Byla 2S-692-611/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko Z. N. IĮ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Velseka” pareiškimą skolininkui Z. N. IĮ dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6kreditorius UAB „Velseka“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė iš skolininko Z. N. IĮ priteisti 68169,82 Lt skolos ir 13216,95 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas bankų ir kreditų įstaigų sąskaitose sumai 81386,77 Lt. Nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, kad įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino kreditoriaus UAB „Velseka” prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštavo 81386 Lt sumai nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas, esančias bankų ir kreditų įstaigų skolininkui priklausančiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis. Teismas nustatė, kad skolos suma didelė, skolininkas vengia geranoriškai atsiskaityti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo įsakymo įvykdymas.

8Skolininkas Z. N. IĮ atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį. Nurodo, kad informavo kreditorių apie tai, kad užsienio įmonė nustatytu laiku neatsiskaitė su apeliantu, suma viršijo kelis kartus kreditorinius įmonės įsipareigojimus, todėl pradėjo vėluoti atsiskaitymai su kitomis įmonėmis. Skolininko įmonė yra veikianti, pagal išgales stengiamasi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, jog jei visi kreditoriai kreipsis į teismą ir bus areštuota sąskaita pilnumoje, tai įmonė negalės vykdyti atsiskaitymų su valstybe ir socialinio draudimo fondo valdybos struktūriniais padaliniais. Areštavus apelianto atsiskaitomąją sąskaitą, jis negali vykdyti savo įsipareigojimų už lizingo sutarties pagrindu įsigytas mašinas lizingo davėjui, o tai sąlygoja visiška įmonės veiklos sustabdymą.

9Kreditorius UAB „Velseka“ pateikė atsiliepimą į skolininko skundą. Prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė galimybė užtikrinti teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymą.

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Apeliantas skundą grindžia tuo, kad užsienio įmonė laiku neatsiskaitė su skolininku, todėl susidarė skolos kitiems kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje bylos stadijoje nevertinamos aplinkybės, susijusios ar nesusijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės ir pakanka teismui padaryti prielaidą, jog skolininkas neįvykdė savo prievolės bei, kad pasitvirtinus kreditoriaus teiginiams apie tai, bus pagrindas priteisti iš skolininko skolą. Skolos susidarymo aplinkybės teisinės reikšmės šiuo atveju neturi. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamos aplinkybės: grėsmė, jog galimas palankus kreditoriui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Apelianto argumentai, jog jis yra skolingas daugeliui kreditorių, tik patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Todėl skundžiama nutartis buvo priimta teisėtai ir pagrįstai.

13Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo (teismo įsakymo), bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati skolininko turtinė padėtis, kuri buvo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti teismo įsakymo realų ir tinkamą įvykdymą.

14Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog jis yra skolingas daugeliui kreditorių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę, konstatuoja, kad laikinoji apsaugos priemonė – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas buvo pritaikyta teisėtai. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalaujama priteisti 81386 Lt suma yra ženkli tiek kreditoriui, tiek skolininkui.

15Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog pritaikius areštą įmonės atsiskaitomajai sąskaitai, jis negalės vykdyti įsipareigojimų lizingo davėjui, ko pasekoje bus sustabdyta įmonės veikla. Areštuojama ne visos piniginės lėšos, o tik kreditoriaus reikalavimo ribose, o likusiomis lėšomis skolininkas galės laisvai disponuoti. Apeliantas taip pat nurodė, jog pritaikius areštą, jis negalės atsiskaityti su valstybe ir socialinio draudimo fondo valdybos struktūriniais padaliniais. Ši aplinkybė yra viena iš daugelio aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Akivaizdu, kad piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę komercinę veiklą priemonė, kurią pritaikius, galimas nuostolių atsiradimas ar skolininko nemokumo sukėlimas. Tokiu būdu gali būti neproporcingai suvaržytos skolininko teisės. Privalomi mokėjimai valstybei bei valstybinam socialiniam draudimo fondui susiję su valstybės tinkamo funkcionavimo užtikrinimu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, leidžiant skolininkui atsiskaitymus su valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ir kreditoriumi (LR CPK 337 str. 4 p.). Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

16Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 4 p., 338 str., kolegija

Nutarė

17Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį pakeisti. Leisti skolininkui Z. N. IĮ iš visų jo turimų bankuose ir/ar kitų kredito įstaigose sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybei bei valstybinam socialiniam draudimo fondui ir atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Velseka“.

18Likusioje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai