Byla 2A-153-413/2010

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei ir Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, trečiajam asmeniui S. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Polibeta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-0681-375/2009 pagal ieškovės UAB „Polibeta“ ieškinį atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims D. T., S. V., E. K. T. dėl įsakymo ir nutarimo pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

5ieškovė patikslintu ieškiniu (t.1, b. l. 66-67) prašė panaikinti 2008 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-4368 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Ateities pl. 95 Kaune, žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/95-0397 nutraukimo ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. nutarimą dėl Kauno apskrities viršininko sutikimo Nr.24-946(16.24) rengti detalųjį planą pripažinimo negaliojančiu.

6Ieškovė nurodė, kad 1995 m. sausio 4 d. Kauno miesto valdyba ir UAB „Polibeta“ sudarė 99 metų laikotarpiui 7000 kv.m. valstybinės žemės sklypo Ateities pl. 95, Kaune žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N19/95-0397. Atsiradus palankioms sąlygoms išnuomotame sklype vystyti verslą, ieškovė 20007 m. liepos mėn. kreipėsi į apskrities administraciją dėl sutikimo rengti detalųjį planą ir tokį sutikimą iš atsakovės gavo. Ieškovei 2007 m. gruodžio 17 d. kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano parengimo, apskrities administracija ginčijamu 2008 m. balandžio 8 d. nutarimu nepagrįstai savo sutikimą detaliojo plano rengimui pripažino negaliojančiu, o 2008 m. balandžio 11 d. nutraukė ir valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovės nuomone, tokie atsakovės veiksmai neteisėti, kadangi bendrovė mokėjo žemės nuomos mokestį, dėl finansinių sunkumų ir pablogėjusios šalies ekonominės padėties negalėjo savalaikiai įgyvendinti žemės nuomos sutarties sąlygos dėl statinių statybos.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (t.2, b. l. 61-62) ieškinį atmetė.

8Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis gali būti prieš terminą nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Iš žemės naudojimo patikrinimo aktų (2007 04 12 ir 2008 02 11) teismas sprendė, kad išnuomotas ieškovei žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, kadangi yra apžėlęs medžiais ir krūmais, nėra jokių ūkinių bei komercinių pastatų. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės sklypo paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Valstybė, išnuomodama ieškovei iki 2094 m. žemės sklypą, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius bei tinkamą žemės priežiūros užtikrinimą, bet ir tikėjosi, kad sklype bus vykdoma komercinė veikla, taip sukuriant darbo vietas, pagaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ginčijamos žemės nuomos sutarties 8.1. punktu ieškovė įsipareigojo naudoti žemės sklypą ūkinių bei komercinių pastatų ir inžinierinių įrengimų statybai, tačiau nuo žemės sklypo išnuomavimo dienos 1995 m. sausio 4 d. iki ginčijamo nutarimo ir įsakymo priėmimo momento nesugebėjo sklypo pradėti naudoti pagal jo paskirtį. Ieškovė nepagrindė leistinais įrodymais savo teiginių, kad žemės sklypo negalėjo naudoti pagal paskirtį dėl objektyvių priežasčių. Tik po 12 metų nuo sutarties sudarymo įmonė kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo detaliajam planui rengti. Ištirtų bylos aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė visiškai pagrįstai atšaukė tiek savo sutikimą rengti detalųjį planą, tiek nutraukė pačią žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi priešingu atveju būtų pažeistas viešasis interesas, nes į šio sklypo dalį atkurti nuosavybės teisę siekia byloje trečiaisiais asmenimis patraukti buvusio žemės sklypo savininko K. T. įpėdiniai. Likusią žemės dalį atsakovė planuoja panaudoti atstatant istorinį teisingumą ir atkuriant nuosavybės teises kitiems pretendentams.

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (t.2, b.l 67-68). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad įmonė išsinuomojo žemės sklypą 99 metų laikotarpiui. Palankios sąlygos verslui vystyti atsirado tik 2007 metais. Nei ginčijamos sutarties 8.1 punkte, nei pačioje sutartyje nenustatytas terminas, per kurį ieškovė privalėjo pradėti veiklą ir pastatyti, ar pradėti statyti statinius.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad CK 6.564 straipsnis numato galimybę nuomotojui nutraukti žemės nuomos sutartį, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Bylos įrodymai patvirtina, kad nuo žemės nuomos sudarymo momento žemės sklypas yra visiškai tuščias, jame nėra nei vieno statinio ir tai laikytina žemės nuomos sutarties 8.1 punkto pažeidimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei be objektyvių priežasčių nesinaudojant išnuomotu žemės sklypu yra pažeidžiamas ir viešasis interesas. Teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

11Apeliacinis skundas atmetamas

12Byloje nustatyta, kad 1995 m. sausio 4 d. šalys sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Polibeta“ išnuomotas 7000 kv.m. žemės sklypas, esantis Ateities pl. 95 Kaune ( t.1, b.l. 9,10). Kauno apskrities viršininkas 2007 m. rugpjūčio 1 d. davė ieškovei sutikimą rengti žemės sklypo detalųjį planą (t.1, b.l.11). Atsakovė 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu atsisakė išduoti sąlygas detaliajam planui rengti ir administracine tvarka pasinaikino (pripažino negaliojančiu) 2007 m. rugpjūčio 1 d. sutikimą ( t.1, b.l.8). Ginčijamu 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu žemės nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta (t.1 b.l. 7).

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl teisės normų, reguliuojančių valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartinių santykių nutraukimą, tinkamo taikymo ir aiškinimo. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas. Valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja. Šių institucijų sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio planavimo dokumentuose numatomą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turimos žemės kiekį ir pateiktą žemės poreikio bei ūkinės veiklos pagrindimą (Žemės įstatymo (1994 m. redakcija) 21 str. 3 d.). CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurio taikymo ir aiškinimo klausimą kelia apeliantas, nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. 1995 m. sausio 4 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje ieškovė UAB „Polibeta“ įsipareigojo naudoti sklypą ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybai (Sutarties 8.1. punktas, t.1, b.l. 9). Byloje nustatyta, kad apeliantas daugiau kaip 14 metų, nenurodydamas jokių objektyvių sutarties nevykdymo priežasčių, nevykdė sutartyje nustatytos veiklos. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008), pagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Valstybė, atstovaujama atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, valdančios, naudojančios ir disponuojančios žemę visuomeniniais interesais ir taip vykdančios nurodytos valstybinės žemės socialinės paskirties užtikrintojo funkcijas, išnuomodama ieškovei devyniasdešimt devynerių metų laikotarpiui valstybinės žemės sklypą, skirtą komercinei ūkinei veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės sklype bus vykdoma bei plėtojama ginčo sutartyje nustatyta veikla ir taip eksploatuojamas valstybinės žemės sklypas, sukuriant darbo vietų, pagaminant produkcijos ar suteikiant paslaugų ir pan., pasitarnaus bendrai visuomenės gerovei. Naudojant sklypą ne pagal sutartyje numatytą paskirtį, pareiga mokėti nuomos mokestį ieškovei neišnyko (Sutarties 8.6. punktas, Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3d. nutarimo Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ 1.1 papunktis (redakcija, galiojusi iki 2002 m. gruodžio 31 d.) CK 6.552 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentus, kad žemės nuomos sutartimi ieškovei nebuvo nustatyta komercinės veiklos pradžia, bei ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas, kiek tai liečia nuomos mokesčio mokėjimą, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

15Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

17Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai