Byla 2A-359-555/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Nerijui Jurčikoniui, atsakovo atstovams J. G., A. L., advokatui Stanislovui Butkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK “PZU Lietuva” ieškinį atsakovui UAB „Kaduva“, trečiajam asmeniui UAB „Okadeta“ dėl žalos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 34 461.07 Lt žalos atlyginimo, 5 031.32 Lt. delspinigių už laikotarpį nuo 2008-01-15 iki 2008-06-09, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva" su UAB „Kaduva" sudarė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį, kuria apdraudė atsakovo pagal 2005-09-26 rangos sutartį „Vandentiekio linijos įvedimas, fekalinės ir lietaus kanalizacijos su valymo įrengimais, gatvės įrengimas ir apšvietimo darbai žemės sklype ( - ) " tinkamą prievolių įvykdymą užsakovui UAB „Okadeta" 53908.00 Lt draudimo sumai. Šios draudimo sutarties pagrindu ieškovas UAB „Okadeta" išdavė laidavimo raštą Nr. 204691, kuriuo įsipareigojo atlyginti UAB „Okadeta" dėl atsakovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo atsiradusius nuostolius neviršydamas draudimo sumos. 2005-09-26 rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo ( - ) įrengti fekalinę ir lietaus kanalizaciją su valymo įrengimais. Atsakovas įsipareigojo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą bei atsakyti užsakovui UAB „Okadeta" už objekto defektus, kilusius dėl jo kaltės, jeigu defektai buvo nustatyti per garantinius terminus. 2006-06-16 UAB „Okadeta" su atsakovu pasirašė statybos darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo aktą pasirašę asmenys patvirtino, jog statybos darbai objekte ( - ) 2005-09-26 rangos sutartį yra užbaigti. 2007-04-04 ieškovas gavo UAB „Okadeta" reikalavimą Dėl žalos atlyginimo pagal 2006-06-23 garantinio laikotarpio laidavimo raštą Nr. 204691, kuriuo ieškovas buvo informuotas, jog netrukus po darbų priėmimo paaiškėjo, kad nuotekų valymo įrenginių Agua max 29-532 šuliniuose dėl blogos hidroizoliacijos kaupiasi gruntinis vanduo. UAB „Okadeta" taipogi nurodė, jog 2006-09-29 raštu Nr. 01-62/06 ir 2006-10-12 raštu Nr. 01-65/06 atsakovui buvo pareikštos pretenzijos, tačiau atsakovas šiuos darbų atlikimo kokybės trūkumus pripažinti bei juos šalinti atsisakė. Dėl atsakovo netinkamo rangos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo UAB „Okadeta" patyrė nuostolius, kuriuos sudarė išlaidos ekspertų bei rangovų atrankai bei rangovo atliktiems trūkumų šalinimo darbams, kuriuos UAB „Okadeta" prašė ieškovo atlyginti 2006-06-23 išduoto garantinio laikotarpio laidavimo rašto Nr. 204691 pagrindu. Ieškovas, atlikęs žalos administravimo veiksmus, pripažino dėl atsakovo netinkamo rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo per garantinį laikotarpį išaiškėjusių defektų šalinimo atsiradusius nuostolius draudžiamuoju įvykiu ir 2007-12-28 išmokėjo UAB „Okadeta" 34461.07 Lt draudimo išmoką. Kadangi žalos administravimo metu buvo nustatyta, jog dėl atsakovo netinkamo rangos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo, per garantinį laikotarpį išaiškėjo paslėpti statinio defektai, atsakovas privalo atlyginti dėl netinkamo sutartinių pareigų vykdymo atsiradusią žalą. Ieškovas pareiškė Pretenziją atsakovui 2008-01-07, tačiau žala ieškovui nebuvo atlyginta iki 2008-01-14, todėl nuo 2008-01-15 ieškovas paskaičiavo garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarties 15.9 p. numatytus delspinigius, kurie sudaro 5 031,32 Lt. Pripažino, kad pieš išmokant draudimo išmoką, ieškovui buvo žinoma apie tai, jog UAB „Okadeta" jau buvo perleidusi reikalavimo teisę į išlaidas už rangos darbų trūkumų pašalinimą pagal 2005-09-26 statybos rangos sutartį, tačiau laikė, kad reikalavimą pareiškė tas asmuo, kuriam buvo laiduota.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu perėmęs užsakovo reikalavimo teisę, reikalauja iš atsakovo (rangovo) atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo nukrypimo nuo statybos projekto reikalavimų ir nekokybiškai atliktų darbų. Tokį reikalavimą grindė 2007-12-22 UAB DK „PZU Lietuva" Žalų departamento vyresniojo eksperto S. M. surašyta Išvada, kurios pagrindu ir buvo išmokėta draudimo išmoka užsakovui ir kuri buvo parengta vadovaujantis 2007-01-09 UAB „Kevista“ išvada bei UAB „Consena“ sudarytos komisijos aktu. Įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad ieškovo išvada parengta nepakankamai įsitikinus statybos defektų faktu, atsakovo kalte, bei rangos sutartyje numatytų darbų apimtimis. Teismo vertinimu, UAB „Kevista“ bei UAB „Consena“ ekspertų išvados nėra pakankamos ir pagrįstos daryti išvadą, kad atsakovo įrengtuose šuliniuose kaupėsi gruntinis vanduo (tokių tyrimų niekas neatliko), kad vanduo kaupėsi per netinkamai užtaisytas žiedų sujungimo vietas ar žiedų sienų angas, todėl teismas laikė, kad ieškovo teiginys, jog atsakovas pažeidė 2005-09-26 rangos sutarties 7.2.2, 7.2.9 bei 7.2.10 p. numatytas pareigas yra nepagrįstas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo, kaip žalos administratoriaus veiksmus, teismas darė išvadą, kad ieškovas nepakankamai pasinaudojo jam norminiuose aktuose (Pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo, garantinio laikotarpio, tiekimo sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklės Nr. 036) suteiktomis teisėmis, žinodamas apie draudėjo ir naudos gavėjo ginčą dėl atliktų darbų trūkumų, pats neskyrė ekspertų, ko pasekoje nenustatė rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų masto, taip pat dėl kokių neįvykdytų Draudėjo įsipareigojimų, buvo patirti Naudos gavėjo nuostoliai, tokiu būdu, skubotai priėmė sprendimą pripažinti UAB „Okadeta“ reikalavime nurodytas aplinkybes draudiminiu įvykiu ir išmokėjo draudiminę išmoką. Nenustačius, kad rangovas UAB „Kaduva“ atsakingas dėl UAB „Okadeta“ turėtus nuostolius, bei kad yra neįvykdyta Draudėjo – atsakovo, prievolė, teismas sprendė, jog ieškovas neįgijo teisės reikalauti išmokėtų sumų iš UAB „Kaduva“, o tuo pačiu ir netesybų už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei įstatymu numatytų palūkanų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas nurodė, kad pagal Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį UAB DK „PZU Lietuva“ įsipareigojo tik UAB „Okadeta“, todėl, teismo nuomone, UAB „Okadeta“ negalėjo perleisti reikalavimo teisės į išlaidas už rangos darbų trūkumų pašalinimą, kadangi tai prieštarauja Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutarčiai Tačiau nesant reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, teismas dėl jos nepasisakė. Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neteisingai išsprendė bylą, padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Nurodo, jog pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose netaikomos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės ir Užsakovas (šiuo atveju užsakovo teises perėmęs draudikas) privalo įrodyti tik defekų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, privalo įrodyti LR CK 6.697 str. 3 d. nurodytas jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Todėl, apelianto nuomone, būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad darbus atliko tinkamai, laikydamasis tiek projektinės dokumentacijos (pvz. b.l. 46-55,11. Vandentiekis ir nuotekų šalinimas, 7 d.), Sutarties, norminių aktų reikalavimų, įrodyti, kad vanduo, buvęs rezervuaruose yra paviršinis, lietaus vanduo, tačiau jokių objektyvių įrodymų, išskyrus bendro pobūdžio teiginius apie galimybę, jog rezervuaruose buvo susikaupęs paviršinis, lietaus vanduo, atsakovas nepateikė. Mano, kad teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl vandens patekimo į atsakovo sumontuotus nuotekų šulinius. Teigia, jog ieškovas pateikė teismui įrodymus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad vanduo į šulinius patenka per nesandarias žiedų sujungimo vietas (UAB „Consena" Defektinis aktas); galima teigti, kad vanduo patenka pro blogai atliktą šių kamerų hidroizoliaciją (UAB „Kelvista" išvada), ką patvirtino ir teismo apklausti liudytojai. Esant abejonėms dėl V. L. parodymų, apeliantas mano, kad būtų tikslinga apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklausti V. L.. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime liudytoju apklaustą A. Z. įvardino kaip ekspertą (5, 8 psl.) bei motyvuodamas sprendimą, vadovavosi šio asmens parodymais, tačiau teismo posėdyje A. Z. buvo apklausiamas kaip liudytojas (b.l. 132, II t.). Mano, jog šis procesinis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui, nes CPK 189 str. 1 d. nurodo, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam žinomos aplinkybės, turinčios ryšį su byla, tačiau teismo posėdyje A. Z. patvirtino, jog ginčo objekte jis nebuvo, dokumentaciją mato pirmą kartą (b.l. 132, II t.), tokiu būdu, A. Z. nebuvo žinomos jokios aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu ginču, atitinkamai teismas sprendime neturėjo vadovautis jo parodymais.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 26 d. užsakovas UAB „Okadeta“ su rangovu UAB „Kaduva“ sudarė Statybos rangos sutartį (b.l. 38-45, 1 t.) pagal kurią rangovas, įsipareigojo atlikti pagal užsakovo paruoštus projektus statybos darbus – vandentiekio linijos įvedimą, fekalinę ir lietaus kanalizaciją su valymo įrengimais, gatvės įrengimą ir apšvietimo darbus bei kitus darbus pagal statinio projektą. Iš Statinio projekto „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“ (b.l.46-55, 1 t.) aiškinamojo rašto 7 p. (b.l.54, 1 t.) spręstina, kad projektavimo sąlygose buvo numatyti reikalavimai gelžbetoninių šulinių įrengimui. 2006 m birželio 16 d. UAB „Okadeta“ ir UAB „Kaduva“ pasirašytas statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas ( b.l. 72, 1 t.) patvirtina tai, kad statybos darbai objekte ( - ) pagal 2005-09-26 rangos sutartį yra baigti ir užsakovo priimti.

8Garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartimi Nr. 204691 (b.l.36-37, 1t.), ieškovas UAB draudimo kompanija “PZU Lietuva” laidavo UAB „Okadeta“, kad atsakovas UAB „Kaduva“ garantiniu laikotarpiu iki 2007-06-22 tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus nurodytus 2005-09-26 rangos sutartyje „Vandentiekio linijos įvedimas, fekalinės ir lietaus kanalizacijos su valymo įrengimais, gatvės įrengimas ir apšvietimo darbai žemės sklype ( - ) " 53 908,00Lt. sumai.

9CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Byloje ginčas, kad atsakovas UAB „Kaduva“ ir tretysis asmuo UAB „Okadeta“ buvo sudarę statybos rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovas pagal trečiojo asmens užduotį pastatė nuotekų šulinius bei suteikė šių darbų rezultatui garantiją, nekyla, tarp šalių iškilo ginčas dėl darbo trūkumo, išaiškėjusio garantiniu laikotarpiu.

10CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas įrodinėjimo byloje naštą, nurodė, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką privalėjo įrodyti, kad rangovas netinkamai įvykdė statybos rangos sutarties sąlygas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, kad atsakovo įrengtuose šuliniuose kaupiasi gruntinis vanduo, jog vanduo kaupėsi per netinkamai užtaisytas žiedų sujungimo vietas ar žiedų sienų angas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, draudikas privalėjo įrodyti ne tik defektų faktą, bet ir rangovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

11Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir civilinės teisės pažeidimas atsiranda dėl sutarties pažeidimo (CK 6.256 straipsnis). Šios bylos kontekste ieškovo UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ reikalavimo teisė grindžiama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, todėl nustatomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

12Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad statybos darbų atlikimas yra atsakovo verslas, pagrįstai sprendė, kad atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra griežta, t.y. be kaltės.

13Esant atsakomybei be kaltės, būtinas civilinės atsakomybės taikymo pagrindas – kitų civilinės atsakomybės sąlygų viseto konstatavimas – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK 178 straipsnis), t.y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Kolegija sprendžia, kad nustatinėdamas vandens patekimo į nuotekų valymo šulinių priežastį bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles, nes ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo. Kaip jau minėta, rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai, įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,, Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004;2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,, Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).

14Nagrinėjamoje byloje apeliantas, civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu perėmęs užsakovo reikalavimo teisę, reikalauja iš atsakovo (rangovo) atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų šalinimo. Apelianto vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, jog valymo šuliniuose kaupiasi vanduo, reiškia, kad atsakovas šulinius įrengė netinkamai, nepasiekė statybos dokumentuose nustatytų reikalavimų ir yra atsakingas už užsakovo patirtus nuostolius. Kolegija, įvertinusi statybos rangos sutartį bei prie jos esantį aiškinamąjį raštą bei vadovaudamasi CK 6.193 straipsnio 1 - 2 bei 5 dalyse įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad rangos sutarties šalys turėjo ketinimą susitarti dėl savitakinio nuotekynės šulinių įrengimo. Nagrinėjamos bylos atveju šalys neginčijo, kad po darbų priėmimo akto pasirašymo, valymo įrengimo šuliniuose, kuriuos įrengė atsakovas, buvo nustatytas vandens atsiradimo faktas. Vandens atsiradimo fakto nustatymas reikalauja specialių žinių, tačiau šalys nepasinaudojo teismo pasiūlyta galimybe byloje skirti ekspertizę. Ieškovas faktą apie galimas vandens pratekėjimo priežastis įrodinėja rašytiniais įrodymais - UAB „Kelvista“ išvada bei UAB „Consena“ defektiniu aktu (b.l. 84-89, 1 t.). Kolegijos vertinimu, šiuose įrodymuose fiksuota ne tik faktinė aplinkybė, kad įrenginiuose yra vandens, bet ir nurodomos galimos šio vandens atsiradimo priežastys, teikiamos išvados, kad valymo įrenginių šulinių esant nustatytam juose vandens faktui eksploatuoti negalima. Civiliniame procese galiojant labiausiai tikėtino fakto taisyklei, minėtuose įrodymuose teikiamos išvados, kad darbas atliktas netinkamai, nėra pakankamas pagrindas paneigti šios išvados įrodomąją reikšmę, būtina įvertinti išvados santykį su tyrimo medžiaga ir kitais bylos įrodymais, jeigu tokia išvada nepaneigiama svaresniais įrodymais, jos įrodomoji reikšmė byloje turi būti pripažįstama. Atsakovas, įrodinėdamas atliktų darbų atitikimą sutarties sąlygoms, apsiribojo tik paaiškinimais, kad hidroizoliacijos pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti neprivalėjo, darbus atliko kokybiškai bei, kad užsakovas darbus priėmė. Kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu nustačius, jog statinyje, kurį pastatė atsakovas, yra užfiksuotas vandens pratekėjimo faktas, užsakovui pateikus rašytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 1 dalis), kad vandens atsiradimas įrenginyje yra kliūtis eksploatuoti statinį pagal paskirtį, priežastinį ryšį dėl atsiradusių neigiamų pasekmių bei atsakomybę šalinančias aplinkybes, privalėjo įrodyti rangovas, atlikęs darbus. Kolegija, įvertinusi visų byloje pateiktų įrodymų visetą atsakovo kaip rangovo civilinės atsakomybės klausimu, taip pat įvertinusi šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), sprendžia, jog ieškovui įrodžius, kad darbas yra su trūkumais, atsakovas neįrodinėjo bei nepateikė įrodymų, šalinančių jo atsakomybę, todėl atitinkamai darytina išvada, kad atsakovui kaip rangovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atlikto darbo trūkumo (CK 6.245 straipsnio 2 dalis.). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja, jog darbus atliko pagal statybos dokumentuose nustatytus reikalavimus atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 straipsniai).

15Iš ieškovo į bylą pateiktos su draudiminiu įvykio susijusios medžiagos matyti, kad draudikas, atlikęs tyrimą dėl UAB “Kaduva“ atliktų darbų kokybės, pripažino, kad nuostolis pagal užsakovo pretenziją sudaro 34 461,07 Lt (b.l. 146-147, 1 t.). Tokios draudiko išvados atitinka draudimo taisyklių 8.2 punkto nuostatas (b.l. 123, 2 t.). Atsakovas, byloje nesutikdamas su jam reiškiamomis pretenzijomis dėl atliktų darbų kokybės, darbų defektų šalinimo darbų apimties, sunaudotų medžiagų kiekio, defektų pašalinimo būdo neginčijo, neteikė šiuos nuostolius paneigiančių įrodymų (CK 6.665 straipsnis), todėl kolegija spręsdama, jog atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl atliktų darbų trūkumų, nagrinėdama nuostolių atlyginimo dydžio klausimą, vadovaujasi ieškovo pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, jog draudikas pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką už draudėjo neįvykdytą prievolę, draudėjui neįvykdžius prievolės grąžinti sumokėtą draudimo išmoką nustatytu terminu (Taisyklių 15.9 punktas), draudikas įgijo teisę reikalauti Taisyklėse nustatytų delspinigių (b.l. 128, 2 t.) bei procesinių palūkanų (CK 6.210 straipsnis).

16Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir dėl to neteisingai išsprendus bylą, skundžiamas sprendimas naikinamas (CPK 330 straipsnis) ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas: iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui - 2 370 Lt žyminio mokesčio (b.l. 29-30, t.1, b.l. 6, t.3) bei 7 651,32 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 32, t.1, b.l. 57, t.2, b.l. 18, t.3), valstybei – 62,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 98 straipsniai).

18Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326-329 straipsniais,

Nutarė

19Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo UAB DK “PZU Lietuva” ieškinį atsakovui UAB „Kaduva“, trečiajam asmeniui UAB „Okadeta“ dėl žalos, delspinigių priteisimo tenkinti.

20Priteisti ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ (kodas 110057869, Konstitucijos pr. 7, Vilnius) iš atsakovo UAB „Kaduva“ (kodas 133377981, Aukštaičių g. 9, Kaunas) 34 461,08 Lt žalos atlyginimo, 5 031,32 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-01-15 iki 2008-06-09, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (39 492,40 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2008-11-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 10 021,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti iš atsakovo UAB „Kaduva“ 62,25 Lt pašto išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.