Byla e2A-479-773/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su darbo santykiais, atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno kranai“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno kranai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su darbo santykiais, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Kauno kranai“ 401,90 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 26 d. ieškovas kartu su V. Ž. AB mašinų gamyklos „Astra“ teritorijoje ant pastolių montavo kraną, kuris nuvirto, kliudė pastolius ir juos nubloškė ant žemės. Kurį laiką ieškovas buvo be sąmonės, vėliau buvo nuvežtas į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės traumatologinį punktą, kur jam buvo diagnozuotas kairės rankos sumušimas bei raktikaulio lūžis. Ieškovui buvo uždėtas gipsas, įtvaras ir jis paleistas gydytis į namus. Ieškovas iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo nedarbingas. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir toliau jautėsi blogai, atsirado daug sveikatos problemų: nuolat skauda kairę ranką, su ja nieko negali dirbti, skauda nugarą, ją surakina, sunku judėti, paūmėjo žvynelinė, dėl kurios negali vartoti nuskausminamųjų, susirgo depresija. 2016 m. gruodžio 29 d. nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. Dėl patirtos traumos ieškovas vaistams išleido 401,90 Eur. Dėl sukelto didelio fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimo, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, ieškovas neturtinę žalą vertina 40 000 Eur suma. Dėl žalos atlyginimo 2018 m. kovo 19 d. ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), tačiau DGK 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti ieškovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą.

82.

9Atsakovė UAB „Kauno kranai“ patikslintu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad DGK priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą, ieškovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą. Pažymėjo, kad ieškovas praleido DK 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų bendrąjį ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl darbdavio darbuotojui padarytos turtinės žalos atlyginimo bei nelaimingo atsitikimo metu galiojusio DK 27 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyje, kurios numatė, jog bendrasis ieškinio senaties terminas – treji metai – netaikomas reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą (neįtraukiant išimties dėl neturtinės žalos). Dėl šios priežasties atsakovė prašymui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senaties praleidimo teisines pasekmes ir šiuos reikalavimus atmesti. Atsakovės teigimu, atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes nėra tenkinamos visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad ieškovo darbingumo lygio sumažėjimas yra konstatuotas dėl ieškovo sveikatos sutrikimų, nesusijusių su nelaimingu atsitikimu darbe. Nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala nėra susijusi su trauma darbe, todėl nėra pagrįsta.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui S. G. iš atsakovės UAB „Kauno kranai“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitos ieškinio dalies netenkino. Teismas priteisė atsakovei UAB „Kauno kranai“ iš ieškovo S. G. 1916,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas valstybės naudai iš atsakovės priteisė 113 Eur žyminio mokesčio ir 35,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas 2018 m. gruodžio 14 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

144.

15Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovui teisė į turtinės žalos atlyginimą atsirado jo sužalojimo dieną – 2015 m. vasario 26 d., o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2018 m. vasario 27 d. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pareikštas 2018 m. gegužės 17 d., t. y. praleidus DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teismas ieškovo atstovės nurodomas aplinkybes, kad anksčiau ieškovą atstovavęs advokatas netinkamai atliko savo pareigas, nepripažino svarbiomis, nes ieškovas nepateikė jokių minėtus argumentus patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog po ginčo nelaimingo atsitikimo jis kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kitas institucijas, t. y. turėjo realią galimybę per įstatymo nustatytą terminą pareikšti teisme ieškinį. Teismas aplinkybės, kad ieškovas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, paskutinę ieškinio senaties termino dieną nepagrįstai padavė teisme ieškinį, kurį buvo atsisakyta priimti, taip pat nepripažino svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi šis veiksmas buvo atliktas tik paskutinę ieškinio senaties termino dieną ir prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepakankamai svarbios ieškinio senaties dėl turtinės žalos atlyginimo terminui atnaujinti, todėl ieškinio senaties termino dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškinį šioje dalyje atmetė.

165.

17Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas turtinei žalai pagrįsti negalėjo paaiškinti pirktų medikamentų tokių kaip „Rennie“ (vaistai nuo rūgštingumo), Krutinės eliksyras, vaistų nuo peršalimo ar kitų medikamentų pirkimo pagrįstumo ir ryšio su patirtu sužalojimu, 2018 m. sausio 15 d. kvito 15 Eur sumai už odontologines paslaugas. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė turtinės žalos dydžio, todėl nurodytos aplinkybės taip pat sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

186.

19Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertindamas tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. vasario 26 d., o ieškinys Kauno apylinkės teisme pareikštas 2018 m. gegužės 17 d., t. y. po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos Darbo kodekso redakcijos, sprendė, kad ieškinio pateikimo tvarka ir terminai turi būti sprendžiami vadovaujantis 2016 m. Darbo kodekso nuostatomis. Pažymėjo, kad tokią teismų praktiką formuoja ir aukštesniųjų instancijų teismai (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-505-425/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1389-253/2015; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-746-368/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-698-638/2018). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad iki 2017 m. liepos 1 d. nebuvo suėjęs 3 metų terminas, o įsigaliojus naujam DK šio termino nebeliko. Pažymėjo, kad 2016 m. DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis netaikoma neturtinio pobūdžio reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, taip pat neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginti. Sprendė, kad ieškovo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo senaties terminas šiuo atveju nėra taikomas ir jo ieškovas nepraleido.

207.

21Teismas nustatė, kad per 2015 m. vasario 26 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe ieškovas patyrė sužalojimus – kairio raktikaulio lūžį ir kairio peties viršdyglinio raumens plyšimą, kurie kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ieškovui buvo uždėtas gipsas, įtvaras ir jis išleistas gydytis į namus, taikytas medikamentinis gydymas, kineziterapijos, lazerio terapijos ir mankštos. Teismas iš ieškovo ligos istorijų nustatė, kad iki traumos darbe ieškovas retai kreipdavosi į medicinos įstaigas, tik pora kartų per metus, o nuo traumos darbe ieškovas pas gydytojus dėl skausmų kreipėsi labai dažnai – į mėnesį po kelis kartus ir daugiau. Teismas iš 2015 m. balandžio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto nustatė, kad apsauginis stropas nukrito kartu su keliamu kranu nepažeistas, todėl padaryta išvada, jog neteisingai uždėtas vienas iš apsauginių stropų. Nelaimingas atsitikimas įvyko, nes buvo pažeista UAB „Kauno kranų“ gamybos direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. patvirtinta 2015/01/27/001 Technologinių darbų kortelė Nr2015/01/27001 4p 1 pastaba: prieš atliekant darbus, nurodytus punktuose 9; 10; 11; kabinant rankines tales ant esamo pastato konstrukcijų, naudoti papildomas apsaugas talių pakaboms – naudoti krovinių kėlimo stropus nemažesnės kėlimo galios kaip 2 t. Pažymėjo, kad šiuo atveju buvo neteisingai uždėtas vienas iš apsauginių stropų, be to, buvo nustatyta nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – darbų vadovas nekontroliavo, kaip buvo uždėtas apsauginis stropas, tuo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

228.

23Teismas pažymėjo, kad tarp šiuo metu ieškovui nustatyto darbingumo netekimo ir anksčiau nurodytos ieškovo patirtos traumos nėra priežastinio ryšio, o ieškovui darbingumo sumažėjimas buvo nustatytas tik 2016 m. gruodžio 29 d. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovas dirbdamas pas atsakovą patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio patyrė neturtinę žalą, todėl už jos atlyginimą yra atsakinga atsakovė. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad šiuo atveju ieškovui iš atsakovės priteistina 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

24III.

25Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

269.

27Apeliaciniu skundu ieškovas S. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281.1.

29Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui dėl 401,90 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismo motyvus apie objektyvių įrodymų, kad ieškovui anksčiau atstovavęs advokatas netinkamai atliko savo pareigas, nebuvimą paneigia prie šios bylos pridėta darbo ginčų komisijos medžiaga, kur nurodytos aplinkybės ir pridėtas ieškovo skundas Advokatų tarybai. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę (nustatytą 60 procentų darbingumo lygį), į jo susirgimą depresija, kuri akivaizdžiai turėjo įtakos ieškovo suvokimui apie terminus ir jų praleidimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad po bylos išnagrinėjimo, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovui nustatytas jau tik 50 procentų darbingumo lygis.

301.2.

31Teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė tik labai mažos dalies medikamentų pirkimo pagrįstumo ir ryšio su patirtu sužalojimu, nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė visos turtinės žalos dydžio.

321.3.

33Teismas, konstatavęs, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo darbo pas atsakovę metu ieškovas patyrė neturtinę žalą, už kurios atlyginimą yra atsakinga atsakovė, teismas ieškovui priteisė nepagrįstai mažą sumą – tik 5 000 Eur. Akivaizdu, kad teismas visiškai nevertino ieškovo sužalojimo liekamųjų padarinių – kairio peties viršdyglinio raumens sausgyslės dalinio plyšimo su nežymiu rankos funkcijos sutrikimu, dėl ko ieškovas iki šiol jaučia kairės rankos skausmą. Apelianto teigimu, nors teismas savo sprendime nurodo, kad, priteisdamas 5000 Eur neturtinę žalą, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, akivaizdu, jog šie CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai buvo pažeisti.

3410.

35Atsakovė UAB „Kauno kranai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

362.1.

37Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju taikytina teisės norma, numatyta 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje, kuri numato: jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamu atveju nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. vasario 26 d., ieškinys Kauno apylinkės teisme pareikštas 2018 m. gegužės 17 d., t. y. po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos Darbo kodekso redakcijos, todėl ieškinio pateikimo tvarka ir terminai turi būti sprendžiami vadovaujantis 2016 m. Darbo kodekso nuostatomis. Apeliantė pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis yra procesinė teisės norma, o ieškinio senatį reglamentuojanti teisės norma yra materialinės teisės norma. Dėl nurodytų priežasčių neturtinės žalos reikalavimo atveju turėjo būti taikomos žalos atsiradimo metu galiojusios teisės normos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, o ne atitinkamo įgyvendinimo įstatymas), kurių pagrindu konstatuotinas ieškinio senaties termino praleidimas.

382.2.

39Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovas patyrė neturtinę žalą. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas sutiko, jog kad tarp šiuo metu ieškovui nustatyto darbingumo netekimo ir anksčiau nurodytos ieškovo patirtos traumos nėra priežastinio ryšio. Apeliantės teigimu, daugiau įrodymų, neva pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp neigiamų ieškovo pergyvenimų ir atsakovės veiksmų ieškovas nepateikė. Apeliantė pažymi, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas kaip atsakingą asmenį už neturtinę žalą nurodė ne tik atsakovę, bet ir teisėsaugos pareigūnus, savo ankstesnį atstovą, medikus, todėl nėra aišku, kokiomis dalimis ieškovas laiko kiekvieną iš šių subjektų atsakingais už ieškovo reikalaujamą neturtinę žalą. Apeliantės nuomone, iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nebuvo aišku, ar ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos apskritai yra susijęs tiesiogiai su darbo santykiais ir atsakove. Apeliantė pažymi, kad ieškovui įvardijus atsakingų asmenų daugetą, byloje kyla solidariosios arba dalinės civilinės atsakomybės klausimas.

402.3.

41Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės atžvilgiu nebuvo taikyta baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir nebuvo konstatuota jos kaltė neteisminiuose bei teisminiuose procesuose, ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nutrauktas. Atsakovei tinkamai įvykdžius pareigą pasirūpinti darbuotojų sauga bei ieškovui vykdant įprastą darbo funkciją bylos aplinkybės neatitinka žalos atlyginimo be kaltės instituto sąlygų. Teismas neįvertino, kad ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos, o medicininiai įrašai rodo, jog patirta trauma nebuvo sunki ar turinti liekamųjų reiškinių.

422.4.

43Teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui 5000 Eur neturtinės žalos, neįvertino, kad ieškovas nepateikė jokių motyvuotų paaiškinimų, pagrindžiančių nurodytą jo patirtų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų vertę. Be to, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o administracinio teisės pažeidimo teisena atsakovės atžvilgiu nebuvo pradėta. Tai įrodo, kad atsakovės veiksmai, net jei buvo civilinės teisės prasme neteisėti, sukėlė itin menkas pasekmes ieškovo atžvilgiu, todėl negali būti prilyginti sukėlę pagal teismų praktiką maksimalios atsakomybės ribą. Teismo sprendimas yra neteisingas, nes iš esmės atsakovės lėšomis yra kompensuojami menami ieškovo neigiami išgyvenimai, kurie turėtų būti patikrinti kitose bylose dėl žalos atlyginimo su tinkamais atsakovais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nedarbingumo laikotarpiu būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pakito ieškovo gyvenimas visuomeninėje, asmeninėje ar kitose srityse, kad darbo funkcijų vykdymo metu patirta trauma turėjo įtakos tolesnei ieškovo darbinei veiklai ar sukėlė ieškovui gilių psichologinių išgyvenimų.

4411.

45Ieškovas S. G. atsiliepimu į atsakovės UAB „Kauno kranai“ apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

463.1.

47Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog ieškovas nepraleido senaties termino reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, pagal DK, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., 15 straipsnio 3 dalį, ieškinio senatis netaikoma neturtinio pobūdžio reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, taip pat neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginti. Dėl šios priežasties sutintina su teismo motyvu, kad iki 2017 m. liepos 1 d. trijų metų terminas nebuvo suėjęs, o įsigaliojus naujam DK, šio termino nebeliko.

483.2.

49Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes nėra visų būtinų sąlygų jai atsirasti. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kadangi nei nenugalimos jėgos, nei ieškovo, kaip nukentėjusio asmens, tyčios ar didelio neatsargumo nebuvo, atsakovės atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte.

503.3.

51Atsakovės motyvai, kad ieškovo nurodyta neturtinė žala yra nepagrįsta ir nėra susijusi su trauma darbe, yra nepagrįsti. Ieškovas pažymi nurodęs savo apeliaciniame skunde, kad teismo priteista 5000 Eur neturtinės žalos dydžio suma yra nepagrįstai maža, nes iki šiol yra liekamieji sužalojimo padariniai, dėl kurių nuolat skauda kairę ranką, kas riboja ieškovo darbo galimybes, sunkina kitų ligų būklę.

5212.

53Atsakovė UAB „Kauno kranai“ atsiliepimu į ieškovo S. G. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

544.1.

55Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas dėl ieškinio senaties, nesant pagrindų šį terminą atnaujinti. Atsakovė pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovui anksčiau atstovavęs advokatas būtų netinkamai atlikęs pareigas. Ieškovo pateiktas įrodymas pats nepatvirtina, kad skundas advokatų tarybai buvo pateiktas ir išnagrinėtas bei juo konstatuoti advokato V. A. padaryti pažeidimai. Be to, ieškovo skundo dėl V. A. veiksmų data yra 2017 m. sausio 26 d., t. y. po šio skundo padavimo (jeigu jis buvo paduotas), ieškovas (turėdamas suvokti, kad tolesnis bendradarbiavimas su atstovu yra komplikuotas), dar turėjo 1 metų terminą pateikti ieškinį, tačiau savo teise nepasinaudojo. Be to, iš ieškovo skundo matyti, kad pats ieškovas nurodo, jog pavedimą advokatui V. A. davė tik dėl bylos dėl atleidimo iš darbo bei ikiteisminio tyrimo, tačiau ne dėl civilinės bylos dėl patirtos žalos atlyginimo inicijavimo.

564.2.

57Atsakovė pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie jo sveikatos būklę bei depresiją neturėjo įtakos ieškovo suvokimui apie terminus ir jų praleidimo pasekmes, kadangi tai nesutrukdė ieškovui, laikantis procesinių terminų, inicijuoti civilinę bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tiek parengti skundo dėl advokato V. A. veiksmų. Atsakovė nurodo iš ieškovo prie apeliacinio skundo pridedamų įrodymų nustačiusi, jog depresija šiuo atveju nenurodyta kaip ieškovo darbingumą mažinantis veiksnys. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

584.3.

59Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįsta ir neįrodyta. Pažymi, kad iš ieškovo pateiktų medikamentų pirkimo kvitų matyti, jog medikamentai skirti odos susirgimams gydyti, jų simptomams švelninti, taip pat gydyti psichozę ir depresiją ir kt. Atsakovės teigimu, kompensuojamųjų vaistų knygelės lapų kopijos, atsižvelgiant į vaistų pobūdį, yra niekinės

604.4.

61Atsakovė pažymi, kad kartu su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu pridedami įrodymai, išanalizavus juos Tarptautinio ligų klasifikatoriaus pagalba, patvirtina, jog 2015 m. vasario 26 d. darbo metu patirta trauma visiškai neturi įtakos ieškovo darbingumui, nes G54.4 yra juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur, G55.1 yra nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ([D:M50]-[D:M51]|), M48.06 yra stuburo stenozė, juosmens sritis, L40.0 yra paprastoji psoriazė (psoriasis vulgaris). Dėl šios priežasties spręstina, kad ieškovo darbingumo lygis netektas dėl ligų, kurios nėra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo patirta trauma darbo metu. Ieškovas 2015 m. vasario 26 d. patyrė ne stuburo traumą, o raktikaulio lūžį ir rankos sumušimą, kurių įtaka stuburui niekada nebuvo fiksuota.

624.5.

63Atsakovės vertinimu, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų reikšmingas yra Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. liepos 11 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13309-15. Jame konstatuota ne tik tai, jog ieškovas buvo tinkamai instruktuotas bei supažindintas su darbo saugos reikalavimais, įvykio metu dėvėjo darbo drabužius, pirštines, batus bei šalmą, bet ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, jog dėl patirto sužalojimo ieškovo sveikatai būtų išlikę kokios nors neigiamos pasekmės. Nutarime taip pat pažymėtos ir kitos su ieškovo patirtu sveikatos sutrikdymu susijusios aplinkybės, kad ieškovas nebuvo hospitalizuotas, buvo gydomas ambulatoriniu būdu, nurodė, kad jautėsi gerai, o teismo medicinos specialistų išvadose Nr. G-392/15 (06) ir Nr. G-554/2016 (06) ieškovo patirti sužalojimai – raktikaulio lūžis ir kairio peties viršdyglinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininių duomenų, nurodančių į dalies ieškovo bendrojo darbingumo netekimą, priežastiniu ryšiu susijusį su padarytu sužalojimu, nėra. Be to, Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismų sprendimais konstatuotas juridinis faktas, kad ieškovas nedarbingas buvo tik iki 2015 m. rugpjūčio 6 d.

644.6.

65Atsakovė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. ieškovas net tris kartus kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Du pirmuosius kartus ieškovui nenustatyti darbingumo sumažėjimo atvejai. Darbingumo sumažėjimą iki 60 proc. NDNT nustatė tik 2016 m. gruodžio 29 d., tai yra praėjus beveik dvejų metų laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV.

68Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6913.

70CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

71Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

7214.

73Ieškovas S. G. 2013 m. birželio 6 d. darbo sutartimi buvo įdarbintas pas atsakovę UAB „Kauno kranai“ tekintojo – pagalbinio darbuotojo pareigoms (2 t., e. b. l. 143–145).

7415.

752015 m. vasario 26 d. AB mašinų gamyklos „Astra“ teritorijoje Alytuje, ( - ), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas S. G.. Jis su V. Ž. kėlė kraną grandininėmis talėmis, pakabintomis ant UAB „Kauno kranai“ pagamintų kilpų, sumontuotų ant metalinės cecho sijos. Tačiau keliant kraną nutrūko kilpa, ant kurios buvo pakabinta rankinė talė ir pakeltas tiltinis kranas staiga krito žemyn, krisdamas sulaužė pastolius, V. Ž. nukrito ant grindų, prarado sąmonę, tačiau greitai ją atgavo. Krisdama pastolių detalė užgavo netoliese stovėjusio S. G. kairės rankos petį. Ieškovas buvo nuvežtas į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, kur buvo diagnozuotas kairės rankos sumušimas bei raktikaulio lūžis. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2015 m. balandžio 16 d. (1 t., e. b. l. 6–9).

7616.

77Iš 2015 m. balandžio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad tiriant nelaimingo atsitikimo aplinkybes nustatyta, jog apsauginis stropas, nukritęs kartu su keliamu kranu, liko nepažeistas, todėl padaryta išvada, kad neteisingai uždėtas vienas iš apsauginių stropų. Nelaimingas atsitikimas įvyko, nes buvo pažeista UAB „Kauno kranų“ gamybos direktoriaus 2015 m. vasario 23 d. patvirtinta 2015/01/27/001 Technologinių darbų kortelės Nr. 2015/01/27001 4 p. 1 pastaboje nustatytas nurodymas prieš atliekant darbus, nurodytus punktuose 9; 10; 11; kabinant rankines tales ant esamo pastato konstrukcijų, naudoti papildomas apsaugas talių pakaboms – naudoti krovinių kėlimo stropus ne mažesnės kėlimo galios kaip 2 t. Šiuo atveju neteisingai uždėtas vienas iš apsauginių stropų. Taip pat nustatyta kita nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – darbų vadovas nekontroliavo, kaip buvo uždėtas apsauginis stropas, tuo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punktas (1 t., e. b. l. 6–9).

7817.

792015 m. gruodžio 21 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą – už neatvykimą į darbą (2 t., e. b. l. 145).

8018.

81Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo S. G. ieškinys atsakovei UAB „Kauno kranai“ dėl jo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu buvo atmestas (1 t., e. b. l. 97-102).

8219.

83Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t., e. b. l. 90-96). Teismas konstatavo, kad S. G., pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui 2015 m. lapkričio 18 d., privalėjo pateikti darbdaviui duomenis, jog sveikatos būklė jam neleidžia atlikti pareigų, tačiau ieškovas darbdavio apie tai neinformavo.

8420.

85Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. liepos 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13309-15 dėl nelaimingo atsitikimo darbe nutrauktas, kadangi nenustatyta veika, turinti LR BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas). Nutarime pažymėta, kad abu nukentėjusieji patyrė nesunkius sveikatos sutrikdymus (1 t., e. b. l. 10–19).

8621.

87Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. darbingumo vertinimo aktu Nr. DL-2456, 2015 m. rugpjūčio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktais Nr. DL-2484 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. SS-2736 ieškovui nustatytas 100 proc. darbingumas (3 t., e. b. l. 33-54).

8822.

89Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3158, ieškovui nustatytas 60 proc. darbingumo lygis (1 t., e. b. l. 21). Iš darbingumo lygio vertinimo akto matyti, kad pagrindinė diagnozė – stuburo stenozė, juosmens sritis, kitos patikslintos tarpslankstelinio disko ligos; gretutinė diagnozė – organinis emocinio labilumo sutrikimas, paprastoji psoriazė (žvynelinė) (3 t., e. b. l. 13).

9023.

91S. G. 2017 m. sausio 26 d. advokatų tarybai adresavo skundą dėl advokato V. A. veiksmų. Nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. sudarė žodinį susitarimą su advokatu V. A. dėl S. G. interesų gynimo civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir ikiteisminiame tyrime, kuriame buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Advokatas neatstovavo ieškovo interesų, nors buvo gavęs iš ieškovo 900 Eur atlygį (1 t., e. b. l. 81).

9224.

93Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. DGKS-2033 ieškovo prašymą atsakovui dėl žalos atlyginimo atsisakyta nagrinėti ieškovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (1 t., e. b. l. 74–78). Dėl ieškinio senaties termino

9425.

95Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sprendžiant ieškinio senaties klausimą visų pirma taikytinos LR darbo kodekso normos kaip specialiosios teisės normos, kadangi kilęs ginčas susijęs su darbo teisiniais santykiais. 2016 m. rugsėjo 14 d. LR darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalies norma numato, kad ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo, pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, sprendžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Kadangi ieškovas teismui pateikė ieškinį 2018 m. gegužės 17 d., t.y. po naujojo LR darbo kodekso įsigaliojimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškinio senaties termino klausimui spręsti taikytinos nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR darbo kodekso normos. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalies norma numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų, atitinkamai to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis netaikoma neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu, atlyginti. Kartu pažymėtina, jog LR darbo kodekso 15 straipsnio 4 dalies norma numato, kad ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Atitinkamai ieškinio senaties termino praleidimo klausimas spręstinas remiantis LR civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies norma, numatančia, kad pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jei ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

9626.

97Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuoti priežasčių, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas įstatyme įtvirtintas kreipimosi į teismą terminas, vertinimo kriterijai. Pirma, teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs bylos šalių elgesio standartai. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Antra, ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reiktų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Trečia, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio senaties termino taikymą bei atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų negalima taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012).

9827.

99Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje spręsdamas dėl praleisto ieškinio senaties termino turtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šioje byloje reikšmingų aplinkybių. Visų pirma, ginčas kilęs darbo teisinių santykių srityje, kuri, remiantis LR darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies norma, reglamentuojama vadovaujantis ir teisėtų lūkesčių apsaugos, ir visokeriopos darbo teisių gynybos principu. Remiantis šiuo principu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su darbuotojo veiksmais siekiant apginti savo pažeistas teises, t.y. ieškovo gebėjimą pačiam ginti pažeistas teises bei vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (jo turimą išsilavinimą, sveikatos būklę ir kt.) ir teisinės pagalbos poreikį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių dėl advokato neveikimo, nors ieškovas ir nurodė, kad tai buvo viena iš priežasčių, nulėmusių, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Kartu turėjo būti įvertinta ir tai, kad po įvykio darbe, kurio metu buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, ieškovas sprendė ir kitą su darbo teisiniais santykiais susijusį ginčą.

10028.

101Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata, kuri buvo sutrikdyta dėl nepakankamos saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje (1 t., e. b. l. 6–9). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuomet pareikštu ieškiniu siekiama ginti tokias vertybes kaip asmens sveikata, ieškinio senaties termino taikymas užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo saugos srityje padariusį atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo praleidimo priežastis, privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę kaip objektyvųjį kriterijų sprendžiant klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.

10229.

103Teisėjų kolegija atitinkamai konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo dėl praleisto ieškinio senaties termino, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių sprendžiant šį klausimą, t.y. neatskleidė bylos esmę sudarančių teisiškai reikšmingų aplinkybių.

104Dėl turtinės žalos atlyginimo

10530.

106Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad spręsdamas klausimą dėl priteistino turtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino su turtinės žalos dydžiu sietinus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. V.M., bylos Nr. 3K-3-529-469/2015).

10731.

108Nors pirmosios instancijos teismas ir įvertino atskirus teismui pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio (1 t., e. b. l. 54-55), tačiau nebuvo išsamiai įvertinti tokie reikšmingi įrodymai kaip ieškovo sveikatos istorija, mokamos fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūros, mokamos medicininių tyrimų rezultatų pateikimo paslaugos (1 t., e. b. l. 30, 33-34, 37) bei išlaidos medikamentams, skirtiems neurologinių ligų, psichikos ligų bei odos ligų gydymui (1 t., e. b. l. 53-73; 3 t. e. b. l. 62-66), nenustatyta jų sąsaja su patirtu sveikatos sužalojimu ir kitomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, t.y. vertinant, ar asmuo dėl savo sveikatos būklės galėjo efektyviai ginti savo pažeistas teises per įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino turtinės žalos dydžio, įvertino tik tris kasos aparato kvitus už medikamentus ir medicinos paslaugą, tačiau nepagrįstai nevertino kitų kasos aparato kvitų ir ieškovo patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nors vienų įrodymų įrodomosios reikšmės atmetimas savaime nepatvirtina kitų įrodymų nepagrįstumo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertindamas ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas netyrė ieškovo patirto sveikatos sužalojimo įtakos kitų ieškovo ligų paūmėjimui ar naujų ligų pasireiškimui, kas taip pat yra būtina siekiant tinkamai įvertinti prašomą priteisti turtinės žalos dydį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

10932.

110Atsižvelgdama į 25 punkte išdėstytus argumentus, Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareikštu reikalavimu neturtinei žalai atlyginti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.K. v. UAB „Linmedė“, bylos Nr. e3K-3-159-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.D. v. M.T., bylos Nr. 3K-7-328-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012).

11133.

112Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, taip pat yra pažymėjęs, kad padarius žalą tokiai įstatymu ginamai vertybei kaip asmens sveikata, turi būti atsižvelgiama į prioritetinę šios vertybės gynybą. Atitinkamai nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė). Teismai, įvertindami sveikatos sužalojimo padarinius pinigais, daugiau reikšmės suteikia šios teisių gynimo priemonės kompensaciniam pobūdžiui, o subjektyvūs žalos dydžio nustatymo kriterijai reikšmingi vertinant tik tai, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino. Taigi nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į sveikatai padarytų sužalojimų padarinius tolimesniam ieškovo gyvenimui, o žalą padariusio kasatoriaus kaltės klausimas tampa antraeilis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012).

11334.

114Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo tirti priežastinį ryšį tarp ieškovo patirto sveikatos sužalojimo ir kitų ieškovo ligų pasireiškimo ar paūmėjimo, nulėmusių darbingumo netekimą, jo emocinės ir psichinės būklės, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas susirgo depresija (1 t., e. b. l. 32, 39, 62, 66-67). Kartu pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik kreipimosi į gydymo įstaigas dažnį po patirtos traumos, bet ir tai, kaip padažnėjęs lankymasis gydymo įstaigose, medikamentų vartojimas paveikė ieškovo asmeninę, profesinę ir visuomeninę gyvenimo sferas.

11535.

116Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo, tiek viešąjį interesą. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.Š. v. Rumunijos Ambasada Lietuvos Respublikoje, bylos Nr. 3K-3-199/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. U. v. Rokiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-633-421/2015).

11736.

118Kasacinis teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Julidona“ v. J. S. ir J. T., bylos Nr. 3K-3-115-916/2018). Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar ją atskleidė netinkamai, šis trūkumas turi būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuvos draudimas“ v. A.K., bylos Nr. 3K-3-417-684/2017).

11937.

120Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 25-35 pastraipose padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą neatskleidęs jos esmės, o apeliacinės instancijos teisme žemiau nurodytų tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtis bei pobūdis reikštų bylos nagrinėjimą visa apimtimi, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12138.

122Pakartotinai nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl praleisto ieškinio turtinei žalai atlyginti senaties termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti tokias aplinkybes kaip ieškovo gebėjimai pačiam ginti pažeistas teises pagal jo turimą išsilavinimą, sveikatos būklę ir kitas šiems gebėjimams reikšmingas aplinkybes, nustatyti aplinkybes dėl advokato neveikimo bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką įvertinti tai, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata. Pirmosios instancijos teismas taip pat turi įvertinti visus pateiktus įrodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, t.y. pateiktus įrodymus dėl mokamų fizinės medicinos ir reabilitacijos procedūrų, mokamos medicininių tyrimų rezultatų pateikimo paslaugos, išlaidų medikamentams, skirtiems neurologinių ligų, psichikos ligų bei odos ligų gydymui, atsižvelgdamas į tai, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp patirto sveikatos sužalojimo ir kitų ieškovo ligų paūmėjimo ar naujų ligų pasireiškimo, ko pasėkoje ieškovui nustatytas 60 proc. darbingumo lygis. Pastarosios aplinkybės nustatymas būtinas ir vertinant ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčas kyla iš darbo teisinių santykių o tai lemia, kad teismas turi būti aktyvus (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

12339.

124Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

125Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

126Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

127Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo... 8. 2.... 9. Atsakovė UAB „Kauno kranai“ patikslintu atsiliepimu į ieškinį prašė... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 14. 4.... 15. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovui teisė į... 16. 5.... 17. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas turtinei žalai pagrįsti negalėjo... 18. 6.... 19. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertindamas tai, kad nelaimingas... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad per 2015 m. vasario 26 d. įvykusį nelaimingą... 22. 8.... 23. Teismas pažymėjo, kad tarp šiuo metu ieškovui nustatyto darbingumo netekimo... 24. III.... 25. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniu skundu ieškovas S. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 28. 1.1.... 29. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties... 30. 1.2.... 31. Teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė tik labai mažos dalies... 32. 1.3.... 33. Teismas, konstatavęs, kad dėl patirto sveikatos sužalojimo darbo pas... 34. 10.... 35. Atsakovė UAB „Kauno kranai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios... 36. 2.1.... 37. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias... 38. 2.2.... 39. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo... 40. 2.3.... 41. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės atžvilgiu nebuvo taikyta baudžiamoji... 42. 2.4.... 43. Teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui 5000 Eur neturtinės žalos,... 44. 11.... 45. Ieškovas S. G. atsiliepimu į atsakovės UAB „Kauno kranai“ apeliacinį... 46. 3.1.... 47. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog ieškovas... 48. 3.2.... 49. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovei negali būti taikoma civilinė... 50. 3.3.... 51. Atsakovės motyvai, kad ieškovo nurodyta neturtinė žala yra nepagrįsta ir... 52. 12.... 53. Atsakovė UAB „Kauno kranai“ atsiliepimu į ieškovo S. G. apeliacinį... 54. 4.1.... 55. Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas... 56. 4.2.... 57. Atsakovė pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie... 58. 4.3.... 59. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio dalis dėl... 60. 4.4.... 61. Atsakovė pažymi, kad kartu su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu pridedami... 62. 4.5.... 63. Atsakovės vertinimu, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės... 64. 4.6.... 65. Atsakovė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2016 m.... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV.... 68. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 69. 13.... 70. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 71. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 72. 14.... 73. Ieškovas S. G. 2013 m. birželio 6 d. darbo sutartimi buvo įdarbintas pas... 74. 15.... 75. 2015 m. vasario 26 d. AB mašinų gamyklos „Astra“ teritorijoje Alytuje, (... 76. 16.... 77. Iš 2015 m. balandžio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad... 78. 17.... 79. 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136... 80. 18.... 81. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo S. G. ieškinys... 82. 19.... 83. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo... 84. 20.... 85. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m.... 86. 21.... 87. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 88. 22.... 89. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 90. 23.... 91. S. G. 2017 m. sausio 26 d. advokatų tarybai adresavo skundą dėl advokato V.... 92. 24.... 93. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus... 94. 25.... 95. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje... 96. 26.... 97. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuoti priežasčių,... 98. 27.... 99. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje spręsdamas dėl praleisto... 100. 28.... 101. Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad pareikštu ieškiniu ieškovas siekia... 102. 29.... 103. Teisėjų kolegija atitinkamai konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 104. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 105. 30.... 106. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad spręsdamas klausimą dėl... 107. 31.... 108. Nors pirmosios instancijos teismas ir įvertino atskirus teismui pateiktus... 109. 32.... 110. Atsižvelgdama į 25 punkte išdėstytus argumentus, Teisėjų kolegija sutinka... 111. 33.... 112. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, taip... 113. 34.... 114. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo... 115. 35.... 116. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką... 117. 36.... 118. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, būdamas... 119. 37.... 120. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 25-35 pastraipose... 121. 38.... 122. Pakartotinai nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl praleisto... 123. 39.... 124. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas... 125. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 126. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą... 127. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....