Byla e2-516-323/2018
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui E. L., ieškovų atstovui adv. padėjėjui Egidijui Galatilčiui, atsakovo atstovei adv. padėjėjai Sigitai Stukaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir E. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti atsakovo 2015-09-08 vienašališką 2010-11-16 prisijungimo būdu pasirašytos Kredito sutarties Nr. ( - ) nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovų ir jų šeimos interesus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-11-16 ieškovai ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) (toliau - Kredito sutartis), pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 57 923,68 Eur kreditas 10 metų terminui, už šios sutarties tinkamą įvykdymą įkeitė visą namą su priklausiniais ( - ). Ši Kredito sutartis 2015-09-08 atsakovo buvo vienašališkai nutraukta, ieškovų tinkamai neįspėjus. Laiko, kad vienašalis kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas. 2014 m. šeima atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje, nes bankrutavo įmonė ir ieškovas neteko darbo, ieškovė buvo vaikų priežiūros atostogose. Dėl šių aplinkybių nebeturėjo galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodami apie susidariusią sunkią situaciją, su prašymu atidėti kredito grąžinimą, vos tik atsirasdavo galimybė pervedinėdavo pinigus už suteiktą kreditą, tačiau atsakovas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė bei nepagrįstai kredito sutartį vienašališkai nutraukė. Laiko, kad ieškovų laikinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esminiu sutarčių pažeidimu: pagal kredito sutarčių esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarčių galiojimui, prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl didelio neatsargumo, o tik dėl nepalankiai susiklosčiusios finansinės situacijos, kredito sutartis buvo vykdoma netrumpą laiką, grąžinta 31 488,72 Eur, liko nesumokėta 26 434,96 Eur, o negalėjimas vykdyti prievolių buvo laikinas. Šiuo metu šeimos finansinė padėtis yra pagerėjusi ir ieškovai gali toliau sėkmingai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki ginčijamo Kredito sutarties nutraukimo, atsakovas 2015-05-12 pranešimu informavo ieškovus, kad iki 2015-06-12 nepadengus įsiskolinimo bus svarstomas Kredito sutarties nutraukimas. 2015 m. birželio mėn. vykusio susitikimo metu ieškovai pasižadėjo iki 2015-07-01 padengti susidariusį įsiskolinimą. Nesulaukus įsiskolinimo dengimo, 2015-08-07 pakartotinai išsiųstas įspėjimas apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį nuo 2015-09-08, jei iki 2015-08-07 nebus padengtas įsiskolinimas. Tačiau banko reikalavimai nebuvo įvykdyti. Dėl sistemingų mokėjimų pažeidimų bankas 2015-09-08 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, o nutraukus sutartis skolininkams atsirado pareiga grąžinti prieš terminą visą kreditą, sumokėti palūkanas ir visas kitas pagal sutartis mokėtinas sumas. Pažymėjo, kad ir po sutarties nutraukimo su ieškovais buvo bendraujama - 2015-09-16 vykusio susitikimo metu ieškovai prašė nevykdyti išieškojimo, pasižadėjo apmokėti skolą pilnai ir mokėti kas mėnesines įmokas, kadangi sieks sutarties atnaujinimo. Tačiau susitarimo nevykdė, kas mėnesinės įmokos nebuvo mokamos. 2016-06-21 įvykusio susitikimo su ieškovais metu, ieškovai prašė dar palaukti iki rugpjūčio mėnesio, nes vykdo derybas su kredito unija dėl Kredito sutarties refinansavimo. Nesulaukus jokių aktyvių veiksmų dėl refinansavimo, neturint pagrindo manyti, kad situacija pasikeis 2016-11-08 buvo pateiktas prašymas notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir 2016-12-22 vykdomasis dokumentas perduotas antstolių kontorai vykdymui. Taip pat nurodė, kad Kredito sutartimi šalys susitarė, kad ieškovai mokėjimo prievoles (konkrečiai nurodytas sumas) turi mokėti ne vėliau kaip griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio mokėjimo dieną ir jokių išimčių iš mokėjimo grafiko sutartis nenustatė. Tai yra, sutartyje yra aiškiai įtvirtintas banko tikslas gauti kasmėnesinius mokėjimus pagal grafiką, o ne ieškovų pasirinkimu. Mokėjimų grafiko vykdymo šalys, sudarydamos sutartį, nesiejo su ieškovų galimybe mokėti ar su ieškovų vystomų projektų sėkme ir pan., esminė sąlyga, dėl kurios šalys susitarė – pinigai turi būti sumokėti bankui griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio dieną. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4 punktuose numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas pažeidžia mokėjimų grafiką (nagrinėjamu atveju mokėjimų grafikas, kuris yra galiojantis ir šalis įpareigojantis, buvo pažeistas), kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis, kadangi tai reiškia, jog bankas negavo to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį. Laiko, kad mokėjimų grafikas yra esminė sąlyga, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, bankas ir ieškovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovai pažeistų mokėjimų grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo. Taigi, remiantis Kredito sutartimi abi šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu. Be to, mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmė ieškovai. Pažymėjo, kad vertinant Kredito sutarties sąlygą, leidžiančią bankui vienašališkai nutraukti sutartį, sąžiningumo aspektu, ši sąlyga nėra vertinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų ir sutarties vykdymo metu susiklosčiusių aplinkybių. Kredito sutarties 5.2 punkte šalys laisva valia susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ši sąlyga yra galiojanti ir privaloma. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė poveikio už sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimus priemonė, todėl bankas, laikydamasis Kredito sutarties nurodytos sąlygos, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone - ieškovams faktiškai buvo suteikta daugiau nei metai laiko pažeidimams pašalinti, bet ieškovai net per tokį ilgą laiką pažeidimų nepašalino. Ir tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovai nevykdys Kredito sutarties, bankas pasinaudojo Kredito sutarties 5.2 punkte nurodyta sąlyga ir nutraukė sutartį, kadangi atotrūkis tarp Kredito sutartyje numatyto ieškovų įsipareigojimo tinkamai vykdyti mokėjimus pagal grafiką ir tarp faktinės situacijos, kuomet ieškovai 10 mėnesių iš eilės nevykdė savo įsipareigojimų, nepadengė skolos, buvo akivaizdus ir labai didelis. Pastebėjo, kad bankas siekė bendradarbiauti ir labai ilgai geranoriškai laukė, kol ieškovai pašalins mokėjimo prievolės pažeidimus, tačiau ieškovai pažeidimų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad bankas teisėtai nutraukė Kredito sutartį.

62017-11-24 atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriame prašo teismo skirti ieškovui E. L. 289 Eur baudą už priesaikos sulaužymą ir 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui. Nurodė, kad ieškovas sulaužė duotą priesaiką, kadangi jis 2017-11-22 duodamas paaiškinimus teismui apie savo pajamas, t. y., kad jo šeimos pajamos yra „apie 3000 Eur į rankas“ teikė melagingus paaiškinimus ir taip sąmoningai klaidino teismą. Ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes 2017-10-23 teismo posėdžio metu, būdamas įpareigotas iki kito posėdžio, t. y. iki 2017-11-22 pateikti rašytinius įrodymus apie savo materialinę padėtį ir galimybę vykdyti prievolę, 2017-11-22 posėdžiui tokių duomenų nepateikė, dėl ko posėdis buvo atidėtas.

7Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje pasisakė už ieškinio tenkinimą, nes, jų nuomone ieškovų finansinė padėtis stabili, kredito sutarties atnaujinimas atitiktų ieškovų dviejų nepilnamečių vaikų interesus.

8Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Taip pat nurodė, kad šiuo metu finansinė padėtis yra pagerėjusi ir nori, kad sutartis būtų atnaujinta. Skolą bankui dengtų iš uždirbamų darbinių pajamų bei iš individualios veiklos pajamų - iš kaimo turizmo veiklos. Atsakovo atstovės prašymo dėl baudų skyrimo prašo netenkinti, nes jie nepagrįsti.

9Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir pagrindais. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų nėra prielaidų manyti, kad ieškovai gali pašalinti pažeidimus ir vykdyti prievolę, ir tai matyti iš atsakovų ir banko susirašinėjimo dėl ketinimo atnaujinti Kredito sutartį (2017-10-18 ir 2017-11-24 banko atsakymai į ieškovo 2017-10-11 ir į 2017-11-12 prašymus).

10Teismas

konstatuoja:

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2010-10-16 sudarė kreditavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 57 923,68 Eur kreditas statybos darbų užbaigimui iki 2020-11-15, įkeičiant namą su priklausiniais ( - ), o ieškovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį, pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio nustatytą dieną mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nuo 2014 metų lapkričio mėn. ieškovams nevykdant mokėjimų pagal nustatytą grafiką ir nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2015-09-08 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir informavo ieškovus pranešimu. 2016-11-08 atsakovas pateikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl skolos išieškojimo, o 2016-12-22 vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdymui. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, esant Kredito sutarties pažeidimui; ieškovai siekia tęsti sutartinius santykius.

13Dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo

14CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; teisėjų kolegijos 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš šalių negali būti reikalaujama, jog esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

15Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Šiuo atveju 2010-11-16 Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas, reglamentuojantis sutarties nutraukimo pagrindus, numato, kad jei kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba paskaičiuotų palūkanų, bankas praneša apie tai Kredito gavėjui.. Jei kredito gavėjas per nustatytą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Kredito sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį.

16Ieškovai ieškinyje nurodo, jog jų laikinas ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu: ieškovai nurodo, jog atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, kadangi ieškovų sutarties pažeidimai, t. y. mokėjimo grafiko pažeidimai ir mokėjimo prievolės nevykdymas, nelaikytini esminiu pažeidimu. Atsakovas nurodo, jog pagrįstai, vadovaudamasis Kredito sutartyje numatytais nutraukimo pagrindais, vienašališkai nutraukė sutartį po daugiau nei 10 mėnesių iš eilės nemokėjimo ir ieškovams papildomai suteikto termino pašalinti mokėjimo prievolės pažeidimus (CK 6.217 str. 5 d.). Atsakovas pažymėjo, kad mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės atsakovui iš kredito gavėjo pusės ir eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro sąlygas kreditoriui reikalauti grąžinti visą kreditą su palūkanomis ir kitais mokėjimais prieš terminą (CK 6.874 str. 2 d.).

17Byloje nėra ginčo, kad įmokų pagal kredito sutartis ieškovai nemokėjo nuo 2014 m. lapkričio mėn. Atsakovas 2015-05-12 ir 2015-08-07 pranešimais įspėjo dėl mokėjimų vėlavimo, nustatė terminus įsiskolinimui padengti, įspėjo dėl sutarties nutraukimo. Ieškovams nei į perspėjimus dėl skolos mokėjimo vėlavimo, nei į įspėjimą dėl sutarties nutraukimo nereaguojant, skolos nemokant, ir toliau nevykdant kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2015-09-10 pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą, 2015-09-08 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį t. y. Kredito sutartis atsakovo vienašališkai buvo nutraukta praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo ieškovų prievolės nevykdymo dienos, kas ženkliai viršijo kredito sutartimi nustatytą terminą, per kurį neįvykdžius prievolės atsakovas įgyja teisę nutraukti sutartį. Kadangi ieškovų padaryti sutarčių sąlygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintą vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindą, atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Teismas įvertina tai, kad pranešimai, raginimai dėl sutarties nevykdymo ir nurodomos sutarties nevykdymo pasekmės buvo siunčiami ilgą laiko tarpą ir pakartotinai, kas rodo, jog ieškovai iš esmės ilgą laiką nevykdė sutarties. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ne dėl vienkartinio sutarties pažeidimo, o dėl tęstinio mokėjimo terminų pažeidimo, t. y. ieškovams daugiau nei 10 mėnesių iki sutarčių nutraukimo nemokant įmokų. Ieškovai buvo tinkamai informuoti apie pradelstus mokėjimus, jiems buvo nustatyti papildomi terminai įsiskolinimui likviduoti, taip pat ieškovai buvo kelis kartus įspėti, kad nesumokėjus įsiskolinimo bankas sutartį nutrauks.

18Ieškovai teigia, jog nutraukti sutartis sutartyse numatytais vienašališko jų nutraukimo pagrindais galima tik konstatavus kitos šalies tyčią ar didelį neatsargumą, ko šiuo atveju nėra, ieškovai maksimaliai bendradarbiavo su atsakovu, teikė duomenis apie savo finansinę padėtį, perspektyvinius planus. Teismas atmeta šį ieškovų argumentą kaip nepagrįstą. Byloje konstatuota, jog sutartis teisėtai nutraukta joje numatytais vienašališko nutraukimo pagrindais, buvo konstatuotas sutarties pažeidimo faktas, be to, įvertintas ieškovų pažeidimo pobūdis, mastas, tęstinumas, ir nustačius visas šias aplinkybes nuspręsta, jog bankas pagrįstai nutraukė sutartį jose numatytais pagrindais. Ieškovai, pasirašydami sutartį, prisiėmė riziką dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, sutiko su sutarties sąlygomis ir joje numatytomis įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis, suvokė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas sukels neigiamų finansinių pasekmių, todėl jiems taikytina sutartyje numatyta atsakomybė už netinkamą jų vykdymą.

19Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovas ne vieną kartą davė laiko ieškovams tinkamai įvykdyti sutartį ir tik įsitikinęs, kad ieškovai yra nepajėgūs prievolės įvykdyti, nutraukė sutartį bei ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, t.y. pagal byloje esančius duomenis atsakovas stengėsi išsaugoti kredito sutartis, o vienašališką sutarčių nutraukimą jose numatytais pagrindais panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių.

20Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovui vienašališkai nutraukiant Kredito sutartį buvo pažeista jų kaip vartotojų teisių ir pareigų pusiausvyra.

21Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 str.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.).

22Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, neturi reikšmės, kaip sutarties šalys įvardijo sutartį, ar sutarties tekste vartojamas terminas „vartojimo“. Konkrečios sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi lemia jos atitiktis pirmiau nurodytiems požymiams, o ne sutarties šalių valia, laikyti ją tokia ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014).

23Šiuo atveju 2010-11-16 Kredito sutartyje, sudarytoje tarp ieškovų ir atsakovo, ir pagal kurią ieškovams buvo suteiktas 57 923,68 Eur dydžio kreditas 10 metų terminui, nurodyta, kad kreditas suteikiamas statybos darbų (būsto) užbaigimui (8 ir 9 punktai). Teismas, įvertinęs šios kredito sutarties dydį, terminą, pobūdį, turi pagrindą kvalifikuoti šią Kredito sutartį vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atmestini ieškovų argumentai, susiję su šios Kredito sutarties nuostatų aiškinimu ieškovų, kaip silpnesniosios sutarčių šalies, naudai bei teismo pareiga šias nuostatas aiškinti ex officio. Tuo atveju, jei ieškovų netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sąlygos, jie galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sąlygomis.

24Pažymėtina, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Be to, CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Vadinasi, Civiliniame kodekse taip pat pripažįstama, jog paskolos dalies grąžinimas laiku turi esminę reikšmę paskolos davėjui, o paskolos gavėjui šią pareigą vykdant netinkamai, paskolos davėjas, siekdamas apginti savo teises, Įrodymų, kad ieškovai yra finansiškai pajėgūs tinkamai vykdyti įsipareigojimus, byloje nėra (CPK 178 str.). Tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovai turi finansines galimybes vykdyti atsiskaitymus su atsakovu, patvirtina, kad ieškovai nėra suinteresuoti įrodyti galimybę mokėti įmokas Kredito sutartį. Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog esant kredito teisiniams santykiams, griežtas nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sutarties sąlyga, kurios pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgęs į susidariusį įsiskolinimo dydį Sutarties nutraukimo metu, banko veiksmus, suteikiant ieškovams papildomai pakankamai protingus terminus įsipareigojimams įvykdyti, daro išvadą, kad ieškovai pažeidė Sutartį iš esmės, atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus, kaip vartotojus, nutraukiant Sutartį, atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui ir Sutartis buvo nutraukta tik po ilgų bandymų išsaugoti sutartinius santykius. Kadangi, kaip minėta, griežtas paskolos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, todėl suteikimas kreditoriui teisės nutraukti paskolos sutartį, esant ne vienkartiniam, o nuolatinio pobūdžio sutarties pažeidimui, yra teisėtas, sąžiningas kitos sutarties šalies, vartotojo, atžvilgiu, todėl ieškovų ginčijama sutarties sąlyga, suteikianti teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, vertintina kaip teisėta, atitinkanti sąžiningumo ir teisingumo principus bei nepažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.2284 str.).

26Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį atsakovui dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl ieškinys atmestinas.

27Pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikšti įvairiais veiksmai, o jo traktavimas priklauso nuo konkrečių individualios bylos aplinkybių. Pagal formuojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas, nenustačius piktnaudžiavimo procesu fakto – ieškovas nustatytu terminu nepateikė teismui savo mokumą pagrindžiančių įrodymų nepiktnaudžiaudamas procesu, nes tuo metu, kai turėjo rinkti tokius įrodymus, dar neturėjo byloje atstovo, kuris teiktų teisines paslaugas bei informuotų, kokie veiksmai sudaro piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sudėtį. Baudos skyrimas ieškovui už priesaikos sulaužymą atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas ieškovo paaiškinimų apie gaunamas jo šeimos pajamas po Kredito sutarties nutraukimo, netraktuoja teismo klaidinimu, nes nagrinėja, ar 2010-11-16 Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai bei, pažymi, kad ieškovų mokumą bylos nagrinėjimo metu išnagrinėjo atsakovas, kai ieškovai kreipėsi dėl Kredito sutarties atnaujinimo galimybės, vykstant bylos nagrinėjimui.

28Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

29Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 721,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo atstovės atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus bei dalyvavimą teismo posėdžiuose bei į aktualius nustatytus maksimalius atlygintinus advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų dydžius, atsakovui iš ieškovų priteistina 721,50 Eur, t. y. iš kiekvieno po 360,75 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

30Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovų J. L. ir E. L. iš kiekvieno po 360,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB SEB bankas naudai.

34Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apdylinės teismo 2017-02-09 nutartimi (bylos Nr. e2-4112-323/2017), teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti atsakovo... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 6. 2017-11-24 atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriame prašo teismo skirti... 7. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių... 8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti... 9. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė... 10. Teismas... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2010-10-16... 13. Dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo... 14. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį,... 15. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir... 16. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog jų laikinas ilgalaikių sutartinių... 17. Byloje nėra ginčo, kad įmokų pagal kredito sutartis ieškovai nemokėjo nuo... 18. Ieškovai teigia, jog nutraukti sutartis sutartyse numatytais vienašališko... 19. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovai netinkamai... 20. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovui vienašališkai nutraukiant Kredito... 21. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes... 22. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos... 23. Šiuo atveju 2010-11-16 Kredito sutartyje, sudarytoje tarp ieškovų ir... 24. Pažymėtina, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra... 26. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra... 27. Pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia... 28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 30. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovų J. L. ir E. L. iš kiekvieno po 360,75 Eur... 34. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apdylinės teismo... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...