti dėmesio į ieškovų jam suteiktų įgaliojimų apimtį, kuri buvo siauresnė nei jo ieškovui pateikto įgaliojimo pavyzdyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovai ne tik nepranešė apie pakeisto turinio įgaliojimą savo atstovui, apie tai nebuvo informuoti ir kiti ginčo sandorio dalyviai – bendraturčiai, kurie tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie ieškovus sužinojo tik turto atidalijimo sutarties sudarymo bei jos pasirašymo metu. Ieškovai šių aplinkybių taip pat neneigė, nurodydami, kad su bendraturčiais iki turto padalijimo sutarties pasirašymo nebendravo, nes jų nepažinojo, ir įgaliojimo turinio jiems nepranešė.
    8. Ieškovai, siekdami įgalioti atsakovą K. P., bet siųsdami pakoreguoto turinio įgaliojimą UAB „Palnesta“, apie tai nepranešę savo atstovui, kitiems bendraturčiams, nesidomėdami jiems priklausančio turto likimu ir tuo, kaip atsakovas K. P. jiems atstovauja, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, todėl būtent jiems, o ne atsakovams ir tenka visos neigiamos ginčo sutarties sudarymo pasekmės.
    9. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, kurios ginčo sandorio sudarymo metu sudarytų atsakovams pagrindą abejoti atsakovo K. P. įgaliojimų tinkamumu. Pažymėjo, jog atsakovai turėjo pagrindą manyti ir sąžiningai tikėti, kad ieškovai paskyrė atsakovą K. P. savo atstovu ne tik atstovauti jiems rengiant bei tvirtinant detalųjį planą visose įstaigose, įmonėse, organizacijose, bet ir pasirašyti jų vardu turto atidalijimo sutartį.
    10. Ieškovai, prieštaraudami ginčo žemės sklypų atidalijimo sutarčiai, nurodė, kad jų netenkina jiems tekęs žemės sklypas, prašė panaikinti ginčijamą sutartį, tačiau visiškai neatsižvelgė į tokio reikalavimo priimtinumą ir naudingumą visiems bendraturčiams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokią ieškovų poziciją teismas vertina kaip neatitinkančią bendraturčių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis.
  4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog konstatavęs, kad ginčijama turto atidalijimo sutartis yra privaloma atstovaujamajam, teismas neanalizuoja ir nevertina ieškovų argumentų dėl ginčijamo sandorio naudingumo ieškovams, nes tai neturi teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai.

10Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu (priešieškinio reikalavimai)

  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė N. J. ginčija dovanojimo sutartį ir pirkimo–pardavimo sutartis tuo pagrindu, kad buvo pažeista jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, pirmenybės teisė įsigyti ginčo žemės sklypo dalį.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2013-10-22 dovanojimo sutartimi (toliau – dovanojimo sutartis) atsakovė (pagal priešieškinį) (toliau – atsakovė) R. J. padovanojo 97/3510 dalis (0,0016 ha ploto iš bendro 0,0585 ha ploto) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2/3243 dalis (kas sudaro 0,0004 ha ploto iš bendro 0,6486 ha ploto) žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ieškovui. Tą pačią dieną, t. y. 2013-10-22, pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. JD-4125) atsakovė R. J. pardavė ieškovui 97/3510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir 2/3243 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), už 4 800 Lt.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė R. J. ir ieškovas V. R. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo pridengta dovanojimo sutartimi, ir konstatavo, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinė, ir kvalifikavo ją kaip žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tai pirmosios instancijos teismas grindė darydamas tokias išvadas.
    1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai siekė nusipirkti žemės sklypo dalį, o atsakovė R. J. – parduoti nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį, ir dėl to ieškovas sudarė apsimestinę dovanojimo sutartį su atsakove R. J., siekdamas išvengti įstatymo nustatytos bendraturčiui pareigos pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams. Nurodė, jog to, kad ieškovas ketino pirkti žemės sklypą, o atsakovė R. J. – parduoti žemės sklypą, teismo posėdžio metu šalys neneigė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog liudytojas G. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovei R. J. bei ieškovui padėjo sudaryti ginčo dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorius ir dovanojimo sandoris buvo sudarytas tam, kad nereikėtų prašyti bendraturčių sutikimo, nurodė, kad ieškovas dovanos nebūtų priėmęs, jei nebūtų atsiradusi galimybė nusipirkti žemės sklypų.
    2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovės R. J. ir ieškovo nesieja giminystės ryšiai. Šalių paaiškinimai apie ilgalaikius, daugiau nei penkerius metus trukusius artimus tarpusavio santykius ir nuolatinę ieškovo pagalbą, konsultuojant atsakovę mitybos klausimais, nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismo neįtikino atsakovės R. J. iškelta versija apie tai, kad ji ieškovui padovanojo savo žemės sklypų dalį, norėdama atsidėkoti už ieškovo suteiktas sveikatinimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog perduoti minėtą turtą neatlygintinai nebuvo jokių pagrįstų motyvų, juolab kad po dovanojimo sutarties sudarymo iškart tą pačią dieną, per kelias valandas buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, kas rodo, jog atsakovė ir ieškovas siekė sudaryti atlygintinį sandorį.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė R. J., ketindama parduoti jai nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo dalis, privalėjo laikytis CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir pranešti apie šį ketinimą sklypo bendraturčiams.

11Dėl praleisto ieškinio senaties termino priešieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo paduoti

  1. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog ieškinio senaties termino dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį eigos pradžia sutampa su atidalijimo sutarties pasirašymo data, t. y. 2014-07-28, konstatavo, kad atsakovė R. J. yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu (2015-01-05 priešieškinio pateikimas) dėl jos, kaip bendraturtės, pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė atnaujinti senaties termino byloje neprašė, o teismas jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatė, todėl priešieškinio reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo 2014-07-28 iki 2015-01-05 (priešieškinio pateikimo terminas) atsakovė N. J. būtų reiškusi atsakovams ar ieškovams kokias nors pretenzijas dėl naudojimosi, valdymo ar disponavimo ginčo turtu. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovės N. J. siekis įsigyti ginčo žemės sklypus atsirado tik ieškovams pateikus ieškinį dėl atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pati atsakovė N. J., teigdama, kad ji pareiškė priešieškinį ne realiai norėdama įsigyti atsakovės R. J. ir kitų bendraturčių žemės sklypų dalis, bet siekdama kuo greičiau užkirsti kelią kilusiam ieškovų ir atsakovų ginčui, kad galėtų kuo greičiau parduoti savo žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šios aplinkybės visiškai paneigia atsakovės norą ir realų ketinimą įsigyti atsakovės R. J. bei kitų bendraturčių A. P., L. P., V. D. S., I. G. K., K. P. turėtas žemės sklypo dalis.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismas neturi pagrindo byloje tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 2013-10-22 žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, nes, byloje nustačius, kad praleistas trijų mėnesių terminas ieškinio reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti, vien apsimestinio sandorio fakto konstatavimas tarp šalių susiklosčiusių nuosavybės perleidimo teisinių santykių nepakeistų ir šalių teisėms bei pareigoms jokios įtakos neturėtų.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13

  1. Ieškovai (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo 2017-11-27 sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas pripažinti 2014-11-28 žemės sklypų atidalijimo sutartį negaliojančia, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų apeliacinį skundą ir pripažinti 2014-07-28 sklypų atidalijimo sutartį negaliojančia; pirmosios instancijos teismo 2017-11-27 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės N. J. priešieškinis, palikti nepakeistą; iškviesti kaip liudytoją UAB „Palnesta“ direktorę E. Š.; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų ieškovų naudai, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti teismui.
  2. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas

    14K. P., atstovaudamas kitiems bendraturčiams (atsakovams), nežinojo ir (ar) negalėjo žinoti, jog apeliantai nesuteikė jam teisės sudaryti sklypų atidalijimo sutartį jų vardu. Apeliantai nurodė, jog tą aplinkybę atsakovas K. P. turėjo įvertinti ir susipažinti su įgaliojimo turiniu, tą aplinkybę atsakovui privalėjo išaiškinti ir sandorį neteisėtai patvirtinusi notarė A. B.. Apeliantai jokiais savo veiksmais nesudarė pagrindo atsakovui K. P. viršyti įgaliojimus.

    1. Apeliantai nurodė, jog atsakovas K. P. buvo nepateisinamai ir neteisėtai aplaidus, ir teismas tai traktavo kaip pagrindą atmesti ieškinį dėl ginčijamo sandorio, sukurdamas precedentą, pagal kurį asmens aplaidumui suteikiama aukštesnė galia nei atstovaujamos šalies valiai, išreikštai raštu notarine forma patvirtintame įgaliojime. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovas K. P. neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio, neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškinį, nes vien šio fakto konstatavimas yra pakankamas naikinti sandorį, sudarytą prieš apeliantų valią.
    2. Apeliantai nurodė, jog tai, kad notarė A. B. ir atsakovas K. P., kuris atstovavo visiems atsakovams ir apeliantams, su įgaliojimo turiniu tariamai nebuvo susipažinęs ir nesusipažino tvirtinant sandorį, nedaro sandorio galiojančio, nes tai būtų visiškas teisinis nihilizmas, paneigiantis konstitucinį teisinės valstybės principą.
    3. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai suteikė įgaliojimą veikti apeliantų vardu atliekant žemės sklypo detaliojo plano rengimo bei jo tvirtinimo darbus, sudarė pagrindą atsakovui K. P. sudaryti ir vėlesnius sandorius, kuriais dalijama ir paskiriama tenkančios nuosavybės dalis konkrečiame sklype, yra nelogiška ir nepagrįsta. Nurodė, jog remiantis tokiu išaiškinimu įgaliojimų išdavimas pasirašyti atidalijimo sutartį (notarinį sandorį) netektų prasmės ir toks aiškinimas pažeidžia CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą dėl notariniam sandoriui privalomų notarinių įgaliojimų. Nurodytos normos paskirtis ir tikslas sudaryti asmenims galimybę ir pareigą notaro akivaizdoje išreikšti savo valią dėl tokių sandorių ir kartu užkirsti kelią galimiems neteisėtiems veiksmams ar piktnaudžiavimu įgaliojimais neteisėtai užvaldyti nekilnojamuosius daiktus. Apeliantai pažymėjo, jog CK 2.137 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Kadangi įgaliojime buvo nurodytos atsakovo K. P. veiklos ribos, atsakovas privalėjo veikti tik neperžengdamas šių ribų ir tik apeliantų interesais, tačiau taip neveikė. Apeliantai nurodė, jog jeigu atsakovas būtų veikęs apeliantų interesais, laikęsis atidumo, rūpestingumo reikalavimų, būtų bent jau informavęs apie sklypų atidalijimo sutarties pasirašymą, kaip informavo atsakovę N. J., tačiau to sąmoningai nepadarė.
    4. Apeliantai nurodė, jog jie jokiais konkliudentiniais ar kitokiais veiksmais nesuteikė teisės atsakovui K. P. pasirašyti sklypų atidalijimo sutartį, kadangi visuomet siekė asmeniškai dalyvauti šiame procese, nuo kurio priklausė apeliantams atitenkančios nuosavybės dalys bei galimybės įgyvendinti tikslus jiems atitenkančiame žemės sklype, ir tai atsakovui K. P., atstovavusiam visiems be išimties bendraturčiams, buvo žinoma.
    5. Apeliantai nurodė, jog atsakovo K. P. teiginiai, jog neva su apeliantais nebendravo ir jų valios bei įgaliojimų apimties nežinojo, yra nelogiški ir melagingi, kadangi joks protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo nesiims atlikti veiksmų už trečiąjį asmenį prieš tai nepasidomėjęs, ar atliekami veiksmai atitinka jo interesus. Apeliantai su atsakovu K. P. nuolatos bandė susisiekti visais jiems žinomais ir prieinamais būdais, tačiau būtent atsakovas K. P., sudaręs ginčijamą sandorį, vengė bendrauti ir jokios informacijos neteikė. Nurodė, jog, skirtingai, nei pripažino pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantai buvo aktyvūs. To, jog apeliantai informavo atsakovą K. P. apie įgaliojimo turinio susiaurinimą, nepaneigia trečiojo asmens liudytojo UAB „Palnesta“ darbuotojo G. M. parodymai, kuris nurodė, jog perdavė atsakovo K. P. kontaktus apeliantams, kurie siekė su atsakovu K. P. susisiekti dėl įgaliojimo turinio.
    6. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad apeliantai nebendravo su atsakovu K. P., nepagrįsti. Priešingu atveju atsakovas K. P. nebūtų turėjęs apeliantų kontaktų, nebūtų galėjęs informuoti apie būtinybę atsiskaityti su architektu ir pan., o apeliantai nebūtų vykdę atsakovo K. P. nurodymų.
    7. Apeliantai nurodė, jog 2014-08-07 susitikimo metu atsakovas K. P. klaidino apeliantus ir jiems melavo, nes, kaip paaiškėjo vėliau, iki 2014-08-07 susitikimo sklypų atidalijimo sutartis jau buvo sudaryta.
    8. Apeliantai nurodė, jog sklypų atidalijimo sutarties pasirašymo metu notarė A. B., kaip profesionali teisininkė, negalėjo nepastebėti, jog apeliantų ir kitų atsakovų įgaliojimo forma ir turinys skiriasi, jog įgaliojimas yra išduotas kito notaro ir juo nėra suteikta teisė pasirašyti ginčijamą sutartį. Pažymėjo, jog teisme notarė A. B. iš dalies prisipažino, jog labai skrupulingai ir atidžiai peržiūri visus įgaliojimus bei dokumentus, tad notarė A. B. tvirtindama sklypų atidalijimo sutartį negalėjo nepastebėti akivaizdžiai trumpesnio įgaliojimo ir juo labiau dėl jai kylančių didesnių reikalavimų turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai. Tokie notarės veiksmai įrodo, kad buvo veikta tyčia.
  3. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas

    15K. P. neprivalėjo teikti apeliantams informacijos. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas apeliantų reikalavimus atmetė remdamasis, inter alia, tuo pagrindu, jog apeliantai nežinojo apie ginčijamo sandorio sudarymą, nors pareiga informuoti apie tai teko būtent atsakovui K. P..

    1. Apeliantai nurodė, kad atsakovas K. P. turėjo būti aktyvus, teikti atstovaujamiesiems apeliantams ataskaitas, tačiau to nepadarė ir melavo apeliantams teikdamas neteisingą informaciją. Byloje esanti medžiaga kaip tik įrodo itin nerūpestingą, neatidų, tyčinį neteisėtą atsakovo K. P. elgesį. Atsakovas K. P. pažeidė tiek savo, kaip atstovo, pareigas, tiek bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigas, todėl sandoris negali apeliantams sukurti pareigų prieš jų valią ir teismo turi būti pripažintas negaliojančiu.
    2. Apeliantai nurodė, jog atsakovas K. P. neinformavo apeliantų nei apie detaliojo plano eigą, nei kad planuojama, kur ir kada planuojama pasirašyti sklypų atidalijimo sutartį. Atsakovas K. P. nepateikė jokios ataskaitos apeliantams, kaip to reikalauja CK 2.150 straipsnis. Nurodė, jog, priešingai, nei teigė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog atsakovas K. P. būtų buvęs sąžiningas, rūpestingas, atidus ir informavęs apeliantus apie ginčijamą sandorį ar teritorijų planavimo veiksmus.
  4. Apeliantai nurodė, jog atsakovas K. P. veikė prieš apeliantų interesus siekdamas asmeninės naudos sau ir atsakovei R. C., kadangi apeliantų sąskaita jai atiteko didesnė dalis naudingojo žemės sklypo ploto, o atsakovas K. P. tapo apeliantams atitekusio žemės sklypo bendraturčiu, taip suvaržydamas apeliantų galimybę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu.
    1. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas K. P. veikė apeliantų interesais. Nurodė, jog teismui pateikta UAB „SUPER STATUS“ eksperto T. M. parengta ekspertinė išvada, kurią pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos ir kurios nevertino, nurodo, jog atsakovams K. P. ir R. C. paskirstyta nuosavybės teisė į vertingesnius žemės sklypus, išvengiant pareigos prisidėti prie teritorijoje įrengtos infrastruktūros. Pažymėjo, jog ekspertinėje išvadoje nustatyti teisių ir teisėtų interesų pažeidimai tik dėl apeliantų, kitų atsakovų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl akivaizdu, kad kiti žemės sklypo bendraturčiai neginčijo sklypų atidalijimo sutarties, nes ji jiems buvo naudinga.
    2. Apeliantai nurodė, jog, priešingai, nei teigė pirmosios instancijos teismas, 2014-01-30 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-32 neįrodo, kad atsakovas K. P. veikė sąžiningai ir apeliantų interesais, kadangi šiuo sprendimu buvo patvirtintas tik detalusis planas, bet ne sklypų atidalijimo sutartis.
  5. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino apeliantų argumentų dėl ginčijamo sandorio naudingumo apeliantams, nurodydamas, jog tai neturi teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai. Apeliantai pažymėjo, jog šios aplinkybės byloje yra ypač reikšmingos, kadangi apeliantams sklypų atidalijimo sutarties pagrindu atiteko mažiausiai vertingos žemės sklypo dalys, o atsakovas K. P. tapo bendraturčiu suvaržydamas apeliantų teises.
  6. Apeliantai nurodė, jog atsakovo K. P. parodymai pirmosios instancijos teisme neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių, todėl atsakovo K. P. melagingiems parodymams paneigti, t. y. aplinkybei, jog atsakovas K. P. žinojo ir negalėjo nežinoti apie teisės sudaryti apeliantų vardu sklypų atidalijimo sutartį neturėjimą, egzistuoja būtinybė apeliacinės instancijos teisme iškviesti liudytoją E. Š..
  7. Atsakovė N. J. (pagal priešieškinį – ieškovė) (toliau – ir apeliantė N. J.) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017-11-27 sprendimo dalį, kuria atsakovės N. J. priešieškinis atmestas, ir priešieškinį tenkinti visiškai.
  8. Apeliantė N. J. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priešieškinį atmetė visiškai, nors teismas jį tenkino iš dalies, t. y. tenkino priešieškinio reikalavimo dalį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, jį pripažino apsimestiniu ir kvalifikavo pirkimo–pardavimo sandoriu.
  9. Apeliantė N. J. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priešieškinio senaties termino pradžią, todėl nepagrįstai nusprendė, jog praleistas ieškinio senaties terminas.
    1. Apeliantė N. J. nurodė, kad ji apie savo teisės pažeidimą atsakovei pagal priešieškinį R. J. ir kitiems bendraturčiams perleidus žemės sklypą sužinojo ne pažeidimo dieną, t. y. ne

      162013-10-22 (dovanojimo sutarties sudarymo dieną), bet daug vėliau, t. y. tik 2014-11-28, į bylą pateikus dokumentus iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (dovanojimo sutarties Nr. JD-4111). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė N. J. apie savo pažeistas teises sužinojo arba turėjo realią galimybę sužinoti 2014-07-28 pas notarą sudarant turto atidalijimo sutartį, todėl į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą.

    2. Apeliantė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2014-11-28, susipažinus su į bylą pateikta dovanojimo sutartimi sužinojo apie dovanojimo sutartį bei galimą jos teisių pažeidimą, todėl nepraleidusi 3 mėnesių termino 2015-01-05 byloje pateikė priešieškinį.
    3. Apeliantė pažymėjo, jog įvertinus dovanojimo sutartį visos bylos medžiagos kontekste, apeliantė galėjo įžvelgti šio sandorio apsimestinumo požymių, tačiau dar nesant teismo nustatyto fakto, kad dovanojimo sandoris realiai yra pirkimo–pardavimo sandoris, apeliantė realiai negalėjo ginti savo, kaip žemės sklypų bendraturtės, pažeistų teisių CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl net ir nuo 2014-11-28, tai yra nuo sužinojimo apie dovanojimo sutartį momento, senaties termino eiga neprasidėjo.
    4. Apeliantė nurodė, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė, būdama sklypo bendraturte, galėjo prašyti informacijos tiek iš notaro, tiek iš viešų registrų apie jos turimą su kitais asmenimis bendrą nuosavybę, t. y. veikdama kaip rūpestingas ir atidus asmuo domėtis savo nuosavybės turiniu bei teisine būkle. Apeliantė pažymėjo, jog net jei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė turėjo objektyvią galimybę apie pažeistas teises sužinoti turto atidalijimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2014-07-28, protingumo kriterijaus neatitiktų vertinimas, jog apeliantė, vien tik sužinojusi, kad tam tikri žemės sklypų bendraturčiai nuosavybę į žemės sklypus įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, bet neturėdama jokių duomenų, pagrindžiančių abejones dėl sandorio galimo neteisėtumo, turėjo tuoj pat reikšti ieškinį ar inicijuoti tyrimą, kurio metu būtų nustatytos visos dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės.
    5. Apeliantė nurodė, jog ji turi teisę pasirinkit savo teisių gynybos būdą ir iš pradžių galėjo reikšti tik reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir jo kvalifikavimo pirkimo–pardavimo sandoriu. Tik tuomet, kai pasitvirtintų faktas, jog dovanojimo sandoris tikrai buvo apsimestinis, sudarytas siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sandorį, prasidėtų ieškinio senaties terminas apeliantės, kaip žemės sklypų bendraturtės, pažeistoms teisėms ginti CK 4.79 straipsnio pagrindu. Apeliantė pažymėjo, jog šiuo atveju ji priešieškiniu reiškė iš karto abu reikalavimus – tiek dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir jo kvalifikavimo pirkimo–pardavimo sandoriu, tiek dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliantė nurodė, jog nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo dovanojimo sandoris būtų pripažintas apsimestiniu ir kvalifikuotas kaip pirkimo–pardavimo sandoris, todėl reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo CK 4.79 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškinio senaties eiga dar iš viso nėra prasidėjusi.
  10. Atsakovas K. P. (toliau – ir apeliantas K. P.) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti 2017-11-27 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstytos, ir priteisti atsakovui K. P. iš ieškovų D. R. ir V. R. 2 123,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (lygiomis dalimis iš kiekvieno po 1 061,78 Eur).
  11. Apeliantas K. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, atmetęs ieškinį ir priešieškinį bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, t, y. nepriteisė iš ieškovų apeliantui K. P. bylinėjimosi išlaidų.
  12. Apeliantas K. P. nurodė, jog ieškinys jam buvo visiškai atmestas, tai yra ieškovų materialiniai reikalavimui atsakovui K. P. (apeliantui) atmesti visiškai. Priešieškinio byloje apeliantas neteikė, priešieškinį byloje teikė kita atsakovė – N. J.. Priešieškinio reikalavimai niekaip nebuvo susiję su apeliantu, jokių teisių ir pareigų pripažinimo apeliantui nebuvo prašoma, t. y. jokių materialinių reikalavimų priešieškiniu atsakovui K. P. (apeliantui) nebuvo reiškiama.
  13. Atsiliepimu į apeliantų D. R. ir V. R. (ieškovų) apeliacinį skundą atsakovai K. P. ir N. J. (atsakovai pagal ieškinį) (toliau – ir atsakovai) prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
  14. Atsakovai nurodė, jog ieškovai laikosi pozicijos, kad sprendimu pažeistos jų teisės, kadangi yra paneigtos nuosavybės teisės bei neliečiamumas į jiems priklausančius žemės sklypus, tačiau iš ieškovų nurodomų situacijos faktinių aplinkybių yra neabejotinai aišku, kad patys ieškovai yra nesąžiningi, o žemės sklypų, dėl kurių ir buvo sudaryta turto atidalijimo sutartis, bendraturčiais jie tapo pažeisdami kitų asmenų (kitų bendraturčių) teises.
  15. Atsakovai nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar kelių bendraturčių grupės interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, jog ginčo žemės sklypų bendraturčiai yra net 11 asmenų, tačiau vieninteliai ieškovai, kurie žemės sklypų bendraturčiais tapo neteisėtai, reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl turto atidalijimo sutarties, todėl yra pažeidžiamos būtent ne ieškovų, o kitų bendraturčių nuosavybės teisės bei teisėti lūkesčiai, kadangi jie savo nuosavybe negali disponuoti nuo bylos iškėlimo teisme.
  16. Atsakovai nurodė, jog ieškovai pripažįsta, kad įsigiję žemės sklypus jie žinojo, jog kiti žemės sklypų savininkai organizuoja žemės sklypų detalųjį planavimą ir kad visus šiuos veiksmus savininkų vardu atlieka atsakovas K. P.. Visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, jog visi žemės sklypų savininkai, įskaitant ir ieškovus, žinojo, jog po detaliojo planavimo procedūrų bus įformintas žemės sklypų atidalijimas. Visi bendraturčiai sutiko, kad šiuos veiksmus jų vardu atliktų būtent atsakovas K. P.. Atsakovas K. P. buvo pagrįstai įsitikinęs, kad visi žemės sklypų savininkai, tarp jų ir ieškovai, atsakovui K. P. pavedė atlikti absoliučiai visus veiksmus, susijusius su žemės sklypų suformavimu, nuosavybės dalių nustatymu, sutarčių įregistravimu ir panašiai. Tokį ieškovų atsakovui K. P. išduoto įgaliojimo turinį bei paskirtį patvirtino ir ieškovų konkliudentiniai veiksmai – ieškovai iki pat 2014-08-07 absoliučiai jokiais žemės reikalais nesirūpino, su kitais žemės sklypų bendraturčiais nebendravo, atsakovui jokių atskirų pavedimų ar draudimų nedavė, atsakovui K. P. išduoto įgaliojimo neatšaukė. Pažymėjo, jog atsakovas K. P. buvo tikras, kad įgaliojimas suteikė jam teisę ieškovų vardu sudaryti turto atidalijimo sutartį, ir neturėjo jokio pagrindo abejoti, kadangi įgaliojimo pagrindu atsakovas K. P. atliko būtent tuos veiksmus, kokius ir buvo aptaręs su ieškovais, tai yra veikė išskirtinai jų pavedimo pagrindu duotais nurodymais.
  17. Atsakovai nurodė, jog atsakovas K. P. 2014-08-07 susitikęs su ieškovais jiems paaiškino, kad žemės sklypai jau yra suformuoti, o turto atidalijimo sutartis, kaip ir buvo numatyta ir susitarta, tarp savininkų jau yra pasirašyta. Tik tuomet ieškovas išreiškė nepagrįstą norą, kad atsakovas K. P. pakeistų nustatytas dalis taip, kad ieškovai taptų bendraturčiais su dar kokiu nors asmeniu / asmenimis. Vertinant ieškovų elgesį ir iki ginčijamos turto atidalijimo sutarties sudarymo, matyti, kad ieškovų noras buvo pagrįstas tikslu ateityje kaip bendraturčiams pirmenybės teise įsigyti dar daugiau žemės sklypų šioje vietoje. Visi vėlesni ieškovo el. laiškai atsakovui K. P. buvo rašyti tyčia, siekiant sukurti įvaizdį, kad neva ieškovai nieko nežino apie turto atidalijimo sutarties pasirašymą, kad jie neva domisi detaliojo planavimo procedūromis ir panašiai. Neabejotina, kad ieškovas V. R. tokius elektroninius laiškus atsakovui K. P. rašė jau ruošdamasis teikti ieškinį, todėl siekė turėti įrodymų, neva pagrindžiančių aplinkybę, kad jis tariamai domėjosi žemės sklypų tvarkymo reikalais. Kadangi realiai ieškovai buvo informuoti apie visus anksčiau nurodytus veiksmus, atsakovas K. P. nė į vieną provokuojantį ieškovo V. R. elektroninį laišką neatsakė.
  18. Atsakovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovai, siekdami įgalioti atsakovą K. P., bet siųsdami pakoreguoto turinio įgaliojimą agentūrai, apie tai nepranešę savo atstovui, kitiems bendraturčiams, nesidomėdami jiems priklausančio turto likimu ir tuo, kaip atsakovas K. P. jiems atstovauja, nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, todėl būtent jiems, o ne atsakovams ir tenka visos neigiamos ginčo sutarties (turto atidalijimo sutarties) sudarymo pasekmės.
  19. Atsakovai nurodė, jog nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad turto atidalijimo sutartimi buvo kaip nors pažeista ieškovų nuosavybės teisė, o atsakovai K. P. ir R. C. tariamai pasipelnė ieškovų sąskaita. Nurodė, jog suformuojant naujus žemės sklypus iš buvusių 2 žemės sklypų, visų žemės sklypų savininkų sutarimu buvo nuspręsta, kad kiekvienas iš jų turės skirti bendro sklypo savo dalį, kelių įrengimui, suformavimui, todėl atsižvelgiant į bendrą kelių plotą bei faktiškai žemės savininkų naudojamą kelių plotą buvo proporcingai nustatyta, kiek kiekvienas bendraturtis nuo savo žemės sklypo turi skirti keliams.
  20. Atsakovai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai, ginčydami turto atidalijimo sutarties galiojimą, turėjo pareigą įrodyti, kad kitos turto atidalijimo sutarties šalys (visi atsakovai) žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas K. P. viršija jam suteiktus įgaliojimus. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovai buvo išdavę įgaliojimą atsakovui K. P. bei savo konkliudentiniais veiksmais neabejotinai patvirtino, kad visus žemės tvarkymo klausimus, įskaitant ir turto atidalijimo sutarties pasirašymą, paveda tvarkyti atsakovui K. P., kitų žemės sklypų bendraturčių neinformavo, kad atsakovas K. P. negali jų vardu sudaryti turto atidalijimo sutarties, todėl visi žemės sklypų bendraturčiai, tarp jų ir pats atsakovas K. P., pagrįstai buvo įsitikinę, kad atsakovas K. P. ieškovų vardu visus veiksmus atlieka teisėtai.
  21. Atsakovai nurodė, jog formaliai skaitant įgaliojimo turinį matyti, kad jame tiesiogiai ir itin aiškiai nėra nurodyta atsakovo K. P. teisė ieškovų vardu pasirašyti turto atidalijimo sutartį, tačiau sudarant ginčijamą sandorį, visi atsakovai pagrįstai tikėjo, kad atstovas K. P. veikia tinkamai įgaliotas, todėl turto atidalijimo sutartis yra galiojanti ir privaloma ieškovams. Atsakovai pažymėjo, jog ieškovai nenurodė konkretaus pagrindo, kodėl atsakovai turėjo žinoti ar bent jau numanyti apie atsakovo K. P. priešingą ieškovų interesams veikimą.
  22. Atsakovai nurodė, jog nepagrįstas ieškovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  23. Atsiliepimu į atsakovo K. P. apeliacinį skundą atsakovė N. J. prašė tenkinti apelianto K. P. apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstytos, ir priteisti apeliantui K. P. iš ieškovų 2 123,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
  24. Atsakovė nurodė, kad ieškovų ieškinys dėl apelianto K. P. buvo atmestas, o priešieškinio byloje apeliantas neteikė, jos priešieškinio reikalavimai niekaip nebuvo susiję su apeliantu, jokių teisių ir pareigų pripažinimo apeliantui nebuvo prašoma, t. y. jokių materialinių reikalavimų priešieškiniu apeliantui K. P. nebuvo reiškiama. Atsakovė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas apelianto naudai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi apeliantui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų.
  25. Atsiliepimu į atsakovės N. J. (pagal priešieškinį – ieškovės) apeliacinį skundą ieškovai V. R. ir D. R. (toliau – ir ieškovai) prašė atmesti atsakovės (apeliantės) N. J. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės (apeliantės) N. J. reikalavimas perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, palikti nepakeistą; priteisti ieškovams iš atsakovės (apeliantės) N. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  26. Ieškovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai nurodė, kad

    172013-10-22 dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir kvalifikuotinas kaip pirkimo–pardavimo sandoris, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog 2013-10-22 dovanojimo sandoris yra apsimestinis, priešingai, nagrinėjamoje byloje esanti medžiaga tik įrodo, kad egzistavo motyvai, tikroji šalių valia, ketinimai sudaryti dovanojimo sandorį bei egzistavo dovanojimo sandorį klasifikuojantis požymis – dovanojimo sandorio neatlygintinumas.

    1. Ieškovai nurodė, jog ieškovas maždaug prieš 5 m. parduotuvėje susipažino su dovanotoja R. J., kuriai ieškovas turėdamas galimybes padėjo įveikti jos sveikatos problemas, t. y. ( - ). Nurodė, jog šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ieškovai ir dovanotoja R. J.. Pažymėjo, jog ieškovo padėtos išspręsti ( - ) problemos R. J. būtent ir buvo pagrindinė priežastis, motyvas, dėl kurio R. J., žinodama, kad ieškovai svajoja įsigyti žemės sklypą ir pasistatyti namą ( - ), nusprendė atsidėkoti ieškovams ir jiems padovanojo žemės sklypo dalį. Ieškovai taip pat pažymėjo, jog tiek R. J. giminaičiai, tiek pažįstami žinojo apie 2013-10-22 dovanojimo sandorį, tačiau nė vienas nesikreipė dėl jo nuginčijimo, kas patvirtina, kad 2013-10-22 dovanojimo sandoris atitiko tikrąją šalių valią ir ketinimus.
    2. Ieškovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu nėra pagrįsta jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, nežinodamas tikrųjų faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, jog 2013-10-22 dovanojimo sandoris yra apsimestinis.
    3. Ieškovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovų ir R. J. nesieja giminystės ryšiai, ir padaryta išvada, jog tai sudaro pagrindą 2013-10-22 dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančia, yra nepagrįstos. Ieškovai pažymėjo, jog nors R. J. ir ieškovų nesiejo giminystės ryšiai, tai nereiškia, jog vienas asmuo negali atsidėkoti kitam asmeniui už padarytus gerus darbus – R. J. padėtas išspręsti sveikatos (( - )) problemas, juolab kad jie buvo pažįstami 5 metus.
    4. Ieškovai nurodė, jog 2013-10-22 dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo taip pat dėl to, kad atsakovė N. J. nesiekė įgyti nuosavybės teisių į žemės sklypus, nes neturi nei tikslo, nei noro, nei finansinių galimybių, todėl atsakovė N. J. tik piktnaudžiauja CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise, norėdama pašalinti ieškovus iš sklypų teritorijos kaip bendraturčius.
  27. Ieškovai nurodė, jog nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas pripažino 2013-10-22 dovanojimo sandorį apsimestiniu, atsakovės N. J. reikalavimas perkelti teises ir pareigas pagal 2013-10-22 dovanojimo sandorį buvo atmestas savarankišku ir pakankamu pagrindu – taikant ieškinio senatį.
    1. Ieškovai nurodė, jog net jei teismas ir pripažįsta tam tikrą sandorį apsimestiniu, yra taikomos ir lieka galioti ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, todėl šiuo savarankišku ir pakankamu pagrindu – ieškinio senatimi teismas ir atmetė atsakovės

      18N. J. priešieškinį.

    2. Ieškovai nurodė, jog atsakovės N. J. reikalavimai buvo atmesti pritaikius ieškinio senatį, todėl atsakovės N. J. argumentai nėra aktualūs sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje detaliai pasisakė ir išanalizavo ieškinio senaties klausimą, motyvuojamojoje, rezoliucinėje dalyje pasisakė, kad atsakovė N. J. praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimams dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
    3. Ieškovai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė N. J. galėjo ir (ar) turėjo žinoti apie jos tariamą teisių pažeidimą jau 2014-07-28, kai atsakovė N. J. kartu su atsakovu K. P. dalyvavo pas notarę A. B. pasirašant sklypų atidalijimo sutartį.
    4. Ieškovai nurodė, kad byloje esančios faktinės aplinkybės, jog atsakovė N. J. dalyvavo sklypų atidalijimo sutarties pasirašymo metu, domėjosi sklypų detaliųjų planų rengimu, bendravo su atsakovu K. P. bei pati pripažino šiuos faktus, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apie naujų bendraturčių – ieškovų atsiradimą, 2013-10-22 dovanojimo sandorį atsakovė N. J. žinojo ir (ar) turėjo žinoti dar iki 2014-07-28 sklypų atidalijimo sutarties pasirašymo arba dar anksčiau – jau 2013-11-21, kai bendraturčiai išdavė atsakovui K. P. įgaliojimus.
  28. Atsiliepimu į atsakovo K. P. apeliacinį skundą ieškovai V. R. ir D. R. (toliau – ir ieškovai) prašė atmesti atsakovo (apelianto) K. P. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovo (apelianto) K. P. reikalavimas priteisi bylinėjimosi išlaidas, palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo (apelianto) K. P. ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
  29. Ieškovai nurodė, jog atsakovo K. P. bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ne ieškovų, ne kitų asmenų, bet būtent paties atsakovo K. P. veiksmai, t. y. atsakovas K. P. prieš ieškovų valią be jokio teisinio ar faktinio pagrindo, peržengdamas įgaliojimų ribas, neteisėtai ieškovų vardu pasirašė sklypų atidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovams buvo priskirta neproporcingai didelė dalis menkaverčio, susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams skirto sklypo, ir tokiu būdu sumažino ieškovams tekusio naudingojo žemės sklypo plotą ir turto vertę. Dėl šių neteisėtų atsakovo K. P. veiksmų ieškovai privalėjo kreiptis į teismą ir reikalauti, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės ir teisėti interesai. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai, o ne atsakovas K. P. yra nukentėję, todėl atsakovas K. P. nepagrįstai reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų.
  30. Ieškovai pažymėjo, kad bendraturčiai, gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo ir siekdami pašalinti ieškovus iš teritorijos, nusprendė veikti per atsakovę N. J., kurios vardu buvo pareikštas reikalavimas dėl 2013-10-22 dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atsakovei N. J., nors ji sandorio sudarymo ir teisminio proceso metu pripažino, kad ji neturėjo siekio įgyti R. J. ir kitų bendraturčių turėtas žemės sklypo dalis, jog lėšų atsiskaityti už turtą atsakovė N. J. neturi, o turtą nori išpirkti tik tam, kad užbaigtų ieškovų inicijuotą teisminį procesą.
  31. Ieškovai taip pat pažymėjo, jog už priešieškinio reikalavimus žyminį mokestį sumokėjo ne pati atsakovė N. J., ginčijanti 2013-10-22 dovanojimo sandorį, bet atsakovas K. P..
  32. Ieškovai nurodė, jog anksčiau nurodytos aplinkybės įrodo atsakovo K. P. nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu bei faktinį prisidėjimą prie atsakovės N. J. priešieškinio.
  33. Atsiliepimu į atsakovės N. J. apeliacinį skundą atsakovas K. P. prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir tenkinti atsakovės N. J. priešieškinį.
  34. Atsakovas K. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį visiškai, prieš tai tenkinęs priešieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir jo kvalifikavimo pirkimo–pardavimo sandoriu.
  35. Atsakovas K. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeistos teisės sužinojimo momentu laikė dovanojimo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2013-10-22, o ne 2014-11-28, kai byloje buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys. Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismui pripažinus ginčo dovanojimo sandorį apsimestiniu ir kvalifikavus jį kaip pirkimo–pardavimo sandorį, buvo pažeista atsakovės pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypų dalis, todėl nuo šio momento turėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia.
  36. Atsiliepimu į ieškovų V. R. ir D. R. bei atsakovės N. J. apeliacinius skundus trečiasis asmuo R. C. prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės N. J. apeliacinį skundą tenkinti.
  37. Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovų teiginiai, kad jai (R. C.) atiteko daugiau žemės sklypo, nei turėjo iki turto atidalijimo sutarties pasirašymo, yra nepagrįsti. Nurodė, jog akivaizdu ir visuotinai žinoma, kad žemės sklypo keliui vertė yra daug mažesnė nei gyvenamosios ar rekreacinės paskirties žemės sklypų, o dėl turimo servituto R. C. kelio visai nereikėjo, todėl turto atidalijimo sutartimi R. C. faktiškai gavo mažiau, nei turėjo gauti.
  38. Trečiasis asmuo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, jog atsakovai J. P., R. C. (buvusi R.), P. B., M. D. P. (jos teises ir pareigas perėmė atsakovės N. P., R. K.), F. B. (jo teises perėmė atsakovai R. B., J. B.), sudarydami turto atidalijimo sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovas K. P. viršija jam suteiktus įgaliojimus.
  39. Trečiasis asmuo nurodė, jog apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad yra pagrindų

    192014-07-28 turto atidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia, restitucija būtų negalima, nes neįmanoma šalių grąžinti į pradinę padėti nenuginčijus žemės sklypų perleidimo I. M. ir R. P. sutarčių.

  40. Trečiasis asmuo nurodė, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų pateiktą ekspertinę išvadą, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, tai būtų užvilkinę ir taip nuo 2014-11-14 vykstantį bylos procesą.
  41. Trečiasis asmuo nurodė, jog CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta 3 mėnesių termino eigos pradžia yra dovanojimo sandorio pripažinimo pirkimo–pardavimo sandoriu momentas, tokiu atveju tiek objektyvioji termino eigos pradžia (teisės pažeidimas), tiek subjektyvioji termino eigos pradžia (sužinojimas apie teisės pažeidimą) sutampa, nes teisė tampa pažeista tik ją įgijus t. y. dovanojimo sandoriui tapus pirkimo–pardavimo sandoriu.
  42. Kitų šalių apeliaciniai skundai ir atsiliepimai į apeliacinius skundus negauti.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22ieškovų D. R. ir V. R. bei atsakovės N. J. apeliaciniai skundai atmestini.

23Atsakovo K. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

24Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Apeliantai (ieškovai) prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismui pripažinus, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantai (ieškovai) vadovaudamiesi CPK 314 straipsniu prašė iškviesti ir apklausti liudytoją – UAB „Palnesta“ direktorę E. Š..
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismų praktikoje pažymima, jog įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Apeliantų (ieškovų) nurodyti argumentai dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka faktiškai grindžiami prašymu apklausti liudytoją.
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų (ieškovų) prašymo argumentai nėra pakankamai aiškūs, nes apeliantai nenurodė, kokias aplinkybes įrodinės prašomos apklausti apeliacinės instancijos teisme liudytojos paaiškinimais. Be to, byloje pakanka esančių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir atmestinas kaip nepagrįstas, juolab kad prašymą apklausti liudytoją apeliantai (ieškovai) galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė ir nenurodė to priežasčių.

25Dėl apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo

  1. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sandorio – turto atidalijimo sutarties, sudarytos per atstovą, galiojimo. Apeliantai (ieškovai) nurodė, jog nebuvo suteikę įgaliojimo atsakovui K. P. sudaryti ginčijamą sandorį, todėl turto atidalijimo sutartis pripažintina negaliojančia atsakovui viršijus įgaliojimus.
  2. Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai; paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-312/2013).
  3. Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai (ieškovai) 2013-11-21 įgaliojimu, patvirtintu Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarės D. B. (notarinio registro Nr. 5412), įgaliojo atsakovą K. P.. Įgaliojimo apimtis nurodyta nutarties 18 p., todėl nekartojama.
  4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi įgaliojimo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog įgaliojime nėra nurodyta, jog atsakovas K. P. buvo įgaliotas apeliantų (ieškovų) vardu pasirašyti žemės sklypų atidalijimo sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo K. P. įgaliojimo projekte (kuris buvo pateiktas apeliantams) yra numatytas atsakovo K. P. atstovavimas pasirašant naudojimosi tvarkos bei atsidalijimo sutartis. Apeliantai (ieškovai) teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokio pavyzdžio įgaliojimo projektą jie buvo gavę iš UAB „Planesta“, tačiau nesutiko su įgaliojimo dalimi dėl atstovavimo pasirašant naudojimosi tvarkos bei atidalijimo sutartis, todėl šią dalį iš įgaliojimo pašalino. Bylos duomenimis nustatyta, jog kiti atsakovai pasirašė būtent tokio turinio įgaliojimą, kurio projektas buvo pateiktas apeliantams (ieškovams) ir kurio apeliantai (ieškovai) nepasirašė. Taigi, nustatęs, kad atsakovas K. P. neturėjo suteiktos teisės pasirašyti turto atsidalijimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas K. P. pasirašydamas turto atidalijimo sutartį viršijo jam suteiktus apeliantų (ieškovų) įgaliojimus.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, jog atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvesta iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).
  6. Teisėjų kolegija pažymi, jog kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2007).
  7. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog turto atidalijimo sutartį atsakovas K. P. pasirašė taip pat atstovaudamas kitiems atsakovams – J. P., R. C. (buvusi R.), P. B., M. D. P. (jos teises ir pareigas perėmė atsakovės N. P., R. K.), F. B. (jo teises perėmė atsakovai R. B., J. B.), išskyrus atsakovę N. J., kurie, be kita ko, buvo įgalioję atsakovą K. P. pasirašyti ir naudojimosi tvarkos bei atsidalijimo sutartis. Taigi, visi žemės sklypo bendraturčiai (išskyrus N. J.) turto atidalijimo sutarties patys asmeniškai nepasirašė. Taigi, kaip jau minėta anksčiau, ieškovų įgaliojime nėra nurodyta, jog atsakovas K. P. buvo įgaliotas apeliantų (ieškovų) vardu pasirašyti žemės sklypų atidalijimo sutartį, tačiau pažymėtina, jog tokie įgaliojimai buvo numatyti atsakovo K. P. įgaliojimo projekte, kurį pasirašė visi kiti (išskyrus apeliantus (ieškovus) atsakovai. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantai (ieškovai), nepasirašydami įgaliojimo pagal paruoštą projektą, turėjo realų pagrindą suprasti, jog analogišką įgaliojimą (pagal įgaliojimo projektą) pasirašė ir kiti bendraturčiai. Tačiau sumažinę savo įgaliojimo turinį apie tai kitiems atsakovams nepranešė. Atsakovai J. P., R. C., P. B., M. D. P., F. B., suteikę teisę atsakovui K. P. pasirašyti naudojimosi tvarkos bei atsidalijimo sutartis, neturėjo pagrindo manyti, jog tokios teisės atsakovui K. P. nesuteikė ir apeliantai (ieškovai), juolab kad, kaip minėta anksčiau, apie tokios teisės nesuteikimą apeliantai (ieškovai) atsakovams nepranešė. Kitų duomenų ir įrodymų, jog žemės sklypo bendraturčiai (atsakovai) žinojo ar turėjo realų pagrindą suprasti ar žinoti, jog atsakovas neturi apeliantų (ieškovų) jam suteiktos teisės pasirašyti turto atidalijimo sutartį, byloje nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantai (ieškovai) nepateikė įrodymų, jog atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovas K. P., pasirašydamas turto atidalijimo sutartį, viršija apeliantų (ieškovų) suteiktus įgaliojimus (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantai (ieškovai) nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovai būtų žinoję apie tariamą atsakovo K. P. veikimą priešingai apeliantų (ieškovų) interesams.
  8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovai turėjo pagrindą manyti ir sąžiningai tikėti, kad apeliantai (ieškovai), kaip ir jie, paskyrė atsakovą K. P. savo atstovu ne tik atstovauti jiems rengiant bei tvirtinant detalųjį planą, bet ir pasirašyti turto atidalijimo sutartį. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo pripažinti žemės sklypo atidalijimo sutartį negaliojančia, nes toks sandoris privalomas atstovaujamiesiems – apeliantams (ieškovams) CK 2.133 straipsnio 9 dalies pagrindu.
  9. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio.

26Dėl apeliantės (ieškovės pagal priešieškinį)) N. J. apeliacinio skundo

  1. Pirmosios instancijos teismas 2013-10-22 sudarytą dovanojimo sutartį pripažino apsimestine ir kvalifikavo ją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 1.87 str. 1 d.), konstatavo, jog sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovei R. J. priklausiusios žemės sklypo dalies perleidimo taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos, tačiau priešieškinio reikalavimą dėl senaties termino praleidimo atmetė.
  2. Apeliantė N. J. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priešieškinio reikalavimo senaties termino pradžią, todėl nepagrįstai sprendė, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti.
  3. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
  5. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog nagrinėjimo atveju senaties termino dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pažeidus bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybę, eigos pradžiai reikšminga aplinkybė, kad apeliantė N. J. 2014-07-28 buvo nuvykusi pas notarą, todėl galėjo prašyti informacijos tiek iš notaro, tiek iš viešų registrų apie jos su kitais asmenimis turimą bendrą nuosavybę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės būtų tik šalutinės sužinant apie kitus žemės sklypo bendraturčius ir jų turto įgijimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindas apeliantei sužinoti apie bendraturčius ir jų turto įgijimo pagrindą buvo apeliantės atvykimas pas notarą pasirašyti turto atidalijimo sutartį. Apeliantė N. J. pasirašydama turto atidalijimo sutartį turėjo sutartį atidžiai perskaityti ir matyti, jog ieškovams priklausančio žemės sklypo nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2013-10-22 dovanojimo sutartis Nr. JD-4111 (1 t., b. l. 34), todėl apeliantės argumentas, jog ji iki ieškinio pareiškimo ne tik nežinojo, kas yra kiti žemės sklypo bendraturčiai, bet ir nežinojo jų turto įgijimo pagrindo, atmestinas kaip nepagrįstas.
  6. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pažymi, jog ginčo dovanojimo sandoris ir nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai 2014-08-07 buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, registro duomenys yra vieši, taigi apeliantė N. J. turėjo galimybę apie žemės sklypo bendraturčius ir jų turto įgijimo pagrindus sužinoti gaudama tokius duomenis ir iš Nekilnojamojo turto registro nuo 2014-08-07. Juolab kad, kaip nurodo pati apeliantė, ketino savo žemės sklypo dalį kuo greičiau parduoti, todėl turėjo domėtis, ar atidalytas turtas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
  7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškinio senaties termino dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį eigos pradžia sutampa su turto atidalijimo sutarties pasirašymo data, t. y. 2014-07-28, todėl pagrįstai pripažino, kad apeliantė (N. J.) yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jos, kaip bendraturtės, pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, jog tik pripažinus dovanojimo sandorį pirkimo–pardavimo sandoriu prasideda senaties termino eigos pradžia. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi, ne teismo asmens pažeistos teisės konstatavimo, o asmens sužinojimo apie pažeistą teisę momentas ir yra tas laikas, per kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises.
  8. Konstatavusi, jog apeliantė (N. J.) yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jos, kaip bendraturtės, pažeistų teisių gynimo, teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Juolab kad šalys šios sprendimo dalies neskundė.
  9. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio.
  10. Dėl kitų apeliantų D. R., V. R., N. J. procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
  11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliantų D. R., V. R., N. J. apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir ši jo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Dėl apelianto (atsakovo) K. P. apeliacinio skundo

  1. Apeliantas K. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, atmetęs ieškinį ir priešieškinį bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, t, y. nepriteisė iš ieškovų apeliantui K. P. bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas K. P. nurodė, jog ieškinys jam buvo visiškai atmestas, tai yra ieškovų materialiniai reikalavimui atsakovui K. P. (apeliantui) atmesti visiškai. Priešieškinio byloje apeliantas neteikė, priešieškinį byloje teikė kita atsakovė – N. J.. Priešieškinio reikalavimai niekaip nebuvo susiję su apeliantu, jokių teisių ir pareigų pripažinimo apeliantui nebuvo prašoma, t. y. jokių materialinių reikalavimų priešieškiniu atsakovui K. P. (apeliantui) nebuvo reiškiama. Šie apelianto argumentai pagrįsti.
  2. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės. Sutiktina su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, t. y. ieškovų materialiniai reikalavimui atsakovui K. P. (apeliantui) atmesti visiškai, priešieškinio byloje apeliantas neteikė, priešieškinio reikalavimai nesusiję su apeliantu, t. y. jokių materialinių reikalavimų priešieškiniu atsakovui K. P. (apeliantui) nebuvo reiškiama. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto K. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo“ (toliau – Rekomendacijos).
  4. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas K. P. turėjo 2 123,55 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą. Pateiktame prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, jog paslaugos, už kurias sumokėta 2 123,55 Eur suma: teisinės konsultacijos, atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose. Už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovas K. P. patyrė 1 705,85 Eur išlaidų (2,5 (8.2 punktas) x 682,34 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2014 m. II ketvirčio, nes atsiliepimas surašytas 2014-12-22, t. y. 2014 m. IV ketvirtį, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Nors atsakovo atstovas ir nedetalizavo (laiko atžvilgiu) ir neįvertino (pinigine išraiška) kitų veiksmų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos trukmę (nuo 2014-11-14), posėdžių skaičių (6 posėdžiai), yra pagrįsta ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovui K. P. priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas – 2 123,55 Eur suma iš ieškovų D. R., V. R. lygiomis dalimis.
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms apelianto K. P. apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina netinkamai pritaikius procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė N. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 1555 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra. Apeliantės N. J. apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.)
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas V. R. apeliacinės instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 5 458,28 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 3 158,46 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos, 1 839,86 Eur atsiliepimo į atsakovės N. J. apeliacinį skundą parengimo išlaidos ir 459,96 Eur atsiliepimo į K. P. apeliacinį skundą parengimo išlaidos. Apeliantų D. R. ir V. R. apeliacinį skundą atmetus, V. R. sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir turėtos 3 158,46 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Apelianto K. P. apeliacinį skundą patenkinus, apelianto V. R. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taip pat neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantės N. J. apeliacinį skundą atmetus, apelianto V. R. turėtos 1 839,86 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į N. J. apeliacinį skundą parengimą turėtų būti priteistos iš N. J. (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl mažintinos iki 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur (2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 p.)). Iš atsakovės N. J. ieškovui V. R. priteistinas 1 106,04 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimą į atsakovės N. J. apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.).
  3. Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 290–291 straipsniais,

Nutarė

30Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas)

312017 m. lapkričio 27 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, priteisiant iš ieškovų D. R., V. R. po 1061,77 Eur atsakovui K. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

32Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

33Iš atsakovės N. J. ieškovui V. R. priteisti 1 106,04 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovai 2014-11-14 kreipėsi į Plungės apylinkės teismo... 5. G. M. sužinojo, kad atsakovas K. P. klaidino ieškovus, nes atidalijimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Pirmosios instancijos teismas 2017-11-27 sprendimu... 8. Dėl turto atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (ieškinio... 9. sudarydami turto atidalijimo sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, jog... 10. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu (priešieškinio... 11. Dėl praleisto ieškinio senaties termino priešieškiniui dėl pirkėjo... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13.
      1. Ieškovai (toliau – apeliantai) pateikė... 14. K. P., atstovaudamas kitiems bendraturčiams (atsakovams), nežinojo ir (ar)... 15. K. P. neprivalėjo teikti apeliantams informacijos. Nurodė, jog pirmosios... 16. 2013-10-22 (dovanojimo sutarties sudarymo dieną), bet daug vėliau, t. y. tik... 17. 2013-10-22 dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir kvalifikuotinas kaip... 18. N. J. priešieškinį.
      2. Ieškovai nurodė, jog atsakovės N. J.... 19. 2014-07-28 turto atidalijimo sutartį pripažinti negaliojančia, restitucija... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai... 21. Teisėjų kolegija... 22. ieškovų D. R. ir V. R. bei atsakovės N. J. apeliaciniai skundai atmestini.... 23. Atsakovo K. P. apeliacinis skundas tenkintinas.
          24. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
          1. Apeliantai... 25. Dėl apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo
              26. Dėl apeliantės (ieškovės pagal priešieškinį)) N. J. apeliacinio... 27. Dėl apelianto (atsakovo) K. P. apeliacinio skundo
                28. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 290–291 straipsniais,... 30. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas)... 31. 2017 m. lapkričio 27 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 32. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 33. Iš atsakovės N. J. ieškovui V. R. priteisti 1 106,04 Eur turėtų...