Byla 2A-477-881/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-477/2013 pagal ieškovo G. B. ir atsakovo UAB ,,Ukmergės melioracija“ apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-879/2012 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui AB ,,Utenos melioracija“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Utenos melioracija“ 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 11 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 856 pagrindu pradėjo dirbti pas atsakovą AB ,,Utenos melioracija“ darbininku, sargu, kūriku. 2008 m. liepos 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, atliekant nuotekų vamzdžių montavimo darbus ( - ), ieškovas buvo sunkiai sužalotas. Nelaimingas atsitikimas įvyko tuomet, kai ieškovui stovint šalia iškastos tranšėjos, nuslydus iškasos krašto gruntui, jis, kartu su atskilusia tranšėjos šlaito dalimi, nuslydo į iškasą, kurios gylis buvo apie 2,70 m, o nuslydus į iškasą buvo užverstas nuslydusio grunto, kuris jį traumavo. Ieškovas, buvo nuvežtas į Ukmergės ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jis patyrė sunkią traumą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija 2008 m. rugpjūčio 13 d. parengė nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą Nr. SD-15341, kurioje nurodė, jog nelaimingą atsitikimą darbe pagal svarbą nelaimingo atsitikimo kilimui sąlygojo: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto, kaip saugiai atlikti pavojingus žemės darbus. Tuo buvo pažeisti 2003 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-223/V-792 patvirtintų ,,Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punkto reikalavimai; 2) sustabdžius darbus, nebuvo aptverta pavojinga zona. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų ,,Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00“ 10 punkto reikalavimai; 3) kontrolės neužtikrinimas, kad nepatektų darbuotojai į pavojinga zoną, atsakingas darbų vykdytojas. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 dalies reikalavimas, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtą neturtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų ir ilgo gydymosi ieškovas patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą, nes jam teko ir šiuo metu vis dar tenka iškęsti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio, užtikrinusio turėtą gyvenimo lygį iki sveikatos sunkaus sutrikdymo, praradimus. Po patirtos traumos ieškovas negrįžtamai prarado dalį darbingumo. 2008 m. liepos 28 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu ieškovas G. B. patyrė politraumą. Jam buvo nustatytas kepenų trauminis plyšimas, hemoperitoneumas (kraujo susikaupimas pilvo ertmėje), išsivystė ūmi hemoraginė anemija, lūžo III dešinys šonkaulis. Atvežus po patirtos traumos nukentėjusįjį į VšĮ Ukmergės ligoninę, jis buvo hospitalizuotas į reanimacijos skyrių ir skubos tvarka operuotas. Atlikta viršutinė vidurinė laparatomija, pilvo ertmėje rasta iki 3 litrų kraujo ir kepenų apatiniame paviršiuje plyšimas septintame segmente 10x3,5 dydžio iš kurio kraujavo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vertindama ieškovo darbingumo lygį, 2009 m. kovo 24 d. išduotoje darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr.0006776 jam nustatė 40 % netekto darbingumo lygį. 2009 m. kovo 24 d. NDNT Kauno III teritorinio skyriaus išduotoje išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovui buvo neleista dirbti darbų, susijusių su visą kūną veikiančios vibracijos poveikiu, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau nei 15 kg., dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais. Rekomenduota dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Eilinio darbingumo lygio patikrinimo metu 2010 m. spalio 28 d. NDNT išduotoje darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr.0013332 ieškovui nustatytas 20 (dvidešimties procentų) netekto darbingumo lygis. Nustatytas dalinis darbingumas bei leistinos darbo pobūdžio sąlygos, įtakojo ieškovo pragyvenimo šaltinio sumažėjimą. Ieškovas, dirbdamas pas atsakovą AB „Utenos melioracija“ drausminių nuobaudų neturėjo. Pats atsakovo vadovas, generalinis direktorius L. P. 2008 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinime, rašytame VDI Vilniaus skyriaus inspektorei R. B. ieškovą apibūdino kaip pareigingą ir atsakingą darbuotoją.

5Atsakovas AB „Utenos melioracija“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo neturtinės žalos, kilusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe įvykio, kurio metu jam buvo sutrikdyta sveikata, atlyginimo. Atsakovo nuomone, ieškovas, kreipdamasis į teismą šiuo ieškiniu, reikalauja priteisti neturtinę žalą nepagrįstai, kadangi reiškia tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu. Dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2008 m. liepos 28 d. darbe, Ukmergės raj. policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius pradėjo ir įvykdė ikiteisminį tyrimą byloje 88-1-00609-08. Ukmergės rajono apylinkės prokuroras priėmė sprendimą užbaigti ikiteisminį tyrimą ir perdavė jo medžiagą teismui, kuris išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė baudžiamąjį įsakymą. Baudžiamojo proceso tvarka buvo patrauktas atsakomybėn kaltas asmuo – AB ,,Utenos melioracija“ darbuotojas G. J., kurio atžvilgiu įsiteisėjo baudžiamasis įsakymas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis, t. y. ieškovas G. B., pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį. Ukmergės raj. policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 88-3-6743 pranešė civiliniam atsakovui, t. y. AB ,,Utenos melioracija“ apie tokio ieškinio pareiškimą ikiteisminiame tyrime ir persiuntė jo kopiją. Gavęs civilinį ieškinį, atsakovas AB ,,Utenos melioracija“ ne ginčo tvarka patenkino G. B. reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. 2008 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2040 vienkartine išmoka sumokėjo ieškovui visą reikalaujamą sumą. Ieškovas gavo reikalaujamą civilinės žalos atlyginimą ir 2008 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu patvirtino, jog turtinė ir neturtinė žala jam yra atlyginta, o jis neturi atsakovui AB ,,Utenos melioracija“ pretenzijų dėl nelaimingu atsitikimu darbe padarytos žalos. Visi AB ,,Utenos melioracija“ darbuotojai, įskaitant ieškovą G. B., nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2008 m. liepos 28 d., metu buvo apdrausti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Be to, AB ,,Utenos melioracija“ darbuotojai, įskaitant ieškovą G. B., nelaimingo atsitikimo metu atsakovo lėšomis buvo apdrausti savanoriškuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų draudimo bendrovėje UADB ,,Ergo Lietuva“. Atsižvelgiant į tai laikoma, jog atsakovui buvo suteikta valstybinio socialinio draudimo apsauga dėl turtinės žalos atlyginimo darbuotojui, o ieškovui G. B. – papildoma draudiminė apsauga nelaimingo atsitikimo atveju. Ieškovas G. B. gavo valstybinio socialinio draudimo išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą taip pat UADB ,,Ergo Lietuva“ draudimo išmoką, todėl turtinė žala ieškovui buvo atlyginta visiškai. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visa baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio suma 10 000 Lt yra neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo suma, kurią civilinis atsakovas – AB ,,Utenos melioracija“ baudžiamajame procese atlygino visiškai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. rugpjūčio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 1 806,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nurodė, kad iš 2006 m. sausio 11 d Nr. 856 darbo sutarties matyti, kad ieškovas G. B. dirbo AB „Utenos melioracija“, buvo priimtas dirbti statybos darbų objektuose, darbininko, sargo-kūriko pareigoms, 8 val. darbo dienos trukmei. Iš 2008 m. rugpjūčio 13 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto, kaip saugiai atlikti pavojingus žemės darbus, kuo pažeisti Darbuotojo mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3 punkto 2 dalies reikalavimai. Be to, sustabdžius darbus nebuvo aptverta pavojinga zona, kuo buvo pažeistas Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 10. 3 punktas. Darbdavys taip pat neužtikrinimo, kad darbuotojai nepatektų į pavojingą zoną. Minėtame akte taip pat konstatuota, kad už nelaimingą atsitikimą darbe yra atsakingas darbų vykdytojas, kuo buvo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 dalies reikalavimas tinkamai kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Be to, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-177-627/2008 matyti, kad G. J., dirbdamas AB „Utenos melioracija“ darbų vykdytoju, 2008 m. liepos 28 d., būdamas atsakingas už darbų saugą darbų objekte Ukmergėje, Kudirkos skersgatvyje, statant nuotekų tinklus Daukanto kvartale, pažeidė „Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų“ 3 punktą, nes neapmokė nukentėjusiojo G. B., kaip saugiai atlikti pavojingus žemės darbus, be to, pažeisdamas saugos ir sveikatos taisykles, sustabdžius darbus jo vadovaujamame darbo objekte ir neaptvėrus pavojingos zonos, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 dalies reikalavimą, t. y. netinkamai kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kartu neužtikrino kontrolės, kad darbuotojai nepatektų į pavojingą zoną, dėl ko nukentėjusysis G. B. 2008 m. liepos 28 d., apie 10 val. 30 min., įslydo į tranšėją ir jį tranšėjoje užgriuvo atskilęs šlaito kraštas, dėl ko nukentėjusysis buvo sužalotas, nes jam dėl kepenų plyšimo ir dešinio trečiojo šonkaulio lūžimo, sunkiai sutriko sveikata ir taip atsirado sunkūs padariniai. G. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 5 MGL, t.y. 650 Lt dydžio bauda. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. B. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Lt sumai, o 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Iš G. B. pareiškimo 2008 m. rugsėjo 11 d. matyti, kad AB „Utenos melioracija“ ieškovui atlygino moralinę ir materialinę žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo. Pretenzijoje ieškovas nurodė, kad dėl nelaimingu atsitikimu darbe padarytos materialinės ir moralinės žalos AB „Utenos melioracija“ neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti dėl to jokių pretenzijų.

9Teismas sprendė, jog ieškovo pretenzijoje nurodytas pareiškimas, kad atsakovas AB ,,Utenos melioracija“ jam atlygino moralinę ir materialinę žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, todėl pretenzijų dėl šiuo nelaimingu atsitikimu darbe padarytos materialinės ir moralinės žalos atsakovui AB ,,Utenos melioracija“ ieškovas neturi ir ateityje įsipareigoja nereikšti dėl to jokių pretenzijų, nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes pagal CPK 5 straipsnį atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo negalioja. Be to, teismas pažymėjo, kad CK 6.252 straipsnyje nustatyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl skolininko didelio neatsargumo ar tyčios, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, taip pat draudžiama apriboti ar panaikinti atsakomybę už sveikatos sužalojimą ar neturtinę žalą.

10Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių ir atsakovo kaltę. Darbdavio kaltė, t. y., kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1 d.). Teismas tyrė ir vertino kieno veiksmai lėmė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir nustatė, kad dėl nelaimingą atsitikimą darbe nulėmė atsakovo darbuotojo, darbų vykdytojo G. J. veiksmai, t. y. neveikimas, todėl ieškovas 2008 m. liepos 28 d., apie 10 val. 30 min., įslydo į tranšėją ir jį tranšėjoje užgriuvo atskilęs šlaito kraštas, dėl ko buvo sunkiai sužalotas (plyšo kepenys, lūžo dešinys trečiasis šonkaulis, sunkiai sutriko sveikata).

11Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai nukentėjusiojo G. B. nelaimingo atsitikimo darbe patirtą traumą įvertino kaip sunkų kūno sužalojimą. Nukentėjusysis dėl sužalojimo ilgai gydytas, jo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2009 m. kovo 23 d., patirtos sveikatos sutrikdymo pasekmės tęstinės, ilgalaikės, iki galo nepašalinamos, truksiančios visą gyvenimą, ieškovui 2009 m. kovo 24 d. buvo nustatytas 40 proc. nedarbingumo lygis, kuris tęsėsi iki 2010 m. rugsėjo 29 d., po to ieškovui nustatytas 20 proc. nedarbingumo lygis, kuris išliko ir bylos nagrinėjimo metu.

12Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovą 2008 m. spalio 18 d. apžiūrėjo gydytojas psichiatras, jam buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

13Teismas padarė išvadą, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas vykdymo aspektu ir kilusių neigiamų pasekmių. Remiantis Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, tai reiškia, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Taigi teismas, sprendė, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes darbdavys visų minėtų norminių aktų reikalavimų vykdymo ir kartu saugių darbo sąlygų darbuotojui neužtikrino.

14Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia, piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovas nesirūpino neturtinės ir turtinės žalos atlyginimu ieškovui atmetami, taip pat pažymima, kas ieškovas, dirbdamas pas atsakovą buvo draustas ne tik privalomuoju sveikatos draudimu, bet atsakovas savo darbuotojus buvo apdraudęs laisvanoriškai draudimo bendrovėje, kuri sumokėjo ieškovui 900 Lt patirtą turtinę žalą. Pažymima, kad ieškovas dirba pagal tą pačią, t. y. 2006 m. sausio 11 d. sudarytą darbo sutartį, ką teismas taip pat vertino kaip atsakovo geranoriškumą. Teismas, atsižvelgdamas į bendrą šalies ekonominę krizę ir ekonominę būklę bei tai, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra ženkliai per didelė, sprendė, jog ieškovo prašoma priteisti suma turi būti sumažinta, o aplinkybė, jog žalą padaręs darbdavys dabartiniu metu neturi lėšų žalai atlyginti, negali būti pagrindas sumažinti žalos dydį, esant sunkiam kūno sužalojimui su išliekamaisiais padariniais.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas G. B. prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimui 30 000 Lt ar 40 000 Lt, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. Teismas, nustatydamas per mažą neturtinės žalos priteistinos iš atsakovo dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu.

182. Teismas neįvertino visų ieškovo dvasinių išgyvenimų, patirtų dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, depresijos, nedarbingumo netekimo.

193. Teismas neįvertino atsakovo elgesio po nelaimingo atsitikimo darbe, o būtent, atsakovas nepateikė teismui joki įrodymų, kad po įvykio būtų skyręs papildomų lėšų vaistams, vitaminams, būtų siuntęs į reabilitaciją ar suteikęs lengvesnį darbą, nei dirbtą iki nelaimingo atsitikimo darbe.

204. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, jog ieškovas darbe neturėjo nuobaudų, darbdavys jo neatleido iš darbo, kaip atsakovo atsakomybę mažinančias.

215. Teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir tai galimai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Atsakovas nebuvo įtrauktas į baudžiamąją bylą dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismas negalėjo šio asmens traktuoti, kaip atsakovo pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Taigi nesant mokėjimo, kurį būtų atlikęs atsakovas kaip civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje, teismas neturėjo teisinio pagrindo tokį mokėjimą vertinti kaip civilinio atsakovo žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje. Minėtą mokėjimą teismas turėjo vertinti kaip G. J. padarytos žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam asmeniui, t y. ieškovui.

226. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovui nepagrįstai priteisė per didelę sumą už advokato pagalbą. Atsiliepimas į ieškinį, kurį teismas įvertino 2 400 Lt, surašytas ant trijų lapų, pati byla nėra sudėtinga, todėl teismas šią sumą turėjo sumažinti 50 procentų.

23Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas laikosi nuomonės, kad teismas išnagrinėjo tapatų ieškinį, todėl priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pareiškė, kad pareiškė ieškinį būtent atsakovui, nes šis kaip darbdavys nesudarė savo darbuotojui saugių darbo sąlygų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai nustatė visas sveikatos sutrikdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, jas įvertino, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, rėmėsi bendraisiais teisės principais, todėl tinkamai įvertino ieškovui padarytos žalos dydį. Darbingumo sumažėjimas yra svarbus, tačiau ne pagrindinis veiksnys nustatant žalos dydį. Ieškovo sveikatai po traumos stabiliai gerėjo, o prarastas darbingumas sumažėjo net iki 20 procentų. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

24Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Utenos melioracija“ prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

251. Ieškovas pareiškė ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Teikdamas ieškinį ikiteisminiame tyrime ieškovas suvokė visus padarinius kilusius jo sveikatai, jau tuo metu patyrė visus nepatogumus, kuriuos sąlygojo nelaimingas atsitikimas darbe.

262. Ieškinyje ieškovas nenurodo, kodėl reiškia tapatų reikalavimą, nesiremia esminių aplinkybių pasikeitimu, juolab, kad atsakovas žalą ieškovui atlygino vienkartine išmoka, o ieškovo sveikta šiuo metu yra jau pagerėjusi nei buvo pirminio ieškinio pareiškimo metu.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliaciniai skundai atmetami.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

32Nekartodama išsamių pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, bei atsižvelgdama į įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino visus žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į atsakovo elgesį po nelaimingo atsitikimo darbe, įvertino faktą, kad ieškovui iš dalies jau buvo kompensuota už patirtus išgyvenimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

33Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ieškovo ieškinį kaip tapatų reikalavimų, kuris buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir atsakovas ieškovui jau kompensavo neturtinę žalą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo negalioja. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.252 straipsnyje nustatyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą dėl skolininko didelio neatsargumo ar tyčios, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, taip pat draudžiama apriboti ar panaikinti atsakomybę už sveikatos sužalojimą ar neturtinę žalą. Taigi nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pasižadėjo atsakovui, jog neketina ateityje kreiptis į teismą ir jį tenkina atsakovo išmokėta 10 000 Lt suma žalai atlyginti, jis neprarado teisės kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

34Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo neturtinė žala, išreikšta pinigais, laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme įvardytus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) ir teismo nustatytas bei pripažintas reikšmingomis bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Žungailienė v. SPUAB ,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis L., M. Zdaniai v. Všį Marijampolės ligoninė byloje Nr. 3K-7-255/2005).

35CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašu. Teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, turi atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis N. Žungailienė v. SPUAB ,,Vilniaus troleibusai” byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. vasario 13 d. nutartis D., L. Mertinai v. UAB ,,Ekstra žinios” byloje Nr. 3K-3-26/2009).

36Ieškovas, įrodinėdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pažymi, kad atsakovas nebuvo įtrauktas į baudžiamąją bylą dalyvaujančiu asmeniu, todėl teismas negalėjo šio asmens traktuoti, kaip atsakovo pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, taigi nesant mokėjimo, kurį būtų atlikęs atsakovas kaip civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje, teismas neturėjo teisinio pagrindo tokį mokėjimą vertinti kaip civilinio atsakovo žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje. Minėtą mokėjimą teismas turėjo vertinti kaip G. J. padarytos žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam asmeniui, t y. ieškovui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškino, kad 10 000 Lt žalą ieškovui atlygino būtent atsakovas. Nors baudžiamojoje byloje buvo keliamas ne atsakovo AB ,,Utenos melioracija“, bet G. J. baudžiamosios atsakomybės klausimas, o atsakovas AB ,,Utenos melioracija“ nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent jis pervedė ieškovui 10 000 Lt (2008 m. rugsėjo 11 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 2040), kurie buvo skirti ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui. Nors 2008 m. spalio 6 d. baudžiamajame įsakyme iš tiesų nurodoma, kad žalą atlygino G. J., todėl ieškovas pretenzijų jam nebeturi, tačiau ieškovo keliami argumentai, susiję su baudžiamojo įsakymo priėmimo teisėtumu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, taigi teisėjų kolegija dėl šių ieškovo argumentų atskirai nepasisako ir vertina, jog nagrinėjamu atveju yra reikšminga būtent ta aplinkybė, kas faktiškai iš dalies atlygino žalą ieškovui. O kaip jau buvo minėta, 10 000 Lt žalai atlyginti ieškovui pervedė atsakovas AB ,,Utenos melioracija“.

37Kaip jau buvo minėta, ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo nustatytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu, įvertino tiek ieškovo dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, depresijos, nedarbingumo netekimo, tiek ieškovo nedarbingumo ir gydymosi intensyvumą ir laikotarpį, tiek ieškovo sveikatos nuolatinį tolygų sveikatos pagerėjimą, tiek atsakovo elgesį po nelaimingo atsitikimo darbe (atsakovas pervedė 10 000 Lt ieškovui kaip žalos atlyginimą, be to, nenutraukė su ieškovu darbo santykių, kas taip pat yra reikšminga aplinkybė, rodanti darbdavio lojalumą darbuotojui), rėmėsi bendraisiais protingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, todėl tinkamai įvertino ir nustatė ieškovui padarytos žalos dydį.

38Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

39Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovas AB „Utenos melioracija“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad iš 2006 m. sausio 11 d Nr. 856 darbo sutarties matyti,... 9. Teismas sprendė, jog ieškovo pretenzijoje nurodytas pareiškimas, kad... 10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl 45 000 Lt... 11. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 12. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad... 13. Teismas padarė išvadą, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti... 14. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas G. B. prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės... 17. 1. Teismas, nustatydamas per mažą neturtinės žalos priteistinos iš... 18. 2. Teismas neįvertino visų ieškovo dvasinių išgyvenimų, patirtų dėl... 19. 3. Teismas neįvertino atsakovo elgesio po nelaimingo atsitikimo darbe, o... 20. 4. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, jog ieškovas darbe neturėjo... 21. 5. Teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir tai galimai... 22. 6. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovui... 23. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas ginčija apeliacinio... 24. Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Utenos melioracija“ prašo panaikinti... 25. 1. Ieškovas pareiškė ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.... 26. 2. Ieškinyje ieškovas nenurodo, kodėl reiškia tapatų reikalavimą,... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliaciniai skundai atmetami.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 32. Nekartodama išsamių pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų... 33. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, jog pirmosios instancijos... 34. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti... 35. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui... 36. Ieškovas, įrodinėdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 37. Kaip jau buvo minėta, ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su... 38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 39. Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti...