Byla 2A-555-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. K., atsakovo atstovei A. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltijos Bretlingis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo UAB „Baltijos Bretlingis“ ieškinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančiam per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Baltijos Bretlingis“ 2010-02-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš atsakovo 12 162,90 Lt draudimo išmoką, 689,79 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-09-01 Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 (toliau ir Taisyklės) pagrindu pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimą (polisą) GAC Nr. 0259/08, kuriuo atsakovas apdraudė ieškovą nuo pirkėjų nemokumo arba finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 proc. pirkėjo neapmokėtos skolos. 2007-09-14 atsakovas, įvertinęs draudimo riziką, patvirtino ieškovo pirkėjui R. P. individualiai įmonei „Mintis“ 15 000 Lt draudimo apsaugą (kredito limitą). Gavęs draudimo apsaugą, ieškovas pardavė prekes skolininkui, pagal 2005-03-31 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 04-001, ieškovo parduodamas prekes pirkėjas priėmė, tačiau neapmokėjo 2008-04-17 - 2008-05-22 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurias turėjo apmokėti per 45 dienas nuo sąskaitos-faktūros pateikimo dienos, ir iki šiol yra skolingas 13 514,34 Lt. Ieškovas, pastebėjęs pirkėjo atsiskaitymų vėlavimo faktą, 2008-05-29 pranešimu apie uždelstą skolą per 120 dienų informavo atsakovą pagal Taisyklių 2.3. iii p., pateikė atsakovui dalį skolą patvirtinančių dokumentų: 2005-03-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04-001, 2008-03-06 - 2008-04-10 išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas 2008-09-22 raštu Nr. 01-527 bei 2009-01-15 raštu Nr. 01-008 paprašė išmokėti jam priklausančią draudimo išmoką, tačiau atsakovas 2009-01-19 įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, tyrimo aktu Nr. 10837/GAC/0259/07 pripažino 13 514,34 Lt nuostolį nedraustu ir 2009-01-19 sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. 50-01/414 atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl to, kad PVM sąskaitos–faktūros nurodytos pranešime apie uždelstą skolą yra apmokėtos, pranešimo apie uždelstą skolą pagal PVM sąskaitas-faktūras, nurodytas prašyme išmokai gauti, draudėjas nepateikė, todėl pagal Taisyklių 1.2.3 iv p. 13 514,34 Lt nuostolį laikė nedraustu. 2009-02-11 jis siuntė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė nesutikimą su draudiko sprendimu bei reikalavo dar kartą persvarstyti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. 2009-02-21 atsakovas atsakyme į ieškovo pretenziją nurodė, jog suma apskaičiuota kaip skirtumas tarp 16 203,07 Lt ir 7 254,60 Lt pagrįstai draudiko galėjo būti palaikyta draudėjo apskaičiuotomis netesybomis. Pranešimo terminas nebuvo pasibaigęs ir atsakovas galėjo informuoti ieškovą, kad apie uždelstą skolą buvo pranešta netinkamai. Atsakovas neprašė patikslinti pranešimo apie uždelstą skolą. Pirkėjas visą laiką neginčijo skolos, 2008-08-20 tarp ieškovo ir pirkėjo buvo pasirašytas skolos suderinimo aktas, taigi visų sąskaitų-faktūrų nepateikimas negalėjo sukelti neigiamų pasekmių atsakovui. Atsakovas nesusisiekęs su ieškovu nusprendė skirtumą tarp praneštos sumos bei pateiktų sąskaitų-faktūrų sumos laikyti netesybomis. Atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą apie uždelstą skolą, turėjo ne savo nuožiūra nuspręsti, jog skirtumas yra apskaičiuotos netesybos, o kreiptis į ieškovą ir išaiškinti, kuri suma yra uždelstos skolos suma, arba nurodyti ieškovui, kad pateiktų tinkamą pranešimą apie uždelstą skolą, t. y. pateiktų visas PVM sąskaitas-faktūras, arba turėjo informuoti ieškovą, kad reikia atskiro pranešimo apie uždelstą skolą dėl nepateiktų sąskaitų-faktūrų. Atsakovas turėjo iš karto ieškovui pranešti, kad trūksta pranešimo apie uždelstas skolas dėl minėtų PVM sąskaitų-faktūrų, o ne vilkinti tyrimą, prašyti ieškovo papildomos informacijos, ketinant priimti neigiamą sprendimą dėl pranešimo nepateikimo fakto. Net jeigu pranešimas apie uždelstą skolą būtų pateiktas pavėluotai arba netgi nepateiktas, tai būtų pagrindas atsakovui mažinti draudimo išmoką, jeigu įrodytų, kad pavėluoto pranešimo pateikimo faktas buvo priežastis didesnei išmokai išmokėti arba sutrukdė atgauti skolą iš skolininko. Atsakovas, remdamasis Taisyklių 9.3. p., kuriame numatyta, kad bet kokių draudėjo įsipareigojimų pagal draudimo sutartį pažeidimo, susijusio su skolomis, atveju draudėjas praranda teisę į draudimo apsaugą toms skoloms, negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. CK 6.200 str. 1 d. įtvirtina, kad šalys sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Atsisakymas mokėti išmoką įvykus draudiminiam įvykiui yra griežčiausia įmanoma sankcija draudėjo atžvilgiu, todėl tokia sankcija negali būti taikoma pagal Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. numatytas reikšmingas aplinkybes: (1) draudėjo kaltę, (2) draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, (3) jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, (4) žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, ko šiuo atveju atsakovas nepadarė. Atsakovas nevertino šių įstatymo imperatyvioje nuostatoje pateiktų kriterijų ir neargumentavo minėtų tariamų pažeidimų.

3Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-09-01 šalys Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 pagrindu pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimą (polisą) GAC Nr. 0259/08, kuriuo atsakovas apdraudė ieškovą nuo pirkėjų nemokumo arba finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 proc. pirkėjo neapmokėtos skolos. Ieškovas 2008-09-22 raštu Nr. 01-527 bei 2009-01-15 raštu Nr. 01-008 paprašė išmokėti jam priklausančią draudimo išmoką, tačiau atsakovas 2009-01-19 įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, tyrimo aktu Nr. 10837/GAC/0259/07 pripažino 13 514,34 Lt nuostolį nedraustu ir 2009-01-19 sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. 50-01/414 atsisakė mokėti draudimo išmoką. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas 2009-01-19 pranešė, kad draudimo išmoka nebus mokama, tai, kad ieškovas teismui nurodė, jog atsakovo sprendimą gavo 2009-01-27, o ieškinį pateikė 2010-02-04, padarė išvadą, kad ieškovui teisė į ieškinį dėl draudimo išmokos išieškojimo atsirado nuo 2009-01-27. Teismas, vadovaudamasis CK 1.124-1.127 str., 1.131 str., konstatavo, kad ieškovas praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, pareikšti, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, trumpas termino praleidimas negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas yra juridinis asmuo, jam taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai.

4Ieškovas UAB „Baltijos Bretlingis“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas jo ieškinys. Nurodo, kad jis tiek dublike, tiek prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo, taip pat teismo posėdžio metu išdėstė, jog ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi apie savo pažeistą teisę sužinojo gavęs atsakymą į 2009-02-11 pretenziją, t. y. 2009-02-21, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2010-02-21, o ieškinį jis teismui pateikė 2010-02-04. Jis prašė teismo senaties terminą atnaujinti tik tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad ieškinio senatis yra praleista. Teismas aplinkybių, susijusių su ieškovo suvokimu apie jo pažeistą teisę, netyrė ir nesiaiškino, dėl jų nepasisakė sprendime, todėl pažeidė CPK 185 str. ir 270 str. 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, manydamas, jog ieškovo pateiktų dokumentų nepakanka priimti sprendimui atnaujinti ieškinio senatį, galėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė ir pažeidė CPK 158 str. 3 d., 159 str. 1 d. ir 179 str. 1 d. reikalavimus. Jis sutinka su teismo išvada, kad objektyvusis ieškinio senaties termino pradžios momentas yra 2009-01-19 arba 2009-01-27, kai ieškovas gavo neigiamą atsakovo sprendimą dėl draudimo išmokos. Teismo išvada, jos ieškinio senaties pradžia yra 2009-01-27, nepagrįsta, kadangi jis, gavęs neigiamą sprendimą, parengė atsakovui paaiškinimą, jog atsakovas neteisingai interpretuoja faktus ir pagrįstai tikėjosi, jog draudikas persvarstys priimtą sprendimą ir jį pakeis. Dėl šių priežasčių tik gavęs 2009-02-21 atsakymą, ieškovas suvokė, kad draudikas draudimo išmokos neišmokės, todėl ieškinio senaties pradžia yra 2010-02-21. Teismas, vertindamas, ar terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeidė CK 1.131 str. 1 d. ir nepagrįstai termino neatnaujino. Vien aplinkybė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, nėra pagrindas prašymą dėl senaties termino atnaujinimo atmesti. Teismas nesiaiškino, ar ieškovas turi teisininkų, ar anksčiau turėjo patirties ginčuose su draudimo bendrovėmis ir kitų aplinkybių, kurios yra svarbios siekiant teisingai nustatyti ieškinio senaties pradžią ir aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nedidelis ieškinio senaties termino pažeidimas gali būti pripažintas svarbia priežastimi jį atnaujinti. Kai laiko tarpas tarp ieškinio senaties termino pasibaigimo ir ieškinio pareiškimo nėra didelis, teisinių santykių stabilumui termino atnaujinimas įtakos neturi.

5Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovui priėmus sprendimą dėl draudimo išmokos, ieškovas pareiškė pretenziją dėl sprendimo, todėl ši aplinkybė reiškia, kad ieškovas suprato, kokio pobūdžio dokumentas yra sprendimas dėl draudimo išmokos ir kad jo priėmimas turi neigiamų pasekmių ieškovui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu įstatymuose specialiai nėra nurodyta, kad pretenzijos pareiškimas daro kokią nors įtaką ieškinio senaties termino eigos skaičiavimui, pretenzijos pareiškimas ieškinio termino eigos skaičiavimui įtakos neturi. Aplinkybė, ar ieškovas turi teisininkų ir patirties ginčuose su draudimo įmonė, neturi nieko bendra su ieškinio senaties pradžia ir sugebėjimu suvokti savo teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo brokerį, be to, jis pareiškė ieškinį atsakovui, kad jam atstovavo advokatas, leidžia spręsti, jog ieškovas turėjo pakankamai žinių apie ginčų sprendimo tvarką ir gavo teisinę pagalbą.

6Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovui UAB „Baltijos Bretlingis“ teisė į ieškinį dėl draudimo išmokos, kurią 2009-01-19 priimtu sprendimu atsisakė išmokėti atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, išieškojimo atsirado nuo 2009-01-27, ieškovas, į teismą su ieškiniu kreipdamasis 2010-02-04, ieškinio senatį praleido, tačiau nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių nežymiai buvo praleistas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas pagrįstu ir teisėtu.

8Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Baltijos Bretlingis“ ir atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą, 2008-09-01 sudarė draudimo sutartį Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 pagrindu. 2008-09-22 ir 2009-01-15 ieškovas atsakovui pateikė prašymus draudimo išmokai gauti. Atsakovas 2009-01-19 priėmė sprendimą, remdamasis 2009-01-19 įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu įvykiu, tyrimo aktu, nemokėti draudimo išmokos (b. l. 125). Ieškovas teismui nurodė, jog šį atsakovo sprendimą gavo 2009-01-27. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kuriuo buvo išspręsti jo prašymai dėl draudimo išmokos išmokėjimo, turėjo kreiptis į teismą per 1 metų laikotarpį nuo 2009-01-27, tačiau ieškovas kreipėsi 2010-02-04, t. y. praleidęs įstatymo (CK 1.125 str. 7 d.) nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą. Tai, kad ieškovas 2009-02-11 pateikė prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo (b. l. 126) ir atsakovas 2009-02-21 informavo ieškovą, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti 2009-01-19 sprendimą, nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti 2010-02-21, konstatuojant, kad tik 2010-02-21 ieškovas suvokė, jog draudikas draudimo išmokos neišmokės, t. y. kad ieškovo teisė gauti draudimo išmoką yra pažeista (subjektyvusis momentas). Taisyklėse nėra numatyta, kad atsakovas privalo peržiūrėti priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo pagal ieškovo prašymą, kad turi būti priimtas pakartotinis sprendimas ir kt. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis 2009-02-11 teikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė aplinkybes, jog nesutinka su sprendimu, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi, ieškinio senaties terminą skaičiuodamas nuo 2009-02-21 atsakymo gavimo, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atnaujinti nežymiai praleistą ieškinio senaties terminą.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (tokia situacija civilinės teisės teorijoje vadinama “miegančios teisės” doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino tuo atveju, jei teismas ieškinio senaties termino pradžios neskaičiuos nuo 2009-02-21 atsakovo atsakymo gavimo, nurodė, kad trumpas praleidimo terminas negali būti pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas yra juridinis asmuo, jam taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais, nes pagal bylos duomenis ieškovas yra komercinė pelno siekianti įmonė, tačiau neužsiimanti draudimo verslu, ginčų, kylančių iš draudimo teisinių santykių ir susijusių su jais sprendimu teismuose. Būtina įvertinti tai, kad draudėjas yra silpnesnioji draudimo sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2005)..Ieškovas per ieškinio senaties terminą reagavo į pažeidimą, t. y. nurodė ieškovui, kad nesutinka su priimtu sprendimu, todėl daryti išvadą, kad ieškovas turėjo teisę pagrįstai tikėtis, jog ieškovas atsisako savo teisės arba nemano, jog jo teisė yra pažeista, nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovui atstovavo brokeris, advokatas.

10Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šis ieškovo prašymas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį dėl to, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, visiškai nenagrinėjo ir nenustatė fakto, ar buvo draudiminis įvykis, ar ne, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką. Dėl to darytina išvada, kad bylos esmė liko neatskleista. Tiek ieškovas apeliaciniame skunde, tiek atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo faktines ir teisines aplinkybes, susijusias tik su ieškinio senaties taikymu. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; ir kt.). Įvertinus tai, kad byloje neišnagrinėtos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, atsakovo atsikirtimai į ieškinį, neištirti įrodymai, susiję su ginčo esme, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 327 str. 1 d. 2 p. Dėl to netenkintinas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

12Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

13Atnaujinti ieškovui UAB „Baltijos Bretlingis“ praleistą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai