Byla 2S-827-254/2013
Dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-805/2012 priėmimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. S. ir B. M. J. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-99-805/2013 pagal pareiškėjų A. S. ir B. M. J. prašymą dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-336-805/2012 priėmimo,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos dėl Sovietų Sąjungos represinių organų persekiojimo ir jų visų šeimos narių įtraukimo į tremiamų asmenų sąrašus, joms pasislėpus, negalėjo legaliai gyventi tėvų namuose ( - ) bei buvo likusios be tėvų globos nuo 1945 m. iki trėmimų pabaigos 1953 m. (civ. b. Nr. 2-336-805/2012 l. 2-5). Nurodė, kad faktą prašo nustatyti siekdamos įgyti tremtinių statusą.

4Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. S. ir B. M. J. dėl brolių dalyvavimo pasipriešinimo (partizaninėje) sovietiniams okupantams kovoje, Sovietų sąjungos represinių organų persekiojimo, būdamos nepilnametės, su kitais šeimos nariais 1945-1953 metais negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje ( - ), vengdamos tremties, slapstėsi. Nurodė, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusą (civ. b. Nr. 2-336-805/2012 l. 108-113).

5Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-336-805/2012, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad pareiškėjos dėl represavimo ir jų bei jų šeimos narių įtraukimo į tremiamųjų asmenų sąrašus negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ), o vengdamos mirties slapstėsi (b. l. 2-3). Nurodė, kad teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendime pripažino, jog pareiškėjos buvo įtrauktos į tremiamųjų asmenų sąrašus, kurie nėra išlikę, tačiau to nenurodžius sprendimo rezoliucinėje dalyje, pareiškėjoms nesuteikiamas tremtinių statusas ir šiam statusui priskirtos lengvatos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė (b. l. 22-24). Teismas nurodė, kad pareiškėjos turėjo byloje surinktais įrodymais pagrįsti, jog jos laikotarpiu nuo 1945 m. iki 1953 m. ne tik negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ), dėl ko joms teko slapstytis, bet ir kad jos ir jų šeimos nariai buvo įtraukti į tremiamųjų asmenų sąrašus. Teismas konstatavo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje tokių dokumentų nebuvo pateikta ir ši aplinkybė nebuvo neginčijamai teismo patvirtinta.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir priimti papildomą sprendimą (b. l. 31-33). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai reikalauja pareiškėjas pateikti duomenis apie tai, kad jų tėvai buvo įtraukti į tremiamų asmenų sąrašus, nes jos ir kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas šis juridinę reikšmę turinti faktas. Lietuvos Ypatingojo archyvo į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad nepilnai išlikusiuose archyvuose duomenų apie pareiškėjų šeimos įtraukimą į tremiamųjų asmenų sąrašus nėra išlikę, nes ne visi tokie duomenys dėl nežinomų priežasčių buvo pateikti iš vietinių NKVD įstaigų. Be to, žinomi atvejai, kad būdavo ištremiami ir neįrašyti į sąrašus asmenys;
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Nurodo, kad byloje yra Ypatingojo archyvo pažyma apie pareiškėjų brolį M. K., kurioje aiškiai nurodyta, kad jis „... bijodamas būti ištremtas pabėgo iš savo ūkio ir iki 1950 m. gyveno pusiau legalioje padėtyje ir 1950 m. įstojo į jo brolio ( - ) vadovaujamą gaują...“. Tas pat nurodyta ir pažymoje apie partizanaujant žuvusį brolį V. M.: „Tauro apygardos „Geležinio vilko“ rinktinės „Dešnio“ tėvoniją yra duomenų, kad iki 1951 m. sausio mėn. Tėvūnijai vadovavo pasislėpęs nuo tremties V. M., slapyvardžiu ( - ), gim. ( - ), kuris buvo Liaudies gynėjų nužudytas 1951-01-14.“ Taip pat teismui buvo pateikta buvusio okupacinio represinio režimo NKVD ministro B. 1946-02-15 įsakymo kopija, kurio 5 punkte nurodyta: „Banditų ir buržuazinių nacionalistinių organizacijų dalyvių, nepasidavusių Vidaus Reikalų Liaudies Komisariato įstaigoms, šeimas suimti ir ištremti.“ Žinant, kad buvo sudaromi tremiamųjų šeimų sąrašai, kurie galėjo ir nepatekti į Lietuvos Ypatingojo archyvo dispoziciją, o pareiškėjų 4 broliai iki pat žūties 1951-1952 m. partizanavo, akivaizdu, kad pareiškėjos kaip ir jų tėvai buvo įtrauktos į tremiamų asmenų sąrašus ir todėl negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje;
  3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudininkų ir pačių pareiškėjų parodymais. Pareiškėjų prašomas patvirtinti juridinę reikšmę turintis faktas buvo įrodytas ne tik aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais, tačiau ir liudytojų O. Ž. bei E. M. parodymais. Nurodė kad kitų gyvų liudininkų, tame tarpe ir kaimynų iš ( - )kaimo, galinčių patvirtinti reikšmingas aplinkybes, praktiškai nebėra. Pabrėžia, kad pareiškėjų teiginiai apie jų įtraukimą į tremiamųjų asmenų sąrašus, byloje nebuvo paneigti.

10Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (b. l. 35) nurodė, kad nors pareiškėjos nepateikė jokių duomenų apie jų įrašymą į tremiamųjų sąrašus, jų paaiškinimai gana pagrįsti. Archyviniuose dokumentuose yra užuominų apie tai, kad pareiškėjų šeima slapstėsi nuo trėmimų, be to, kadangi jų šeimos nariai buvo aktyvūs rezistencijos dalyviai, didelė tikimybė, kad juos buvo siekiama represuoti.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (b. l. 37-38) prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos turi įrodyti ne tik tai, kad jos laikotarpiu nuo 1945 iki 1953 metų negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ( - ), bet ir pateikti dokumentus, jog buvo įrašytos į tremiamųjų sąrašus, tačiau pareiškėjos tokių duomenų nepateikė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą (galiojusį pareiškimo pateikimo metu) teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (keista 2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1480 (nuo 2011 10 01).

15Nagrinėjamu atveju apeliantės prašė teismo nustatyti, kad dėl Sovietų sąjungos represinių organų persekiojimo ir šeimos narių įtraukimo į tremiamųjų asmenų sąrašus, joms pasislėpus, negalėjo legaliai gyventi tėvų namuose ( - ) bei buvo likę be tėvų globos nuo 1945 iki 1953 m. (b. l. 5, ), t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimui (Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.). Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu nustatė kitą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos dėl brolių dalyvavimo pasipriešinimo (partizaninėje) sovietiniams okupantams kovoje, Sovietų sąjungos represinių organų persekiojimo, būdamos nepilnametės, su kitais šeimos nariais 1945-1953 metais negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje ( - ), vengdamos tremties, slapstėsi. Sprendime nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuo okupacijų nukentėjusio asmens statusui pripažinti (minėto įstatymo 7 str. 2 d. (keista: 2009-05-14 įstatymu Nr. XI-260 (nuo 2009 05 30)(Žin., 2009, Nr. 64-2546). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjos neįrodė, kad jos ir šeimos nariai buvo įtraukti į tremiamųjų asmenų sąrašus, ši aplinkybė nebuvo neginčijamai patvirtinta ir teismo metu apklaustų liudytojų parodymais. Pareiškėjų prašymas yra susijęs su priimto procesinio sprendimo turinio pakeitimu, kai pareiškėjos prašo sprendimą papildyti taip, kad būtų įrašyta aplinkybė dėl jų ir šeimos narių įtraukimo į tremiamųjų asmenų sąrašą, tuomet būtų galima pripažinti joms kitą – tremtinio teisinį statusą. Tačiau pakeisti procesinį sprendimą priimant papildomą sprendimą yra negalima, nes tai neatitinka CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų papildomam sprendimui priimti sąlygų. Pareiškėjų nesutikimas su procesinio sprendimo turiniu, gali būti realizuojamas tik teikiant apeliacinį skundą (CPK 301 str. 1 d.) ar kreipiantis į teismą CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka, jeigu tam yra pagrindai (CPK 366, 368 str.).

16Dėl nustatytų aplinkybių konstatuojama, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai