Byla 2A-477/2013
Dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus pripažinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2504-392/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltų turto grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (šiuo metu akcinė bendrovė) „SEB lizingas“ dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus pripažinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovui nuosavybės teises į 0,87 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) ir 1 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) (toliau tekste – ginčo žemės sklypai) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš ieškovo ir atsakovo 2006 m. rugpjūčio 2 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. K2006-070106 dėl trijų žemės sklypų įsigijimo, iš 2006 m. rugsėjo 19 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. K2006090093 dėl šešių žemės sklypų įsigijimo ir iš 2006 m. spalio 5 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. K2006-100016 dėl vieno žemės sklypo įsigijimo.

52006 m. rugsėjo 4 d. šalys sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas perleido nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus atsakovui (1 t., 113-120 b. l.).

62008 m. liepos 30 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo nupirkti 10 žemės sklypų, kuriuos ieškovas įsigis iš UAB „SEB lizingas“ minėtų Išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu.

7Ieškovas 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas parengti ginčo žemės sklypų nuosavybės teisės perleidimo dokumentus. Atsakovas 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu pareikalavo ieškovo nedelsiant, anksčiau termino iki 2009 m. rugsėjo 10 d. (turėdamas mintyje 2008 m. rugsėjo 10 d. ) sumokėti visas mokėtinas sumas pagal visas ginčo šalių sudarytas Išperkamosios nuomos sutartis ir įspėjo ieškovą, kad neįvykdžius nurodytų reikalavimų iki nustatyto termino, jis bus priverstas nutraukti šias sutartis ir atsiimti jų pagrindu ieškovui perduotus naudoti žemės sklypus. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 16 d. atsakovui sumokėjo 466 655,69 Lt, kaip įmokas ir turto vertės dengimą pagal 2006 m. rugpjūčio 2 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2006-070106 už ginčo žemės sklypus. Tuo tarpu atsakovas, ieškovo sumokėtą sumą paskirstė proporcingai visiems ieškovo sutartiniams finansiniams įsipareigojimams padengti ir 2008 m. gruodžio 3 d. vienašališkai nutraukė visas sutartis, kadangi ieškovas neįvykdė reikalavimo anksčiau termino sumokėti visas mokėtinas sumas pagal visas Išperkamosios nuomos sutartis. Ieškovas su tuo nesutikdamas, ieškiniu prašė pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti laikomi išperkamosios nuomos ar finansinės nuomos (lizingo) sutartiniais teisiniais santykiais, nes šie santykiai savo turiniu yra labiausiai panašūs į pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius. Ieškovo nuomone, atsakovas, netinkamai įformindamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo savo padėtimi, panaudojo apgaulę. Ieškovo teigimu, jam nebuvo tinkamai atskleistos Išperkamosios nuomos sutarties sąlygos. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad lizingo bendrovei sumokėjus 466 655,69 Lt už ginčo sklypus, kiti mokėjimo terminai pagal kitas Išperkamosios nuomos sutartis dar nebuvo suėję, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo užskaityti gautą mokėjimą savo nuožiūra.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikino 2010 m. vasario 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ( - ) žemės sklypų areštą. Teismas nustatė, kad šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį, turinčia ir lizingo sutartims būdingų elementų, tačiau šalims neginčijant sutarties, ji šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad net pripažinus, kad šalys susitarė dėl pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties sudarymo, keistųsi tik sutarties pavadinimas, o visos sutarties sąlygos šalims liktų privalomos. Teismo vertinimu, nors Išperkamosios nuomos sutartys sudarytos pagal atsakovo parengtas standartines sąlygas, tačiau ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su šiomis sąlygomis, ar kad šios sąlygos jam būtų netikėtos (siurprizinės). Be to, Išperkamosios nuomos sutarties 9.2.3. punkte (dėl ginčo sutarčių) buvo nurodyta, kad visos sutarties sąlygos ieškovui yra aiškios, suprantamos ir nėra bei nebus traktuojamos kaip siurprizinės ar nepagrįstai suteikiančios vienai iš sutarties šalių perdėtą pranašumą kitos sutarties šalies atžvilgiu. Todėl atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas netinkamai įformindamas su ieškovu sudaromą išperkamosios nuomos sutartį, veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo padėtimi. Teismas taip pat nustatė, kad esant bent vienam iš Išperkamosios nuomos sutarties 16.1.3. – 16.1.14. punktuose nurodytų pagrindų, atsakovas turėjo teisę pareikalauti ieškovo sumokėti visas periodines įmokas ankščiau termino, o pagal Išperkamosios nuomos sutarties 16.1.13. punktą, turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu sutarties galiojimo metu atsitinka įvykiai, kurie kelia realią grėsmę ieškovo ūkinei – finansinei būklei ir jo galimybėms laiku ir tinkamai vykdyti sutarties pagrindu prieš atsakovą prisiimtus įsipareigojimus. Byloje esantys įrodymai – ieškovo rizikos įvertinimas, rizikos klasifikacijos lentelė, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, kredito pasiūlymas, Lizingo komiteto posėdžio protokolas patvirtina, kad ieškovas 2008 m. veikė nuostolingai ir nebuvo pajėgus tinkamai vykdyti Išperkamosios nuomos sutarčių. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas jį suklaidino dėl reikalavimų įvykdymo termino, nes aplinkybę, kad atsakovas ieškovui buvo nustatęs prievolių įvykdymo terminą iki 2008 m. rugsėjo 10 d., o ne iki 2009 m. rugsėjo 10 d., patvirtina atsakovo reikalavimas įvykdyti prievoles nedelsiant. Be to, ieškovas turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei kreiptis į atsakovą dėl reikalavimų įvykdymo termino patikslinimo. Teismas pripažino, kad atsakovo nustatytas reikalavimų įvykdymo anksčiau laiko terminas buvo neprotingai trumpas, nes ieškovas beveik 4 mln. litų turėjo atsakovui sumokėti per dvi dienas, tačiau taip pat pripažino, kad ieškovas galėjo kreiptis į atsakovą su prašymu šį terminą pratęsti, tačiau to nepadarė ir vėliau ieškovas atsakovo reikalavimų neįvykdė. Todėl ieškovas negali remtis aplinkybe, kad atsakovo reikalavimų įvykdymo terminas buvo nustatytas neprotingai trumpas. Kadangi ieškovo 2008 m. rugsėjo 8 d. prašymas paruošti dokumentaciją, reikalingą ginčo žemės sklypų nuosavybės teisės perėjimui atsakovui buvo pateiktas anksčiau, nei atliktas mokėjimas už šiuos sklypus, teismas pripažino, kad ieškovas dar nebuvo pilnai atsiskaitęs už šį turtą, todėl atsakovas neturėjo pareigos jį perduoti. Be to, ieškovas nesilaikė ginčo žemės sklypų išankstinio išpirkimo tvarkos, nustatytos išperkamosios nuomos sutarties 13 punkte, nes neįspėjo atsakovo, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius apie pageidavimą išsipirkti ginčo žemės sklypus. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Išperkamosios nuomos sutarties 10.1.4. punktą, atsakovas turėjo teisę iš ieškovo gautas lėšas savo nuožiūra užskaityti ilgiausiai ieškovo pradelstoms skoloms, neatsižvelgiant į ieškovo mokėjimo pavedimuose nurodytą paskirtį. Kadangi ieškovas nėra pilnai atsiskaitęs už ginčo žemės sklypus, todėl neturi teisės reikalauti pripažinti jam nuosavybės teisę į šį turtą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nevertins ieškovo argumentų dėl neteisėto vienašališko Išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo, nes ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

132. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 16 d. turėjo įsiskolinimą atsakovui ir atsakovas turėjo teisę ieškovo sumokėtas lėšas paskirstyti savo nuožiūra, seniausios ieškovo skoloms padengti, nes iš 2008 m. rugsėjo 8 d. atsakovo rašto ieškovas suprato reikalavimą padengti visą įsipareigojimą vienerių metų bėgyje - iki 2009 m. rugsėjo 8 d. Šalių sutartyse nebuvo numatyta, per kokį terminą ieškovas anksčiau laiko turėtų įvykdyti visas prievoles, o CK 6.53 straipsnis ir 6.209 straipsnis numato, kad toks terminas turėtų būti protingas. Todėl ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas visų prievolių įvykdymui nustatė dviejų dienų terminą. Kadangi atsakovas savo rašybos klaidą ištaisė po 2008 m. rugsėjo 8 d., ieškovas negali būti laikomas pažeidęs nustatytą terminą įvykdyti prievoles. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo laikyti, kad ieškovas praleido prievolių įvykdymo terminą ir ieškovo sumokėtas lėšas užskaityti savo nuožiūra, tariamai sutartinių įsiskolinimų padengimui.

143. Teismas, pripažinę, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. rašte atsakovo nustatytas dviejų dienų terminas buvo neprotingai trumpas, neteisingai sprendė, jog per tokį neprotingą terminą nepadengęs atsakovo reikalautų mokėjimų ieškovas vis dėl to laikytinas pažeidusiu prievolę. Kadangi prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas neprotingai trumpas, ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę sumokėti atsakovui visą skolą, todėl pradelstų įsipareigojimų neegzistavo. Be to, atsakovas konkliudentiniais veiksmais po 2008 m. rugsėjo 8 d. rašto pateikimo patvirtino, kad nereikalauja ieškovo vykdyti nurodytame rašte išdėstytą įpareigojimą (sumokėti iki sutarčių termino pabaigos priklausančias įmokas, apie 4 mln. Lt), nes ir toliau siuntė sąskaitas eilinės įmokoms sumokėti.

154. Pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-070106 ir mokėjimo grafikus Nr. Nr. K2006-070106-02 ir Nr.K2006-070106-03, išperkamosios nuomos terminas buvo 24 mėnesiai, o paskutinioji įmoka turėjo būti sumokėta 2008 m. rugsėjo 10 d. Todėl sumokėjus paskutinę įmoką turėjo būti laikoma, kad padengta visa sutartyje numatyta turto vertė, palūkanos ir pagal minėtos sutarties 14.1, 14.2 punktus, šalys per 3 darbo dienas turėjo pasirašyti turto priėmimo – perdavimo aktą. Taigi, sutartis nenumatė jokios išankstinės įspėjimo tvarkos dėl turto perdavimo, o sumokėjęs paskutinę įmokos sumą, ieškovas padengė visus įsipareigojimus, o ne siekė iš atsakovo turtą išpirkti išankstine tvarka. Atitinkamai prašydamas atsakovą parengti visus turto perleidimo dokumentus, nesiekė išankstine tvarka iš atsakovo išpirkti turtą.

165. Atsakovui ieškovo turtinė padėtis jau buvo žinoma 2008 m. liepos mėnesį, tačiau grėsmę dėl sutarčių neįvykdymo atsakovas įžvelgė likus tik dviem dienom iki 2008 m. rugsėjo 8 d. sąskaitos faktūros Nr. PD 0820332 apmokėjimo termino, po kurios apmokėjimo ginčo sklypai nuosavybes teise būtų parėję ieškovui. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, siekiant išvengti įsipareigojimų.

17Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Atsakovo apsisprendimą pareikalauti sumokėti visą įsipareigojimų sumą lėmė pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis. Todėl esant nenuginčytai atsakovo teisei pareikalauti, kad ieškovas ankščiau sutartyse numatyto termino įvykdytų sutartis, konstatuotina, kad atsakovas teisėtai pasinaudojo Sutarčių 16.1.13 ir 16.15 punktuose numatytomis savo teisių gynimo galimybėmis.

192. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas negalėjo būti suklaidintas ieškovo dėl prievolės įvykdymo termino iki 2009 m. rugsėjo 10 d., nes ieškovas teisingai supratęs atsakovo 2008 m. rugsėjo 8 d. raštą 2008 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo atsakovui 466 655,69 Lt. Be to, Sutarčių 16.15 punktas, kuriuo vadovavosi atsakovas, numatė, kad kita sutarties šalis turi sumokėti visas įmokas prieš terminą gavus raštišką AB „SEB lizingas“ pareikalavimą, t. y. iš karto po tokio reikalavimo gavimo. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nustatė trumpą 2 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti, kadangi pareiga sumokėti prieš laiką visas Sutarčių įmokas kyla ne nuo nustatyto termino suėjimo momento, tačiau kaip numatyta Sutarčių 16.15 punkte - nuo atsakovo raštiško pranešimo gavimo dienos. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.53 ir 6.209 straipsnių nuostatomis.

203. 2008 m. rugsėjo 16 d. ieškovas atsakovui buvo skolingas 3 353 633,99 Lt, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad neturėjo pradelstų įsipareigijimų.

214. Sutarčių bendrųjų dalių 10.1.4. punktas numatė atsakovui teisę visas iš kliento pagal Sutartį ar kitas su Klientu sudarytas pirkimo - pardavimo išsimokėtinai, išperkamosios nuomos, finansinio lizingo ar nuomos sutartis gautas pinigines lėšas savo nuožiūra panaudoti ilgiausiai kliento pradelstoms skoloms pagal tiek, iki, tiek po Sutarties įsigaliojimo su atsakovu sudarytas sutartis padengti, neatsižvelgiant į kliento mokėjimo pavedimuose nurodytą paskirtį. Todėl atsakovas turėjo teisę ieškovo sumokėtus 466 655,69 Lt užskaityti 3 353 633,99 Lt sumos dengimui.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

23CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

24Tarp šalių kilo ginčas dėl Išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo. Apeliacinis skundas grindžiamas neteisingu įrodymų vertinimu ir teisinio pagrindo minėtų sutarčių nutraukimui nebuvimu.

25CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Lizingo požymių turinti sutartis, kurios dalykas yra žemės sklypas, negali būti kvalifikuojama kaip lizingo sutartis, tačiau jos pagrindinės sąlygos – daikto valdymas ir naudojimas už atlyginimą, įsigijimas nuosavybėn ir pan. – įstatymo nėra draudžiamos ir gali būti net keleto įvairių sutarčių rūšių kvalifikuojančiais požymiais. Tokiu atveju, atsižvelgiant į konkrečioje sutartyje šalių nustatytas sąlygas, sutarties pobūdį, tikslą, jos elementų tarpusavio ryšį ir dominuojančius bruožus, sutartis gali būti kvalifikuojama vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis, pvz., kaip išperkamosios nuomos, pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Remivilas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-154/2013).

26Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius, t. y. nustatyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 dalis, 6.200 str.). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

27Nagrinėjamu atveju, šalys 2006 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį, Nr. K2006-070106 dėl trijų žemės sklypų įsigijimo (taip pat ir ginčo sklypų), 2006 m. rugsėjo 19 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2006090093 dėl šešių žemės sklypų įsigijimo ir 2006 m. spalio 5 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2006-100016 dėl vieno žemės sklypo įsigijimo.

28Žemės išperkamosios nuomos sutarties bendrojoje dalyje nurodyta, kad „ši sutartis sudaryta tarp UAB „SEB VB lizingas“ ir šią sutartį pasirašančio Kliento (ieškovo) siekiant nustatyti Kliento pasirinkto žemės sklypo įsigijimo ir naudojimo sąlygas“. Šios sutarties 5.1 punkte nurodoma, kad jei pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodoma kitaip, pirkimo–pardavimo sutartis tuo pat metu laikoma turto priėmimo–perdavimo klientui naudotis aktu, kuriuo klientas patvirtina, kad turtas visiškai atitinka kliento lūkesčius bei visas sutarties sąlygas. Pirkimo–pardavimo sutarties 24 punkte iš esmės atkartojamos išperkamosios nuomos sutarties 5.1 punkto sąlygos nurodant, kad ši sutartis tuo pat metu yra ir išperkamosios nuomos sutartyje numatytas žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktas, patvirtinantis, kad žemės sklypas yra tinkamai perduotas valdyti ir naudotis pardavėjui (ieškovui), kaip nuomininkui. Išperkamosios nuomos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad klientas (ieškovas) įgyja teisę naudotis žeme nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo momento. Išperkamosios nuomos sutartyje yra aptartos bendrosios žemės sklypo įsigijimo ir naudojimo sąlygos: perkamo žemės sklypo mokėjimų grafikas, išdėstytas per 24 mėnesius, turto pirkimo iš pardavėjo sąlygos; žemės priėmimo–perdavimo tvarka; turto naudojimas; šalių teisės ir įsipareigojimai; žemės išankstinio išpirkimo tvarka ir nuosavybės teisės į žemę perėjimas įvykdžius visus įsipareigojimus; sankcijos už netinkamą sutarties vykdymą.

29Iš pateiktos ginčo šalių sudarytų tarpusavio sutarčių analizės akivaizdu, kad šalys siekė perleisti ginčo žemę nuosavybės teise, detaliai aptarė mokėjimo tvarką, nuosavybės perėjimo momentą ir sąlygas, galimą žemės išankstinį išpirkimą. Taigi dominavo žemės prikimo–pardavimo santykiai. Tai patvirtina ir išperkamosios nuomos sutartimi patvirtintas mokėjimų grafikas – sąskaita, kuriame išskirtos atskirai grafos: neapmokėta vertė, suma vertei dengti ir palūkanos. Tuo tarpu žemės nuoma (kaip tokia) apskritai nebuvo numatyta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas ieškinyje pagrįstai kėlė šį klausimą, o pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių sudarytas sutartis.

30Ginčo žemės sklypų sutartys atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius ir turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartys, kurios apibrėžtį pateikia CK 6.411 straipsnis – pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktu tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi, šalys ginčo sutartį nepagrįstai įvardijo žemių išperkamosios nuomos sutartimis, nes aiškindami sutarties sąvoką – išperkamosios nuomos mokestis – nurodė, kad tai mokėjimo grafike – sąskaitoje nurodytais mokėjimo terminais mokamas periodinis mokestis, kurį sudaro turto vertės dengimo mokesčio bei apskaičiuotų palūkanų suma (1 t., 12-14 b. l.). Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys neginčija sutarčių sudarymo, sutartys šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma jose numatytomis sąlygomis.

31Iš mokėjimo grafikų – sąskaitų matyti (1 t., 18 – 21 b. l.), kad ginčo sklypai pagal pirmąją sutartį turėjo būti išpirkti per 24 mėnesius ir ieškovas atsakovui iki 2008 m. rugsėjo 10 d. paskutiniu mokėjimu turėjo sumokėti 242 574,70 Lt ir 221 481,24 Lt sumas. Atsakovas šiam mokėjimui 2008 m. rugsėjo 3 d. išrašė sąskaitą faktūrą PD Nr. 08203327. Tuo tarpu ieškovas, 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas parengti dokumentus dėl dviejų ginčo sklypų nuosavybės teisių perleidimo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas iki 2008 m. rugsėjo mėn. tinkamai vykdė įsipareigojimus. Tačiau atsakovas, gavęs ieškovo prašymą dėl dokumentų parengimo nuosavybės teisių perleidimui ir motyvuodamas 2008 m. ieškovo pablogėjusia finansine padėtimi, 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 03-06-197 „Dėl įsipareigojimų vykdymo anksčiau termino“ (ieškovui faksas išsiųstas 2008 m. rugsėjo 9 d. 15:47 val. (1 t., 29 b. l.)), pareikalavo ieškovą iki 2009 m. rugsėjo 10 d. sumokėti visas 3,9 mln. išperkamosios nuomos įmokas prieš terminą, vėlesniame 2008 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodydamas, jog prievolės turi būti įvykdytos nedelsiant, iki 2008 m. rugsėjo 10 d. Ieškovas galutines įmokas už ginčo sklypus sumokėjo 2008 m. rugsėjo 16 d., tačiau atsakovo teigimu, 242 574,70 Lt ir 221 481,24 Lt įmokas jis paskirstė seniausioms ieškovo skoloms padengti, o 2008 m. gruodžio 3 d. nutraukė visas Išperkamosios nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal Išperkamosios nuomos sutarties 16.1.3. – 16.1.14. punktus, atsakovas turėjo teisę pareikalauti ieškovo sumokėti visas periodines įmokas ankščiau termino, ir visas įmokas paskirstyti savo nuožiūra. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo pozicija.

32Byloje nustatyta, kad Išperkamosios nuomos sutarčių 10.1.4. punktais šalys susitarė, kad lizingo bendrovei suteikiama teisė visas iš ieškovo pagal sutartį gautas lėšas savo nuožiūra panaudoti ilgiausiai ieškovo pradelstoms skoloms pagal šalių sudarytas sutartis padengti. Tačiau, bylos duomenys liudija, kad 2010 m. rugsėjo 8 d. ieškovas neturėjo neįvykdytų prievolių atsakovui ir kaip teisingai pažymi ieškovas, atsakovas ieškovo turtine padėtimi ir prievolių neįvykdymo grėsme ypatingai susirūpino tik 2008 m. rugsėjo 8 d., kuomet ieškovas kreipėsi į lizingo bendrovę dėl ginčo sklypų dokumentų parengimo nuosavybės teisių perleidimui, nors tų pačių metų liepos mėn. turėjo ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad ieškovas per 2008 m. septynių mėnesių laikotarpį patyrė 475 602 Lt nuostolį; minėtu laikotarpiu turėjo 9 169 433 Lt vertės turto, kurį sudarė 6 247 722 Lt vertės žemės sklypai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 439 234 Lt (2 t., 17-19 b. l.). Tačiau 2008 m. liepos mėnesį atsakovui tokia turtinė ieškovo padėtis nepasirodė ypatingai grėsminga ir atsakovas nepareikalavo nedelsiant įvykdyti įsipareigojimų pagal visas Išperkamosios nuomos sutartis.

332008 m. liepos 4 d. eilinės rizikos vertinimo išvados, kurios parengtos vadovaujantis ieškovo 2008 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentais (1 t., 124 b. l.), taip pat liudija nuostolingą ieškovo veiklą, tačiau išvadose nuspręsta tik apriboti papildomą ieškovo skolinimąsi be atsakovo sutikimo, rizikos grupė padidinta nuo 10 iki 11 (aukščiausia rizikos grupė yra 16) bei nustatytas sekančios rizikos peržiūros data - 2008 m. rugsėjo 10 d., susiejus šią datą su pirmųjų sandorių pabaigos terminu. Kaip matyti iš atsakovo 2008 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo, nebuvo sulaukta mokėjimo grafike nustatytos už ginčo sklypus nustatyto galutinio atsiskaitymo dienos (2008-09-10).

34Atsakovas, siekdamas pagrįsti 2008 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo įvykdyti visas prievoles prieš terminą pagrįstumą, pateikė ieškovo viso laikotarpio rizikos vertinimo ataskaitą (1 t., 130-133 b. l.), tačiau ši ataskaita neatspindi realaus ieškovo rizikos vertinimo – visų pirma, šioje ataskaitoje turėtų atsispindėti 2008 m. liepos 4 d. neeilinis rizikos vertinimas, tačiau neatsispindi; antra, 2008 m. liepos 4 d. ataskaitoje yra aiškiai apibrėžtas sekantis rizikos vertinimo laikas, kuris aiškiai buvo susietas su tam tikru įvykiu – 2010 m. rugsėjo 10 d., galutiniu ginčo sklypų apmokėjimu, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo anksčiau jo vykdyti. Be to, iš 2008 m. liepos 4 d. neeilinio rizikos vertinimo matyti, kad vertinimai buvo atliekami paprastai vėliau, nei vertinime numatyta sekanti vertinimo data; trečia, prie minėtos ataskaitos nėra pridėta 2008 m. rugpjūčio 13 d. išsamaus rizikos vertinimo ataskaitos, kaip kad, 2008 m. liepos 4 d. vertinimas (viso laikotarpio rizikos vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. buvo atliktas ieškovo rizikos vertinimas) (1 t., 130-133 b. l.), o be to ir pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nenurodo, jog nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. papildomai vertino atsakovo riziką. Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo atsiliepimo argumentus, kad ieškovui 2008 m. rugsėjo 8 d. rašto dėl prievolių įvykdymo prieš terminą išsiuntimą lėmė būtent sunkėjanti ieškovo turtinė padėtis, o ne siekis ginčo sklypus nuosavybes teise pasilikti lizingo bendrovei, t. y., pagal byloje esančius įrodymus (1 t., 163-164 b. l.), ginčo sklypų vertė mažiausiai nukrito, todėl teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, siekdamas užsitikrinti galimus nuostolius dėl ieškovo nemokumo, buvo suinteresuotas neperleisti nuosavybės teisių į ginčo sklypus ieškovui.

35Bylos duomenys liudija, kad Išperkamųjų nuomos sutarčių nuostatos numatė teisę atsakovui esant grėsmei kliento ūkinei - finansinei veiklai pareikalauti jo sumokėti visas periodines įmokas ankščiau termino. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia grėsme turėjo būti reali ir akivaizdi. Nors ieškovas aktualiu laikotarpiu nuostolingai vykdė veiklą, vis tik prievolės atsakovui buvo vykdomos tinkamai. Ieškovas turėjo 9 169 433Lt vertės turto, iš kurio turėjo galimybę vykdyti įsipareigojimus lizingo bendrovei. Be to, dėl ginčo sklypų su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta preliminari šio turto, taip pat ir kitų žemės sklypų pirkimo‑pardavimo sutartis (1 t., 22-26 b. l.). Ieškovo 2008 m. rugsėjo 8 d. pranešimas atsakovui liudija, kad ieškovas ketino vykdyti įsipareigojimus ir prašė parengti ginčo sklypų nuosavybės teisių perleidimo dokumentus, kadangi pagal mokėjimų grafikus 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatytas dviejų sklypų paskutinių įmokų terminas. Toks prašymas vertintinas, kaip pasirengimas sandoriui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį prašymą vertino, kaip reikalavimą perleisti nuosavybės teises.

36CK 6.220 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. CK 6.219 straipsnyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės.

37Nagrinėjamu atveju, ieškovo 2008 m. rugsėjo 8 d. pranešimas atsakovui liudija, kad ieškovas ketino vykdyti įsipareigojimus ir prašė parengti ginčo sklypų nuosavybės teisių perleidimo dokumentus, todėl atsakovo ieškovui atsiųstas reikalavimas sekančią dieną po ieškovo prašymo dėl dokumentų parengimo nuosavybės teisių perleidimui, laikytinas nesąžiningu elgesiu ieškovo atžvilgiu, juolab, kad 2008 m. liepos 4 d. eilinės rizikos vertinimo metu (1 t., 124 b. l.), nuspręsta sekantį kartą riziką vertinti 2008 m. rugsėjo 10 d. – po pirmųjų sandorių pabaigos termino.

38Nors atsakovo teigimu, ieškovas aktualiu laikotarpiu neturėjo lėšų savo atsiskaitomosiose sąskaitose, tačiau 2008 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo atsakovui 466 655,69 Lt galutines įmokas už ginčo sklypus.

39Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesąžiningu laikytinas atsakovo reikalavimas beveik 3,9 mln. prievolę įvykdyti per 1 darbo dieną, nes atsakovo reikalavimas ieškovui išsiųstas faksu 2008 m. rugsėjo 9 d. (15:45 val.) (1 t., 29 b. l.). Akivaizdu, kad nei vienas verslo subjektas laisvai nedisponuoja tokia lėšų suma, todėl nustatytas vienos dienos terminas tokiai sumai sumokėti negalėjo būti laikomas protingu.

40Tiek teismo, tiek šalių procesiniuose dokumentuose vertinama, ar ieškovas teisingai suprato prievolių įvykdymo terminą (2008-09-10 ar 2009-09-10). 2008 m. rugsėjo 8 d. rašte kalbama apie ieškovo blogėjančią turtinę padėtį ir reikalaujama įvykdyti prievoles nedelsiant; pagal Išperkamosios nuomos sutartis visų prievolių įvykdymo terminas buvo numatytas iki 2008 m. pabaigos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turėjo suprasti, kad visas prievoles buvo prašoma įvykdyti iki 2008 m. rugsėjo 10 d., o ne iki 2009 m. rugsėjo 10 d.

41Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 10 d. neįvykdė nei atsakovo reikalavimo prieš terminą sumokėti beveik 3,9 mln. Lt, nei prievolės sumokėti galutines ginčo sklypų įmokas. Ieškovas 466 655,69 Lt galutines įmokas už ginčo sklypus pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą PD Nr. 08203327 sumokėjo 2008 m. rugsėjo 16 d. Todėl vertintina, ar galutinių įmokų sumokėjimas už ginčo sklypus šešiomis dienomis vėliau, negu nustatyta grafike, buvo esminis Finansinės nuomos sutarčių pažeidimas, ir ar tai sudarė pagrindą atsakovui gautas lėšas paskirstyti seniausių skolų padengimui.

42Minėta, kad ieškovas iki 2008 m. rugsėjo 10 d. neturėjo pradelstų įsipareigojimų, todėl ieškovo 2008 m. rugsėjo 16 d. pervestos lėšos pagal 2008 m. rugsėjo 3 d. sąskaitą faktūrą PD Nr. 08203327 turėjo būti užskaitomos pagal tikslinę jų paskirtį. Pagal Finansinės nuomos sutarties 16.1.3. punktą, lizingo bendrovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis, jeigu klientas ilgiau kaip 20 dienų nuo sutartyje nustatytos mokėjimo dienos, nesumoka bet kokių įmokų pagal sutartį. Šiuo atveju, sutartyje numatytas terminas buvo praleistas tik šešiomis dienomis, ir 2008 m. rugsėjo 16 d. už du ginčo sklypus buvo galutinai atsiskaityta. Pagal minėtos sutarties 14.1 punktą, nuosavybės teisę į turtą klientas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike – sąskaitoje nurodytus mokėjimus bei įvykdęs kitas sutartyje numatytas sąlygas, o turto perdavimas Kliento nuosavybėn turėjo būti įformintas ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas nuo kliento įsipareigojimų įvykdymo (sutarties 14.2. p.). Todėl ieškovas pagrįstai nurodo, kad sumokėjęs visas įmokas už du ginčo sklypus, nuosavybės teisės į šiuos sklypus turėjo būti įformintos ieškovo vardu. Kadangi tai buvo galutinės įmokos už minėtus sklypus ir ieškovas šias įmokas sumokėjo, šio turto išpirkimas negali būti laikomas išankstiniu turto išpirkimu, kaip teigia atsakovas atsiliepime, ir kaip teisingai nurodo apeliantas, jis neturėjo įspėti atsakovo prieš 3 mėnesius dėl eilinių įmokų sumokėjimo.

43Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo parengtos sutarties sąlygos numatė atsakovui teisę pareikalauti visų prievolių įvykdymo prieš terminą ir paskirstyti ieškovo lėšas savo nuožiūra, tačiau šią teisę atsakovas turėjo realizuoti tik esant sutartyje numatytam teisiniam pagrindui. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas įvykdyti visas prievoles prieš terminą buvo pareikštas siekiant išvengti nuosavybės teisių perleidimo į ginčo sklypus, o lėšos paskirstytos savo nuožiūra, nesant pradelstų įsipareigojimų. Taigi, atsakovo elgesys neatitiko sąžiningos verslo praktikos, todėl ieškovas pagrįstai ieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teises į ginčo sklypus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas.

44Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pagal „AB SEB lizingas“ pareiškimą ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla Nr. B2-5300-567/2012 (šiuo metu civilinės bylos Nr. B2-1392-567/2013), bankroto administratoriumi UAB „Administravimas ir auditas“; 2013 m. balandžio 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto. Todėl nuosavybės teisės į ginčo sklypus pripažintinos bankrutavusiai UAB „Baltų turto grupė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ įgalioto asmens B. M. (UAB „Administravimas ir auditas“, Pakalnės g. 13, Vilnius).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus, bylos rezultatas yra palankus ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 11 093 Lt žyminis mokestis už ieškinį ir 11 093 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., 1, 66 b. l.).

47Rašytinių įrodymų, patvirtinančių teisinės pagalbos išlaidas, ieškovas nepateikė, todėl šios išlaidos ieškovui nepriteistinos CPK 98 str. 1 d.

48Valstybei iš atsakovo priteistinos 78,15 Lt pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

49Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

50Teismas skundžiamu sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones (1 t., 72-73 b. l.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat naikintina ir sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir šios paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

53Pripažinti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltų turto grupė (įmonės kodas 300512338, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“ įgalioto asmens B. M. (UAB „Administravimas ir auditas“, Pakalnės g. 13, Vilnius) nuosavybės teisę į žemės sklypus: ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) ir ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ).

54Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (įmonės kodas, buveinės adresas Saltoniškių g. 12, Vilnius) ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltų turto grupė“ 11 093 Lt (vienuolika tūkstančių devyniasdešimt tris litus) žyminį mokestį už ieškinį ir 11 093 Lt (vienuolika tūkstančių devyniasdešimt tris litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, taip pat valstybei 78,15 Lt pirmosios instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovui... 5. 2006 m. rugsėjo 4 d. šalys sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo... 6. 2008 m. liepos 30 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė Preliminariąją... 7. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011... 12. 1. Teismas neteisingai įvertino įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės... 13. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 16 d.... 14. 3. Teismas, pripažinę, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. rašte atsakovo nustatytas... 15. 4. Pagal Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2006-070106 ir mokėjimo grafikus... 16. 5. Atsakovui ieškovo turtinė padėtis jau buvo žinoma 2008 m. liepos... 17. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 18. 1. Atsakovo apsisprendimą pareikalauti sumokėti visą įsipareigojimų sumą... 19. 2. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas negalėjo būti suklaidintas... 20. 3. 2008 m. rugsėjo 16 d. ieškovas atsakovui buvo skolingas 3 353 633,99 Lt,... 21. 4. Sutarčių bendrųjų dalių 10.1.4. punktas numatė atsakovui teisę visas... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 23. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 24. Tarp šalių kilo ginčas dėl Išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo... 25. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia... 26. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti... 27. Nagrinėjamu atveju, šalys 2006 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Išperkamosios... 28. Žemės išperkamosios nuomos sutarties bendrojoje dalyje nurodyta, kad „ši... 29. Iš pateiktos ginčo šalių sudarytų tarpusavio sutarčių analizės... 30. Ginčo žemės sklypų sutartys atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai... 31. Iš mokėjimo grafikų – sąskaitų matyti (1 t., 18 – 21 b. l.), kad... 32. Byloje nustatyta, kad Išperkamosios nuomos sutarčių 10.1.4. punktais šalys... 33. 2008 m. liepos 4 d. eilinės rizikos vertinimo išvados, kurios parengtos... 34. Atsakovas, siekdamas pagrįsti 2008 m. rugsėjo 8 d. reikalavimo įvykdyti... 35. Bylos duomenys liudija, kad Išperkamųjų nuomos sutarčių nuostatos numatė... 36. CK 6.220 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri atsižvelgdama į... 37. Nagrinėjamu atveju, ieškovo 2008 m. rugsėjo 8 d. pranešimas atsakovui... 38. Nors atsakovo teigimu, ieškovas aktualiu laikotarpiu neturėjo lėšų savo... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesąžiningu laikytinas atsakovo... 40. Tiek teismo, tiek šalių procesiniuose dokumentuose vertinama, ar ieškovas... 41. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 10 d. neįvykdė... 42. Minėta, kad ieškovas iki 2008 m. rugsėjo 10 d. neturėjo pradelstų... 43. Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo... 44. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pagal „AB SEB lizingas“... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 46. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 47. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių teisinės pagalbos išlaidas, ieškovas... 48. Valstybei iš atsakovo priteistinos 78,15 Lt pirmosios instancijos teismo... 49. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.... 50. Teismas skundžiamu sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 53. Pripažinti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltų... 54. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (įmonės kodas,...