Byla 2A-1898-450/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždaros akcinės bendrovės „Baltijos žemės fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Baltijos žemės fondas“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas ūkininkas D. Š. nurodė, kad tarp šalių 2011-05-25 buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudotis 15,56 ha ploto žemės sklypu Čiūrų k., Panevėžio raj.; 2012-04-19 tarp šalių buvo sudaryta Žemės nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui teisę iki 2016 m. gruodžio 31 d. naudotis 5,37 ha ploto žemės sklypu Čiūrų k., Panevėžio raj. Dėl nuo ieškovo valios nepriklausančių ir objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, t.y. dėl žemės ūkio produkcijos supirkėjų neatsiskaitymo, ieškovas negalėjo savalaikiai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus iki 2012-12-01, sumokėti atitinkamo dydžio žemės nuomos mokestį, dėl ko 2013-01-22 gavo atsakovo 2013-01-18 pranešimą – reikalavimą dėl skolos padengimo. Iš atsakovo žodžių ieškovas 2013-05-02 sužinojo, kad Žemės nuomos sutartys yra vienašališkai nutrauktos nuo 2013-02-01, o ieškovo naudojami ir iš rudens apsėti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomoti kitam asmeniui. Žemės sklype, kurio unikalus Nr.6608-0002-0032, 2012 m. rudenį buvo užsieti ieškovo pasėliai - žieminiai rapsai, derlius turėjo būti nuimamas 2013 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Važiuodamas 2013-05-06 pro žemės sklypus ieškovas pastebėjo, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr.6608-0002-0032, yra ariamas, nepaisant to, kad jame 2012 m. rudenį buvo pasėti žieminiai rapsai, naikinant ieškovui priklausančius pasėlius. Buvo išarta didžioji 12,79 ha užsėto ploto žieminių rapsų pasėlių dalis. Atsakovas ne tik užkirto kelią ieškovui nusiimti einamųjų metų derlių, žemės sklypus išnuomodamas tretiesiems asmenims ir leisdamas juos dirbti, bet ir sunaikino ieškovo pasėlius, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius. Iš atsakovo buvo atimta galimybė gauti tiesiogines išmokas už deklaruotinus pasėlius, buvo prarastos investicijos, susijusios su pasėliais. Ieškovo negautas pajamas sudaro 5218,32 Lt (12,79 ha x 408,00 Lt), t. y. 2012 m. vidutiniškai mokėtų tiesioginių išmokų dydis už 1 ha tiesioginės išmokos. Išlaidos, patirtos pasėjant pasėlius (panaudojant atitinkamus išteklius/medžiagas), sudaro 16766,72 Lt (sėklos – 5328,12 Lt, trąšos – 3811,41 Lt, cheminės medžiagos (chemikalai) – 1884,48 Lt, kuras – 2417,31 Lt, žemės darbų atlikimo kaštai – 3325,40 Lt). Ieškovo patirti minimalūs nuostoliai, neskaitant už nuimamą derlių gautinių pajamų, sudaro 21 985,04 Lt.

5Atsakovas UAB „Baltijos žemės fondas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas iki atsiliepimo į ieškinį surašymo dienos nėra nutraukęs tarp šalių sudarytų žemės nuomos sutarčių. Savo 2013-01-18 pranešimu – reikalavimu atsakovas priminė apie ieškovo įsiskolinimą ir pažymėjo, jog ieškovui vengiant atsiskaityti, atsakovas imsis kitų savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, tačiau sutarčių nenutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-07 patvirtinta šalių taikos sutartis civilinėje byloje Nr.2-13241-861/2013, kuria nespręstas sutarčių nutraukimo klausimas. Atsakovas nesiuntė ieškovui pranešimo apie sutarčių nutraukimą, nes pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas iki 2013-07-01 įvykdys savo prievoles pagal taikos sutartį ir su ieškovu bus galima toliau tęsti sutartinius nuomos teisinius santykius. Apie neva naikinamus ieškovo pasėlius atsakovas sužinojo 2013-07-10 gavęs ieškinį, iki tol jokių ieškovo pretenzijų negavo. Ieškovas pats yra atsakingas už savo pasėlius ir jų būklę. Tikėtina, kad pasėlius naikinti galėjo pats ieškovas, siekdamas susikurti formalų pagrindą ieškinio pateikimui. Atsakovo žiniomis ieškovas neteisėtai perdavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr.6608-0002-0113, valdyti Žemės ūkio kooperatyvui „VIRIDIS GROUP“, kurio nariu yra ieškovas. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-06-10 raštas patvirtina, kad į išmokas už deklaruotą vieną iš žemės sklypų pretenduoja ne ieškovas, bet žemės ūkio kooperatyvas. Abejonių kelia ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių paskaičiavimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 18 659,64 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 2344,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas pritarė ieškovui, kad šalių sudarytos 2011-05-25 Žemės nuomos sutartis Nr.18/1 ir 2012-04-19 Žemės nuomos sutartis Nr.43/1 laikytinos pasibaigusiomis nuo 2013-03-01, kai buvo sudaryta žemės nuomos sutartis su kitu ūkininku N. Š.. Šios sutarties 2.1 punkte nuomos terminas nustatytas nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2015-12-31. Žemės nuomos sutarties su N. Š. pasirašymo dieną, 2013-03-01 atsakovui perduodant žemės sklypus naudotis N. Š., žemės sklypai buvo atimti iš ieškovo valdymo ir naudojimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesilaikė žemės nuomos sutarčių, sudarytų 2011-05-25 ir 2012-04-19 su ieškovu, nutraukimo tvarkos, apie vienašališką sutarčių nutraukimą nepranešė ieškovui sutarčių 7 punktuose nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad šalių 2011-05-25 ir 2012-04-19 žemės nuomos sutartyse numatytas informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminas neatitinka įstatymui (CK 6.564 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas – ne vėliau kaip prieš tris mėnesius). Atsižvelgiama, kad apie sutarčių nutraukimą D. Š. neinformuotas ir šalims bendraujant Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-13241-861/2013 nagrinėjimo metu, šioje byloje šalims 2013-05-03 sudarant taikos sutartį bei ją 2013-05-06 teikiant teismui, teismas apie šalių nuomos sutarčių nutraukimo aplinkybes pasisakė tik tiek, kiek jos yra reikšmingos ieškovo pareikšto ieškinio dėl nuostolių atlyginimo išnagrinėjimui.

9Ieškovo paaiškinimais, liudytojų N. Š., R. G., V. O. ir R. S. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2013 m. gegužės 6 d. buvo ariamas ieškovui perduotas pagal 2011-05-25 žemės nuomos sutartį žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 6608-0002-0032, ir kuriame ieškovas 2012 m. rudenį buvo pasėjęs žieminius rapsus, kurių derlius turėjo būti nuimamas 2013 metų vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Pagal ieškovo iškvietimą į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, nustatyta, kad žemę, naudojant žemės ūkio techniką (traktorius su skutiku), arė šio žemės sklypo nuomininko ūkininko N. Š. samdytas darbininkas. Tą pačią dieną apie įvykį pranešus atsakovui, atsakovas per elektroninį paštą kreipėsi į ieškovui atstovaujančią advokatę su prašymu išaiškinti, kokiu įstatyminiu pagrindu atsakovas turi leisti D. Š. nusiimti derlių. Atsakovui nurodyta, kad ieškovui nėra pateiktas atsakovo pranešimas apie sutarčių nutraukimą bei nurodytos sutarčių 7.4 punktų ir CK 6.564 straipsnio 3 dalies nuostatos apie nuomininko teisę nusiimti derlių, jei žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą. Liudytojai policijos pareigūnai V. O. ir R. S. patvirtino aplinkybę, kad dalis žemės sklypo buvo išarta. Liudytojas V. O. paliudijo, kad išartas lauko plotas sudarė galimai apie vieną hektarą. Liudytojas N. Š. savo parodymais patvirtino žemės sklypo arimo faktą, taip pat tai, kad ieškovo į bylą pateiktose nuotraukose yra nupaveiksluotas tas pats žemės sklypas, kurio dalis 2013-05-06 buvo išarta, kad ieškovo pateiktose nuotraukose matyti rapsų pasėlius. N. Š. paliudijo, kad išarta buvo nedidelė apie 1 ha ploto žemės sklypo dalis. Liudytojas R. G. paliudijo, jog matė, kaip buvo ariamas ieškovo dirbtas žemės sklypas, kuriame augo rapsai, kuriuos buvo gerai matyti. Liudytojai N. Š. ir R. G. savo parodymais paneigė, kad žemės sklypas buvo neprižiūrėtas. Liudytojas R. G. paliudijo, jog nėra pastebėjęs, kad kada nors buvo neprižiūrėti, apleisti ieškovo naudojami žemės sklypai.

10Teismas darė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti nustatytomis aplinkybes, kad 2013-05-06 naikinant pasėlius buvo išarta dalis žemės sklypo, unikalus Nr.6608-0002-0032, esančio Čiūrų k., Panevėžio raj., kuris šalių sudaryta 2011-05-25 Žemės nuomos sutartimi Nr.18/1 buvo išnuomotas ieškovui iki 2015-12-31 bei kuriame ieškovas 2012 m. rudenį buvo pasėjęs žieminius rapsus, kurių derlius turėjo būti nuimtas 2013 metų vasaros pabaigoje - rudens pradžioje.

11Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovui 2011-05-25 ir 2012-04-19 sutartimis išnuomotuose žemės sklypuose ieškovas nedirbo, kad sklypai buvo ieškovo neprižiūrimi, apleisti. 2013-05-06 paaiškėjus, kad žemės sklypuose dirba jau kitas žemės sklypų nuomininkas, ieškovas po 2013-05-06 jokių žemės ūkio darbų žemės sklypuose nedirbo. Reikšmingas yra atsakovo 2013-05-06 išreikštas šalių tarpusavio santykių vertinimas, liudijantis, kad atsakovas 2013-05-06 akivaizdžiai ne tik nelaikė ieškovo žemės sklypų nuomininku, bet net nepripažino ieškovo teisės nusiimti derlių. Bylos įrodymai akivaizdžiai paneigia atsakovo teiginį, kad apie 2013-05-06 išartą dalį žemės sklypo atsakovui tapo žinoma tik 2013 m. liepos mėnesį gavus ieškinį. Žinant, kad atsakovas 2013-03-01 žemės sklypus perdavė naudotis kitam ūkininkui, kad atsakovui yra žinoma, jog 2013-05-06 naikinant pasėlius buvo išarta dalis žemės sklypo ir, kad ieškovas nuo 2013-05-06 jokių žemės ūkio darbų žemės sklypuose, kurių unikalūs numeriai 6608-0002-0113 ir 6608-0002-0032, nedirba, pritarė ieškovo 2013-09-26 pranešimo teiginiams apie atsakovo pasiūlymo ieškovui nusiimti 2013 metų derlių vertinimą. Atsižvelgiant, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013-07-29 rašte pažymima aplinkybė, kad su ieškovu sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys 2013 m. nebegalioja.

12Atsakovo į bylą pateikti Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, į kurį atsakovas kreipėsi tik 2013-07-25, po to, kai sužinojo apie pradėtą civilinę bylą pagal D. Š. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, 2013-09-19 Žemės naudojimo patikrinimo aktai su juose užfiksuotomis aplinkybėmis apie piktžolėtus, apleistus, nedirbamus laukus, niekaip negali patvirtinti, kad ieškovas iki 2013-05-06 žemės sklypų nedirbo, neprižiūrėjo. Suprantama, kad laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2013-09-19 žemės sklypai, nedirbant juose žemės ūkio darbų, galėjo apaugti piktžolėmis.

13Neinformuojant ieškovo vienašališkai prieš terminą 2013-03-01 nutraukęs šalių 2011-05-25 ir 2012-04-19 Žemės nuomos sutartis atsakovas neužtikrino ieškovui teisės nusiimti 2013 m. rapsų derlių įgyvendinimą, nes atsakovui 2013-03-01 atidavus žemės sklypą Čiūrų k., Panevėžio raj., unikalus Nr. 6608-0002-0032, naudotis kitam ūkininkui, žemės sklype ūkio darbus dirbti pradėjo kitas nuomininkas, atimant iš ieškovo galimybę užauginti ir nusiimti žemės sklype ieškovo 2012 m. rudenį pasėtus ir augintus rapsus. Neturi reikšmės aplinkybė, kad 2013-05-06 buvo išarta tik dalis rapsais apsėto lauko. Nagrinėjamojoje byloje svarbu yra tai, kad atsakovas nepripažino ieškovo teisės nusiimti derlių ir išnuomodamas žemės sklypą su ieškovo pasėtais rapsų pasėliais kitam asmeniui, faktiškai atėmė iš ieškovo galimybę užauginti rapsus bei juos nusiimti 2013 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje. Tokie atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtais dėl nenusiimto derliaus nuostoliais. Yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

14Ieškovo pateikti įrodymai iš esmės patvirtina jo nurodytą patirtų nuostolių dydį. Jeigu 2011-05-25 Žemės nuomos sutartis su ieškovu nebūtų nutraukta ir ieškovas būtų galėjęs 2013 metais užauginti rapsus ir nusiimti derlių, ieškovas už 2013 metais deklaruotą rapsų plotą būtų gavęs tiesioginę išmoką po 451,72 Lt už 1 ha, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-11-26 įsakymu Nr. D-791 „Dėl vienkartinės išmokos už plotus 2013 m. mokėjimo“. Ieškovui 2013 m. birželio mėnesį reiškiant ieškinį dar nebuvo patvirtinta 2013 metų išmoka, todėl ieškiniu reikalaudamas atlyginti nuostolius dėl negautos tiesioginės vienkartinės išmokos, ieškovas vadovaujasi mažesne išmoka, kuri buvo nustatyta 2012 metais, t. y. po 408,00 Lt už 1 ha. Byloje nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad rapsais buvo užsietas 12,79 ha plotas. Reikalavimas dėl 5218,32 Lt (408,00 Lt x 12,79 ha) nuostolių dėl negautų pajamų, t.y. dėl negautos vienkartinės tiesioginės išmokos, atlyginimo, pagrįstas, teisėtas, todėl tenkinamas. Taip pat iš esmės teisėtas reikalavimas atlyginti nuostolius dėl panaudotų išteklių/medžiagų pasėjant rapsus. Ieškovo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina 5328,12 Lt išlaidas sėkloms, 2417,31 Lt išlaidas kurui, 1884,48 Lt išlaidas cheminėms medžiagoms (Sultan 50 SC 20 l), 3811,41 Lt trąšoms (azotas), iš viso 13441,32 Lt. Reikalavimas dalyje dėl 3325,40 Lt darbų atlikimo kaštų priteisimo pripažintinas reikiamai nepagrįstu įrodymais, todėl netenkinamas. Ieškovui iš atsakovo priteisiama 18659,64 Lt nuostolių atlyginimo.

15Ieškovui iš atsakovo priteisiamos metinės 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo 2013-07-03, t.y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltijos žemės fondas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.

18Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191) Tik nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, galima kalbėti apie konkretaus asmens atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių (padarytos žalos) atlyginimo. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino, ar Apelianto veiksmuose yra visos jo atsakomybei kilti būti sąlygos, todėl netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas įrodė teisę į savo patirtų nuostolių atlyginimą.

20Ieškovo neteisėti veiksmai grindžiami prielaida, jog ieškovo ir apelianto sutartinių nuomos teisinių santykių objektu esantys žemės sklypai buvo atimti iš ieškovo valdymo ir naudojimo, apeliantas neužtikrino ieškovui teisės nusiimti 2013 m. rapsų derlių, o ta aplinkybė, jog buvo išarta tik dalis rapsais apsėto lauko, neturi reikšmės. Apeliantas nesutinka su tokia pozicija. Liudytojas N. Š. aiškiai pažymėjo, jog 2013-05-06 buvo išarta tik labai nedidelė, apie 1 ha ploto žemės sklypo dalis (viso žemės sklypo plotas - 15.56 ha, iš kurių pasėlių plotas - 12.79 ha). Šią aplinkybę patvirtino ir kitas liudytojas - V. O. Kyla natūralus klausimas, kas trukdė ieškovui nusiimti derlių? Tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas, neįvertindami konkrečios situacijos specifikos ir individualių aplinkybių, konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas 2013-03-01 sudarė nuomos sutartį su kitu ūkininku N. Š., pati savaime reiškia, jog ieškovui nebuvo užtikrinta teisė nusiimti 2013 m. rapsų derlių. Apeliantas su tuo nesutinka.

21Tiek apelianto atstovas, tiek pats liudytojas N. Š., teismo posėdžio metu patvirtino, jog po 2013-05-06 N. Š. nebedirbo minėtame žemės sklype. Vien rašytinio susitarimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo nebuvimas savaime nereiškia, jog šalys ketina toliau vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Juk tokio susitarimo nėra sudarę ir ieškovas su apeliantu, bet tai nesutrukdė pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog ieškovo ir apelianto sutartiniai santykiai nutrūko. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo N. Š. parodymais ir jais grįsdamas 2014-02-20 sprendimą, šiuo aspektu net nevertino liudytojo N. Š. parodymų dėl jo ir apelianto sutartinių santykių nutrūkimo.

22Ieškovas, atsikirsdamas į apelianto argumentus dėl neprižiūrėtų žemės sklypų, tvirtino, jog nuolat prižiūrėjo minėtus žemės sklypus, rūpinosi jais ir jų būkle. Be to, ieškovas dar tą pačią 2013-05-06 pastebėjęs, kad yra ariamas jo nuomojamas žemės sklypas, į tai sureagavo, iškvietęs policijos pareigūnus. Iš to seka išvada, jog ieškovui turėjo būti puikiai žinoma ir ta aplinkybė, jog po 2013-05-06 niekas į minėtą žemės sklypą net nekėlė kojos. Tačiau ieškovas į tai nereagavo visiškai. Vėlgi, kyla natūralus klausimas - ar taip ieškovo vietoje būtų elgęsis kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo? Ieškovui turėjo kilti klausimas, kodėl niekas nebedirba minėto žemės sklypo, kodėl jis paliekamas ramybėje. Akivaizdu, jog protingas asmuo, investavęs į pasėlius, į būsimą derlių, būtų dėjęs visas pastangas ginčytinai situacijai išspręsti: būtų domėjęsis galimybe nusiimti derlių, atnaujinti (pratęsti) sutartinius teisinius santykius ar pareikalauti tam tikros kompensacijos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nedarė nieko, o pasirinko kraštutinį tariamą savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą - kreipimąsi su ieškiniu į teismą.

23Kaip matyti iš 2014-02-20 sprendimo, pirmosios instancijos teismo nuomonę dėl ieškovo teisės nusiimti derlių nepripažinimo iš apelianto pusės iš esmės suformavo ir netinkamas 2013-05-06 apelianto ir ieškovo atstovų elektroninio susirašinėjimo vertinimas (b. l. 70). Apelianto atstovas, nebūdamas profesionaliu teisininku, skirtingai nuo ieškovo atstovės - advokatės, tiesiog natūraliai paklausė, „<...> Gal galit parašyti pagal kokį kodeksą aš turiu leist nusiimt <...> derlių <...>“. Ieškovo atstovė, atsakydama į šį paklausimą, pacitavo atitinkamą LR CK nuostatą. Priešingai, visi tolimesni apelianto veiksmai patvirtino, jog jis sužinojęs apie įvykusį konfliktą, leido ieškovui tą padaryti: apeliantas uždraudė N. Š. užsiimti žemės ūkio veikla minėtame žemės sklype ir nesiėmė jokių kitu veiksmų, kurie galėtų padaryti ieškovui žalos ar sutrukdytų jam įgyvendinti teisę į derliaus nuėmimą.

24Ieškovo veiksmai patvirtina, jog jis net neketino šia savo teise pasinaudoti: ieškovas, neskaitant vieno anksčiau minėto elektroninio laiško, nė karto po 2013-05-06 net nebandė susisiekti su apeliantu, neginčijo, tarkim, pasak ieškovo, neteisėto nuomos sutarties su juo nutraukimo, o nusprendė nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita. Niekas nedraudė ieškovui įgyvendinti savo teisės nusiimti derlių. Pats ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, padarė sau žalos (nuostolių). Ieškovas pats nepripažino sutarties nutraukimo ir tokiu atveju turėjo kreiptis į nuomotoją dėl pažeidimų pašalinimo.

252) Dėl žalos (nuostolių).

26Dėl 5 328.12 Lt išlaidų sėkloms. Ieškovas neįrodė jog įsigijęs sėklas, jas panaudojo ginčo sklype. Vienintelis įrodymas - 2013-06-03 M. S. elektroninis laiškas ieškovui, kuriame apie žieminių rapsų sėklas kalbama taip: „<...> žieminių rapsų sėklos Vectra kaina 2012 rugsėjo 3 dienai buvo 530 Lt+ PVM už vieną maišą (perkant 17vnt ir daugiau) <...>“. Vien iš šio vienintelio sakinio teismas nusprendė, jog ieškovas įsigijo žieminių rapsų sėklas ir jas pasėjo minėtame ginčo sklype. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civ. b. Nr. 2-4152-798/2013 pagal UAB „Litagros prekyba“ ieškinį A. P., J. V. ir Ieškovui. Ieškinio esmė - ŽŪK „Viridis group“ iš UAB „Litagros prekyba“ įsigijo prekių už 137 566.36 Lt, į šią kainą įeina ir 17 vnt. maišų, žieminių rapsų sėklos „Vectra“. Tai yra ta pati sėkla, kuria šioje civilinėje byloje teigia įsigijęs pats ieškovas.

27Apeliantas kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikia ieškovo dar 2013-08-27 Vilniaus apygardos teismui pateiktus dokumentus - tai yra tą patį 2013-06-03 M. S. elektroninį laišką ieškovui. Apeliantas pateikia ir paties ieškovo 2013-05-21 prašymą dėl informacijos suteikimo: pažymėtina, jog 2013-06-03 M. S. elektroninis laiškas ir yra atsakymas į minėtą ieškovo prašymą. Ieškovas sąmoningai nepateikė šio prašymo, nes iš jo turinio akivaizdžiai matyti, jog žieminių rapsų sėklas „Vectra“ įsigijo ne ieškovas, o ŽŪK „Viridis group“. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir paties žieminių rapsų sėklos pardavėjo - UAB „Litagros prekyba“ 2013-09-24 pranešimas Nr. S-ADMINIST-075, skirtas ieškovui.

28Dėl 1884,48 Lt išlaidų cheminėms medžiagoms (Sultan 50 SC 20 «) ir 3 811.41 Lt išlaidų trąšoms (azotui). Vien sąskaitų išrašymas neįrodo, jog ieškovas tikrai patyrė šiuos prašomus priteisti nuostolius. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, jog ieškovas savo reikmėms perka įvairias chemines medžiagas ir trąšas. Ieškovas pagal minėtas sąskaitas įsigijo net 200 l cheminių medžiagų (Sultan 50 SC 20 I) (ginčo sklype panaudota tik 25.58 l) ir net 26.861 trąšų (ginčo sklype panaudota tik 1.2791). Ieškovas deklaruoja kelių šimtų hektarų dydžio žemės sklypų plotus tiesioginėms išmokoms gauti, darytina prielaida, jog ieškovo įsigyjamos prekės - įvairios cheminės medžiagos, trąšos galėjo būti panaudotos įvairiems ieškovo dirbamiems sklypams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu 2012-09-03 atliktų darbų ir panaudotų medžiagų (resursų) aktu. Aktas yra pasirašytas paties ieškovo ir jo artimojo giminaičio. Tačiau vien šio akto buvimas neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodyti jame išdėstytų sumų pagrindimą.

29Dėl 2 417.31 Lt išlaidų kurui. Kaip ir išlaidų cheminėms medžiagoms ir trąšoms (azotui) atveju, ieškovas nepateikia įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog šios išlaidos susijusios su jo darbu būtent ginčo sklype. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų skaičiavimų, kiek 1 ha žemės sklypo ploto reikia kuro. Nepaneigta aplinkybė, jog ieškovas užsiima nuolatine žemės ūkio veikla ir kad kuras yra naudojamas įvairioms reikmėms. Vien kuro pardavėjo išrašytos sąskaitos ir keli kuro kvitai nepatvirtina, jog ieškovas patyrė šį nuostolį būtent dėl neteisėtų apelianto veiksmų.

30Dėl 5 218.32 Lt negautų pajamų. Neįrodžius visų apelianto atsakomybei kilti būtinų sąlygų ir pačiam ieškovui savo nesąžiningais ir neprotingais veiksmais prisidėjus prie susiklosčiusios situacijos, atmestinas ir reikalavimas dėl negautų pajamų.

31Kaip matyti iš šios civilinės bylos medžiagos, žieminio rapso pasėlių fakto šimtu procentu negalėjo patvirtinti ir liudytojas N. Š.: šis liudytojas iš jam teismo posėdžio pateiktų ieškovo darytų nuotraukų netvirtai pažymėjo, jog pateiktose nuotraukose lyg ir matyti rapsai. Vėlgi, šios nuotraukos darytos paties ieškovo tam tikru laiku, tam tikru kampu (rapsas nufotografuotas iš arti - sunku nustatyti, ar tikrai iš minėto žemės sklypo). Tuo tarpu pats liudytojas, atsakydamas į byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo klausimus, nebuvo toks tikras ir negalėjo šio fakto patvirtinti, t. y. negalėjo pasakyti, ar tikrai minėtame sklype buvo rapsų pasėliai, juolab kad apelianto direktorius buvo davęs leidimą pradėti dirbti šį sklypą tik tuo atveju, jai nebus jokių pasėlių. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai ieškovas patyrė jo prašomus priteisti nuostolius.

323) Dėl priežastinio ryšio.

33Prie nuostolių atsiradimo (jei tokių apskritai buvo) prisidėjo paties ieškovo veiksmai: ieškovas pats nesiėmė jokių veiksmų derliaus nusiėmimui, nors tam iš apelianto pusės buvo pašalintos visos kliūtys. Taigi, žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų aukščiau minėtu ieškovo neteisėtų veiksmų, atsakovas nekliudė nusiimti derlių. Padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų ieškovo veiksmų. Ieškovui - patyrusiam verslininkui ir ūkininkui, taip pat yra keliami maksimalūs rūpestingumo ir apdairumo standartai. Ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje nustatinėjo tik lemiamą (tiesioginę) padarinių priežastį, visiškai nesiaiškino, ar ieškovo veiksmai (neveikimas) ir kokia apimtimi galėjo prisidėti prie kilusių padarinių.

344) Dėl kaltės.

35Apeliantas nėra kaltas dėl ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pats ieškovas nėra atsakingas už kilusią žalą ir visą atsakomybę nepagrįstai priskyrė tik apeliantui. Turi būti vertinamos visos priežastys, prisidėjusios prie žalos. Net jeigu vieno asmens veiksmai yra pagrindinė (tiesioginė) priežastis, nulėmusi žalą, o kitų asmenų veiksmai tik netiesiogiai prisideda prie žalos, šie asmenys vis tiek turi prisiimti dalį atsakomybės dėl žalos. Net jeigu ir pripažinti, kad apelianto veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tai jokiu būdu nereiškia, kad kitų asmenų kaltės visiškai nėra. Tokiu atveju turėjo būti pripažinta bent jau mišri asmenų kaltė ir sprendžiamas nuostolių paskirstymo tarp ieškovo ir apelianto klausimas proporcingai kiekvieno asmens kaltei.

365) Pirmosios instancijos teismas padarė ne vieną procesinių teisės normų pažeidimą, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų, susijusių su apelianto neteisėtais veiksmais, kalte ir nuostolių dydžiu, tyrimą ir vertinimą, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko priėjo prie klaidingos išvados ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik dalimi liudytojo N. Š. parodymų - ta dalimi, kuri buvo palanki ieškovui. Situacija, kai yra remiamasi tik dalimi vieno liudytojo parodymų ir be svarios priežasties nevertinant kitų jo paaiškinimų, pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir teisės į teisingą ir sąžiningą procesą principus.

37Pirmosios instancijos teismas 2014-02-20 sprendime nė žodžiu neužsiminė apie apelianto atstovo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktas aplinkybes apie tai, jog ieškovas akivaizdžiai klaidino teismą, teigdamas, jog neva įsigijo žemės sklype panaudotas žieminių rapsų sėklas, nors iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civ. b. Nr. 2-4152-798/2013 ir apelianto kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiamų rašytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog ieškovo minimas žieminių rapsų sėklas įsigijo ir pareigą už jas sumokėti prisiėmė ne ieškovas, o ŽŪK „Viridis group“. Pirmosios instancijos teismas praleido šį svarbų aspektą, tai sudaro pagrindą abejoti priimto teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

38Neatsižvelgė į tai, jog ieškovas pateikė ieškinį iš esmės paskutinę dieną, kada jis turėjo atsiskaityti su apeliantu. Apelianto manymu, ieškovas tiesiog naudojasi susiklosčiusia situacija, siekdamas nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita.

39Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo pateikiamais paaiškinimais ir įrodymais, neįvertindamas visų bylai reikšmingų aplinkybių jų visumos kontekste: teismui nekilo jokių abejonių ieškovo paties atliktais ir pateiktais skaičiavimais dėl padarytos žalos (patirtų nuostolių), teismas nevertino paties ieškovo veiksmų įtakos ir reikšmės dėl galimų Ieškovo nuostolių atsiradimo.

405) Dėl dokumentu prijungimo.

41Tik iš 2014-02-20 sprendimo apeliantas pamatė, jog pirmosios instancijos teismas nė žodžiu neužsiminė apie atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo teisme iš esmės metu pateiktas aplinkybes apie ieškovo neva įsigytas ir žemės sklype panaudotas žieminių rapsų sėklas. Iškilo būtinybė pateikti įrodymus, kad bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti pagrįstą ir teisėtą, teisingą sprendimą.

42Ieškovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir atsiliepimą grindžia sekančiais argumentais:

431) Atsakovas, išnuomodamas ginčo žemės sklypą su pasėliais kitam ūkininkui, tokiais savo veiksmais nepripažino ieškovo teisės nusiimti derlių ir faktiškai atėmė ieškovo galimybę užauginti rapsus bei nuimti jų derlių 2013 m. vasaros pabaigoje — rudens pradžioje, tuo pačiu, atsakovas prisiėmė dėl to galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo galimybę ir riziką. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant faktui, kad ieškovo dirbtas žemės sklypas su 2012 m. pasėtais pasėliais buvo išnuomotas kitam ūkininkui, atitinkamai esant faktui, kad žemės nuomos sutartys tarp atsakovo ir kito ūkininko (N. Š.) nebuvo nutrauktos, akivaizdu, jog aplinkybė, kad 2013 m. gegužės 6 d. buvo išarta tik dalis rapsų lauko, neturi reikšmės, nes atsakovas aukščiau minėtais savo neteisėtais veiksmais atėmė bet kokią galimybę ieškovui toliau auginti 2012 m. rudenį pasėtų žieminių rapsų pasėlius ir nusiimti derlių. Ieškovas savalaikiai nebuvo informuotas nei apie tai, kad 2013 m. kovo 1 d. yra sudaryta ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su kitų ūkininku (be to, tokia sutartis nebuvo išviešinta viešame registre), nei tinkamai oficialiai informuotas apie ginčo žemės sklypo nuomos sutarties su ieškovu nutraukimą, nei atitinkamai informuotas apie tai, kad neva atsakovas leidžia nusiimti ieškovui jo 2012 m. rudenį pasėtų rapsų derlių/atnaujina nuomos sutartis/kitas ūkininkas, su kuriuo sudaryta 2013 m. kovo 1 d. Žemės nuomos sutartis Nr. 4B/1, nebedirbs ginčo žemės sklypo. Nesant rašytinio susitarimo (rašytinio įrodymo), jog faktiškai nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovo ir kito ūkininko po 2013 m. gegužės 6 d. toliau nebesitęsė, visi apelianto teiginiai, kad jis neva liepė kitam ūkininkui nebedirbti išnuomoto ginčo žemės sklypo, tokiu būdu neva sudarydamas sąlygas ieškovui toliau dirbti žemės sklypus ir leisdamas ieškovui nusiimti derlių (nors jokio pranešimo iš atsakovo nebuvo gauta), apeliacinės instancijos teismo turėtų būti vertinami kritiškai.

442) Nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo ginčo žemės sklypo atžvilgiu nutrūko atsakovui pasirašius naują nuomos sutartį su kitu ūkininku (šioje situacijoje objektyviai neįmanoma to paties žemės sklypo nuoma dviem skirtingiems asmenims), su kuriuo nuomos teisiniai santykiai iki pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos nebuvo nutrūkę (tęsėsi), t. y. nebuvo nei sudaryta nauja nuomos sutartis su kitu asmeniu, atitinkamai tarp šalių nebuvo pasirašytas susitarimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nuomos teisinių santykių nutrūkimas nesant rašytinio susitarimo tuo atveju, kai viena nuomos sutartis (tarp ieškovo ir atsakovo) buvo nutraukta atsakovui pasirašius nuomos sutartį dėl to paties žemės sklypo su kitu ūkininku, negali būti prilyginama situacijai, kai nuomos sutartis tarp šalių (atsakovo ir ūkininko N. Š.) nėra nutraukta, o atsakovas neva ūkininkui „liepė nedirbti“ ginčo žemės sklypo - tai yra du skirtingi dalykai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir nuomos teisinių santykių galiojimo/negaliojimo faktą.

453) Apelianto skunde išdėstyti teiginiai, jog ieškovas vengė bendradarbiauti su apeliantu, neatsakinėjo į jo skambučius, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Priešingai, bylos medžiagoje esantis susirašinėjimas ir atsakovo veiksmai liudija paties atsakovo nebendradarbiavimą ir nesąžiningumą.

464) Teismo buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklype 2013 m. gegužės 6 d. augo žieminiai rapsai (buvo žieminių rapsų pasėliai), o atsakovas neginčijo to fakto, jog ginčo žemės sklype augo būtent ieškovui priklausantys pasėliai (neginčijo paties pasėlių priklausomybės fakto). Aplinkybės, kokiu juridiniu ir/ar faktiniu pagrindu buvo įgytos sėklos pasėliams pasėti, kaip kad teigia ir atsakovas, nebuvo ir nėra šios civilinės bylos ginčo dalyku ir objektu, todėl neturi teisinės reikšmės (net jeigu ir atitinkamos sėklos būtų buvę įsigytos Žemės ūkio kooperatyvo „VIRIDIS GROUP“, sėklų pardavimo (perdavimo kitais pagrindais) ieškovui, kaip kooperatyvo pajininkui, klausimas yra išimtinai ieškovo ir kooperatyvo tarpusavio santykių klausimas, neturintis ir negalintis turėti tiesioginės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo nuostolių patyrimo, sąlygoto atsakovo neteisėtų veiksmų). Augančių pasėlių ginčo žemės sklype konstatavimas suponuoja išvadą dėl sėklų pasėjimo, atitinkamai suponuoja išvadą dėl sėklų praradimo, atsakovo leidimu/nurodymu išarus ieškovui priklausančius pasėlius, ko, ieškovui pagrindus sėklos kainą, pilnai pakanka nuostolių dydžiui konstatuoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rapsų sėklų įsigijimo aplinkybės, augant rapsų pasėliams, kurie buvo išarti atsakovo nurodymu/leidimu, negali eliminuoti atsakovo civilinės atsakomybės.

474) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atitinkamos rūšies cheminės medžiagos ir trąšos buvo nepanaudotos ginčo žemės sklype. Liudytojas R. G. patvirtino, kad ieškovas 2012 m. rudenį dirbo ginčo žemės sklype (vadinasi, tręšė ir purškė chemines medžiagas), o iš nuotraukų, darytų 2013 m. gegužės 6 d., esančių bylos medžiagoje, matyti jog laukai nėra apžėlę piktžolėmis - tai netiesiogiai patvirtina, kad laukui nesant nupurkštam cheminėmis medžiagomis, jis nebūtų švarus ir nepiktžolėtas (atsakovo pateikti įrodymai - Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus aktai — patvirtina, kad per keletą mėnesių nepriežiūros (cheminių medžiagų nenaudojimo) laukas gali pasikeisti neatpažįstamai - užželti piktžolėmis). Atitinkamai pasisakytina ir dėl trąšų panaudojimo - pagal technologiją rudenį pasėti žieminių rapsų (kaip ir kitų žieminių kultūrų) pasėliai turi būti patiesiami prieš žiemą tam, kad geriau išžiemotų (kaip matyti iš fotonuotraukų, pasėliai 2013 m. pavasarį buvo išžiemoję). Tai, kad trąšos buvo panaudotos 2012 m. rudenį, patvirtina bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai - panaudotų medžiagų (resursų) aktas, pasirašytas darbus atlikusių ieškovo ir ūkininko P. Š. Šiame akte atitinkamai buvo nurodytas konkretus ginčo lauke panaudotų resursų (cheminių medžiagų, sėklų, trąšų, kuro ir kt.) kiekis, kurį, kaip įprastą, beje, patvirtino ir liudytojais apklausti ūkininkai N. Š. bei R. G. - atsakovas šių medžiagų kiekio 1 ha plotui neginčijo, į bylą nepateikė kitokių medžiagų naudojimo rodiklių, todėl apelianto teiginiai vertintini kritiškai, kaip niekuo nepagrįstos prielaidos.

485) Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir toje dalyje, kurioje buvo priteistos ieškovo negautos pajamos - negautos tiesioginės išmokos už deklaruotinus pasėlius. Pasėlių faktą patvirtino tiek bylos nagrinėjimo eigoje apklausti liudytojai, tiek ieškovas teikdamas paaiškinimus, atitinkamai pasėlių (būtent rapso) buvimo faktą patvirtino bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos, darytos 2013 m. gegužės 6 d. Tai, kad fotonuotraukose užfiksuotas rapsas, atitinkamai, kad fotografuotas ginčo žemės sklypas teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas N. Š..

496) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis veikė teisėtai, pagrįstai, informavo ieškovą apie žemės sklypo nuomos sutarties atnaujinimą (atitinkamai apie sutarties su ūkininku N. Š. negaliojimą/nutraukimą) bei leidimą toliau dirbti tam, kad 2013 m. vasaros pabaigoje - rudens pradžioje butų galimas ieškovo rapsų derliaus nuėmimas. 2013 m. gegužės 6 d. pasėlių išarimas ir kito ūkininko pavasarinių darbų atlikimas ginčo žemės sklype atsakovo leidimu/ nurodymu reiškia ne ką kitą, bet atsakovo neteisėtus veiksmus ir tikrai ne kliūčių pašalinimą bei sąlygų derliui nusiimti sudarymą. Atsakovas neatsakė į ieškovo atstovės 2013 m. gegužės 6 d. elektronini laišką, t. y. nenurodė, kad leidžia ieškovui toliau dirbti ginčo žemės sklypą ir nusiimti derlių rudenį.

507) Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino tų liudytojo N. Š. parodymų, kurie leido padaryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas ir liudytojas faktiškai nutraukė tarpusavyje sudarytą nuomos sutartį, daugiau nebedirbo minėtame žemės sklype ir ieškovui niekas netrukdė įgyvendinti savo teises, susijusias su derliaus nuėmimu. Visiškai nesutinka su tokiu apelianto teiginiu, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų bylos medžiagos įrodymų, įskaitant ir liudytojo N. Š. parodymų, visumą bei tinkamai taikydamas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė atitinkamas išvadas sprendime. Tiek atsakovas, tiek liudytojas N. Š. patvirtino, kad jų tarpusavyje sudaryta nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo yra nenutraukta, vadinasi, galiojanti, joks kitas tretysis asmuo ginčo žemės sklypu nesinaudoja, todėl kitokių išvadų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir negalėjo padaryti.

518) Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neva nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl rapsų sėklų įsigijimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, todėl įrodymais nepatvirtintos aplinkybės, akivaizdu, teismo buvo ir turėjo būti vertinamos kritiškai.

529) Pasak apelianto, teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovo ieškinio pateikimo aplinkybėmis, t. y. neatsižvelgė į tai, jog ieškovas ieškinį pateikė iš esmės paskutinę dieną, kada jis turėjo atsiskaityti su apeliantu pagal taikos sutartį, į tai, kad ieškovas nuolat pažeidinėjo nuomos sutartis, nes laiku nemokėjo nuomos mokesčių, ieškovas neteisėtai perdavė vieną iš žemės sklypų naudoti trečiajam asmeniui, taip pat į tai, kad ieškovas dalyvauja daugybėje civilinių bylų ir naudojasi susiklosčiusia situacija, siekdamas nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita. Ieškovas turi teisę pasirinkti, kada įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, ir niekas negali apriboti ar nurodyti, kada ieškovas turi kreiptis į teismą (svarbu, kad tai būtų padarytą per protingą laikotarpį bei laikantis teisės aktų normų). Atsakovo teiginiai, kad ieškovas neva nuolat pažeidinėjo sutartines pareigas - (savalaikiai) nemokėjo nuomos mokesčio, yra visiškai nepagrįsti ir prasilenkia su logika, kadangi pačios nuomos sutartys tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos tik 2011 m. ir 2012 m., o atsakovas turėjo pretenzijų tik dėl 2012 m. žemės nuomos mokesčio, dėl kurio sumokėjimo buvo susitarta taikiai, tačiau iš karto po to atsakovas ėmėsi neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, pradėdamas naikinti (arti) ieškovo pasėlius. Paminėtina, kad šioje civilinėje byloje esantį ginčo žemės sklypą naudojo ieškovas, jo niekam nebuvo perdavęs, todėl atsakovo teiginiai apie žemės sklypo perdavimą trečiajam asmeniui yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Aplinkybė, kad ieškovas yra proceso šalis ne vienoje civilinėje byloje nesuponuoja išvados dėl jo nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo teisėmis - kadangi įstatymai numato galimybę civilinius ginčus spręsti teismine civilinio proceso tvarka, tokios teisės ir galimybės įgyvendinimas negali suponuoti jokių išankstinių neigiamų išvadų ar nusistatymų prieš procese dalyvaujančią šalį (asmenį) (šios ieškovo nurodytos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės bylos ginčui).

539) Apeliantas teismui pateiktame skunde nuolat apeliuoja į tariamus ieškovo neteisėtus veiksmus, nesąžiningumą, neva nenuoseklią ir neaiškią poziciją bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atkreiptinas dėmesys būtent į apelianto nesąžiningumą, piktnaudžiavimą teisėmis ir teismo klaidinimą, nenuoseklią poziciją bylos nagrinėjimo eigoje. Iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovas klaidino teismą, nurodydamas tikrovės ir rašytinių įrodymų neatitinkančias aplinkybes, nuslėpdamas bylai reikšmingą informaciją (kad neva nėra nutrauktos ginčo žemės sklypo nuomos sutartys su ieškovu, kad neva nėra sudarytos sutartys su kitu ūkininku, kad neva iki pat 2013 m. liepos mėnesio nežinojo apie ariamą ginčo žemės sklypą ir pan.), o procesiniuose dokumentuose nepateikė nei vieno teisiškai pagrįsto argumento (atsikirtimo) dėl ieškovo nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų (neginčijo ieškovo nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkami argumentai buvo pradėti naudoti tik išklausius liudytojus ir esant sugriautai išgalvotai (simuliuotai) gynybinei pozicijai).

5410) Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teikia ir prašo prie bylos medžiagos prijungti papildomus rašytinius įrodymus. Ieškovas nesutinka su prašymu: neaišku, ką šiais rašytiniais įrodymais atsakovas ketina įrodinėti/įrodinėja, mūsų nuomone, tai yra su ginčo bylos dalyku nesusiję įrodymai bei neturintys šioje byloje jokios įrodomosios reikšmės; apeliantas nurodo, kad jo atstovas buvo vieno iš atsakovų atstovas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4152-798/2013, į kurią neva buvo pateikti aukščiau minėti rašytiniai įrodymai. Tačiau atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, jog atsakovas UAB „Baltijos žemės fondas“ nebuvo nei proceso šalis, nei dalyvis minėtoje civilinėje byloje, todėl neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu UAB „Baltijos žemės fondas“ direktorius T. S. galėjo gauti ir gavo atitinkamus dokumentus, juolab, kad tai yra susirašinėjimas tarp trečiųjų asmenų. Akivaizdu, kad teikiami rašytiniai įrodymai teismui turi būti ne tik tinkamai patvirtinti, bet ir teisėtai gauti, o šiuo atveju, mūsų nuomone, yra priešingai. Tuo atveju, jeigu atitinkami dokumentai buvo gauti apelianto atstovo, atstovavusio kitą klientą kitoje civilinėje byloje, ir yra naudojami šioje civilinėje byloje atstovaujant apeliantą, darytina išvada dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatų, reglamentuojančių advokatų (įskaitant advokato padėjėjų) profesinę etiką, pažeidimo. Neteisėtu būdu apelianto gauti dokumentai negali būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais ir prijungti prie civilinės bylos medžiagos.

55Pažymėjo, kad atitinkamas atsakovo įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančius įrodymus atsakovas galėjo pateikti savalaikiai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau to nepadarė, kas sudaro pagrindą netenkinti atsakovo prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme.

56IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57Apeliacinis skundas netenkintinas.

58Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.

59Dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

60CPK 314 str. numato draudimą priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos tesime, išskyrus atvejus, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o šių aplinkybių apeliantas nepagrindė. Todėl atsisakytina priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

61Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų: apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas išsamiai netyrė ir neįvertino, ar Apelianto veiksmuose yra visos jo atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Pasak apelianto, teismas neteisingai vertino, kad sutartinių nuomos santykių objektu esantys žemės sklypai atimti iš ieškovo valdymo ir naudojimo, bei, kad Apeliantas neužtikrino ieškovui teisės nusiimti 2013 metų rapsų derlių, o ta aplinkybė, kad buvo išarta tik dalis apsėto lauko, neturi reikšmės. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tarp ieškovo D. Š. ir atsakovo UAB „Baltijos žemės fondas“ 2011-05-25 Žemės nuomos sutartis Nr. 18/1 ir 2012-04-19 Žemės nuomos sutartis Nr. 43/1 laikytinos pasibaigusiomis nuo 2013-03-01, kadangi atsakovas 2013 m. kovo 1 d. sudarė su nuomininku N. Š. Žemės nuomos sutartį Nr. 4B/1 (b. l. 135 - 138), kuria perdavė naudotis nuomininkui tuos pačius žemės sklypus (b. l. 138), kurie buvo nuomos sutarčių su ieškovu objektu, kitaip tariant, kurie buvo išnuomoti ieškovui. Kaip matyti iš Žemės nuomos sutarties su N. Š. 2.1 p., nuomos terminas su N. Š. buvo nustatytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu žemės nuomos sutartys su ieškovu galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. (b. l. 9), žemės sklypo, kurio bendras plotas 15,2300 ha, ir žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,37 ha, iki 2016 m. gruodžio 31 d. CK 6.562 str. numato žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindus. Ieškovo ir atsakovo Žemės nuomos sutarčių terminas nebuvo pasibaigęs bei jos nebuvo nutrauktos CK 6.562 str. 5 p. numatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovas, nutraukdamas su ieškovu žemės nuomos sutartis, apie jų nutraukimą visiškai nepranešė nuomininkui D. Š., nors CK 6.564 str. 2 d. numato privalomą informavimą apie žemės ūkio paskirties žemės nutraukimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Visiškai sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovui sudarius su kitu nuomininku žemės nuomos sutartį bei perdavus jam šios žemės naudojimosi teisę, šie žemės sklypai buvo paimti iš ieškovo D. Š. valdymo ir naudojimo.

62Atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog dalis šios žemės (sklypo unikalus Nr. 6608-0002-0032), kurioje augo ieškovo dar 2012 metų pabaigoje pasėti rapsai, buvo naujojo nuomininko (jam išnuomojus žemės sklypus) suarta. Apeliantas teigia, kad aplinkybė, jog buvo sudaryta nauja žemės sklypo nuomos sutartis, pati savaime neleidžia teigti, kad ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos nusiimti 2013 metais rapsų derlių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Visiškai sutiktina su apeliantu, kad ieškovas po 2013 m. gegužės 6 d. (kai aptiko ariant savo pasėlius), galimai nebedirbo žemės sklypo, kadangi jis sužinojo apie žemės nuomos sutarčių nutraukimą ir jų išnuomavimą kitam asmeniui, t. y. paties atsakovo veiksmai neleido ieškovui pirmiausiai išauginti pasėlius bei nuimti 2013 metų žieminių rapsų derlių. Pats atsakovas UAB „Baltijos žemės fondas“ ne tik faktiškai atėmė teisę naudotis žemės sklypais, bet ir galimybę užauginti ir nuimti derlių, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovas šiais veiksmais prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atlyginimo (CK 6.564 str. 3 d). Ta aplinkybė, kad buvo suarta tik dalis žemės sklypo neturi reikšmės, nes atsakovas, išnuomodamas žemės sklypus kitam nuomininkui, faktiškai atėmė iš ieškovo teisę žemę valdyti ir ja naudotis (t.y. auginti ir nuimti derlių). Bylos duomenys patvirtina ir šalys neginčija, kad būtent naujasis nuomininkas, įgyvendindamas savo teises pagal 2013 m. kovo 1 d. Žemės nuomos sutartį, suarė minėto žemės sklypo dalį, ir jis tokią teisę pagal šią sutartį turėjo, nes Sutarties 1.1 p. nuomotojas jam perdavė teisę naudotis žeme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paties atsakovo neteisėti veiksmai, viena vertus, neįspėjus įstatymo nustatytu terminu apie Žemės nuomos sutarčių nutraukimą, jas nutraukus nepranešus ieškovui, bei jas išnuomojus kitam asmeniui, bei šiam pradėjus realiai naudotis sutarties objektais, kitaip tariant, galiojant su kitu asmeniu sudarytai žemės nuomos sutarčiai, ieškovas negalėjo tikėtis ir realiai naudotis ne tik žemės sklypu, bet ir užauginti pasėlius bei nuimti derlių. Pažymėtina, kad dalis pasėlių buvo suarta, todėl ieškovas negalėjo tikėtis priešingai.

63Atmestinas ir apelianto argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo: pirmos instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad nesant rašytinio susitarimo apie faktiškai nutrūkusius nuomos santykius su kitu nuomininku (ar susitarimo nebedirbti išnuomoto žemės sklypo), negalima teigti, kad faktiškai nuomos santykiai su N. Š. nesitęsė ir pasak apelianto, tokiu būdu ieškovas galėjo tiek užauginti, tiek ir nuimti derlių. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuomos sutarties nutrūkimas nesant rašytinio susitarimo tuo atveju, kai nuomos sutartis nutrūksta, nes pasirašoma nauja sutartis dėl to paties sklypo nuomos su kitu asmeniu, negali prilygti situacijai, kai nuomos sutartis tarp atsakovo ir naujojo nuomotojo nėra nutraukta, todėl apelianto „liepimas žemės nedribti“ naujajam nuomininkui pats savaime nieko nereiškia (ir neįrodytas), kadangi naujasis žemės nuomininkas teisę naudotis žeme ir ją valdyti įgijo sudaręs Žemės nuomos sutartį. Todėl teisingai pirmos instancijos teismas vertino aplinkybes ir padarė tinkamą išvadą, jog paties atsakovo neteisėti veiksmai, pažeidžiant Žemės nuomos sutartį Nr. 18/1, neužtikrino ieškovui ne tik teisės užauginti jo 2012 metais pasėtą rapsų derlių, bet ir jį 2013 metais nuimti. Kita vertus, apeliantas neįrodė aplinkybės, kad ieškovas būtų vengęs bendradarbiauti su apeliantu, ar/ir neatsakinėjo į jo skambučius ir panašiai (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo bendradarbiavimą patvirtina iš dalies ir tas faktas, jog šalys skolos byloje sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino.

64Dėl žalos: atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas neįrodė nuostolių dydžio. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ginčo žemės sklype augo žieminiai rapsai, iš esmės apeliantas neginčijo aplinkybės, jog juos pasėjo ieškovas. Tam, kad rapsus pasėti, reikalingos sėklos, todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog ieškovas turi įrodyti, jog įsigytas sėklas pasėjo būtent ginčo žemės sklype. Visiškai nėra svarbu, iš kur jis įsigijo minėtas sėklas. Kadangi nustatyta, jog ginčo žemės sklype augo rapsai, ir juos pasėjo būtent ieškovas, todėl jų sėjai buvo reikalingos sėklos, todėl šis faktas teisėjų kolegijos vertinimu yra įrodytas. Nesvarbu kieno vardu ir kokiu būdu šios sėklos buvo įsigytos.

65Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmos instancijos teismo vertinimu apie tai, kad byloje visiškai įrodyta aplinkybė, kad 2012 metų rudenį ginčo sklype ieškovas purškė chemines medžiagas, bei tręšė lauką, kadangi liudytojas R. G. patvirtino aplinkybę, kad dirbo žemės sklype ir tręšė bei purškė laukus cheminėmis medžiagomis. Be to, byloje pateiktos foto nuotraukos leidžia teigti, kad 2013 metų gegužės 6 d. ieškovo apsėti rapsais laukai nebuvo apžėlę piktžolėmis, tinkamai atrodė, tai patvirtina tiek trąšų, tiek ir cheminių medžiagų naudojimo faktą. Be to byloje pateiktas panaudotų medžiagų (resursų) aktas, pasirašytas tarp darbus atlikusio ieškovo ir ūkininko P. Š., niekuo nepagrįstas apelianto vertinimas, jog šis įrodymas ydingas, vien dėl to, kad jis sudarytas su giminaičiu. Kita vertus, kaip paaiškinama atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl trąšų panaudojimo technologijos, rudenį pasėti žieminių rapsų pasėliai, turi būti tręšiami prieš žiemą tam, kad jie geriau peržiemotų. Kaip jau pasisakyta, fotonuotraukos darytos 2013 m. gegužės mėnesį, tik patvirtina faktą, kad žieminiai rapsai buvo peržiemoję ir augo. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

66Atmestinas ir apelianto argumentas, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų – negautų tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas būtų turėjęs galimybę deklaruoti rapsų plotus ir pagal Žemės ūkio ministro 2013-11-26 įsakymo Nr. 3D-791 „Dėl vienkartinės išmokos už plotus 2013 m. mokėjimo“ būtų gavęs tiesioginę išmoką po 451,72 Lt už vieną hektarą. Tokios aplinkybės apeliantas nepaneigė (CPK 178 str.).

67Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo įrodžius faktą, jog ginčo sklype ieškovas 2012 metų rudenį pasėjo žieminius rapsus, kurie peržiemojo, todėl ieškovui buvo reikalingos tiek kuro, tiek sėklų, tiek cheminių medžiagų, trąšų ir darbo sąnaudos ir jų panaudojimo faktas yra įrodytas, bei dydžio klausimas teisingai nustatytas pirmos instancijos teismui įvertinus bylos medžiagą. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, todėl plačiau dėl to nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

68Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, kaip jau paminėta, CK 6.564 str. 3 d. numato, kad žemės ūkio paskirties nuomos sutartį nutraukus prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas, ar nuomotojas atlygina nuostolius. Kitaip tariant, Įstatymu pripažįstama teisė nuimti derlių, tad atsakovas nutraukdamas su ieškovu nuomos sutartį prieš terminą (įstatymo nustatyta tvarka visiškai apie tai neįspėdamas) turėjo numatyti, kad privalės leisti nusiimti derlių ir/ar atlyginti nuostolius. Kaip jau pasisakyta, atsakovas ne tik neįspėjo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu ieškovo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, bet ir išnuomojo žemę, kurioje buvo pasėti pasėliai, kitam ūkininkui, ir šis pradėdamas jos valdymą, suarė dalį žemės, t. y. suarė ieškovo 2012 metų rudenį pasėtų žieminių rapsų dalį, kitaip tariant ieškovui nebuvo suteikta teisė nusiimti derlių (pirmiausiai jį tinkamai išauginti 2013 metų sezone). Duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie galimumą pasėlius užauginti 2013 metų sezone bei nuimti derlių, atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Byloje pateikti duomenys, kad 2013 m. gegužės 6 d. ieškovas pranešė policijai apie konfliktą, susijusį su žemės sklypais (b. l. 68), tačiau po šio ginčo atsakovas neatsakė į ieškovo atstovės 2013 m. gegužės 6 d. elektroninį laišką, tuo pačiu nepranešė apie galimybę nusiimti derlių. Tik atsakovo neteisėti veiksmai lėmė jo kaltę ir yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

69Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl procesinių teisės normų pažeidimų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo netinkamumo, bei tai, kad teismas vertino tik dalį liudytojo N. Š. parodymų, kurie yra palankesni ieškovui, bei nevertino jų visumos. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmos instancijos tesimas liudytojo paaiškinimus vertino kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniais duomenimis, sąryšyje su įrodymų visuma. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog siekia, kad jais remiantis, būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Civiliniame procese numatytas rungimosi principas, reiškia, jog įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta“ (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

70Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės vertinant sprendimo pagrįstumą.

71Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nėra atlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė teismui dokumentus (b. l. 199 -200), įrodančius patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti, viso 1400 Lt. Tokio dydžio prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos protingos ir teisingos, neprieštaraujančios Rekomendacijų nustatytiems dydžiams, todėl priteisiamos visa prašoma apimtimi.

72Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. p., 93 str. kolegija,

Nutarė

73Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Priteisti ieškovui D. Š., a/k ( - ) iš atsakovo UAB „Baltijos žemės fonas“, įm. k. 302589340, 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas ūkininkas D. Š. nurodė, kad tarp šalių 2011-05-25 buvo sudaryta... 5. Atsakovas UAB „Baltijos žemės fondas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas pritarė ieškovui, kad šalių sudarytos 2011-05-25 Žemės nuomos... 9. Ieškovo paaiškinimais, liudytojų N. Š., R. G., V. O. ir R. S. parodymais,... 10. Teismas darė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti... 11. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytą... 12. Atsakovo į bylą pateikti Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Neinformuojant ieškovo vienašališkai prieš terminą 2013-03-01 nutraukęs... 14. Ieškovo pateikti įrodymai iš esmės patvirtina jo nurodytą patirtų... 15. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos metinės 5 procentų dydžio palūkanos už... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Baltijos žemės fondas“ prašo pirmosios... 18. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 19. 1) Tik nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, galima... 20. Ieškovo neteisėti veiksmai grindžiami prielaida, jog ieškovo ir apelianto... 21. Tiek apelianto atstovas, tiek pats liudytojas N. Š., teismo posėdžio metu... 22. Ieškovas, atsikirsdamas į apelianto argumentus dėl neprižiūrėtų žemės... 23. Kaip matyti iš 2014-02-20 sprendimo, pirmosios instancijos teismo nuomonę... 24. Ieškovo veiksmai patvirtina, jog jis net neketino šia savo teise pasinaudoti:... 25. 2) Dėl žalos (nuostolių).... 26. Dėl 5 328.12 Lt išlaidų sėkloms. Ieškovas neįrodė jog įsigijęs... 27. Apeliantas kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikia ieškovo dar 2013-08-27... 28. Dėl 1884,48 Lt išlaidų cheminėms medžiagoms (Sultan 50 SC 20 «) ir 3... 29. Dėl 2 417.31 Lt išlaidų kurui. Kaip ir išlaidų cheminėms medžiagoms ir... 30. Dėl 5 218.32 Lt negautų pajamų. Neįrodžius visų apelianto atsakomybei... 31. Kaip matyti iš šios civilinės bylos medžiagos, žieminio rapso pasėlių... 32. 3) Dėl priežastinio ryšio.... 33. Prie nuostolių atsiradimo (jei tokių apskritai buvo) prisidėjo paties... 34. 4) Dėl kaltės.... 35. Apeliantas nėra kaltas dėl ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimo.... 36. 5) Pirmosios instancijos teismas padarė ne vieną procesinių teisės normų... 37. Pirmosios instancijos teismas 2014-02-20 sprendime nė žodžiu neužsiminė... 38. Neatsižvelgė į tai, jog ieškovas pateikė ieškinį iš esmės paskutinę... 39. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo pateikiamais paaiškinimais... 40. 5) Dėl dokumentu prijungimo.... 41. Tik iš 2014-02-20 sprendimo apeliantas pamatė, jog pirmosios instancijos... 42. Ieškovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir atsiliepimą grindžia sekančiais... 43. 1) Atsakovas, išnuomodamas ginčo žemės sklypą su pasėliais kitam... 44. 2) Nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo ginčo žemės sklypo... 45. 3) Apelianto skunde išdėstyti teiginiai, jog ieškovas vengė bendradarbiauti... 46. 4) Teismo buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklype 2013 m. gegužės 6 d. augo... 47. 4) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad atitinkamos rūšies cheminės... 48. 5) Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir toje dalyje, kurioje buvo... 49. 6) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis veikė teisėtai, pagrįstai,... 50. 7) Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino tų liudytojo N. Š.... 51. 8) Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neva nevertino atsakovo... 52. 9) Pasak apelianto, teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su... 53. 9) Apeliantas teismui pateiktame skunde nuolat apeliuoja į tariamus ieškovo... 54. 10) Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teikia ir prašo prie bylos... 55. Pažymėjo, kad atitinkamas atsakovo įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančius... 56. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 57. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 58. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 59. Dėl įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme... 60. CPK 314 str. numato draudimą priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos... 61. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų: apeliantas teigia, kad pirmos instancijos... 62. Atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, jog dalis šios žemės (sklypo... 63. Atmestinas ir apelianto argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo: pirmos... 64. Dėl žalos: atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas neįrodė... 65. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmos instancijos teismo vertinimu apie tai,... 66. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų... 67. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai... 68. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad ieškovas savo... 69. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl procesinių teisės normų... 70. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 71. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 72. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 73. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti... 74. Priteisti ieškovui D. Š., a/k ( - ) iš atsakovo UAB „Baltijos žemės...