Byla 2-1460/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pilviškių hidroelektrinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1584-260/2013 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams E. G., D. G., M. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Pilviškių hidroelektrinė“, tretieji asmenys – valstybės įmonės „Registrų centras“, notarė J. V., V. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

5Atskiruoju skundu keliamas aukštesnės pakopos teismo nutarties, kuria jis, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas E. G. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo E. G. (vienintelis UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcininkas) 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą; pripažinti negaliojančia 2011 m. lapkričio 7 d. santuokinio turto dalybų sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. G. ir D. G., kurios pagrindu atsakovė D. G. įgijo asmenine nuosavybe 2346 vnt., o atsakovas E. G. - 2300 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų; pripažinti negaliojančia 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. G. ir M. S., kuria pastarasis už 575 000 Lt įsigijo 2300 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ akcijų.

7Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.

8Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi civilinę bylą pagal teismingumą grąžino nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

9Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinę bylą nagrinėjo 2012 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. lapkričio 29 d., 2013 m. sausio 16 d. ir 2013 m. vasario 25 d. vykusiuose teismo posėdžiuose.

10L. e. p. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi nušalino civilinę bylą nagrinėjusį šio teismo teisėją ir civilinę bylą pagal rūšinį teismingumą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi grąžino civilinę bylą pagal teismingumą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Teismas konstatavo, kad civilinė byla nepagrįstai perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kadangi, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 1 dalimi, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Teismas akcentavo, kad ieškinys Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl šis teismas turėjo baigti bylą nagrinėti iš esmės, nepaisant to, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo priėmimo pasikeitė praktika dėl tokio pobūdžio bylų rūšinio teismingumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog dėl to, kad byla nebuvo išnagrinėta iki minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, šalys neturėtų patirti papildomų nepatogumų ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat pažymėjo, kad l.e.p. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkas, spręsdamas teisėjo nušalinimo klausimą, neturėjo teisės ne jam paskirtoje nagrinėti civilinėje byloje spręsti dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atsakovai M. S. ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui, nustatyti ieškinio sumą ir įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Kauno apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kuria buvo suvienodinta teismų praktika, taikant actio Pauliana institutą. Šiame nutarime išaiškinta, kad visi actio Pauliana ieškiniai yra turtiniai. Dėl šios priežasties skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė ieškinį, nepažeisdamas teismingumo taisyklių, yra nepagrįsta.

162. Rūšinio teismingumo taisykles nustatančios teisės normos yra imperatyvios, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys neturėtų patirti papildomų nepatogumų ir bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad byla nebuvo išnagrinėta iki minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo priėmimo dienos, yra nepagrįsta. Dėl ieškinio padavimo netinkamam teismui šalims kilusios pasekmės nelaikytinos papildomais nepatogumais ir išlaidomis, kurie galėtų būti kompensuoti, perduodant bylą nagrinėti teismui, kuriam ši byla nėra teisminga.

173. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė dėl žyminio mokesčio, todėl buvo pažeistas ir viešasis interesas.

18Atsakovė D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų M. S. ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti civilinę bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui, nustatyti ieškinio sumą ir įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtame nutarime nesuformulavo naujų teisės aiškinimo taisyklių, o tik pakartojo CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą taisyklę. Kadangi CPK nebuvo pakeistas, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo ieškinys Vilkaviškio rajono teisme buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Atsakovė nurodo, jog dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 34 straipsnio 1 dalimi.

19Ieškovas E. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų M. S. ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikoma atgal. Minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas buvo priimtas jau priėmus ieškinį, todėl jis nedaro Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamos bylos neteismingos šiam teismui.

212. Byloje jau yra išspręstas ginčas dėl teismingumo. Šiuo klausimu yra priimta ir įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis.

223. L.e.p. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkas, spręsdamas bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo klausimą, neturėjo teisės spręsti ne jam priskirtos bylos perdavimo klausimą.

234. Vienintelio akcininko sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą ir išleisti naujas akcijas yra vienašalis neatlygintinis sandoris, todėl tokio sandorio ginčijimas yra neturtinio pobūdžio reikalavimas. Akcijų perdavimas kitiems atsakovams yra išvestinis reikalavimas, papildomai neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

25Civilinėje byloje yra kilęs actio Pauliana ieškinio pagrindu reiškiamo reikalavimo laikymo turtiniu ar neturtiniu, o taip pat tokio ieškinio rūšinio teismingumo klausimas.

26Apeliacijos objektą sudaro aukštesnės pakopos teismo nutarties, kuria jis, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, perdavė ją nagrinėti pagal teismingumą, teisėtumo klausimas (CPK 35 str. 1 d.).

27Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi perdavė civilinę bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Kauno apygardos teismui, pripažinęs, kad civilinė byla tame teisme buvo iškelta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą teismas konstatavo, nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, actio Pauliana ieškinį pripažino turtiniu. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi konstatavo, kad civilinė byla jam perduota neteisėtai ir ją grąžino nagrinėti pagal teismingumą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kadangi sprendė, jog civilinė byla tame teisme buvo priimta laikantis teismingumo taisyklių ir teismas ją turėjo išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui (CPK 34 str. 1 d.). Teismas šį savo procesinį sprendimą argumentavo tuo, jog bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas dėl actio Pauliana ieškinio rūšinio teismingumo nuo 2012 m. lapkričio 6 d. nesudaro pagrindo konstatuoti teismingumo taisyklių pažeidimo iki to laiko iškeltose bylose.

28Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Remiantis LR Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

29Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai išaiškino, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga <...>“. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

30Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, užtikrina inter alia tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

31Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiškinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galėtų naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiūrėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiūrėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiškinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

32Byloje nustatyta, kad ieškovas E. G. actio Pauliana ieškinį Vilkaviškio rajono apylinkės teisme pateikė 2012 m. vasario 22 d. (1 t., b.l. 3-10). Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi šią civilinę bylą pagal rūšinį teismingumą perdavė Kauno apygardos teismui, pripažinęs, jog pareikštas ieškinys yra turtinis (1 t., b.l. 141-142). Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi civilinę bylą grąžino Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, konstatavęs, kad ieškinys yra neturtinis (1 t., b.l. 148-149). Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir atitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, siekiant suvienodinti šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktiką, suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią actio Pauliana ieškinys pripažįstamas neturtiniu, atsižvelgiant į tai, kad restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, nepriteisiant turto ieškovui (kreditoriui).

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog civilinė byla pagal ieškovo E. G. atsakovams E. G., D. G., M. S. ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ pareikštą actio Pauliana ieškinį Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimta ir nagrinėjama laikantis rūšinio teismingumo taisyklių, suformuotų CPK 26 – 27 straipsniuose ir tuo metu aktualiuose bendrosios kompetencijos teismų precedentuose, tinkamai nustačius ieškiniu pareikštų reikalavimų neturtinę prigimtį. Todėl, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui.

34Pažymėtina, jog teismo precedentas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kuriuo, siekiant suvienodinti praktiką, actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas buvo pripažintas turtiniu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog civilinė byla Vilkaviškio rajono apylinkės teisme iki šio precedento suformavimo buvo priimta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Tokios išvados negalimumą lemia teismo precedentų taikymą nustatanti taisyklė, pagal kurią bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas padarinius sukelia į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galėtų naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas. Be to, tam reikšmės neturi ir CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, pagal kurią ieškinio reikalavimo pripažinimą turtiniu lemia prašymas dėl restitucijos (natūra, pinigais) taikymo, nepriklausomai nuo to, kieno atžvilgiu – kreditoriaus ar skolininko – ji taikoma (įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d.), kadangi bendrosios kompetencijos teismų praktikoje actio Pauliana ieškiniai buvo laikomi neturtiniais ir po šios proceso įstatymo normos įsigaliojimo iki to laiko, kol civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 buvo priimtas teismų praktiką šiuo klausimu pakeitęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal CPK 35 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti teismų sprendimai negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles. Be to, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų reglamentavimą, rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.) nuo 2011 m. spalio 1 d. nebėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Pripažinus, jog civilinė byla pagal ieškovo E. G. actio Pauliana ieškinį apylinkės teisme buvo priimta laikantis rūšinio teismingumo taisyklių, Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis 35 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai ją grąžino Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, konstatavęs, jog ši byla tame teisme turi būti išspręsta iš esmės (CPK 34 str. 1 d.).

36Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.... 5. Atskiruoju skundu keliamas aukštesnės pakopos teismo nutarties, kuria jis,... 6. Ieškovas E. G. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su... 7. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi civilinę bylą pagal... 9. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas civilinę bylą nagrinėjo 2012 m.... 10. L. e. p. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkas 2013 m. vasario 26... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi grąžino civilinę bylą... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atsakovai M. S. ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ atskiruoju skundu... 15. 1. Kauno apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo... 16. 2. Rūšinio teismingumo taisykles nustatančios teisės normos yra... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė... 18. Atsakovė D. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų M. S. ir... 19. Ieškovas E. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovų M. S. ir... 20. 1. Pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikoma atgal. Minėtas... 21. 2. Byloje jau yra išspręstas ginčas dėl teismingumo. Šiuo klausimu yra... 22. 3. L.e.p. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkas, spręsdamas bylą... 23. 4. Vienintelio akcininko sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą ir... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 25. Civilinėje byloje yra kilęs actio Pauliana ieškinio pagrindu reiškiamo... 26. Apeliacijos objektą sudaro aukštesnės pakopos teismo nutarties, kuria jis,... 27. Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26... 28. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, teismas privalo nagrinėti bylas... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime dėl... 30. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateiktais... 31. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą Konstitucinio Teismo... 32. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. G. actio Pauliana ieškinį Vilkaviškio... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 34. Pažymėtina, jog teismo precedentas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog... 36. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 37. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą....