Byla e2-1025-433/2019
Dėl daikto valdymo pažeidimų

1Vilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. kovo mėn. 15 d.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei A. F., atsakovui R. K., atsakovo 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui S. Ž.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Turto projektas“ ieškinį atsakovams 39-jai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, R. K., D. S., S. B. dėl daikto valdymo pažeidimų

Nustatė

4Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad UAB „Turto projektas“ (toliau – Ieškovas) 2016 m. lapkričio 18 d. mainų sutartimi nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Žemės sklypo nuosavybės dokumentuose jokių įrašų apie žemės sklype esančius ir įregistruotus nekilnojamojo turto objektus nėra, taip pat nėra nustatytos ir registruotos jokios trečiųjų asmenų daiktinės teisės į minėtą žemės sklypą. Nežiūrint į tai, ieškovui priklausančiame žemės sklype stovi 18 laikinų metalinių garažų, kurie pagal 39-sios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Karoliniškės“ (toliau – Bendrijos) duomenis nuosavybės teise priklauso atsakovams arba nenustatytiems asmenims. Atsakovai 39-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Karoliniškės“, ir jos nariai R. K. (garažų Nr. ( - ) savininkas), D. S. (garažo Nr. ( - ) savininkas), S. B. (garažo Nr. ( - ) savininkas) (toliau – Atsakovai), nei su ieškovu UAB „Turto projektas“, nei su buvusiais žemės sklypo savininkais nėra ir nebuvo sudarę sklypo nuomos ar kitokio pobūdžio sutarties, suteikiančios atsakovams teisę teisėtai naudotis žemės sklypu. Dar 8 garažai (Nr. ( - )) stovi ant ieškovo žemės sklypo ir kurių savininkai ieškovui nėra žinomi, tikslių duomenų apie savininkus Bendrija taip pat pateikti negali. Ieškovas nurodo, kad visi išvardinti atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai naudojasi UAB „Turto projektas“ priklausančiu žemės sklypu bei tuo pažeidžia teisėto žemės sklypo savininko – ieškovo interesus ir teises pilna apimtimi disponuoti ir naudotis minėtu žemės sklypu. Visiems atsakovams priklausantys metaliniai garažai yra laikini statiniai, kuriems nereikalinga teisinė registracija. Todėl Ieškovas UAB „Turto projektas“ prašo atlaisvinti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įpareigojant atsakovus jiems priklausantį garažą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išsikelti (iškelti, demontuoti) metalinius garažus ir po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan. (jeigu tokie yra), ir iškėlus laikinus metalinius garažus bei kitus statinius, sutvarkyti po jais esančią teritoriją.

5Įpareigoti atsakovą 39-ją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Karoliniškės“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti nenustatytiems asmenims priklausančius metalinius garažus (jeigu tokie yra), esančius ieškovo UAB „Turto projektas“ žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), išardyti po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir sutvarkyti po iškeltais objektais esančią ieškovui UAB „Turto projektas“ priklausančią teritoriją. Atsakovams per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovui teisę pačiam atlikti veiksmus, t. y. (nukelti, demontuoti) iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo metalinius garažus ir po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan. (jeigu tokios yra), ir sutvarkyti po jais esančią teritoriją, visas turėtas išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo išieškant ir atsakovų. Ieškovas UAB „Turto projektas“ nurodo, kad LR CK 4.37 str. yra įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Nagrinėjamu atveju pareikštus ieškovo reikalavimus siekiant apginti žemės sklypo savininko teises įpareigojant iškelti ieškovui priklausančiame žemės sklype esančius statinius – metalinius garažus ieškovas UAB „Turto projektas“ vertina kaip negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.). Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus Su ieškiniu pateiktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Turto projektas“, 2016 m. lapkričio 18 d. mainų sutartimi nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 0,5240 ha., žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas ( - ). Todėl ieškovo UAB „Turto projektas“ nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą yra nenuginčijama. Ieškovas UAB „Turto projektas“ nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovai buvo nuomoję ieškovui priklausančią žemę iš ankstesnių savininkų, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai ar Bendrija moka žemės nuomos mokestį už ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį (CPK 178 str.). Pagal LR CK 6.559 str., žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Iš ieškovo pateikto UAB „Turto projektas“ VĮ Nekilnojamojo turto išrašo duomenų matyti, kad nėra viešame registre įregistruotų juridinių faktų apie ieškovui priklausančio žemės sklypo nuomą atsakovams, todėl konstatuotina, kad ieškovas UAB „Turto projektas“, kaip žemės sklypo savininkas, yra vienintelis teisėtas jam priklausančio žemės sklypo valdytojas ir naudotojas. Iš ieškovo pateiktų įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad UAB „Turto projektas“ priklausančiame žemės sklype, atsakovų metaliniai garažai stovi neturint tam jokio teisinio pagrindo. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Remiantis CPK 45 str. 1, 3 d. nuostatomis, ieškovas taip pat turi teisę pasirinkti konkretų (konkrečius) atsakovą (atsakovus), kuriam (kuriems) reiškiami ieškinio reikalavimai. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimai dėl konkrečių metalinių garažų iškeldinimo turi būti reiškiami šių garažų savininkams – Bendrijos nariams UAB „Turto projektas“, atkreipia teismo dėmesį į tai, kad kadangi ieškovui garažų savininkai yra žinomi tik iš pačios Bendrijos pateiktų duomenų, duomenys apie savininkus gali būti netikslūs (pvz. gali būti pasikeitęs garažo savininkas, tačiau Bendrijos apskaitoje tai nebuvo atžymėta), todėl ieškovas pareiškė ieškinį tik jam žinomiems savininkams, o dėl garažų, kurių savininkai nėra žinoma ir nustatyti - nukėlimo reikalavimą reiškia atsakovui Bendrijai. Tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017 (2017 m. sausio 16 d. nutartis), kurioje buvo išspręstas analogiškas ginčas tarp ieškovo UAB ,,Merko būstas“ ir atsakovų – laikinų garažų savininkų bei 4-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos dėl daikto valdymo pažeidimo, ir teismas įpareigojo atsakovą 4-ąją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti bendram naudojimui skirtus statinius (tvorą ir kitus bendro naudojimo statinius), iškelti priklausančius nenustatytiems asmenims metalinius garažus. Be to, ieškovas UAB „Turto projektas“ nurodo, kad atsakovai ne kartą buvo įspėti paskelbiant skelbimų lentoje apie reikalavimą iš ieškovui UAB „Turto projektas“ priklausančio žemės sklypo iškelti jiems priklausančius metalinius garažus, taip pat UAB „Turto projektas“ visiems atsakovams buvo išsiuntęs panešimus dėl susirinkimo registruota pašto siunta, ieškovas norėjo susitarti su atsakovais, kad šie savo laikinus garažus nuo ieškovo žemės nukeltų, tačiau nei vienas atsakovas į susitikimą neatvyko. Tai yra atsakovai ieškovo nuosavybės teisės pažeidimų nepašalino. Duomenų apie tai, kad atsakovai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekiant įvykdyti ieškovo reikalavimą. Pažymi, kad ieškovas UAB „Turto projektas“ jau kreipėsi į teismą šiuo klausimu ir teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3093-807/2018, tačiau ieškovui nepašalinus trūkumų – ieškinys paliktas nenagrinėtu. Per bylos nagrinėjimo laikotarpį didžioji dalis garažų savininkų garažus nusikėlė ir jokių pretenzijų ieškovui neturėjo. Šiuo metu liko keliolika garažų, kurių savininkai nėra tiksliai žinomi, tikslių duomenų ir Bendrija pateikti negali, nes už garažus Bendrijai nėra mokami mokesčiai nuo 2 m. iki 10 m. ir daugiau, todėl tikėtina, kad garažai neturi savininkų. Taigi akivaizdu, kad ieškovas UAB „Turto projektas“ yra teisėtas 0,5240 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), savininkas ir turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemės sklypą bei juo disponuoti, o kitų asmenų pasyvi pareiga yra susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai turi kokią nors daiktinę teisę naudotis ieškovui priklausančiame žemės sklype jiems priklausančiais metaliniais garažais, neturi, ir nei Bendrija, nei atsakovai ieškovui UAB „Turto projektas“ nėra pateikę. Taigi, atsakovų naudojimasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nenukeliant ir nedemontuojant laikinų metalinių garažų, pripažįstamas neteisėtu ir tai laikytina ieškovo (žemės sklypo savininko) teisių pažeidimu. Ieškovas, teismui nurodo, kad šiai dienai jis neturi galimybės disponuoti nuosavybe, todėl jis turi teisę reikalauti, kad atsakovai savo lėšomis nukeltų (demontuotų) nurodytus metalinius garažus bei po jais žemėje esančius rūsius, apžvalgos duobes (jeigu tokie yra) iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (CK 4.98 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 4.93 str. ir 4.96 str. nuostatomis, ieškovo UAB „Turto projektas“ nuomone, reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti patenkintas pilna apimtimi. Ieškovo nuomone, 1 (vieno) mėnesio terminas minėtiems darbams atlikti yra pakankamai protingas ir nepažeidžia protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.). Prašo atlaisvinti UAB „Turto projektas“, įmonės kodas 303436511, nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), įpareigojant atsakovus R. K. (garažų Nr. ( - ) savininkas), D. S. (garažo Nr. ( - ) savininkas), S. B. (garažo Nr. ( - ) savininkas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išsikelti (iškelti, demontuoti) metalinius garažus ir po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan. (jeigu tokie yra), ir išsikėlus sutvarkyti po jais esančią teritoriją; įpareigoti atsakovą 39-ąją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Karoliniškės“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti nenustatytiems asmenims priklausančius metalinius garažus Nr. ( - ), esančius ieškovo UAB „Turto projektas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), išardyti po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan. (jeigu tokie yra) ir sutvarkyti po iškeltais objektais esančią ieškovui UAB „Turto projektas“ priklausančią teritoriją; atsakovams per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovui teisę pačiam atlikti veiksmus, t. y. (nukelti, demontuoti) iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo metalinius garažus ir po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan., ir sutvarkyti po jais esančią teritoriją, o visas turėtas išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo išieškant iš atsakovų; priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovas R. K. pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad jam priklausančius metalinius garažus Nr. ( - ), esančius Bendrijos eksploatuojamoje metalinių garažų aikštelėje adresu ( - ), įsigijo dar 2006 ir 2010 metais: garažas Nr. ( - ) buvo įsigytas 2006-09-20, o garažas Nr. ( - ) buvo įsigytas 201006-27. Garažų įsigijimo metu (tiek įsigyjant garažą Nr. ( - ), tiek įsigyjant garažą Nr. ( - )) jam nebuvo žinoma apie tai, kad tretieji asmenys turi kokias nors teises į žemės sklypą, ant kurio stovi jo įsigyjami garažai, taip pat jam nebuvo žinoma, kad tretieji asmenys būtų pareiškę kokias nors pretenzijas ar reikalavimus į žemės sklypą, ant kurio stovi jo įsigyti garažai, ar kad atitinkama valstybinės valdžios ar vietos savivaldos institucija yra pradėjusi procedūras dėl metalinių garažų nukėlimo. Jei jam būtų buvę žinoma apie kokias nors trečiųjų asmenų esamas ar būsimas pretenzijas ar reikalavimus į žemės sklypą, ant kurio stovi jo ketinami įsigyti metaliniai garažai, arba kad yra pradėtos ir vykdomos teisės aktuose nustatytos procedūros dėl garažų nukėlimo, jis šių garažų net nebūtų įsigijęs. Mano, kad jis, įsigydamas garažus ( - ), veikė sąžiningai ir apdairiai, o įsigydamas minėtus garažus, nepažeidė jokių trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Rengiant atsiliepimą į ieškinį kitoje civilinėje byloje, jam tapo žinoma, kad dar 2003 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 01-2265 buvo atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą (0,3200 ha ploto sklype prie ( - ) ir 0,5240 ha ploto žemės sklype prie ( - )) pilietei R. G. ir suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ) (toliau - Žemės sklypas). Vėliau, t. y. 2010-09-20 Žemės sklypas paveldėjimo teisės pagrindu (išdavus paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą) atiteko buvusios Žemės sklypo savininkės paveldėtojams, o vėliau jau ieškovas 2016-11-18 Mainų sutarties Nr. 1-1736 pagrindu įsigijo Žemės sklypą. Pažymi, kad ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė dokumento (Mainų sutarties Nr. 1-1736), kurio pagrindu buvo padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre. Labai tikėtina, kad minėtoje Mainų sutartyje jau yra užfiksuota, kad perleidžiamas Žemės sklypas yra užstatytas metaliniais garažais, kurių užstatymo teisė ir garažų savininkų teisė naudotis Žemės sklypu atsirado dar iki Žemės sklypo suformavimo, o Mainų sutarties pagrindu tapo žinoma ir ieškovui kaip naujajam Žemės sklypo savininkui. Ieškovas, kaip savo reikalavimų pagrindimą, kartu su ieškiniu pateikė nekilnojamojo turto registro išrašą ir Žemės sklypo planą kartu su koordinačių žemėlapiu. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinyje nurodyti jam ir kitiems atsakovams priklausantys metaliniai garažai stovi būtent ieškovui priklausančiame Žemės sklype (pateiktame Žemės sklypo plane nei jam, nei kitiems atsakovams priklausantys garažai nėra pažymėti ar kaip nors kitaip identifikuoti). Be to, ieškovo reiškiami reikalavimai ir juos tariamai pagrindžiantys įrodymai yra prieštaringi, t. y. ieškovas reikalauja pašalinti (demontuoti) iš viso 18 garažų, tačiau paties ieškovo pateiktame Žemės sklypo plane nurodyta (pavaizduota) 40 garažų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje labai svarbu nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ji, kitus atsakovus ir ieškovą, taip pat kaip atsirado ir keitėsi šių santykių pobūdis nuo garažų pastatymo iki ieškinio reikalavimų šioje civilinėje byloje pareiškimo. Susiformavusių ir šiuo metu egzistuojančių teisinių santykių tinkamas kvalifikavimas turi esminę reikšmę vertinant ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jam ir kitiems atsakovams priklausantys metaliniai garažai buvo pastatyti prieš daugiau kaip 4 dešimtmečius, kai Vilniaus miesto Spalio rajono darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto (to laikmečio institucija, savo esme atitinkanti šiuo metu veikiančių vietos savivaldos institucijų veiklos modelį) 1975 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 19 buvo leista pastatyti standartinius metalinius garažus aikštelėje ( - ) Minėtas dokumentas vėliau buvo pildomas, suteikiant teisę pasistatyti metalinius garažus ir kitiems asmenims. Po to metaliniai garažai ir teisė naudotis po jais esančiais žemės sklypais buvo perleisti ar kitais teisėtais būdais buvo perduoti kitiems asmenims, dabartiniams garažų savininkams (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, paveldėjimo ir kiti pagrindai). Tai reiškia, jog visi metaliniai garažai, esantys Bendrijos eksploatuojamoje metalinių garažų aikštelėje ir priklausantys atsakovui, kitiems atsakovams ir kitiems Bendrijos nariams (taip pat ir tiems, kurie nėra patraukti atsakovais šioje civilinėje byloje), buvo pastatyti ir eksploatuojami teisėtai. Kitaip ir negalėtų būti, nes neįmanoma daugiau kaip 1500 metalinių garažų, kuriuos eksploatuoja Bendrija, pastatyti neteisėtai, o net jei jie ir būtų pastatyti neteisėtai - tikėtis, kad neteisėtai pastatyti statiniai išstovėtų jų pastatymo vietoje daugiau kaip 4 dešimtmečius. Iš to daro išvadą, kad tiek jis, tiek kiti atsakovai turėjo teisę naudotis žemės sklypu metaliniams garažams pastatyti ir eksploatuoti tol, kol ši teisė nepasibaigė. Teisė naudotis Žemės sklypu ir kitais Bendrijos naudojamais žemės sklypais metaliniams garažams eksploatuoti kildinama iš susiklosčiusių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių. Šių išvadų priėjo tiek bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjęs civilinę bylą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo, tiek ir administraciniai teismai, sprendę, ar teisės aktai, kuriais buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms, atitinka konstitucinius lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitiems principams ir imperatyvams. Visose aukščiau išvardintose ir kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami civiliniai ginčai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, buvo konstatuota, kad tarp vietos savivaldos institucijų, kurios administruoja valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą, ir metalinių garažų bendrijų yra susiklostę faktiniai žemės nuomos santykiai. Šios teismų išvados yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nėra nuginčytos. Konstatuotina, kad ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrįsta daryti išvadą, jog visi Bendrijos eksploatuojamoje metalinių garažų aikštelėje esantys garažai buvo pastatyti ir stovi teisėtai būtent susiklosčiusių faktinių žemės nuomos teisinių santykių pagrindu. Pripažinus, kad atsakovams priklausantys garažai buvo pastatyti ir eksploatuojami teisėtai, turi būti nustatyta, ar tolimesnis naudojimasis Žemės sklypu yra teisėtas pasikeitus Žemės sklypo savininkui (t. y. atkūrus nuosavybės teisės į Žemės sklypą natūra). Jokių duomenų byloje apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, prieš atkurdama nuosavybės teises į Žemės sklypą, būtų ėmusis veiksmų Žemės sklypui atlaisvinti (t. y. atsakovams priklausantiems garažams iškeldinti), byloje nėra, Jam apie tai irgi nėra žinoma. Taip pat ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovų teisė naudotis Žemės sklypu būtų atimta, sustabdyta ar pasibaigusi. Priešingai, ieškovo pateiktame NT registro istorijos išraše labai aiškiai užfiksuota, kad iš bendro 0,5240 ha Žemės sklypo ploto 0,20 ha plotas yra užstatytas (NT registro išrašo 2.1 p.). Tai reiškia, kad atmestinas ieškovo teiginys, jog „<...> Atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiu žemės sklypu <...>“ - nors atskirai kiekvieno iš atsakovų naudojimosi teisė NT registre ir nėra įregistruota, tačiau pats sklypo užstatymo faktas NT registre yra užfiksuotas, o tol, kol naudojimosi ieškovui priklausančiu Žemės sklypu teisė nėra pasibaigusi ar panaikinta, tol nėra pagrindo naudojimąsi Žemės sklypu pripažinti neteisėtu. Tai reiškia, kad net ir atkūrus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, anksčiau susiformavę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (taigi ir teisė bei teisinis pagrindas toliau eksploatuoti garažus, esančius Žemės sklype) išliko, tik buvusio nuomotojo (valstybės) teisės perėjo kitam savininkui. Civilinis kodeksas suteikia teisę savininkui įgyvendinti savo, kaip savininko teises, įskaitant ir savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Nors nuosavybės teisė pilietei R. G. buvo atkurta dar 2003 m. gruodžio 5 d., tačiau nei ji, nei jos teisių perėmėjai (paveldėtojai) per visą tą laiką, kurį jiems priklausė Žemės sklypas (t. y. beveik 13 metų), nesikreipė nei į Bendriją, nei į garažų savininkus, nei į kompetentingą teismą su reikalavimu nukelti metalinius garažus. Vadinasi, CK 1.71 str. pagrindu (konkliudentinais veiksmais) ankstesni Žemės sklypo savininkai patvirtino, kad situacija, kai metaliniai garažai toliau eksploatuojami susiformavusių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių pagrindu, atitinka jų interesus ir (arba) jie neprieštarauja susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Pažymi, kad tiek jis, tiek Bendrija, tiek ir kiti atsakovai visą laikotarpį, kurį jie naudojosi metaliniais garažais ir Žemės sklypu, buvo sąžiningi, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tretieji asmenys turi ar gali turėti reikalavimo teises į Žemės sklypą. Taip pat, kaip jau minėta, nei jis, nei Bendrija, nei kiti atsakovai nežinojo, kad trečiajam asmeniui atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodant Žemės sklypą natūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003-10-29 iki 2004-04-10) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje <...>. Kaip jau minėta, jau nuo 1975 m. Žemės sklypas buvo užstatytas metaliniais garažais, Bendrijos įrengtais inžineriniais statiniais (teritorijos apšvietimo įrenginiai, elektros energijos tiekimo linijos ir kt.), dėl to nuosavybės teisės į Žemės sklypą natūra iš viso negalėjo būti atkurtos. Analogiškai, pagal minėto įstatymo Nr. VIII-359 12 straipsnio 3 punktą, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu žemės sklypu; <...>. Įstatymas nenustatė, kad minėtas teisinis reguliavimas ar atvejai, kada nuosavybės teisė į žemės sklypą natūra neatkuriama, būtų netaikomas laikinų statinių (kokiais yra laikytini metaliniai garažai) atžvilgiu, dėl to nurodytas teisinis reguliavimas turėjo būti taikomas ir sprendžiant dėl galimybių atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą. Be to, vadovaujantis visuotinai pripažintu asmenų teisės į teisminę gynybą principu, valdžios institucijų veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teismui, o nei jam, nei kitiems atsakovams neturint duomenų apie tai, kad dar 2003 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtu sprendimu Nr. 01-2265 nusprendus atkurti nuosavybės teisę į Žemės sklypą, buvo atimta galimybė skųsti priimtą sprendimą teismui, tam turint pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą. Tai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atėmus galimybę didelei asmenų grupei pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, buvo pažeistos ne tik jo ir kitų atsakovų teisės ir teisėti interesai, bet ir viešasis interesas užtikrinti asmenims jų teisių ir interesų teisminės gynybos prieinamumą. Įsigydamas metaliniais garažais užstatytą Žemės sklypą, jis suprato arba turėjo suprasti, kad Žemės sklype esantys metaliniai garažai (nors ir nebūdami individualiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau esant užfiksuotam juridiniam faktui apie Žemės sklypo dalies užstatymą) gali būti nukelti (demontuoti) tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atitinkamų veiksmų ieškovas ir ėmėsi pareikšdamas ieškinį. Tačiau, kaip jau minėta, konstatuoti ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą vadovaujantis vien tik ieškovo nuosavybės teise į Žemės sklypą reikštų priimti neišsamų ir nemotyvuotą sprendimą, pažeidžiantį, be kita ko, dispozityvumo ir proceso šalių rungimosi principus ir teismo pareigą išnagrinėti visus bylai svarbius įrodymus. Šioje civilinėje byloje turėtų būti konstatuota, kad žemės nuomos teisiniai santykiai, atsiradę dar iki ieškovui įgyjant nuosavybės teisę į Žemės sklypą, tebesitęsia ir nėra pasibaigę, o metaliniai garažai Žemės sklype yra pastatyti ir stovi teisėtai, todėl nei jis, nei kiti atsakovai ieškovo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, taigi ir tenkinti Ieškinyje pareikštą reikalavimą nukelti jam ir kitiems atsakovams priklausančius metalinius garažus nėra teisinio pagrindo. Jei teismas vis dėlto manytų, kad šiame atsiliepime išdėstyti atsikirtimai dėl reikalavimo nukelti metalinius garažus yra nepagrįsti ir jam bei kitiems atsakovams priklausantys metaliniai garažai turi būti nukelti, norėtų pažymėti, kad jam įsigijus garažą Nr. ( - ), įsigijimą patvirtinančiame dokumente nurodyta, jog sprendimas dėl metalinio garažo likvidavimo įsigalios ne anksčiau kaip po pusės metų nuo jo priėmimo dienos. Analogiškas pusės metų terminas būdavo nustatomas ir tais atvejais, kai įsakymą dėl metalinio garažo laikinos vietos išduodavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į poreikį užtikrinti jo ir kitų atsakovų teisėtus lūkesčius, laikytina, kad reikalingas ne trumpesnis nei 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikalaujamiems garažų nukėlimo (demontavimo) darbams atlikti. Be to, ir pagal teismų praktiką įpareigojimo nukelti metalinius garažus įvykdymo terminas yra 6 mėnesiai. Ieškovo reikalavimas nukelti (demontuoti) metalinius garažus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali tapti neįgyvendinamas ypač tuo atveju, jei teismo sprendimas įsiteisėtų žiemą, kada statybos (statinių demontavimo) darbai arba iš viso neatliekami, arba jų vykdymas pasunkėja iš esmės, ypač turint omenyje tai, kad jam ir dar vienam atsakovui priklauso po du garažus. Be to, jei teismas vis dėlto manytų, kad šiame atsiliepime aukščiau išdėstyti jo atsikirtimai yra nepagrįsti ir jam bei kitiems atsakovams priklausantys metaliniai garažai turi būti nukelti, jis norėtų papildomai pasisakyti dėl ieškovo reikalavimo atsakovams iškelti (demontuoti) po metaliniais garažais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan. (jeigu tokie yra), o Atsakovams per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos to nepadarius, suteikti Ieškovui teisę pačiam atlikti veiksmus, t. y. (nukelti, demontuoti) iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo po metaliniais garažais esančius rūsius, apžvalgos duobes ir pan., o visas turėtas išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo išieškant iš atsakovų. Atsakovas nurodo, kad jam priklauso tik metaliniai garažai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), o nuosavybės teisės į po garažais esančius rūsius (duobes) jis nėra įgijęs ir minėti objektai jam nepriklauso. Jis negali būti atsakingas arba įgyti papildomų pareigų už objektus, kurie jam nepriklauso, dėl to minėti ieškovo reikalavimai jo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovas pažymi, Kad ieškovo reikalavimas įpareigoti bendriją iškelti garažus, kurių savininkai nėra žinomi neturi teisinio pagrindo. Bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl vadovaujantis CK 2.50 str., juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Bendrija nėra ieškovo nurodytų 7 garažų (Nr. ( - )) savininkas, taigi ir reikalavimas nukelti minėtus garažus Bendrijai negali būti reiškiamas ir teismo pripažįstamas pagrįstu. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginį, neva 7 nurodyti garažai priklauso nenustatytiems asmenims. Jei ieškovas turi pakankamai įrodymų, kad minėtų 7 garažų paskutiniai žinomi savininkai yra, pvz., mirę ar paskelbti nežinia kur esančiais, o duomenų apie turto paveldėtojus nėra, tokiu atveju turėtų būti pradėta turto (garažų) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse. Ieškovui pateikus įrodymus, kad garažų Nr. ( - ) paskutiniai žinomi savininkai yra mirę arba paskelbti nežinia kur esančiais, bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CPK 163 str. 1 d., bylą turėtų sustabdyti, o paaiškėjus naujiems ieškovo nurodytų 7 garažų savininkams, Bendrija, kaip netinkamas ieškovas, turėtų būti keičiama tinkamu ieškovu CPK 45 str. 1 d. nustatyta tvarka. Ieškovui nesutikus, kad Bendrija, kaip netinkamas atsakovas, būtų pakeista tinkamu atsakovu (CPK 45 str. 3 d.), ieškinys Bendrijos atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas nepagrindė reiškiamo reikalavimo leisti jam iškelti garažus, sutvarkyti teritoriją, reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų, t. y. nepateikė galimų išlaidų apskaičiavimo (sąmatos), dėl to šia apimtimi ieškinys laikytinas nepagrįstu ir todėl paliktinas nenagrinėtinu.

7Atsakovai 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, D. S., S. B. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus.

9Atsakovo 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos “Karoliniškės“ atstovas teismo posėdžio metu prašė reikalavimus, pareikštus bendrijos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad garažų Nr. ( - ) savininkai yra žinomi. Bendrovė negali būti atsakovu byloje, nes metaliniai garažai nėra bendrovės nuosavybė.

10Atsakovas R. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m,. sausio 23 sprendimu Nr. 19 „Dėl leidimo pastatyti standartinius metalinius garažus aikštelėje ( - )“ gyventojams, numatytiems šio sprendimo priedėlyje buvo leista pastatyti standartinius metalinius garažus ( - ) aikštelėje. 1998-05-15 Vilniaus miesto savivaldybės Rejestro tarnyboje buvo įregistruota 39-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, reorganizuota iš metalinių garažų aikštelės „Karoliniškės“. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 01-2265 buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pilietei R. G., tame tarpe ir į 0,5240 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Būtent šiame sklype pastatyti 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių metaliniai garažai, tame tarpe ir atsakovams D. S., S. B. bei R. K. priklausantys garažai. Ieškovas UAB „Turto projektas“ 2016-11-18 Mainų sutarties Nr. 1-1736 pagrindu įsigijo nuosavybės teises į minėtą 0,5240 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ).

13Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

14Aukščiau minėta, kad 2016-11-18 Mainų sutarties Nr. 1-1736 pagrindu įsigijo nuosavybės teises į minėtą 0,5240 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). ieškovas UAB „Turto projektas“ įgijo 2016-11-18 Mainų sutarties Nr. 1-1736 pagrindu. Ieškovas yra teisėtas šio žemės sklypo savininkas ir turi savo nuožiūra valdyti, naudoti žemės sklypą bei juo disponuoti, nes ieškovo nuosavybės teisės nenuginčytos. LR CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Iš to darytina išvada, kad metalinių garažų savininkai, pasistatę metalinius garažus ieškovui priklausančiame žemė sklype pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo savininko teises, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovai D. S., S. B., R. K. savo lėšomis nukeltų (demontuotų) metalinius garažus, iškelti po garažais esančius rūsius, apžvalgos duobes iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo. Atsakovams D. S., S. B. bei R. K. nustatytinas 2 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos aukščiau minėtiems veiksmams atlikti.

15Ieškovas nurodo, kad garažų Nr. ( - ) savininkai ieškovui nėra žinomi, todėl šiuos garažus nukelti privalo atsakovas 39-oji laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Su tokia ieškovo pozicija negalima sutikti. Pažymėtina, kad Bendrijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad aukščiau nurodytų garažų savininkai yra žinomi.

16Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad metaliniai garažai nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, tiek bendrijos nariams, tiek jai nepriklausantiems asmenims, tai nėra bendrijai priklausantis turtas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (steigiant laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, taip pat valdant ir naudojant bendrijos nariams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, turi būti vadovaujamasi Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 34 straipsnis (2000 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija), bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti jos narių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą bendrija privalo saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Teisės aktai nesuteikia Bendrijai teisės disponuoti jos nariams nuosavybės teisėmis priklausančiais metaliniais garažais, jais naudotis ir (arba) juos valdyti, taip pat nesuteikia Bendrijai teisių (įgaliojimų) atstovauti jos nariams. Taigi, garažus eksploatuoja, jais naudojasi ne Bendrija, o jos nariai, taip pat jai nepriklausantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017). Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovo 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atžvilgiu atmestinas.

17Atmestini atsakovo R. K. argumentai, kad 39-oji laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija naudojasi ginčo sklypu remiantis valstybinės žemės nuomos sutartimi ir ši sutartis galioja iki šiol. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis būtų sudaryta, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų įregistruota viešame registre. Kaip minėta aukščiau, ginčo sklypas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 01-2265 buvo gražintas buvusiam savininkui - R. G., vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, o šio asmens turto paveldėtojai perleido žemės sklypą ieškovui. Tai reiškia, kad valstybė neteko nuosavybės teisės į ginčo sklypą nuo 2003-12-05, todėl valstybinės žemės sklypo nuomos santykiai nutrūko. Iš to darytina išvadą, kad pasikeitus ginčo žemės sklypo savininkui, žemės nuomos sutartis naujiems žemės savininkams negalioja (CK 6.559 str.). Nors atsakovas R. K. nurodo, kad ginčo žemės sklypas neteisėta gražintas buvusiems savininkams, tačiau tokie atsakovo argumentai atmestini, nes sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra nuginčytas.

18Taip pat atmestinas atsakovo R. K. argumentas, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jam nuosavybės teise priklausantys garažai pastatyti ginčo žemės sklype. Pats atsakovas atsiliepime nurodo, kad įsigijo jam priklausančius metalinius garažus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ),kurie yra 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos aikštelėje. Be to, ir bendrijos atstovas patvirtino, kad atsakovui priklausantys garažai pastatyti ginčo žemės sklype.

19Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis – 37,50 Eur priteistina iš atsakovų R. K., D. S., S. B. lygiomis dalimis.

21Valstybė patyrė 46,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį patenkinus iš dalies, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo (23,43 Eur) ir lygiomis dalimis iš atsakovų R. K., D. S., S. B. (23,43 Eur).

22Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškinį patenkinti iš dalies.

25Įpareigoti atsakovus – garažų savininkus R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (garažų Nr. ( - ), Nr. ( - )), D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (garažo Nr. ( - )), S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (garažo Nr. ( - )) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti savo lėšomis jiems priklausančius nurodytus metalinius garažus iš ieškovui UAB „Turto projektas“, juridinio asmens kodas 303436511, priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

26Įpareigoti atsakovus – garažų savininkus R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (garažų Nr. ( - ), Nr. ( - )), D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (garažo Nr. ( - )), S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (garažo Nr. ( - )) per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti sklypo, naudojamo kiekvieno iš atsakovų, kuriame stovi jiems priklausantys garažai, dalį – išmontuoti po garažais esančias konstrukcijas (jeigu tokios yra) ir jas pašalinti bei sutvarkyti po garažais esančią teritoriją.

27Nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarką – atsakovams R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sprendime nustatyta tvarka neįvykdžius teismo sprendimo per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti jiems priklausančius metalinius garažus, leisti nukelti metalinius garažus ieškovui UAB „Turto projektas“, juridinio asmens kodas 30343651, visas turėtas išlaidas dėl garažų iškėlimo išieškant iš atsakovų.

28Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

29Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,43 Eur (dvidešimt trys eurai 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

30Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S., gim. 1981-11-26, S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Turto projektas“, juridinio asmens kodas 303436511, 37,50 Eur (trisdešimt septyni eurai 50 ct) žyminį mokestį.

31Priteisti iš ieškovo UAB „Turto projektas“, juridinio asmens kodas 303436511, valstybei 23,43 Eur (dvidešimt trys eurai 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

32Išlaidos, priteistos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

33Išaiškinti ieškovui ir atsakovams, kad valstybės naudai priteistų sumų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

34Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. kovo mėn. 15 d.... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 4. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad UAB „Turto projektas“ (toliau –... 5. Įpareigoti atsakovą 39-ją laikinų metalinių garažų statybos ir... 6. Atsakovas R. K. pateiktame atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareikštu... 7. Atsakovai 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo... 8. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 9. Atsakovo 39-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo... 10. Atsakovas R. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti.... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus... 13. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo... 14. Aukščiau minėta, kad 2016-11-18 Mainų sutarties Nr. 1-1736 pagrindu... 15. Ieškovas nurodo, kad garažų Nr. ( - ) savininkai ieškovui nėra žinomi,... 16. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad metaliniai garažai... 17. Atmestini atsakovo R. K. argumentai, kad 39-oji laikinųjų metalinių garažų... 18. Taip pat atmestinas atsakovo R. K. argumentas, kad ieškovas neįrodė... 19. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas... 20. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies... 21. Valstybė patyrė 46,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 22. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 24. ieškinį patenkinti iš dalies.... 25. Įpareigoti atsakovus – garažų savininkus R. K., a. k. (duomenys... 26. Įpareigoti atsakovus – garažų savininkus R. K., a. k. (duomenys... 27. Nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarką – atsakovams R. K., a. k.... 28. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 29. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D.... 30. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D.... 31. Priteisti iš ieškovo UAB „Turto projektas“, juridinio asmens kodas... 32. Išlaidos, priteistos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos... 33. Išaiškinti ieškovui ir atsakovams, kad valstybės naudai priteistų sumų... 34. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...