Byla e2A-308-123/2016
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei M. M., savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu A. M., priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nusprendė nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su motina M. M. Nurodo, kad nuo 2014-10-15 ieškovas iš sūnaus A. M. sulaukia vis daugiau pasakojimų apie ginčus su motina, tarpusavio nesutarimus, motinos skirtas bausmes, 2015-03-23 nepilnametis sūnus paskambino iš savo draugo mobilaus telefono, paaiškino, jog pabėgo iš namų ir pas mamą tikrai neketina grįžti, paprašė ieškovą pasiimti jį gyventi pas save. Ieškovas, siekdamas palaikyti sūnų, atvyko iš savo gyvenamosios Utenos rajone, pasiėmė sūnų. Vaiko teisių apsaugos specialistai išklausė nepilnametį vaiką, gavo jo rašytinį prašymą leisti gyventi su tėvu, susisiekė su atsakove. Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus A. nurodo, kad nenori bendrauti su motinos gyvenimo draugu D., labai nori gyventi su tėvu. Dėl tokios meilės tėvui mama jį dažnai keikia, neigiamai atsiliepia apie jo tėtį, grasina daiktų atėmimu, rėkia ir barasi. Visos nepilnamečio sūnaus nurodomos aplinkybės iš esmės atskleidžia atsakovės psichologinį smurtą prieš nepilnametį sūnų, vaiko neigiamą emocinį požiūrį į mamos elgesį, atsakovės, kaip suaugusio žmogaus, autoriteto sumažėjimą. Nepilnametis vaikas šiuo metu tvirtai ir kategoriškai nurodo nenorįs gyventi su mama, ėmėsi fizinių veiksmų, kad pabėgtų iš namų – nuolatinės gyvenamosios vietos.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-28 sprendimu ieškovo A. M. ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-04 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. ( - ), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu A. M., paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2015-06-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014 dalį, kuria iš A. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. M., gim. ( - ), vykdymą iki sprendimo priėmimo, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atmetė ieškovo A. M. prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Priteisė atsakovei M. M. iš ieškovo A. M. 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog esanti aplinka (gyvenimas su mama ir savo broliu) jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su tėvu. Šalių šeiminiai santykiai yra nutrūkę nuo 2010 metų, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi kitus gyvenimo partnerius, tiek ieškovo, tiek atsakovės antrosios pusės gyvena kartu su jais. Nepilnamečio vaiko A. maištavimas, nusistatymas prieš atsakovės naują gyvenimo draugą D., kuris iš psichologės išvadoje esančių duomenų dalinai yra nulemtas paties ieškovo neigiamos nuomonės perdavimo nepilnamečiui apie naują mamos draugą, yra suprantamas ir pateisinamas. Vaikui pradėjus gyventi su tėčiu, A. M. elektroniniame dienyne prie pastabų/pagyrimų yra nurodyta, kad A. dažnai neatlieka namų darbų, pamokose neatlieka paskirtų užduočių, būna išsiblaškęs. Šie duomenys leidžia teigti, kad nepilnamečiui A. pradėjus gyventi su ieškovu, jo mokslo rezultatai pablogėjo. Konstatavo, kad M. M. tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiais sūnumis, įgyvendina jų teises, užtikrina teisėtus interesus, formuoja teigiamas savybes, ruošia savarankiškam gyvenimui, užsiima nepilnamečių vaikų ugdymu, popamokine veikla. Vaikas išsako savo nuomonę ir norą gyventi su tėčiu, tačiau, anot teismo psichologės, vaiko nuomonės susiformavimui didelės įtakos turi tėčio nuomonė bei vertinimai. Išėjimą gyventi pas tėvą berniukas mato kaip vienintelę išeitį iš sudėtingos susiklosčiusios situacijos, tačiau vaiko vidinis konfliktas lieka neišspręstas. Nors nepilnametis A. ir nurodo, kad su tėčiu norėjo gyventi nuo 10 metų, su broliu gyvena 10 metų ir vis pykstasi, tai nepaneigia stipraus nepilnamečių M. ir A. emocinio, kaip brolių, ryšio, jų prisirišimo vienas prie kito. Tarp atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko A. kilęs konfliktas dėl mobiliojo ryšio telefono yra mažareikšmė dingstis nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą atskirai (vieno su tėčiu, kito su mama). Ieškovui galimai pakeitus gyvenamąją vietą ir išvykus gyventi iš Klaipėdos, nepilnamečių brolių išskyrimas būtų neišvengiamas, tai neabejotinai neigiamai paveiktų nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną, jų išskyrimas galimai padarytų dar didesnę žalą jų vystymuisi (gali padidėti nerimas, atsirasti nesaugumo, baimės jausmas), tarpusavio santykiams. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesivadovavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 išvada, kurioje nurodoma, kad nepilnamečio vaiko A. M. interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu A. M. Teismas pažymėjo, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo šalių gyvenimo skyrium 2010 metais pradžios iki šios dienos.

4Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovės apeliantui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas bylą išsprendė visiškai neatsižvelgęs į nepilnamečio vaiko aiškiai ir nevienareikšmiškai išreikštą norą gyventi su tėvu. Teismo psichologė nepadarė išvados, kad vaikas nori gyventi su motina, o priešingai – išvadoje nurodoma apie vaiko solidarumą su tėčiu, tapatinimasis su tėčio jausmais, požiūriu, kad vaikas išsako savo nuomonę ir norą gyventi su tėčiu, „išėjime gyventi pas tėvą berniukas mato vienintelę išeitį iš sudėtingos susiklosčiusios situacijos“, o mamai vaikas jaučia prieštaringus jausmus. Aplinkybė, kad vaiko nuomonės susiformavimui didelės įtakos turi tėčio nuomonė bei vertinimai, visiškai nereiškia, kad vaiko valia gyventi su tėvu yra netikra, ar tėvo nuomonė yra klaidinanti. Aplinkybė, kad vaiko nuomonei didesnę įtaką turi būtent tėvo, o ne motinos, nuomonė, tik patvirtina, jog vaikui šiuo jo gyvenimo laikotarpiu jo gyvenime svarbesnis yra tėvas, kad būtent tėvo nuomonė vaikui autoritetingesnė, nei motinos. Ne ieškovas suformavo vaiko nuomonę, o vaikas – ieškovo, kadangi A. nuolat pranešdavo apie netinkamą motinos ir jos sugyventinio elgesį su juo. Į tai ieškovas privalėjo sureaguoti, nes situacija pradėjo darytis grėsminga – sūnus A. pradėjo kalbėti apie fizinį ir psichologinį smurtą jo atžvilgiu bei apie savižudybę, pabėgo iš motinos namų. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, privalėjo ginčą spręsti, atsižvelgiant į vaiko norą, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų jis nori gyventi, tačiau nebuvo nagrinėjami vaiko motyvai bei vaiko norų atitikimas jo interesams. Vaiko valia gyventi su tėvu yra nuosekli, akivaizdi, išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, yra patvirtinta ne tik Klaipėdos apygardos teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) išvada, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 specialistų išvada. Mano, kad pakako vaiko valią gerbti ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su tėvu. Teismas sprendime pripažino, kad ieškovas turi sudaręs geras aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, ieškovo pajamos didesnės, nei atsakovės. Nėra jokių prielaidų manyti, jog brolių bendravimas nutrūks A. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu. Situacijos neapibrėžtumas dėl gyvenamosios vietos neigiamai atsiliepia vaiko galimybėms siekti gerų mokslo rezultatų, juo labiau, kad šiuo metu vaikui svarbesnis yra jo nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas. A. gyvenant su motina, jo mokslo rezultatai taip pat buvo blogi. Byloje pateikti ieškovo susirašinėjimo su sūnumi A. trumposiomis žinutėmis išrašai, kur pats vaikas pasakoja apie motinos ir jos sugyventinio smurtą. Nepilnametis A. nurodė, kad jei atsitiktų taip, kad visgi jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, jis vis tiek liktų su tėčiu ir toliau kovotų dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Tačiau labai norėtų, kad to neprireiktų ir viskas kuo greičiau pasibaigtų.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. M. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymusi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant su kitu iš tėvų. Abu vaikai patvirtino faktą, kad neigiamas požiūris į mamą buvo formuojamas tėvo nuosekliais veiksmais ir įtikinėjimu, todėl tokioje aplinkoje atsiradę vaiko norai negali būti laikomi objektyviai atspindinčiais jo tikrąją poziciją ir užtikrinantys vaiko interesus. Ieškovo teiginiai apie nesaugią vaikams aplinką yra nepagrįsti, nes ieškovas prašė nustatyti tik vieno sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Nurodo, kad ieškovo būdas yra nepastovus. Aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiką nevykdė išlaikymo pareigos vaikams, įrodo, kad arba ieškovas meluoja dėl turtinės padėties, arba aiškiai parodo atsainų požiūrį į tėvų pareigą vaikams. Nepilnamečio vaiko A. noras likti gyventi su tėčiu nėra suderinamas su jo interesais. Ieškovui galimai pakeitus gyvenamąją vietą ir išvykus gyventi iš Klaipėdos, nepilnamečių brolių išskyrimas būtu neišvengiamas, tai neabejotinai neigiamai paveiktų nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną. Teismas išsamiai ir argumentuotai motyvavo, kodėl nesirėmė Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 išvada.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu (vaiko tėvu) ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Byloje duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus A. M. ir M. M.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu bei patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, o teismas šį susitarimą patvirtino, kad nepilnamečių vaikų A. M. ir M. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina M. M., A. M. įsipareigoja nepilnamečių vaikų M. M. ir A. M. išlaikymui mokėti po 144,81 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-01 iki vaikų pilnametystės. A. M. taip pat įsipareigojo sumokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą po 4 626,68 Eur kiekvienam vaikui.

11Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko A. M., gim. ( - ), gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu A. M.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-28 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priimtą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

12Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

13Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2009). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvu, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, ieškovo paaiškinimus apie jo požiūrį į vaikų auginimą bei auklėjimą, darbą, vaikų išlaikymo pareigą ir šios pareigos nevykdymą, ieškovo gyvenimo būdą bei jo nepastovumą, teismo psichologo išvadą, kurioje atsispindi ir vaikų nuomonė apie vykstančius procesus, atsakovės požiūrį ir indėlį į vaikų auklėjimą bei auginimą nuo pat gyvenimo skyrium su ieškovu pradžios, pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo pakeisti vaiko gyvenamosios vietos, nes toks pasikeitimas neužtikrintų vaiko interesų. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus, o ne kategoriškai išreikštą sūnaus norą gyventi su tėvu. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai ir lemia vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepilnametis A. išreiškia norą likti gyventi su tėčiu, kuris nėra toks reiklus kaip mama, pas kurią yra nustatytas režimas, tačiau kuri tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, užsiima jų auklėjimu ir ugdymu, ne visada leidžia elgtis nepilnamečiams vaikams taip, kaip jiems norisi, reikalauja laiku atlikti namų darbus, užtikrina savo nepilnamečių vaikų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių, raidą, todėl nepilnamečio vaiko A. noras likti gyventi su tėčiu nėra suderinamas su jo interesais. A. prisirišimo laipsnis prie tėvo, jo nuomonės susiformavimas, prieštaringi jausmai mamos ir jos naujo draugo D. atžvilgiu yra iš dalies paveikti ir suformuoti paties ieškovo bei turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Byloje nėra duomenų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, nuo tada, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimu patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama.

14Apelianto nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog esanti aplinka (gyvenimas su mama ir savo broliu) vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatant su kitu iš jo tėvų. Pokalbio su teismo psichologe metu abu vaikai patvirtino faktą, jog neigiamas požiūris į mamą buvo formuojamas tėvo nuosekliais veiksmais ir įtikinėjimu, todėl tokioje aplinkoje kilę vaiko norai negali būti laikomi objektyviai atspindinčiais jo tikrąją poziciją ir užtikrinti vaiko interesų, nes ir be vaiko noro vertinimo, visos kitos aplinkybės patvirtina, jog jokios grėsmės vaikams, gyvenant su atsakove, niekada nekilo. Be to, ieškovas neprašė nustatyti abiejų sūnų gyvenamosios vietos su juo, todėl tai paneigia apelianto teiginius apie nesaugią vaikams aplinką atsakovės gyvenamojoje vietoje.

15Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas tinkamai nevykdė pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo šalių gyvenimo skyrium 2010 metais pradžios iki šios dienos, ir ši aplinkybė atskleidžia ieškovo požiūrį į tėvo pareigų vykdymą. Į bylą yra pateiktas ieškovės

16M. M. pareiškimas dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-5321-794/2014 išdavimo atsakovui A. M. nevykdant teismo sprendimo dėl vaikams mokėtino išlaikymo ir jo įsiskolinimo.

17Nagrinėjamu atveju vertintina aplinkybė, kad šiuo atveju labai svarbus ne tik tėvo ir nepilnamečio vaiko A. emocinis ryšys, bet ir A. bei jo jaunesnio brolio M. emocinis ryšys, kuris nebūtų tinkamai užtikrinamas, jeigu būtų patenkintas ieškovo ieškinys. Teismo psichologė savo išvadoje nurodė, kad vaikui M. esama situacija, pokalbiai dėl brolio gyvenamosios vietos keitimo klausimų kelia nerimą, psichologinę įtampą. Nors formaliai M. išsako savo nuomonę dėl savo ir brolio gyvenamosios vietos atskirai, tačiau paaiškina, kad labai ilgėsis brolio, tėčio (pastebimas noras būti kartu su broliu, vienodai bendrauti su tėčiu). Ieškovui galimai pakeitus gyvenamąją vietą ir išvykus gyventi iš Klaipėdos, nepilnamečių brolių išskyrimas būtu neišvengiamas, ir tai neabejotinai neigiamai paveiktų nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną, jų išskyrimas galimai padarytų dar didesnę žalą jų vystymuisi, tarpusavio santykiams.

18CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Byloje pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015-10-08 išvada, kurioje nurodyta, kad tėvų skyrybos vaikui galimai vis dar sukelia skausmingus išgyvenimus, dėl susiklosčiusios situacijos jaučiamas pyktis, įžvelgiamas tėvų lojalumo konflikto skatinimas, vaiko įtraukimas į tėvų susiklosčiusių tarpusavio santykių peripetijas, analizę priežasčių ieškojimą, kaltųjų nustatymą, atitinkamų pasekmių atsiradimą, dėl to vaikui yra susiformavęs atitinkamas požiūris į esamą šeimos situaciją, jos vertinimas bei atitinkama nuomonė, kuri šiuo metu yra tvirta ir aiški – vaikas nori gyventi su tėvu. Mano, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko A. M. interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu A. M. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, pagrįstai nesivadovavo išvadoje pateiktomis rekomendacijomis, nes įvertinus byloje esančių įrodymų visumą matyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama ir jo nepilnamečiu broliu M. geriausiai užtikrins jo interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą, nors tai ir prieštarauja vaiko išreikštai nuomonei, kuri yra paveikta tėvo nuomonės bei vertinimų.

19Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-28 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 2, 8.11 p.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti atsakovei M. M. iš ieškovo A. M. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko A.... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-28 sprendimu ieškovo A. M.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. M. prašo palikti pirmosios... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 9. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys... 10. Byloje duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus A. M. ir... 11. Byloje tarp šalių kyla ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko A. M., gim. (... 12. Teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res... 13. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas... 14. Apelianto nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog esanti aplinka (gyvenimas su... 15. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pirmosios instancijos... 16. M. M. pareiškimas dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr.... 17. Nagrinėjamu atveju vertintina aplinkybė, kad šiuo atveju labai svarbus ne... 18. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų,... 19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 20. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 400 Eur... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti atsakovei M. M. iš ieškovo A. M. 400 Eur išlaidų advokato...