Byla 3K-3-35/2012
Dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Algesa“, tretieji asmenys G. K., L. K. ir V. B., dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bylose dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo.

6Ieškovas M. V. ir atsakovas UAB „Algesa“ 2003 m. gegužės 5 d. sudarė darbo sutartį Nr. 27, kuria ieškovas priimtas dirbti UAB „Algesa“ betono mazgo operatoriumi. Tą pačią dieną įvyko nelaimingas atsitikimas: supažindinant su skreperio (betono mazgo įrenginio) darbu, jo kabinoje sėdėjęs darbuotojas, sukdamas kabiną, galine jos dalimi nustūmė šalia stovėjusį ieškovą į aikštelėje esančią neuždengtą angą; šis iš 6,90 m aukščio nukrito ant metalinės 2 m aukščio dėžės, po to – ant betoninių grindų. VšĮ VGPUL 2003 m. gegužės 9 d. išduotoje pažymoje Nr. 814 nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovo patirta trauma priskirta prie sunkių, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2003 m. gegužės 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo netinkamas darbo vietos įrengimas, nes skreperio aptarnavimo aikštelėje 6,90 m aukštyje buvo neuždengta anga, į kurią skreperio galine dalimi buvo nustumtas ieškovas.

7Vilniaus miesto VPK 3-iajame PK 2003 m. gegužės 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01158-03 dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (BK 176 straipsnio 1 dalis); ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2004 m. birželio 21 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, tačiau, ieškovui dėl to 2004 m. liepos 12 d. pateikus skundą, 2004 m. liepos 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. balandžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pakartotinai nutrauktas, nenustačius nusikaltimo požymių.

8Ieškovas M. V. 2009 m. balandžio 14 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 895,71 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių, nes nelaimingo atsitikimo metu sunkiai sužalojus sveikatą galvojo tik apie išgyvenimą ir nepajėgė pasirūpinti turtinių reikalavimų reiškimu darbdaviui, be to, tikėjosi gauti žalos atlyginimą baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą jam nepranešta.

9Atsakovas UAB „Algesa“ prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovo teigimu, ieškovo darbo vieta buvo tinkamai įrengta. Be to, ieškovas taip pat kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, nes buvo supažindintas su UAB ,,Algesa“ 2003 m. kovo 14 d. patvirtinta betonmaišės operatoriaus darbų saugos instrukcija Nr.116a ir turėjo žinoti, kad būti prie skreperio pavojinga. Dėl to ieškovo reikalaujamas priteisti žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą ir priteisė iš atsakovo ieškovui 895,71 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendė, kad ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą, todėl yra visos sąlygos jį atnaujinti. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad 2005 m. balandžio 29 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovui neįteiktas, t. y. ieškovas neinformuotas, jog jam liko vienintelė galimybė savo pažeistą teisę į žalos atlyginimą ginti civiline teisena (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas po sužalojimų kovojo dėl savo gyvybės ir negalėjo spręsti žalos atlyginimo klausimų. Teismo teigimu, žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra esminis tokios pažeistos teisės gynimo būdas, o viešasis visuomenės interesas asmens sveikatos apsaugos ir jos išsaugojimo srityje, siekis užtikrinti realią pažeistų tokių subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teismas nustatė, kad yra visos darbdavio civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti ieškovo sveikatai padarytą žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis), ir sprendė, jog, atsižvelgiant į ypač sunkius ieškovo sužalojimus bei jų liekamuosius reiškinius visam gyvenimui, taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, iš atsakovo ieškovui turi būti priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teismo nuomone, įvertinus ieškovo patirtus sužalojimus, jų mastą, padarinius ir įtaką sveikatai (negrįžtamai prarasta 50 proc. darbingumo), patirtų sveikatos sutrikdymo padarinių tęstinumą, ieškovas neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą. Be to, atsakovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriame per 2003 m. laikotarpį įvyko nebe pirmas nelaimingas atsitikimas – 2003 m. vasario 13 d. tame pačiame betono mazge sunkiai sužalotas kitas darbuotojas.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymą ir pagrįstai atnaujino ieškovui dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 78 straipsnis). Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija nurodė, kad 2003 m. gegužės 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo bus išnagrinėtas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnio 1 dalis), ir sąžiningai nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2005 m. balandžio 29 d., ir byloje nėra duomenų, kad apie tai ieškovui pranešta. Be to, po nelaimingo atsitikimo ieškovas ilgą laikė gydėsi dėl sunkių kūno sužalojimų. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovui sunkiai sutrikdyta sveikata, jo patirto sveikatos sutrikdymo padariniai tęstiniai, ilgalaikiai, truksiantys visą gyvenimą, ieškovas prarado 50 proc. darbingumo, jam teko kęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją, todėl sprendė, jog, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris atitinka kasacinio teismo praktiką. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad atsakovas nepagrindė teiginių, jog žalai atsirasti padėjo didelis paties ieškovo neatsargumas ar kad nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovui pažeidus darbo saugos reikalavimus. Ieškovas, kuris įvykio metu dar tik mokėsi dirbti betono mazgo operatoriumi, buvo netinkamai instruktuotas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad sudarytų pagrindą sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

13III. Kasacinio skundo argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Algesa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir, pritaikius ieškinio senaties terminą, nepriteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimo. Jei šis prašymas būtų nepatenkintas, atsakovas prašo teismų procesinius sprendimus pakeisti ir sumažinti iš atsakovo ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo 50 000 Lt iki 30 000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Teismai pažeidė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų ieškinio senaties termino atnaujinimo kriterijų ir nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Teismai nepagrįstai pateisino ieškovo nerūpestingumą ir aplaidumą, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ieškovo interesus gynė profesionalus teisininkas, ieškovas domėjosi baudžiamuoju procesu, todėl apie 2005 m. balandžio 29 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo sužinojo nedelsiant ir laisva valia nesiėmė tolimesnių veiksmų ginti savo teises civilinio proceso tvarka. Be to, ieškovas su civiliniu ieškiniu nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas. Teismai neįvertino senaties termino praleidimo trukmės ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškinį pateikė praėjus beveik trejiems metams nuo ieškinio senaties termino pabaigos.

162. Teismai pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl priteisė ieškovui nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą. Teismai neįvertino esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų: ieškovo sužalojimo padarinių, atsakovo turtinės padėties bei didelio ieškovo neatsargumo; šių aplinkybių įvertinimas būtų leidęs priteisti ieškovui mažesnį neturtinės žalos atlyginimą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iki įvykio buvo supažindintas su darbų sauga atsakovo įmonėje, todėl, atsižvelgiant į Betonmaišės operatoriaus darbų saugos instrukcijos Nr. 116a 1.8, 2.7, 3.2, 3.7 punktus, ieškovo buvimas aikštelėje šalia skreperio laikytinas dideliu ieškovo neatsargumu, jo paties prisiimta rizika ir atitinkamai sudarė pagrindą spręsti dėl daug mažesnio neturtinės žalos atlyginimo nustatymo.

17Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

21Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (CK 1.131 straipsnio 2 dalies) ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo.

22Dėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies taikymo

23Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio terminas atnaujinamas. Taigi ieškinio senaties termino atnaujinimą įstatymo leidėjas sieja su termino praleidimo priežasčių svarba, tačiau ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis. Įstatyme nenurodžius aplinkybių, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis arba nesvarbiomis, šiuos klausimus sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas ginčą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuoti atitinkami priežasčių, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas įstatyme įtvirtintas kreipimosi į teismą terminas, vertinimo kriterijai. Apibendrinant šią praktiką, dėmesys atkreiptinas į keletą reikšmingų aspektų.

24Pirma, teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K., D. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis yra siejamas su ieškovo (terminą atnaujinti prašančiojo) asmeniu, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai o individualūs bylos šalių elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K., D. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą. Aplinkybę, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, jog sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai).

25Antra, ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reiktų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Kasacinis teismas tokią praktiką nuosekliai plėtoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikių mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K., D. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; kt.).

26Trečia, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio senaties termino taikymą bei atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų negalima taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010).

27Nagrinėjamu atveju aktualioje CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą. Šis bendrasis sutrumpintas terminas pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą nepriklauso nuo to, kokiam objektui padaryta žala – asmeniui ar turtui, iš kokių teisinių santykių atsirado tokia žala ar nuo jos pobūdžio (turtinė ar neturtinė žala), išskyrus atvejus, kai CK ir kiti įstatymai nustato kitokius sutrumpintus terminus reikalavimams atlyginti žalą pareikšti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė atnaujinti terminą reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą jo sveikatai darbdaviui pažeidus saugą darbe reglamentuojančias teisės normas, pareikšti. Teismas, nagrinėdamas šį prašymą, turėjo įvertinti, kokias priežastis šiuo konkrečiu atveju ieškovas prašė pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Ieškovo nuomone, svarbios priežastys ieškinio senaties terminui praleisti nagrinėjamu atveju buvo užsitęsęs ikiteisminis tyrimas dėl įvykio, pasibaigusio ieškovo sužalojimu, ir ieškovo neinformavimas nei apie tyrimo eigą, nei apie jo baigtį. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šias priežastis pripažino svarbiomis, nurodydami, kad, neužbaigus ikiteisminio tyrimo, nebuvo nustatytos reikšmingos įvykio aplinkybės ir ieškovas negalėjo nuspręsti, kam pareikšti reikalavimą atlyginti žalą.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismų išvada nepagrįsta ir neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, pripažinimo svarbiomis kriterijų. Vien kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl aplinkybių ar sąlygų, susijusių su galimu teisme reiškiamu reikalavimu atlyginti žalą, išaiškinimo nėra pakankamas, kad toks kreipimasis ar tyrimas būtų pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas nuosekliai formuluoja tokią praktiką (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2004 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. v. A. A. A., bylos Nr. 3K-3-543; 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Žinoma, nors dėl padaryto teisės pažeidimo vykstantis ikiteisminis tyrimas paprastai neturėtų būti pripažįstamas svarbia priežastimi, sutrukdžiusia asmeniui ginti pažeistas teises kreipiantis į teismą su reikalavimu civilinio proceso nustatyta tvarka, tačiau tais atvejais, kai nustatoma konkreti aplinkybė, trukdanti tokiam kreipimuisi, teismas gali atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą ir tokiu pagrindu. Spręsdamas šį klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pirmiau šioje nutartyje aptartų kriterijų visetą.

29Šiuo atveju iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai apsiribojo faktu dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, tačiau netyrė, kaip ikiteisminis tyrimas sutrukdė ieškovui reikšti civilinį ieškinį, todėl pagrįstas kasatorius argumentas, kad nenustatyta aplinkybių, kurios pateisintų ieškovo, kurio interesams atstovavo advokatas, kelerius metus trukusį delsimą kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo procese net neprašė pripažinti jo civiliniu ieškovu; tai taip pat reikšminga vertinant, kokią įtaką vykdytas ikiteisminis tyrimas turėjo ieškovo galimybei prašyti teisių apsaugos civilinio proceso tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nepagrįstai apsiribojo apibendrinamojo pobūdžio teiginiu, kad vyko ikiteisminis tyrimas ir apie jo pabaigą ieškovui nepranešta. Teisėjų kolegija tokią teismų išvadą pripažįsta nepagrįsta, nes nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti, kad ieškovas galėjo per pakankamai ilgą laiką po ikiteisminio tyrimo pabaigos susižinoti tokio tyrimo baigtį ir vien šio tyrimo faktas nėra pakankamas, jog būtų galima laikyti ieškinio senaties terminą buvus praleistą dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių.

30Vis dėlto pastaroji išvada neduoda pagrindo spręsti, kad teismai nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus kriterijus sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pripažįsta tinkama teismų išvadą, jog terminas pažeistai teisei ginti turėjo būti atnaujintas dėl nagrinėjamu atveju prašomos apginti vertybės, t. y. ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą darbe sužalojus jo sveikatą, dėl ko jis prarado 50 proc. darbingumo, jam nustatytas invalidumas. Tokiu atveju ieškinio senaties termino taikymas, užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo saugos srityje padariusį atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą.

31Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas netiksliai aiškino kai kuriuos kriterijus, reikšmingus sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, nelėmė neteisėto sprendimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis).

32Dėl neturtinės žalos, padarytos darbe sužalojus sveikatą, atlyginimo dydžio

33Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sužalotas darbe. DK 283 straipsnyje nustatytos sąlygos ir tvarka, kaip darbuotojui turi būti atlyginta už darbe patirtus sveikatos sužalojimus. Ši teisės norma nereguliuoja neturtinės žalos, atsiradusios sužalojus sveikatą, atlyginimo, todėl tokiais atvejais taikoma CK 6.250 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta sužalojus sveikatą, o ši prievolė žalą padariusiam asmeniui atsiranda nepriklausomai nuo to, kokiu deliktu žala padaryta. Neturtinė žala yra asmeniui padarytos žalos dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo padarinys. Taigi esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, todėl turi būti vertinama, ar šie padariniai ilgalaikiai, kaip pasikeitė asmens socialinis, profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų, ir kt.

34Nagrinėjamoje byloje ieškovo sveikatos sužalojimo faktas nustatytas, kasatorius neginčija priteistos turtinės žalos dydžio, tačiau prašo pripažinti, kad teismai netinkamai taikė atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų indentifikavimą ir jų vertinimą lemia neturtinės žalos atlyginimo kompensacinis pobūdis bei teisingo žalos atlyginimo principas, reiškiantis, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginami vertybei padaryta žala. Atsižvelgiant į asmens sveikatos, kaip vertybės, pobūdį ir neabejotinai prioritetinę gynybą, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju objektyvūs kriterijai (žalos padariniai) yra svarbesni nei subjektyvūs (žalą padariusio asmens kaltė). Teismai, įvertindami sveikatos sužalojimo padarinius pinigais, daugiau reikšmės suteikia šios teisių gynimo priemonės kompensaciniam pobūdžiui, o subjektyvūs žalos dydžio nustatymo kriterijai reikšmingi vertinant tik tai, kiek jie tuos sveikatos sužalojimo padarinius padidino ar sumažino. Šis sveikatos sužalojimo padarinių kriterijus ir esminės jo reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį pripažinimas kasacinio teismo praktikoje plėtojamas nuosekliai, atsižvelgiant į analogiško pobūdžio bylose suformuotą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Taigi nagrinėjamu atveju nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į sveikatai padarytų sužalojimų padarinius tolimesniam ieškovo gyvenimui, žalą padariusio kasatoriaus kaltės klausimas tampa antraeilis.

35Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Toks atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšminas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasacinio teismo praktika nustatant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį tokio pobūdžio bylose detaliai atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (bylos Nr. 3K-3-174/2009). Šios bylos kontekste taip pat ypač reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“ (bylos Nr. 3K-3-529/2008), kurioje kasacinis teismas sprendė klausimą dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, žalos atlyginimą priteisiant iš statybų bendrovės, kai darbuotojas nelaimingo atsitikimo darbe metu prarado 50 proc. profesinio darbingumo. Nagrinėjamoje byloje taikant pirmiau nurodytus objektyvius kriterijus galima konstatuoti panašius ilgalaikius sveikatos sužalojimo padarinius ieškovo sveikatai – pastovų žymų (nuo 80 iki 50 proc.) darbingumo praradimą. Atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines aplinkybes, ypač susijusias su ieškovo sveikatos sužalojimo padariniais – nustatytu netekto darbingumo procentu, teisėjų kolegija sprendžia, kad tęstina pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, formuojama tokio pobūdžio bylose. Dėl to atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

36Šios išvados nepaneigia kasatoriaus argumentas, kad teismai nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiojo ieškovo neatsargumą, turėjusį įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens neatsargumas pripažįstamas dideliu ir leidžiančiu konstatuoti dalį nukentėjusiojo kaltės dėl įvykio tokiais atvejais, kai nukentėjusio asmens veiksmai turi didelę reikšmę pačiam nelaimingam atsitikimui kilti, neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų ir pan. Nagrinėjamu atveju kasatorius teiginius dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo grindžia aplinkybe, kad pastarasis stovėjo per arti skreperio. Šiame kontekste reikšmingos teismų nustatytos ir kasatoriaus neginčijamos aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo nepatyręs dirbti su tokiais įrengimais, nelaimingas atsitikimas įvyko apmokant ieškovą pirmą jo darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovui, kaip nepatyrusiam ir dar tik mokomam naujam darbuotojui, turėjo būti skiriamas didesnis kasatoriaus darbuotojų, atsakingų už naujų darbuotojų instruktavimą, dėmesys ir ieškovo buvimas per arti įrengimų privalėjo būti įvertintas jį apmokančių asmenų. Dėl to atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai neįvertino žalos atlyginimo dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, susijusių su dideliu ieškovo neatsargumu.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

38Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

39Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 43,55 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Algesa“ (juridinio asmens kodas 186109471) 43,55 Lt (keturiasdešimt tris litus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo ir priteistino neturtinės... 6. Ieškovas M. V. ir atsakovas UAB „Algesa“ 2003 m. gegužės 5 d. sudarė... 7. Vilniaus miesto VPK 3-iajame PK 2003 m. gegužės 21 d. pradėtas ikiteisminis... 8. Ieškovas M. V. 2009 m. balandžio 14 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė... 9. Atsakovas UAB „Algesa“ prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 13. III. Kasacinio skundo argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Algesa“ prašo panaikinti Vilniaus... 15. 1. Teismai pažeidė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo teismų... 16. 2. Teismai pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, įrodinėjimo ir įrodymų... 17. Atsiliepimo į šį kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais... 22. Dėl CK 1.131 straipsnio 2 dalies taikymo... 23. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio... 24. Pirma, teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių... 25. Antra, ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą... 26. Trečia, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio senaties termino... 27. Nagrinėjamu atveju aktualioje CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismų išvada nepagrįsta ir... 29. Šiuo atveju iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad... 30. Vis dėlto pastaroji išvada neduoda pagrindo spręsti, kad teismai... 31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog... 32. Dėl neturtinės žalos, padarytos darbe sužalojus sveikatą, atlyginimo... 33. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sužalotas darbe. DK 283 straipsnyje... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovo sveikatos sužalojimo faktas nustatytas,... 35. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 36. Šios išvados nepaneigia kasatoriaus argumentas, kad teismai nepakankamai... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus,... 38. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 39. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų,... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 42. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Algesa“... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...