Byla eA-813-858/2018
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nsoft“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–10), kurį vėliau patikslino (II t., b. l. 1–11; IV t., b. l. 69–79, 191–192), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 4-416 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 4-714 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-064 vykdytojai UAB „Nsoft“, grąžinimo ir sumažinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas); 2) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2015 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintą pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – Tyrimo išvada); 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti pažeidimo vertinimą; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (toliau – ir Ūkio ministerija) grąžinti 78 945,36 Eur, išskaičiuotus kaip netinkamas finansuoti išlaidas.
  2. Pareiškėjas pažymėjo, kad negavo nė vieno Agentūros prašymo paaiškinti darbo dienų vykdant projekto veiklas skaičių. Be to, Agentūra neatsakė į pareiškėjo raštus, kuriais pareiškėjas prašė sudaryti galimybę susitikti su ekspertizę atliekančiais asmenimis. Pasak pareiškėjo, pažeidimas buvo ištirtas neišsamiai ir neobjektyviai. Be to, tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, o ginčijama Tyrimo išvada buvo priimta remiantis 3 lapų eksperto išvada. Pasak pareiškėjo, Tyrimo išvada yra nepagrįsta įrodymais, visiškai nemotyvuota ir priimta taikant „ekspertų patirties“ metodą, joje nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) pastabą, kad išvadoje turi būti nurodyti metodai ir priemonės, kaip ekspertai apskaičiavo perteklinį darbo laiką.
  3. Pasak pareiškėjo, Agentūros surinkti įrodymai negali būti laikomi aiškiai ir neprieštaringai įrodančiais pažeidimus, todėl turi būti atliktas projekto veiklos vertinimas iš naujo, nes nesant konkrečių motyvų pareiškėjas negali pateikti savo paaiškinimų, t. y. neturi jokių galimybių apsiginti. Be to, Agentūra nesudarė pareiškėjui galimybės ištaisyti pažeidimą, nesivadovavo proporcingumo principu, nes nepaprašė ištaisyti klaidos, kai pareiškėjas mokėjimo prašymuose nurodė 640 darbo dienų, o ataskaitoje – 552 darbo dienas. Agentūra, nesiaiškindama, dėl kokių priežasčių buvo nepasiekti tam tikri numatyti rodikliai (1.1.4 ir 1.1.2 veiklose), iš karto sumažino biudžetą.
  4. Pareiškėjas nurodė, kad nesupranta, kodėl Agentūra, nepaprašiusi jokio paaiškinimo, tinkamomis išlaidomis pasirinko mažesnį nurodytą darbo dienų skaičių. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokie teisės aktai vertinimo procese nenustato ataskaitų pirmumo prieš mokėjimo prašymų dokumentus. Tam tikrais atvejais Agentūra nenurodė, ar buvo pasiekti rodikliai ir veiklos tikslai. Agentūra nekreipė dėmesio į Finansų ministerijos nuomonę, kad svarbu nustatyti priežastis, kodėl ataskaitų ir mokėjimo prašymų duomenys neatitinka vieni kitų. Be to, Agentūra, vykdydama Finansų ministerijos nurodymą atlikti pakartotinį vertinimą, pavedė jį atlikti tiems patiems asmenims, todėl pažeidė reikalavimą įrodymus vertinti nešališkai.
  5. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nė vienas iš Agentūros ekspertų (R. K., J. A. ir L. T.) neturi patirties rengiant duomenų apsaugos ir teisinės dokumentacijos analizes, todėl jų išvados, paremtos asmenine patirtimi, nėra pagrįstos. Be to, Agentūros ekspertai neturėjo reikiamos (ekonomistų, auditorių) kompetencijos tokiai analizei atlikti. Pareiškėjo darbuotojai pagal jų kvalifikaciją ir asmeninę patirtį negali būti sulyginti su Agentūros ekspertais, nes jų profesinė patirtis skiriasi. Pareiškėjo nuomone, Agentūros pritaikytos sankcijos yra neproporcingos padarytiems pažeidimams, nes nėra atsižvelgta į tai, kad daugeliu atvejų buvo pripažinta, jog veiklų tikslai buvo pasiekti.
  6. Pareiškėjas nurodė, kad reikalavimai ataskaitų turiniui jam nebuvo žinomi, todėl ataskaitose buvo pateiktas ne projekto veiklų rezultatas, kuriam taikomi naujumo reikalavimai, bet projekto veiklų aprašymas, t. y. ką darbuotojai veikė, sužinojo ar siekė sužinoti vykdydami atitinkamą veiklą, kokius dokumentus parengė. Pareiškėjo manymu, naujumo reikalavimas ataskaitoms apskritai negalėjo būti keliamas. Finansuojama veikla – moksliniais tyrimais – yra siekiama įgyti naujų žinių, todėl pareiškėjas neturėjo įrodyti, kad naujos žinos buvo įgytos, o tik turėjo įrodyti, kad darbuotojai siekė įgyti naujų žinių.
  7. Pareiškėjo nuomone, Agentūra neturėjo teisės vertinti darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumo (veiksmingumo), nes projekto rezultatai (stebėsenos rodikliai) buvo pasiekti, o skaidraus finansų valdymo ir sąnaudų efektyvumo pažeidimas gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai išlaidos neatitinka suderinto projekto biudžeto (nėra į jį įtrauktos), o šis vertinimas atliekamas dar paraiškos vertinimo metu. Pasak pareiškėjo, nė viename teisės akte nėra nustatyta, kad vertinant išlaidų tinkamumą turi būti atliekama sąnaudų ir naudos analizė. Pareiškėjas pažymėjo, kad inovacijų projektai dėl savo naujumo yra unikalūs, todėl jų sąnaudų efektyvumo vertinimo apskritai neįmanoma tiksliai atlikti. Be to, niekur nebuvo paskelbti sąnaudų efektyvumo kriterijai, o tai neatitinka skaidraus finansų valdymo principo.
  8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Įsakyme esančias klaidas, t. y. minėto Įsakymo 2.2 punktas pateikia nuorodą į neegzistuojantį 3.1 papunktį, todėl nėra aišku, nuo kokių sumų būtų skaičiuojamos mokėtinos palūkanos.
  9. Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu susiklostė situacija, jog pirminis Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas nebegalioja, nes buvo pakeistas ginčijamu Įsakymu, tačiau pirminio įsakymo pagrindu iš pareiškėjo buvo išskaičiuota 55 061,18 Eur tariamai netinkamų kompensuoti išlaidų, t. y. į ginčijamą Įsakymą ši suma neįeina, todėl net ir pripažinus Įsakymą neteisėtu pareiškėjo pažeistos teisės vis tiek nebūtų tinkamai apgintos. Tokia situacija susiklostė todėl, kad, Finansų ministerijai priėmus sprendimą, įpareigojantį Agentūrą iš naujo atlikti vertinimą, pirminis įsakymo vykdymas nebuvo sustabdytas. Tai, pareiškėjo nuomone, rodo, kad Finansų ministerijos vykdoma kontrolės funkcija neturi jokios reikšmės.
  10. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 127–131; IV t., b. l. 134–137; V t., b. l. 28–29).
  11. Ūkio ministerija paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu pirminis įsakymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pirminio įsakymo galiojimas nebuvo sustabdytas, nes tokių sprendimų galiojimo sustabdymas (iki pateikto skundo išnagrinėjimo) yra Ūkio ministerijos teisė, bet ne pareiga. Ūkio ministerija atsiliepime taip pat paaiškino, kad jai yra privaloma Agentūros sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų, nebent nagrinėjant Agentūros sprendimą būtų paaiškėję naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą inicijuoti Agentūros sprendimo peržiūrėjimą. Pasak Ūkio ministerijos, tokių aplinkybių nepaaiškėjo.
  12. Ūkio ministerija nurodė, kad ginčijamo Įsakymo 2.2 punkte yra techninė klaida, t. y. vietoje nurodyto 3.1 punkto turėtų būti nurodytas 4.1 punktas. Ūkio ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neskundė 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 4-715 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-322 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, kuriuo netinkamų finansuoti išlaidų dalimi buvo sumažinta pareiškėjo projektui finansuoti skirta suma, todėl net ir panaikinus skundžiamą Įsakymą, liks galioti minėtas įsakymas, kuris nebuvo apskųstas teismui. Ūkio ministerija nurodė, kad iš viso yra išskaičiavusi ne visą skundžiamame Įsakyme nurodytą sumą, o tik 71 879,63 Eur. Likusią sumą (7 065,73 Eur) grąžinti privalo pareiškėjas.
  13. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t., b. l. 1–9; IV t., b. l. 144–147; V t., b. l. 33–34).
  14. Agentūra paaiškino, kad pareiškėjas turėjo teisę patikslinti pateiktus dokumentus ir šia teise pasinaudojo, o Agentūra vertino visus pareiškėjo pateiktus dokumentus. Pareiškėjo vykdyto projekto veiklos buvo vertinamos net penkių kvalifikuotų ekspertų, o 2013 m. liepos 22 d. pareiškėjui buvo pateikta galutinė ekspertų išvada ir jos priedai.
  15. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas apie Ūkio ministerijos priimtus įsakymus buvo informuotas Ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu. Agentūra paaiškino, kad, Finansų ministerijai paprašius atlikti pakartotinį įtariamo pažeidimo tyrimą, Agentūra atnaujino tyrimą ir 2015 m. gegužės 26 d. surašė ginčijamą Tyrimo išvadą, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Įsakymas. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 12 d. pateikė projekto veiklos 1.1.1 patikslintą ataskaitą, kurioje nurodė, kad teikia atlikto tyrimo ataskaitas, tačiau pridėjo tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos inspekcijos interneto puslapyje pateikto dokumento bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo santrauką, todėl ekspertai konstatavo, kad šiam darbui atlikti deklaruotas laikas yra perteklinis. Minėtoje ataskaitoje nebuvo nurodyta, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokie rezultatai buvo pasiekti, todėl ekspertų kolegialiu sutarimu buvo priimta išvada, kad veikla yra perteklinė. Be to, pareiškėjas taip pat nepateikė ir kitų veiklos ataskaitų, įrodančių, kad buvo atliktos deklaruotos veiklos.
  16. Agentūra dėl veiklos 1.1.3 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pats pareiškėjas ataskaitose nurodė, jog buvo dirbta 552 darbo dienos, tai apmokėti už didesnį dienų skaičių nebuvo pagrindo. Agentūra dėl veiklos 1.1.2 paaiškino, kad ataskaitų neatitikimai negalėjo būti ištaisyti, nes pareiškėjas jau buvo atsiskaitęs su tiekėju. Vėliau atliktas ekspertinis vertinimas teko pareiškėjo atsakomybei. Agentūra dėl veiklos 1.1.4 nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą ataskaitą buvo nustatyta, jog nebuvo pasiektas vienas iš 3 veiklos uždavinių, t. y. nebuvo atlikta vienos pasirinktos NVS šalies teisės aktų, kurie reglamentuoja biometrinių duomenų naudojimą, analizė, todėl, vadovaujantis proporcingumo principu, buvo rekomenduota finansuoti 2/3 paslaugų pirkimo išlaidų.
  17. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertinio vertinimo išvadas. Pasak Agentūros, ji turi ne tik teisę, bet ir pareigą įsitikinti, kad prašomos kompensuoti išlaidos buvo patirtos vykdant projektą, o ne kitas įmonės veiklas, taip pat, kad išlaidos yra adekvačios atliktiems darbams, sukurtai vertei. Atlikus paraiškos vertinimą sutartimi apibrėžiama maksimali galima finansuoti išlaidų suma pagal pateiktus preliminarius skaičiavimus, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra vėliau nebeturi teisės vertinti, ar patirtos išlaidos buvo būtinos, nebuvo neproporcingai didelės, atitiko rinkos vertę ir buvo adekvačios sukurtai vertei.
  18. Agentūra pažymėjo, kad ekspertų grupė, vertindama darbo laiką konkrečioms veikloms atlikti, įvertino ir galimą žemesnę tyrėjų kvalifikaciją bei patirtį.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (VII t., b. l. 38–50).
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2011 m. lapkričio 29 d. turėjo įgyvendinti projektą „Biometrinių metodų ir technologijų tinkamumo ir pritaikomumo sporto klubų veiklai nustatymas“ (toliau – projektas), kurio tikslas – didinti įmonės konkurencingumą Lietuvos ir užsienio rinkose, investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Paraiškoje dėl projekto finansavimo prie kiekvienos projekto veiklos buvo nurodyta, kad fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai yra tam tikros ataskaitos.
  3. Teismas nustatė, kad Ūkio ministerija 2013 m. rugpjūčio 6 d. priėmė įsakymą Nr. 4-714 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-064 vykdytojai UAB „Nsoft“, grąžinimo ir sumažinimo“ (toliau – pirminė įsakymo redakcija), kuriuo, be kita ko, pripažino 272 582,53 Lt (78 945,36 Eur) Europos Sąjungos fondo lėšų netinkamomis finansuoti projektą išlaidomis (1 punktas). Pirminėje įsakymo redakcijoje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas privalo į Ūkio ministerijos sąskaitą grąžinti 31 995,00 Lt (9 266,39 Eur), ir pavesta Agentūrai likusias netinkamomis finansuoti pripažintas Europos Sąjungos fondo lėšas, t. y. 240 587,53 Lt (69 678,96 Eur), išskaičiuoti iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo prašymų (pirminės įsakymo redakcijos 3.2, 4.1 ir 4.2 punktai). Pareiškėjas minėto įsakymo neskundė. 2013 m. rugpjūčio 21 d. iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo prašymų buvo išskaičiuota 55 061,19 Eur.
  4. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo ginčijamu Įsakymu buvo pakeista ir nauja redakcija išdėstyta pirminė įsakymo redakcija, tačiau šiuo Įsakymu Ūkio ministerija nepakeitė netinkamomis pripažintos išlaidų sumos, t. y. ši suma išliko 78 945,36 Eur Europos Sąjungos fondo lėšų. Naujoje įsakymo redakcijoje (skundžiamame Įsakyme) pasikeitė tik grąžintinos ir išskaičiuotinų sumų dydžiai, atsižvelgiant į jau įvykdytą išskaičiavimą. 2015 m. lapkričio 24 d. iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo prašymų buvo išskaičiuota 14 349,09 Eur, o 2015 m. gruodžio 2 d. išskaičiuota dar 2 469,35 Eur. Ginčijamu Įsakymu (2.1 punktas) nustatyta suma (7 065,73 Eur) Ūkio ministerijai grąžinta nebuvo, o visa likusi Įsakymu (taip pat ir pirmine jo redakcija) pripažinta netinkama finansuoti išlaidų suma (71 879,63 Eur) buvo Agentūros išskaičiuota.
  5. Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 15 d. Agentūra pradėjo pažeidimo tyrimą, o 2013 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, susijusio su netinkamomis finansuoti išlaidomis. Pareiškėjas, nesutikdamas su tyrimo išvadomis, neprivaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka su skundais kreipėsi į Finansų ministeriją. Teismas konstatavo, kad teisės akto apskundimas tiek teismine, tiek ir kita tvarka savaime jo galiojimo nesustabdo. Teismas nurodė, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Administravimo taisyklės), 198 punkte nustatyta priešingai, t. y., kad Ūkio ministerija, gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje redakcijose – 15 darbo dienų) nuo jo gavimo, jį išnagrinėti ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos priimti vieną iš minėtame punkte nustatytų sprendimų rūšių. Ūkio ministerija, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis ir remdamasi Agentūros sprendimu, priėmė pirminę įsakymo redakciją, kuri nebuvo apskųsta. Pirmasis išskaičiavimas (55 061,19 Eur) buvo atliktas praėjus minėto įsakymo apskundimo terminui.
  6. Teismas taip pat nustatė, kad Finansų ministerija 2014 m. liepos 18 d. raštu paprašė Agentūros atlikti pakartotinį įtariamo pažeidimo tyrimą. Atsižvelgdama į minėtą Finansų ministerijos raštą, Agentūra 2014 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo pažeidimo tyrimą (jį atnaujino), o 2015 m. gegužės 25 d. pažeidimo tyrimą baigė, 2015 m. birželio 2 d. priimdama sprendimą dėl ginčijama Tyrimo išvada nustatyto pažeidimo, susijusio su netinkamomis finansuoti išlaidomis. Tyrimo išvados pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas.
  7. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Agentūra apskritai neturėjo teisės pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo. Teismas nurodė, kad Administravimo taisyklių 196 punktas nustato, jog neatliekant pažeidimo tyrimo gali būti ištaisomi tik tokie Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktų ir (ar) projekto finansavimo sutarties sąlygų pažeidimai, kurie neturi finansinių pasekmių, t. y. dėl jų neatsiranda Europos Sąjungos biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas. Teismas nurodė, kad tiriamas ir nustatytas pažeidimas buvo susijęs su pareiškėjo deklaruotomis galimai netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl dėl tokio pažeidimo (finansuotų nepagrįstų išlaidų) galėjo atsirasti nuostolių Europos Sąjungos biudžetui, todėl teismas vertino, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai, įtarusi pažeidimą, pradėjo tyrimą.
  8. Teismas nurodė, kad tirdama pažeidimus, Agentūra privalo vadovautis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – Rekomendacijos) (Administravimo taisyklių 196 punktas, Rekomendacijų 1 punktas). Teismas vertino, ar Agentūra, priimdama ginčijamą Tyrimo išvadą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių konstatuotus pažeidimus.
  9. Teismas nustatė, kad Agentūros konstatuoti pažeidimai įvardyti Tyrimo išvados 7.1 punkte. Jame nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė VP2-1.3-ŪM-02-K priemonės „Intelektas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 įsakymu Nr. 4-438 (toliau – Aprašas), 26 punktą, Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – Taisyklės), 8.5.1 ir 19.8.1 punktus bei Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3, 3.1 ir 4.6.1 punktus. Teismas konstatavo, kad tiek Aprašo, tiek ir Taisyklių reikalavimai pareiškėjui turėjo būti žinomi, nes, pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.2 punktą, jis įsipareigojo šiais teisės aktais vadovautis įgyvendindamas projektą, rengdamas ir teikdamas mokėjimo prašymus, projekto įgyvendinimo ataskaitas ir kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus. Be to, finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.18 punkte nustatyta, kad, pasikeitus Apraše nurodytiems teisės aktams, tiesiogiai taikomos naujos teisės aktų nuostatos.
  10. Teismas nurodė, kad Aprašo 26 punktas nustato, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, atitinkančios Taisyklių, Administravimo taisyklių ir Aprašo reikalavimus, patirtos ir apmokėtos nuo paraiškos registravimo dienos iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Taisyklių 8.5.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad visos projekto vykdytojų patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais ir turi būti užtikrinamas visų šių dokumentų atsekamumas. Taisyklių 19.8.1 punkte nustatyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis visais atvejais laikomos patirtos išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės. Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja skirtas lėšas naudoti tik tinkamoms išlaidoms apmokėti bei už jas atsiskaityti, o 3.1 punkte yra nurodytos išlaidos, kurios gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas turi patikrinti kiekvieną paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį paslaugų teikimo sutarties sąlygoms, patikrinti suteiktas paslaugas.
  11. Teismas nustatė, kad Tyrimo išvadoje nurodyta, jog visos projekto veiklų įgyvendinimo ataskaitos pagal finansavimo sutartį turėjo būti pateiktos vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 28 d. Vis dėlto pareiškėjas 2012 m. balandžio 5 d. raštu pateikė patikslintą veiklos 1.1.5 ataskaitą. Vėliau dar ne kartą teikė paaiškinimus, patikslinimus, o 2013 m. gegužės 13 d. raštu pateikė 257 puslapius iki tol dar neteiktos projekto įgyvendinimo dokumentacijos. Šią dokumentaciją vertinę Agentūros ekspertai 2013 m. birželio 5 d. pateikė bendrą išvadą dėl projekto įgyvendinimo, be kita ko, nurodydami, kad veiklos 1.1.1 vykdymo metu numatytos atlikti analizės didžiąją dalį atliko išorės bendrovė UAB „Alisa Management Laboratory“, o projekto darbuotojai galutinėje veiklos ataskaitoje tik atkartojo šios analizės rezultatus, todėl šiam rezultatui darbuotojams turėjo prireikti ne daugiau kaip 137 darbo dienų (vietoje nurodytų 913,5 darbo dienos). Dėl veiklos 1.1.2 ekspertai konstatavo, kad dalis veiklų buvo perteklinės, pavyzdžiui, buvo nagrinėjami pirštų antspaudai, rankos geometrija, o gauti duomenys toliau nenaudojami projekto veiklose, buvo analizuojami praktiniai pavyzdžiai, nesusiję su analizuojama sritimi, t. y. sporto klubais, buvo naudojami jau egzistuojantys informacijos šaltiniai, nenurodant tikrųjų autorių, nebuvo sukurta naujų žinių, todėl 1.1.2 veiklos nurodytiems rezultatams pasiekti turėjo pakakti 48,5 darbo dienos (vietoje nurodytų 485 darbo dienų). Be to, vykdant šią veiklą buvo užsakytas autorinis darbas, kurio autorius neįvykdė techninėje specifikacijoje nustatytų užduočių „nustatyti biometrinių metodų ir technologijų poveikį kartu naudojamai įrangai“ ir „nustatyti biometrinių metodų ir technologijų naudojimą didelės drėgmės patalpose“. Dėl 1.1.4 veiklos ekspertai konstatavo, kad ataskaitoje atspindėtiems rezultatams turėjo pakakti 5 darbo dienų (vietoje nurodytų 204 darbo dienų), nes buvo remiamasi kitų asmenų parengta informacija, nenurodant šaltinio, o išorės bendrovės UAB „Divine Training“ atlikta analizė nevisiškai atitiko sutartinius įsipareigojimus, t. y. joje nebuvo pateikta informacijos apie vienos iš NVS šalių teisės aktus, reglamentuojančius biometrinių duomenų naudojimą. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad su mokėjimo prašymais pateiktuose dokumentuose nurodyta daugiau darbo valandų nei veiklos 1.1.2 ir veiklos 1.1.3 ataskaitose, o dalis nurodytų išlaidų buvo patirtos pasibaigus veiklos 1.1.1 ir veiklos 1.1.2 įgyvendinimo terminams, daliai išlaidų (pavyzdžiui, dėl L. R. 2009 m. gegužės mėnesio komandiruotės) nebuvo pateikti pagrindžiantys dokumentai. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad ekspertas 2014 m. gruodžio 15 d. išvadoje paaiškino, kad „nurodytas 552 darbo dienų skaičius turėtų būti laikytinas maksimaliu galimu darbo dienų skaičiumi, reikalingu pasiekti veiklos 1.1.3 ataskaitoje nurodytiems rezultatams“. Tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad visos projektui skirtos ir neracionaliai naudotos išlaidos laikytinos perteklinėmis. Be to, Tyrimo išvadoje nurodyta, kad jau pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui pareiškėjo kreipimasis su 2011 m. gruodžio 5 d. prašymu dar kartą nukelti projekto įgyvendinimo pabaigą, kad būtų tinkamai užbaigtas projektas bei tam, kad tinkamai funkcionuotų sukurtas prototipas, reikalingi papildomi darbai, patvirtina išvadą, kad tam tikra dalis projekto veiklų vykdymo, kuri bandoma atspindėti ataskaitose, nebuvo arba iš dalies nebuvo faktiškai atlikta.
  12. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Agentūra, esant pasiektiems projekto rezultatams, apskritai neturėjo vertinti išlaidų efektyvumo, sąnaudų ir naudos prasme. Šiuos argumentus teismas atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10.2.7 punktą, Agentūra prižiūri projektų finansavimo sutarčių nuostatų laikymąsi, o pagal minėtų taisyklių 10.3 punktą, Agentūra turi įsitikinti ir patvirtinti, kad deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.3 punktas nustato, kad tinkamomis išlaidomis gali būti pripažintos tik tokios išlaidos, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, kurios atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus ir yra numatytos projekto biudžete. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas įsipareigojo, jog projektui skirtomis lėšomis apmokės tik tas biudžete nustatytas išlaidas, kurios bus būtinos projektui įgyvendinti ir atitiks minėtus principus. Pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą, tinkamas finansuoti išlaidas nustato Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis. Pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktą, pareiškėjui nesilaikius finansavimo sutarties sąlygų ir (arba) pažeidus Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Agentūra turi teisę inicijuoti, o Ūkio ministerija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą (sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Agentūra turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti pareiškėjo patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti, be kita ko, ar pareiškėjo patirtos išlaidos buvo būtinos projekto tikslams pasiekti, ar jos atitiko sąnaudų efektyvumo principą bei išlaidų ir naudos (proporcingumo) principą. Teismas sprendė, kad išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimas nepriklauso nuo aplinkybės, ar buvo pasiektas projekto tikslas ir uždaviniai, nes pareiškėjas finansavimo sutartimi įsipareigojo skirtas lėšas naudoti tik tinkamoms išlaidoms apmokėti, todėl, kilus įtarimų, kad šis įsipareigojimas buvo pažeistas, teismo vertinimu, Agentūra turi ne tik teisę, bet ir pareigą pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus.
  13. Pareiškėjo argumentus, susijusius su pasiektu projekto tikslu, šiuo atveju teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, nes įtariamo pažeidimo tyrimo dalykas buvo netinkamų finansuoti išlaidų deklaravimas, o ne projekto rezultato rodiklių nepasiekimas, todėl teismas vertino, kad finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.13 punktas, nustatantis, jog Ūkio ministerija turi teisę pareikalauti iš pareiškėjo grąžinti suteikto finansavimo dalį, proporcingą dėl pareiškėjo kaltės nepasiektiems paraiškoje įsipareigoto produkto ir rezultato rodikliams, šiuo atveju pagrįstai nebuvo taikytas. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytinos Rekomendacijų nuostatos, susijusios su finansinėmis korekcijomis, ne didesnėmis nei 20 proc. nuo visos projektui finansuoti skirtos sumos, nes, pagal Rekomendacijų 263 punktą, finansinės korekcijos yra taikomos nustačius pažeidimą, susijusį su projekto finansavimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu. Teismas nurodė, kad projekto rezultatų rodiklių pasiekimas ar nepasiekimas šiuo atveju (sprendžiant dėl pareiškėjo deklaruotų išlaidų tinkamumo finansuoti) neturi teisinės reikšmės.
  14. Teismas nustatė, kad Agentūros Projektų ekspertų skyriaus eksperto R. J. 2012 m. sausio 24 d. išvadoje buvo pateiktas veiklų 1.1.2, 1.1.3 ir 1.1.5 ataskaitų kritinis vertinimas. 2012 m. balandžio 13 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas G. K. taip pat atliko projekto ataskaitų vertinimą. 2012 m. birželio 20 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas J. A. pateikė išvadą, kad jokie moksliškai inovatyvūs tyrimai nebuvo atliekami, o tai, kas vadinama ataskaitose moksliniais tyrimais, yra arba įvairios literatūros analizė, arba mokslinių metodų pritaikymas konkrečioje situacijoje, jų iš esmės nemodifikuojant. 2012 m. spalio 15 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas J. A. pateikė išvadą, kad veiklų 1.1.1 ir 1.1.2 rezultatai yra nenaudingi kuriamam produktui, todėl šios veiklos negali būti finansuojamos, veiklos 1.1.4 rezultatas yra plagiatas, todėl taip pat negali būti finansuojamas, o veikla 1.2.2 projekto metu vykdoma nebuvo, jos tikslas pasiektas nebuvo, todėl ji taip pat negali būti finansuojama. 2012 m. spalio 25 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas G. K. pateikė išvadą, kad veiklos 1.1.1, 1.1.2, 1.1.4 ir 1.2.2 buvo perteklinės ir nebūtinos projekto tikslams įgyvendinti, todėl lėšos šioms veikloms yra netinkamos finansuoti. 2013 m. birželio 5 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertai R. K., J. A. ir L. T., įvertinę veiklų užbaigimo ataskaitas, pateikė bendrą išvadą dėl pareiškėjo projekto, nurodydami, kad veiklos 1.1.1 uždaviniai buvo pasiekti, veiklos 1.1.2 tikslas taip pat pasiektas, tačiau tam tikros veiklos buvo perteklinės, todėl lėšos buvo panaudotos neracionaliai (nebuvo būtinos rezultatui pasiekti), o pareiškėjo užsakyta poveikio analizė nepasiekė tam tikrų nustatytų užduočių, veiklos 1.1.3 tikslai pasiekti, veiklos 1.1.4 rezultatams pasiekti deklaruotas laikas didžiąja dalimi (atitinkamai ir išlaidos) buvo perteklinis, t. y. lėšos panaudotos neracionaliai (nebuvo būtinos tokiam rezultatui pasiekti), o pareiškėjo užsakytoje analizėje nebuvo pateikta visa reikalauta informacija, veiklos 1.1.5 rezultatai pasiekti kaip planuota. Minėtoje ekspertų išvadoje taip pat buvo įvertinti pareiškėjo papildomai pateikti dokumentai dėl veiklų 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 bei konstatuota, kad minėtų veiklų tikslai yra pasiekti adekvačiomis (tinkamomis finansuoti) išlaidomis. 2014 m. gruodžio 15 d. Agentūros Projektų ekspertų skyriaus ekspertas R. K. pateikė išvadą, kurioje atsakė į Agentūros užduotus klausimus dėl veiklų 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.1.4 (toliau – ginčo veiklos) įvertinimo. Minėtoje išvadoje paaiškinta, kad, remiantis ekspertų asmenine patirtimi, buvo nustatyta, kad veiklos 1.1.1 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti maksimaliai reikėtų ne daugiau nei 15 proc. ataskaitoje nurodyto laiko, veiklos 1.1.2 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti reikėtų ne daugiau nei 10 proc. ataskaitoje nurodyto laiko, veiklos 1.1.3 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti maksimalus reikalingas laikas būtų 552 darbo dienos (toks, koks ir buvo nurodytas pareiškėjos ataskaitoje), veiklos 1.1.4 ataskaitoje nurodytiems rezultatams pasiekti prireiktų ne daugiau nei 5 darbo dienų. Ekspertas minėtoje išvadoje taip pat paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė veiklos 1.1.1 poveiklės „Darbas su išoriniais ekspertais vykdant tyrimus“ ataskaitos, todėl išlaidos, skirtos šiai poveiklei atlikti, buvo pripažintos nepagrįstomis dokumentais (netinkamomis finansuoti). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 11 d. sutartimi iš UAB „Neurotechnology“ įsigijo paslaugas (rizikos analizę), kurios nebuvo būtinos 1.1.3 veiklai, nes prototipo programinio kodo kūrimas ir testavimas buvo numatytas kitoje veikloje (1.2.1).
  15. Teismas, detaliai aprašęs Agentūros ir pareiškėjo bendravimo faktines aplinkybes, konstatavo, kad Agentūra bendradarbiavo su pareiškėju, teikė jam ekspertų išvadų turinį, nurodydavo terminus pateikti paaiškinimus. Papildomos ataskaitos buvo teikiamos net 2013 metais, nors pareiškėjas pagal finansavo sutarties specialiųjų sąlygų 4.9 punktą buvo įsipareigojęs galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Agentūrai pateikti vėliausiai iki 2011 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjo argumentą, kad konkretūs reikalavimai ataskaitų formoms atsirado tik 2013 metais, t. y. jau pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingą, nes ginčijamoje Tyrimo išvadoje nebuvo konstatuotas pažeidimas, susijęs su finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.12 punktu, nustatančiu pareiškėjo pareigą teikti Agentūrai Finansų ministerijos nustatytos formos ataskaitą po projekto užbaigimo, laiku ir tinkamai pateikti visas reikiamas projekto įgyvendinimo ataskaitas.
  16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Agentūra nereagavo į prašymus suteikti galimybę susitikti su ekspertizes atliekančiais asmenimis, teismas pažymėjo, kad Agentūra tokio sutikimo neprivalėjo duoti dėl pagrįsto sieko išvengti galimo poveikio ekspertams. Atsižvelgdamas į detaliai nustatytas faktines aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad pažeidimo tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nebendradarbiaujant su pareiškėju ir nesuteikiant galimybės ištaisyti pažeidimus. Teismas vertino, kad ilgas tyrimo laikas kaip tik sietinas su tyrimo išsamumu, pasitelktais ekspertiniais vertinimais ir ne kartą pareiškėjo Agentūrai teikta papildoma informacija bei duomenimis, kuriuos Agentūra išsamiai analizavo ir vertino, pasitelkusi ekspertus (dėl specialiųjų žinių poreikio). Būtent pažeidimo tyrimo metu, ekspertų pagalba įvertinus iš pareiškėjo gautą papildomą informaciją, buvo atsisakyta įtarimų dėl pareiškėjo deklaruotų galimai netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklomis 1.1.5, 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3. Teismas konstatavo, kad Agentūra pažeidimo tyrimo metu išlaidų pagrindimo dokumentus ir tinkamas finansuoti išlaidas nustatė nepažeisdama finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.8 punkto reikalavimų, numatančių, kad Agentūra, nustačiusi, kad pateikti ne visi išlaidų pagrindimo įrodymo dokumentai, paprašo pareiškėjo per nustatytą terminą juos pateikti ir patvirtina tinkama finansuoti tik tą išlaidų sumą, dėl kurios pareiškėjas pateikė išlaidų pagrindimo įrodymo dokumentus.
  17. Teismas nustatė, kad dėl ginčo veiklų ekspertai A. L. T., R. K. ir J. A., įvertinę pareiškėjo pateiktas ataskaitas, priėjo prie bendros išvados, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, pagrindžiančius tik dalį deklaruotų išlaidų, todėl likusias išlaidas (nepagrįstas dokumentais) siūlė pripažinti nefinansuotinomis. Teismas nurodė, kad visos ginčo veiklos yra susijusios su pirmuoju projekto uždaviniu – „vykdant mokslines tiriamąsias veiklas pasirengti biometrinės sistemos prototipo kūrimui“ (paraiška, 2009 m. birželio 8 d. paraiškos vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 606), todėl teismas nustatė, kad ginčo dalykas yra tik galimai netinkamos finansuoti išlaidos, kurios buvo patirtos vykdant mokslines tiriamąsias veiklas, įgyvendinant pirmąjį projekto uždavinį. Agentūros ekspertų nuomone, pareiškėjas deklaravo ne tik daugiau išlaidų, nei buvo būtina patirti (t. y. tą patį rezultatą buvo galima pasiekti mažesnėmis sąnaudomis), bet tam tikroms išlaidoms apskritai nebuvo pateikta jas pagrindžiančių dokumentų, o tam tikrais atvejais pareiškėjas, nepatikrinęs išorės vykdytojų pateiktų sąskaitų ir suteiktų paslaugų, jų atitikties sudarytų sutarčių sąlygoms, jas pasirašė kaip tinkamas apmokėti. Šią išvadą ekspertai padarė įvertinę pareiškėjo pateiktas ginčo veiklų ataskaitas. Kaip liudytojas kviestas ekspertas A. L. T. teismo posėdyje (2016 m. rugsėjo 28 d.) nurodė, kad būtent ataskaita yra tas dokumentas, kuris atspindi atliktų mokslinių tyrimų rezultatus. A. L. T. atkreipė dėmesį, kad ataskaitų forma, jų apimtis nėra reikšminga vertinant mokslines tiriamąsias veiklas. Paaiškino, kad tokiais atvejais visada yra svarbiausia pats turinys. Kaip minėta, trys ekspertai, įvertinę ginčo veiklų ataskaitas, 2016 m. birželio 5 d. išvadoje, papildytoje eksperto R. K. 2014 m. gruodžio 15 d. išvada, konstatavo, kad mokslinių tiriamųjų veiklų rezultatams, atspindėtiems ataskaitose, pasiekti pareiškėjas patyrė neproporcingai dideles sąnaudas (t. y. buvo pažeistas išlaidų ir naudos principas). Teismas vertino, kad ši bendra ekspertų išvada buvo išsamiai motyvuota, detaliai aprašant kiekvienos ginčo veiklos rezultatus proporcingumo tarp išlaidų ir naudos prasme. Minėtomis ekspertų išvadomis buvo remiamasi priimant ginčijamą Tyrimo išvadą, kurioje taip pat buvo pateikti detalūs apskaičiavimai.
  18. Teismas taip pat konstatavo, kad Agentūra, siekdama nustatyti pareiškėjo deklaruotų išlaidų tinkamumą finansuoti, be kita ko, įvertinant šių išlaidų būtinumą ir atitiktį skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principams, dėl specialiųjų žinių poreikio mokslinių tiriamųjų veiklų rezultatams (naudos prasme) įvertinti turėjo kreiptis į specialiąsias žinias turinčius asmenis – ekspertus. Teismas konstatavo, kad 2013 m. birželio 5 d. ekspertų išvada yra pagrindinė ekspertinė išvada, kuria remiantis buvo priimta ginčijama Tyrimo išvada, o 2014 m. gruodžio 15 d. eksperto išvada tik papildė ir paaiškino 2013 m. birželio 5 d. išvadą. Dėl teismo posėdyje (2016 m. lapkričio 17 d.) baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo išsakytos abejonės ekspertų R. K. ir J. A. kvalifikacija, pastebint, kad tik vienas iš trijų ekspertų, t. y. A. L. T., turi praktinės patirties būtent tokiose specifinėse srityse, kurios buvo vertintos, teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 5 d. ekspertų išvada yra bendra visų ją pasirašiusių trijų ekspertų, o tai iš esmės reiškia, kad visos šiame dokumente pateiktos išvados atitinka eksperto A. L. T. nuomonę. Teismas nurodė, kad šią aplinkybę ekspertas A. L. T. patvirtino teismo posėdyje (2016 m. rugsėjo 28 d.). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti minėto eksperto kvalifikacija ar ekspertų nešališkumu. Teismas pastebėjo, kad ekspertui R. K. 2008 m. sausio 17 d. suteiktas atestuoto auditoriaus vardas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad ekspertai neturi auditoriaus kompetencijos. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo ataskaitas Agentūra galėjo pateikti vertinti tik vienam ekspertui, tačiau Agentūra, siekdama kuo didesnio objektyvumo, tą pačią medžiagą pateikė vertinti iš karto trims ekspertams, kurie, individualiai įvertinę pateiktą informaciją, priėjo prie bendrų išvadų.
  19. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kuriais ekspertų išvada kritikuojama dėl to, kad buvo priimta remiantis asmenine patirtimi. Teismas konstatavo, kad į ekspertus kreipiamasi būtent dėl šių žmonių asmeninės patirties (turimų žinių), kuri yra reikalinga tam tikram vertinimui pateikti, todėl ekspertinės išvados visais atvejais remiasi ekspertų asmenine patirtimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Tyrimo išvada yra pagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. ekspertiniu vertinimu. Teismas sprendė, kad šios išvados nepaneigia specialisto Š. G. nuomonė, išsakyta teismo posėdyje (2016 m. lapkričio 17 d.), jog ekspertai nepakankamai motyvavo savo išvadas, nesivadovavo universitetuose taikoma metodika dėl jaunojo tyrėjo laiko panaudos, nevertino rizikos valdymo. Teismas nurodė, kad tiek 2016 m. rugsėjo 28 d. liudyti kviestas specialistas A. P., tiek ir Š. G. 2016 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžiuose patvirtino, kad neatliko pareiškėjo ginčo veiklų ataskaitų ekspertinio vertinimo. Šie specialistai turėjo pastabų ekspertų darbo metodams, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, t. y. kitų ekspertų išvadų dėl ginčo veiklų ataskaitų vertinimo, objektyviai paneigiančių Agentūros ekspertų padarytas išvadas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad A. P. ir Š. G. nuomonė (pateikta raštu bei išsakyta žodžiu teismo posėdžiuose) nepaneigia ekspertinio vertinimo išvadų, kuriomis remiantis ir buvo priimta ginčijama Tyrimo išvada. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiu ekspertiniu vertinimu, kuriuo remiantis dalis pareiškėjo patirtų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, atsižvelgiant į finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punkte nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti kriterijus. Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas, pateikdama paraišką dėl projekto finansavimo, pateikė 2009 m. sausio 13 d. deklaraciją, kurioje savo parašu patvirtino, kad paraiškoje prašoma parama yra minimali projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma.
  20. Dėl pareiškėjo argumentų, kad su pažeidimu susijusios lėšos sudaro 30,5 proc. bendro biudžeto, o tai yra neproporcinga sankcija, teismas nurodė, kad Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi priimant skundžiamą Įsakymą) 198 punktas nustatė, kad Ūkio ministerija, gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdama priima vieną minėtame punkte nustatytų sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų yra finansavimo sutarties nutraukimas ir (ar) pareikalavimas grąžinti visas sumokėtas lėšas. Teismas konstatavo, kad Ūkio ministerija, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo pobūdį (pažeidimas, o ne įtarimas sukčiavimu ar sukčiavimas) ir mąstą (pažeidimas buvo nustatytas tik dėl dalies projekto veiklų), teisėtai ir pagrįstai pasirinko kitą minėtame punkte nustatytą sprendimą, t. y. sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, bei išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš pateiktų mokėjimo prašymų. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad Ūkio ministerija, nuspręsdama sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, nepažeidė proporcingumo nustatytam pažeidimui principo. Ministerijos Įsakymo 2.2 punkte esanti techninio pobūdžio klaida (vietoje 4.1 punkto nurodant neegzistuojantį 3.1 punktą), teismo vertinimu, nėra pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Įsakymą.

8III.

9

  1. Pareiškėjas UAB „Nsoft“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, panaikinti Įsakymą ir Tyrimo išvadą bei įpareigoti Agentūrą atlikti pažeidimo tyrimą iš naujo (VII t., b. l. 53–57).
  2. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neišnagrinėjo visų skunde pateiktų faktų bei argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  3. Pasak pareiškėjo, teismas visiškai neatsižvelgė, neišnagrinėjo bei sprendime nepaminėjo pareiškėjo reikalavimo dėl veiklų vykdymo termino neatitikimo. Pareiškėjas paaiškina, kad Agentūros sprendime išlaidos yra pripažintos netinkamomis dar ir todėl, kad veiklos buvo vykdytos ilgesnį laikotarpį, nei buvo numatyta finansavimo sutartyje. Pasak pareiškėjo, projekto veiklose darbo užmokesčio išlaidos negalėjo būti pripažintos netinkamomis vien dėl tos priežasties, kad veiklų įgyvendinimo terminas buvo pratęstas projekto vykdytojo 3 mėnesius (tokią išimtį aiškiai numato finansavimo sutarties 6.3 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad pristatyti derinti reikia grafiką veiklų, kurios nukrypo nuo planuoto grafiko daugiau nei 3 mėnesius. Pareiškėjas pristatė Agentūrai veiklų derinimo grafiką, kelis kartus informavo Agentūrą dėl veiklų datų pasikeitimo, tačiau pažeidimo tyrimo metu į tai visiškai nebuvo atsižvelgta ir visos išlaidos buvo pripažintos netinkamomis.
  4. Pasak pareiškėjo, teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos momentą dėl projekto veiklai 1.1.3 skirto dienų skaičiaus. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo remtasi „lemtingos klaidos principu“, nes buvo remiamasi pareiškėjo ataskaitoje dėl techninės klaidos nurodytu dienų skaičiumi (552 darbo dienos), o ne mokėjimo prašymuose nurodytu dienų skaičiumi (640 darbo dienų). Taip, pasak pareiškėjo, buvo pažeistas Rekomendacijų 4 punktas, numatantis, kad pažeidimų tyrimo ir nustatymo tikslas – laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, taip pat tai, kad turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu ir turi būti atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerija nesutiko su tokiu Agentūros vertinimu, o Agentūra šiuo aspektu tik formaliai užklausė vieno iš ekspertų, kuris niekaip nepagrindė, kodėl 552 darbo dienų skaičius turėtų būti laikomas maksimaliu galimu darbo dienų skaičiumi, reikalingu pasiekti veiklos 1.1.3 ataskaitoje nurodytiems rezultatams.
  5. Pareiškėjas nurodo, kad teismas taip pat paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimus dėl pažeidimo tyrimo proporcingumo. Konkretūs pažeidimo tyrimo veiksmai turi būti pasirenkami ir atliekami tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų pažeidimo tyrimo tikslų. Tarp siekiamo tikslo (ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą) ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija). Pareiškėjas pažymi, kad ginčo veiklose buvo pripažinta, kad veiklų tikslai yra pasiekti, tačiau darbo užmokesčio išlaidos buvo pripažintos netinkamomis nuo 85 proc. iki 97,5 proc. Pareiškėjas nurodo, kad tai reiškia, jog rezultatai buvo pasiekti vien išorės ekspertų pagalba (nors buvo pripažinta, kad šie taip pat neatliko visų užduočių). Darbas su išorės ekspertais galiausiai irgi nebuvo pripažintas tinkamomis išlaidomis nurodant, kad toks darbas nėra mokslinių tyrimų veikla ir todėl negali būti finansuojamas.
  6. Toks vertinimas, pasak pareiškėjo, yra neproporcingo vertinimo pavyzdys, kai Agentūra sprendžia dėl sankcijos, kuri yra žymiai didesnė nei pats pažeidimas (atsižvelgiant į tai, kad veiklų tikslai yra pasiekti). Be to, Agentūra nesiėmė jokių veiksmų, siekdama įpareigoti pareiškėją ištaisyti pažeidimus, nors daugeliu atveju toks pažeidimų ištaisymas yra įmanomas ir šiuo metu.
  7. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (VII t., b. l. 74–76).
  8. Agentūra paaiškina, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino darbo užmokesčio išlaidas, patirtas per finansavimo sutartyje nustatytą veiklos vykdymo laikotarpį. Agentūra nurodo, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 9 d. raštu (t. y. praėjus 5 mėn. nuo veiklos pabaigos) prašė pratęsti 1.2.1 veiklos įgyvendinimo laikotarpį iki 2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Prašyme nebuvo pagrįstas veiklos pratęsimo poreikis.
  9. Agentūra pažymi, kad pagal finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.15 punktą, pareiškėjas turi raštu informuoti Agentūrą apie visus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir sutartimi kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Pareiškėjo teiginiai dėl leistino 3 mėnesių veiklos vėlavimo, pasak Agentūros, nėra reikšmingi, nes veiklos vykdymas vėlavo 5 mėnesius, todėl 3 mėnesių taisyklė pagal finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 6.3 punktą negalėjo būti taikoma.
  10. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su darbo dienų, būtinų projekto veiklai 1.1.3, skaičiumi, Agentūra nurodo, kad ataskaita yra dokumentas, pagrindžiantis tiek veiklos įgyvendinimo turinį, tiek ir trukmę. Agentūra tinkamomis finansuoti pripažino tokią išlaidų dalį, kuriai buvo pateikti jos įgyvendinimą įrodantys dokumentai (veiklų įgyvendinimo ataskaita). Finansų ministerija taip pat nenurodė, kad Agentūra turėtų kompensuoti išlaidas ne už 552 darbo dienas.
  11. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sankcijos proporcingumu, Agentūra paaiškina, kad nenustatė procentinės sankcijos nei projektui, nei jo veiklai ar veikloms. Agentūra nurodo, kad vertino konkrečias išlaidas (darbo valandas) ir nustatė, kurios jų atitinka išlaidų pagrįstumo reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, ir kurios šių reikalavimų neatitinka. Agentūra Tyrimo išvadoje pagrindė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (ataskaitos) neįrodo visų išlaidų (darbo valandų) realumo, todėl nepagrįsta išlaidų dalis negali būti pripažinta tinkama finansuoti ir negali būti pareiškėjui kompensuota.
  12. Agentūros nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Agentūra nesiėmė jokių veiksmų, skatindama pareiškėją ištaisyti pažeidimus, neatitinka tikrovės, nes Agentūra suteikė pareiškėjui galimybę pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus. Šį faktą, pasak Agentūros, įvertino ir pirmosios instancijos teismas, išdėstęs Agentūros veiksmų chronologiją, atspindinčią Agentūros nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio teiktus prašymus ir pagal juos pareiškėjo iki 2013 m. gegužės mėnesio teiktus dokumentus, nors visos ataskaitos pagal finansavimo sutartį turėjo būti pateiktos iki 2011 m. gruodžio 28 d.
  13. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (VII t., b. l. 70–73).
  14. Pasak Ūkio ministerijos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, ištyrė visus įrodymus, juos teisiškai įvertinęs, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame teisės normas aiškino, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytinomis normomis.
  15. Ūkio ministerija pažymi, kad ji yra saistoma Agentūros priimtų sprendimų dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos, kurie pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. Ūkio ministerijos sprendimo priėmimo pagrindą sudaro Agentūros atliktas tyrimas dėl pažeidimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumos nustatymas. Ūkio ministerijos nuomone, Agentūra, nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą, paskyrė teisingą ir adekvačią sankciją.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 4-416 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 4-714 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-064 vykdytojai UAB „Nsoft“, grąžinimo ir sumažinimo“ pakeitimo“, viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. birželio 2 d. sprendimu patvirtintos pažeidimo tyrimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Agentūros pareigos iš naujo atlikti pažeidimo vertinimą ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos pareigos grąžinti pareiškėjui 78 945,36 Eur.
  2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime iš esmės konstatavo, jog pagal teisės aktų nuostatas Agentūra turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti pareiškėjo patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti, o šioje byloje ginčijamas atsakovų atliktas vertinimas, susijęs su projekto pirmojo uždavinio įgyvendinimu (vykdant mokslines tiriamąsias veiklas pasirengti biometrinės sistemos prototipo kūrimui), kuriame daroma išvada, jog pareiškėjas deklaravo neproporcingai dideles sąnaudas, o dalis sąnaudų nebuvo pagrįsta reikiamais dokumentais, yra teisėtas ir pagrįstas.
  3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo teiktų argumentų, susijusių su veiklų vykdymo termino neatitikimu, remiasi Finansavimo sutarties 6.3 punktu. Be to pareiškėjas nesutinka su 1.1.3 veiklos vertinimo laiko sąnaudų požiūriu, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu pažeidimo ir pritaikytos priemonės proporcingumo vertinimu.
  4. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės neginčija pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių, nesutinka dėl jų teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl faktinių aplinkybių nepasisako.
  5. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis).
  6. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pateikto apeliacinio skundo ribose.
  7. Bylos faktinėms aplinkybėms, be kita ko, taikytinos Aprašo ir Taisyklių nuostatos.
  8. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, atitinkančios Taisyklių, Administravimo taisyklių ir Aprašo reikalavimus, patirtos ir apmokėtos nuo paraiškos registravimo dienos iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos.
  9. Taisyklių 8.5.1 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad visos projekto vykdytojų patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais ir turi būti užtikrinamas visų šių dokumentų atsekamumas. Be to, Taisyklių 19.8.1 punkte yra tiesiogiai nurodyta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis visais atvejais laikomos patirtos išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės.
  10. Byloje vertinamu atveju svarbios ir Finansavimo sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos. Konkrečiai, Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkte numatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja skirtas lėšas naudoti tik tinkamoms išlaidoms apmokėti bei už jas atsiskaityti, o 3.1 punkte yra nurodytos išlaidos, kurios gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.1 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas turi patikrinti kiekvieną paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį paslaugų teikimo sutarties sąlygoms, patikrinti suteiktas paslaugas.
  11. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka.
  12. Kiek tai susiję su apeliacinio skundo argumentu dėl projekto veiklų įgyvendinimo terminų laikymosi ir jų pratęsimo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamoje Agentūros pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad 2011 m. kovo mėn. nepatenka į Projekto veiklos 1.1.2 įgyvendinimo trukmę (t. I, b.l. 15); išlaidos už 2009 m. gegužės – liepos mėn. įvertintos kaip nepatenkančios į veiklos 1.1.1 įgyvendinimo laikotarpį (t. I, b.l. 16).
  13. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš ginčijamos Agentūros pažymos turinio (5.1 ir 5.2 punktų), konstatuojant dalies deklaruotų išlaidų/sąnaudų nepagrįstumą, perteklinį pobūdį, ekspertai nustatinėjo kiekvienai veiklai priskirtinų pagrįstų/neperteklinių sąnaudų maksimalias ribas, o Agentūra konstatavo, kad kiekvienai veiklai priskirta išlaidų dalis, viršijusi ekspertų nurodytas maksimalias vertes (konkretų darbo dienų skaičių), traktuotina kaip perteklinės sąnaudos, kurios neturi būti apmokamos. Tokią išvadą patvirtina ir Agentūros pažymos 6 punkte nurodyti konkrečių teisės normų pažeidimai, joje nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Finansavimo sutarties 6.3 punktą ar LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1225 6.24 punktą. Priešingai, Agentūros pažymos 6 punkte nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė Aprašo 26 p. ir Taisyklių 19.8.1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3, 3.1 punktų reikalavimas.
  14. Dėl minėtos priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino veiklų vykdymo termino neatitikimo, nes šis aspektas vertinant Agentūros pažymos teisėtumą ir pagrįstumą nėra teisiškai reikšmingas.
  15. Kiek tai susiję su projekto veiklos 1.1.3 finansuotinų darbo dienų skaičiaus nustatymu pareiškėjas teigia, kad atsakovas paprasčiausiai rėmėsi pareiškėjo padaryta technine klaida, o eksperto nuomonė dėl finansuotinų darbo dienų skaičiaus nėra pagrįsta.
  16. Kaip matyti iš Agentūros pažymos turinio, dėl projekto veiklos 1.1.3 finansuotinų darbo dienų skaičiaus atsakovas minėtoje pažymoje nurodė, kad deklaruoti veiklos 1.1.3 tikslai yra pasiekti; projekto veiklos 1.1.3 ataskaitoje nurodyta, kad veiklą vykdė 11-a Projekto vykdytojo ir 9-i projekto partnerio darbuotojai, kurie veiklos atlikimui skyrė atitinkamai 372 darbo dienas ir 180 darbo dienų (viso: 552 darbo dienos) (t. I, b.l. 15).
  17. 2013 m. ekspertų R. K., J. A. ir L. T. (t. II, b.l. 119) išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad projekto veiklos 1.1.3 Programinės įrangos, skirtos atpažinimui veikimo principų sukūrimas, aparatinės įrangos parinkimas ir jų tarpusavio integracijos principų nustatymas vykdyme dalyvavo 20 projekto dalyvių, kurie bendrai sugaišo 552 darbo dienas. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad projekto vykdytojas veiklos 1.1.3 rezultatus pasiekė kaip planuota, o projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos šioje veikloje pripažintos tinkamomis finansuoti.
  18. 2014 m. gruodžio 15 d. eksperto R. K. išvados lape (t. II, b.l. 82-83) nurodyta, kad vertinant veiklą Nr. 1.1.3 buvo vadovaujamasi tik veiklos 1.1.3 ataskaita ir projekto paraiškos dokumentacija, o išvadoje nurodytas 552 darbo dienų skaičius turėtų būti laikytinas maksimaliu darbo dienų skaičiumi, reikalingu pasiekti veiklos Nr. 1.1.3 ataskaitoje nurodytiems rezultatams.
  19. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas pirmiau nurodytą veiklos 1.1.3 dirbtų darbo dienų skaičių nurodė pats 1.1.3 veiklos ataskaitoje, kuri yra pagrindas vertinti patirtų išlaidų pagrįstumą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas Agentūrai būtų teikęs kitą veiklos 1.1.3 ataskaitą, kurioje būtų pagrindęs jo nurodomą 640 darbo dienų skaičių.
  20. Taigi įvertinus pirmiau minėtas faktines aplinkybes ir tai, kad ekspertai vertino veiklos ataskaitą ir projekto dokumentaciją, nėra pagrindo teigti, kad ekspertas niekaip nepagrindė savo nuomonės, ar kad vertinimo klaidą padarė atsakovas, kadangi vertinimo ataskaitoje tokį dirbtų dienų skaičių nurodė pats pareiškėjas, o atsakovas šį skaičių įvertino kaip pagrįstą. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
  21. Kiek tai susiję su atsakovų pritaikytos priemonės proporcingumu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, Aprašo 26 punkte nurodyta, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, atitinkančios Taisyklių, Administravimo taisyklių ir Aprašo reikalavimus, patirtos ir apmokėtos nuo paraiškos registravimo dienos iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Taisyklių 8.5.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad visos projekto vykdytojų patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais ir turi būti užtikrinamas visų šių dokumentų atsekamumas.
  22. Byloje vertinamu atveju akcentuotina, kad Taisyklių 19.8.1 punkte yra tiesiogiai nustatyta, jog netinkamomis finansuoti išlaidomis visais atvejais laikomos patirtos išlaidos, kurios padidina projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės.
  23. Pareiškėjo pasirašytos Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punkte nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja skirtas lėšas naudoti tik tinkamoms išlaidoms apmokėti bei už jas atsiskaityti, šios Sutarties 3.1 punkte yra nurodytos išlaidos, kurios gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Be to Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas turi patikrinti kiekvieną paslaugų teikėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį paslaugų teikimo sutarties sąlygoms, patikrinti suteiktas paslaugas (t. I, b.l. 34-43).
  24. Iš Finansavimo sutarties Specialiųjų sąlygų 2.1 punkto (t. I, b.l. 24) matyti, kad sutartimi buvo nustatyta ne fiksuota tinkamų finansuoti išlaidų suma, o didžiausia išlaidų suma. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Finansavimo sutartimi, įgyvendindamas projektą, pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų nuostatų, įskaitant ir Aprašo 26 punktą bei Taisyklių 19.8.1 punktą. Taigi nėra pagrindo teigti, jog šia Sutartimi buvo iš anksto apibrėžta konkreti finansavimo suma, kuri turi būti išmokėta nevertinant panaudotų išteklių ir patirtų išlaidų pobūdžio, jų pagrįstumo.
  25. Kaip minėta, atsakovai ginčijamais aktais konstatavo, kad dalis pareiškėjo deklaruotų išlaidų traktuotinos kaip perteklinės, neatitinkančios Aprašo 26 punkto ir Taisyklių 19.8.1 punkto nuostatų. Taigi atsižvelgdami į šią aplinkybę pareiškėjai ir sumažino finansuotinų išlaidų dydį.
  26. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad tokiu veiksmu buvo pažeistas proporcingumo principas, nes finansuotinų išlaidų suma buvo sumažinta atsižvelgus į perteklinėmis įvertintų išlaidų dydį. Vien ta aplinkybė, jog atsakovai konstatavo esant pasiektus projekto tikslus savaime neleidžia daryti tam tikrų išvadų apie šiems tikslams pasiekti būtinų išlaidų dydį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šiuo aspektu nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovų sprendimo dalies, susijusios išlaidų, kurias atsakovai traktavo kaip perteklines, vertinimu, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
  27. Įvertinusi pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nsoft“ apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai