Byla e2A-1078-241/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-2161-640/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ bankroto byloje ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Parama verslui“ dėl 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutarties Nr.12/04/10-2 pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VKK Vilnius“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Upynalė“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vicus“, uždaroji akcinė bendrovė „Toleita“, uždaroji akcinė bendrovė „Nikartas“, uždaroji akcinė bendrovė „Edvijara“, V. Z.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. birželio 15 d., UAB „VKK Investicija“ iškelta bankroto byla. Atsakovės bankroto administratore teismas paskyrė UAB „Bankroto centras“.

72.

8Pareiškėja UAB „Parama verslui“ bankroto administratorei pareiškė 22 143 507,82 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, su kuriuo bankroto administratorė nesutiko. Nagrinėjimo metu pareiškėja savo reikalavimą sumažino ir prašė patvirtinti 587 856,95 Eur reikalavimą, kuris buvo grindžiamas dviem pagrindais: reikalavimas dėl 409 263,66 Eur sumos, kildinamas iš UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutarties; reikalavimas dėl 178 593,29 Eur sumos, kildinamas iš UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutarties Nr.12/04/10-2.

93.

10Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimas pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį Nr. 10/06/15 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ yra 409 263,66 Eur, t. y. 86 800 Eur paskola ir 322 463,66 Eur palūkanos. Šį reikalavimą UAB „Parama verslui“ įgijo 2017 m. balandžio 14 d. pagal reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Nikartas“, kurį UAB „Nikartas“ 2012 m. liepos 31 d. įgijo iš UAB „Toleita“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį. UAB „Parama verslui“ 86 800 Eur (299 703,04 Lt) dydžio reikalavimą pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį grindžia tuo, jog 2010 m. gruodžio 6 d. UAB „Nikartas“ pagal UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį mokėjimo pavedimais Nr.309 (28 900 Eur), Nr. 310 (28 900 Eur), Nr. 311 (29 000 Eur) sumokėjo į UAB „VKK Investicija“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ). Kitą reikalavimo pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį dalį sudaro 322 463,66 Eur dydžio kapitalizuotos palūkanos nuo paskolos sumos (86 800 Eur), paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. birželio 15 d.

114.

12Kita pareiškėjo reikalavimo dalis – 178 593,29 Eur, grindžiama UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartimi Nr. 12/04/10-2. Šią reikalavimo dalį sudaro:

134.1.

14162 187,21 Eur (560 000 Lt) dydžio UAB „VKK Investicija“ laidavimas už UAB „Vicus“ prievoles, kilusias iš UAB „Toleita“ ir UAB „Vicus“ 2006 m. sausio 31 d. Paskolos sutarties. Laidavimo suma paskaičiuota pagal UAB „Nikartas“ 2009 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 163 (230 000 Lt), 2009 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 05211619 (320 000 Lt), 2009 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 05221028 (10 000 Lt) atliktus į UAB „VKK Investicija“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) (LT) mokėjimus, kuriuos UAB „Nikartas“ atliko pagal UAB „Toleita“ ir UAB „Vicus“ 2006 m. sausio 31 d. Paskolos sutartį;

154.2.

1611 334,37 Eur (39 135,32 Lt) dydžio UAB „VKK Investicija“ laidavimas už UAB „VKK Vilnius“ prievoles, kilusias iš UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Vilnius“ 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutarties. Laidavimo suma paskaičiuota pagal UAB „VKK Vilnius“ mokėjimus, kuriuos UAB „VKK Vilnius“ 2011 m. ir 2012 m. atliko iš savo sąskaitų Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), apmokėdama UAB „VKK Investicija“ išlaidas;

174.3.

185 071,71 Eur (17 511,60 Lt) dydžio UAB „VKK Investicija“ laidavimas už UAB „VKK Vilnius“ prievoles, kilusias iš UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Vilnius“ 2010 m. birželio 10 d. Susitarimo dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo. Laidavimo suma paskaičiuota pagal UAB „VKK Vilnius“ mokėjimus, kuriuos UAB „VKK Vilnius“ 2010 m. atliko iš savo sąskaitos Nr. ( - ), apmokėdama UAB „VKK Investicija“ išlaidas.

195.

20Bankroto administratorė nesutiko su pareiškėjos UAB „Parama verslui“ reikalavimu ir prašė jo netvirtinti. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi gali būti perleistas visas reikalavimas arba jo dalis. 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi tarp UAB „Parama verslui“ ir UAB „Nikartas“ negalėjo būti perleista bei įgyta daugiau teisių, nei jų buvo įgyta pagal 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Toleita“ ir UAB „Nikartas“. Šiuo atveju yra reikšminga įvertinti, kokios apimties reikalavimą UAB „Toleita“ perleido UAB „Nikartas“.

216.

222012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Toleita“ perleidžia naujajai kreditorei UAB „Nikartas“ teisę reikalauti skolos grąžinimo pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį. Skolos suma sutartyje nėra fiksuota. 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartyje jau nurodoma, kad yra perleidžiama ne tik teisė grąžinti skolą, bet ir mokėti palūkanas bei kitos kreditoriaus teisės, o reikalavimo teisė yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi. 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamo reikalavimo apimtis jau apibrėžiama kitaip, nei 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje. Atitinkamos prieštaringos aplinkybės bei neaiški reikalavimo apimtis (skola) kelia abejonių ne tik dėl paties reikalavimo pagrįstumo, bet ir dėl šalių sąžiningumo.

237.

24Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad 86 800 Eur paskolos suteikimą patvirtina 2010 m. gruodžio 6 d. UAB „Nikartas“ pavedimai UAB „VKK Investicija“ Nr. 309, Nr. 310, Nr. 311. Kai buvo padaryti šie pavedimai, UAB „Nikartas“ nebuvo 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutarties šalis. Pavedimuose nėra nurodyta, kad jie būtų padaryti pagal šią paskolos sutartį (mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“ nepatvirtina, kad mokėjimai atlikti pagal nurodytą paskolos sutartį).

258.

26Nors UAB „Nikartas“ pagal sutartį darė UAB „VKK Investicija“ pavedimus, tačiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamos patvirtinti, kad UAB „Nikartas“ pavedimai, kurių pagrindu UAB „Parama verslui“ įrodinėja savo reikalavimą pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį, yra atlikti būtent pagal šią sutartį ir UAB „Parama verslui“ atitinkamą reikalavimą galėjo įgyti kaip UAB „VKK Investicija“ skolą UAB „Toleita“.

279.

28Net jei teismas spręstų, kad UAB „Nikartas“ pavedimais buvo suteikta paskola pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį ir UAB „Parama verslui“ įgijo tokį reikalavimą į UAB „VKK Investicija“, UAB „Parama verslui“ reikalavimas mokėti palūkanas, priskaičiuotas iki bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas. Iš 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad buvo perleista tik reikalavimas į skolą, bet ne į palūkanas, todėl palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik iki 2012 m. liepos 31 d. Kita vertus, 2 proc. mėnesinės palūkanos (atitinka 24 proc. metinę palūkanų normą) yra nepagrįstai didelės, neatitinka rinkos sąlygų, todėl turėtų būti mažinamos iki 7 642,73 Eur, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu galiojusią vidutinę metinę palūkanų normą (2010 m. gruodžio mėn. vidutinė metinė palūkanų norma buvo 4,81 proc. ir iki 2012 liepos mėn. svyravo 1 proc. ribose). Prašė taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.

2910.

302012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartis Nr.12/04/10-2, sudaryta tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“, pažeidžia kreditorių teises, yra priešinga įmonės veiklos tikslams, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Bankroto administratorė yra pateikusi ieškinį dėl 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutarties Nr.12/04/10-2 pripažinimo negaliojančia. Teismui pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia, UAB „Parama verslui“ reikalavimas, kildinamas šios sutarties pagrindu, būtų nepagrįstas ir negalėtų būti tvirtinamas. Laidavimo sutartimi Nr.12/04/10-2, pagal kurią UAB „VKK Investicija“ laidavo UAB „Toleita“ už prievoles, kylančias iš sutarčių: 2006 m. sausio 31 d. paskolos sutarties Nr. 06/01/31 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „Vicus“ – 10 561 753,10 Eur; 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties Nr. 09-06-04 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „Upynalė“ – 487 848,37 Eur; 2010 m. birželio 10 d. susitarimo dėl prievolių vykdymo užtikrinimo Nr. 06/10 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VVK Vilnius“ – 289 620,02 Eur; 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutarties Nr. 11/01/24 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Vilnius“ – 3 541 793,39 Eur; 2012 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitos faktūros TTA Nr. 300, kurią UAB „Toleita“ išrašė UAB „VKK Vilnius“ – 458 722,15 Eur. Nurodė, kad UAB „Parama verslui“ paaiškino, jog reikalavimo teises pagal šią sutartį perėmė iš UAB „Nikartas“ pagal 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 17/04/14, kuri reikalavimą perėmė iš UAB „Toleita“ pagal 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12/07-31.

3111.

32Bankroto administratorė 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartį ginčijo actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog UAB „VKK Investicija“ ir UAB „Toleita“ turėjo kokią nors imperatyvią pareigą sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį, todėl šių sandorių neprivalomumas yra preziumuojamas. UAB „VKK Investicija“ 2010-2012 m. dirbo nuostolingai, o 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „VKK Investicija“ iškėlimo, t. y. UAB „VKK Investicija“ ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų, todėl neatlygintinės laidavimo sutarties sudarymas negali būti pateisinamas jokia verslo ar ekonomine logika, nes sudarant laidavimo sutartis UAB „VKK Investicija“ jokios papildomos naudos negavo, prisiėmė papildomus didelės vertės įsipareigojimus. Tai, kad laidavimo sutarčių sudarymas yra nepateisinamas jokia verslo ar ekonomine logika patvirtina ir tai, jog laiduota buvo už prievoles, kurių įvykdymo terminai laidavimo sutarties sudarymo laikotarpiu jau buvo suėję.

3312.

34Administratorė laidavimo sutartį ginčijo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81, 1.82 straipsniuose numatytais pagrindais, t. y. kaip prieštaraujančią UAB „VKK Investicija“ veiklos tikslams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Laidavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai, vertinant UAB „VKK Investicija“ turėtą turtą ir įsipareigojimus, buvo reikšmingai dideli, UAB „VKK Investicija“ veikla nebuvo pelninga, prisiimtų įsipareigojimų vykdymo terminai buvo suėję, UAB „VKK Investicija“ jokios naudos iš sudarytos laidavimo sutarties neturėjo, todėl atitinkamo sandorio sudarymas pažeidė tiek UAB „VKK Investicija“ kreditorių, tiek pačios UAB „VKK Investicija“ interesus. Sandorio šalys ir asmenys, už kurių įsiskolinimus buvo laiduota, buvo tarpusavyje susijusios įmonės, todėl joms turėjo būti žinoma apie partnerių finansinę situaciją, galimybes vykdyti įsipareigojimus, poreikį sudaryti laidavimo sutartis. Tikrasis ginčijamos laidavimo sutarties tikslas buvo sukurti pagrindą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, o ne užtikrinti faktinį jau pradelstų prievolių įvykdymą.

3513.

36Net jei laidavimo sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia, tvirtinant reikalavimą, kurio pagrindas yra 2006 m. sausio 31 d. paskolos sutartis Nr. 06/01/31 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „Vicus“, reikšminga įvertinti, kokio dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas UAB „Vicus“ bankroto byloje. Nors UAB „Parama verslui“ reikalavimą kildina iš paskolos sutarties tarp UAB „Toleita“ ir UAB „Vicus“, tačiau nurodomi UAB „Nikartas” mokėjimai UAB „VKK Investicija“ nepatvirtina, kad yra kaip nors susiję su pareikštu kreditoriniu reikalavimu bei pateikta paskolos sutartimi, t. y. pagal nurodytą paskolos sutartį UAB „Toleita“ suteikė nurodytą paskolą UAB „Vicus“ (pinigai buvo perduoti) ir paskolos sutartis buvo sudaryta. Nesudarius paskolos sutarties (nesant įrodymų apie jos suteikimą), palūkanos yra paskaičiuotos nepagrįstai. Kita vertus, 2 proc. mėnesinės palūkanos (atitinka 24 proc. metinę palūkanų normą) yra nepagrįstai didelės, neatitinka rinkos sąlygų, todėl turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu galiojusią vidutinę metinę palūkanų normą. Taip pat reikšminga patikslinti duomenis dėl nurodomo 230 000 Lt mokėjimo Nr. 163, kaip nurodoma, atlikto 2009 m. gegužės 21 d., nes tarp administratorei pateiktų banko išrašų tokio mokėjimo rasti nepavyko.

3714.

38Pareiškėjos reikalavimas, kurio pagrindas 2010 m. birželio 10 d. susitarimas dėl prievolių vykdymo užtikrinimo Nr. 06/10 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Vilnius“, yra nepagrįstas, nes UAB „Parama verslui“ reikalavimą pagal šią paskolos sutartį pareiškė jį grįsdama visiškai kitais mokėjimo nurodymais, nei jis buvo grindžiamas pirminiu reikalavimu. Toks pareiškėjos procesinis elgesys kelia abejonių reikalavimo pagrįstumu ir sąžiningumu. UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimą šio susitarimo pagrindu reiškia, nes 2010 m. UAB „VKK Vilnius“ atliko mokėjimus už UAB „VKK Investicija“. Atitinkamas paaiškinimas yra visiškai nesusijęs su susitarimo, iš kurio reiškiamas reikalavimas, turiniu, todėl vien tuo pagrindu, kad mokėjimai buvo atlikti 2010 m., toks reikalavimas negali būti tvirtinamas kaip reiškiamas šio susitarimo pagrindu. Pagal nurodytą sutartį UAB „Toleita“ turėjo įkeisti žemės sklypą Nacionalinei kredito unijai UAB „VKK Vilnius“ prievolių (200 000 Lt) įvykdymui užtikrinti. Šalys susitarė, kad iki 2011 m. liepos 20 d. nepanaikinus hipotekos UAB „Toleita“ žemės sklypui, UAB „VKK Vilnius“ UAB „Toleita“ sumokės baudą (1 000 000 Lt). Pagal pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad nurodyta sutartis apskritai įsigaliojo, nes 3.2 punktu šalys susitarė dėl naikinamosios šios sutarties sąlygos, o duomenų apie tai, kad buvo įvykdyta sutarties 2.2.2 punkto sąlyga nėra. Šalys sutartimi susitarė dėl kompensacijos mokėjimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos. Šiuo atveju nėra jokių duomenų dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo, tačiau vertinat skolos dydį ir viešai skelbiamą vidutinę įkeisto žemės sklypo vertę akivaizdu, kad sutarta kompensacijos suma yra nepagrįstai didelė.

3915.

40Administratorė nesutiko su pareiškėjos reikalavimo dalimi, grindžiama 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutarties Nr. 11/01/24 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Vilnius“ pagrindu. Nurodė, kad UAB „Parama verslui“ reikalavimą pagal šią paskolos sutartį pareiškė jį grįsdama visiškai kitais mokėjimo nurodymais nei jis buvo grindžiamas pirminiu reikalavimu. Toks pareiškėjos procesinis elgesys kelia abejonių reikalavimo pagrįstumu ir sąžiningumu. Nors pagal pateiktus duomenis matyti, kad UAB „VKK Vilnius“ atliko mokėjimus tretiesiems asmenims už UAB „VKK Investicija“, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokiu būdu UAB „Toleita“ suteikė paskolą UAB „VKK Vilnius“. Išvada, kad tokiu būdu UAB „Toleita“ suteikė paskolą UAB „VKK Vilnius“ būtų nelogiška, nes UAB „VKK Vilnius“ kaip paskolos gavėjas pagal nurodytą paskolos sutartį būtų atlikęs, o ne gavęs mokėjimus, kas neatitiktų paskolos santykių esmės. Nesudarius paskolos sutarties (nesant įrodymų apie jos suteikimą) palūkanos yra paskaičiuotos nepagrįstai. 2 proc. mėnesinės palūkanos (atitinka 24 proc. metinę palūkanų normą) yra nepagrįstai didelės ir neatitinka rinkos sąlygų, todėl turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu galiojusią vidutinę metinę palūkanų normą. UAB „Parama verslui“ nurodė, kad perėmė reikalavimą iš UAB „Toleita“, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 2017 m. sausio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 01-05 UAB „Toleita“ perleido UAB „Parama verslui“ reikalavimą į UAB „VKK Investicija“ pagal 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį, o ne į UAB „VKK Vilnius“. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Parama verslui“ yra kreditorė pagal 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį Nr. 11/01/24 tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Vilnius“.

4116.

42Administratorė teigė, jog UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimą pagal 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartį Nr.12/04/10-2 įgijo 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 12/07/31 ir 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 17/04/14. Šiomis sutartimis buvo perleistas tik reikalavimas pagal laidavimo sutartį ir nėra duomenų, kad UAB „Parama verslui“ būtų perleisti reikalavimai už kuriuos buvo laiduota. Laidavimu laiduotojas įsipareigoja atsakyti tik kreditoriui, laidavimas yra šalutinė prievolė, kuri perleidžiama kartu su pagrindine prievole. Nesant duomenų, kad UAB „Parama verslui“ būtų kreditorius pagal sutartis, už kurias buvo laiduota, neturėjo pagrindo perimti reikalavimo teisių pagal laidavimą ir šiuo pagrindu reikšti kreditorinį reikalavimą UAB “VKK Investicija“ bankroto byloje. Tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra savarankiškas pagrindas tokią sutartį teismui ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taip pat nėra jokių duomenų dėl prievolių, už kurias buvo laiduota, vykdymo, kas būtų neabejotinai reikšminga sprendžiant dėl reikalavimų dydžio ir pagrįstumo.

43II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4417.

45Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu:

4617.1.

47BUAB „VKK Investicija“ ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ sudarytą 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartį Nr.12/04/10-2;

4817.2.

49pareiškėjos UAB „Parama verslui“ prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino UAB „Parama verslui“ 156 991,92 Eur dydžio trečios eilės reikalavimą BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje, kitą prašymo dalį atmetė.

5018.

51Teismas konstatavo, kad nors 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nebuvo nurodoma konkreti skolos suma, tačiau 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamo reikalavimo apimtis nėra kitaip apibrėžta, nei 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje, o tik konkretizuota. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja 2017 m. liepos 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo iš UAB „Nikartas“ reikalavimo teisę į visą skolos sumą. Teismas sprendė, kad būtent UAB „Nikartas“ 2010 m. gruodžio 6 d. sumokėta suma (86 800 Eur) į UAB „VKK Investicija“ sąskaitą laikytina paskolos suma pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“. Teismas vertino, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į UAB „VKK investicija“ 86 800 Eur dydžio skolą.

5219.

53Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus teisę reikalauti skolos grąžinimo pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ ir nurodžius, jog paskolos sutartis yra neatsiejama reikalavimo perleidimo sutarties dalis, kartu buvo perleista ir teisė reikalauti palūkanų pagal sutartį. Teismo nuomone, bankroto administratorė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės reikalauti palūkanų po 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Pareiškėja turi teisę gauti palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 21 d. iki 2017 m. birželio 15 d., t. y. iki bankroto bylos skolininkei iškėlimo, kas sudaro 280 767,71 Eur dydžio palūkanas. Teismas pabrėžė, kad prašomų priteisti palūkanų dydis yra neprotingai didelis, neatitinkantis tuometinių rinkos sąlygų, todėl sprendė, kad egzistuoja pagrindas mažinti prašomų priteisti palūkanų dydį iki 70 191,92 Eur dydžio. Teismas padarė išvadą, kad tvirtintinas pareiškėjos UAB „Parama verslui“ reikalavimas BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“, sudaro 156 991,92 Eur (86 800 Eur skola ir 70 191,92 Eur palūkanos).

5420.

55Teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygos. Dauguma UAB „VKK Investicija“ kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti BUAB „VKK Investicija“ bankroto byloje, ginčijamų susitarimų sudarymo metu turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į UAB „VKK Investicija“. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad UAB „VKK Investicija“ ir UAB „Toleita“ turėjo kokią nors imperatyvią pareigą sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį, todėl šių sandorių neprivalomumas yra preziumuojamas. UAB „VKK Investicija“ ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų, sudarydama laidavimo sutartis UAB „VKK Investicija“ jokios papildomos naudos negavo, tik prisiėmė papildomus didelės vertės įsipareigojimus. Tiek kreditorė UAB „Toleita“, tiek UAB „VKK Investicija“, sudarydamos sandorį, elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad toks susitarimas neabejotinai pažeis UAB „VKK Investicija“ kreditorių interesus. Teismo nuomone, laidavimo sutartis buvo sudaryta ne užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą, o dirbtinai sukurti pagrindą kreditoriniams reikalavimams, kuriais būtų galima naudotis tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto procese ir kurie neatsispindėtų balanse. Be to, ginčijamos laidavimo sutarties tikslas niekaip nėra suderinamas su UAB „VKK Investicija“ tikslu siekti pelno, todėl laidavimo sutartis, teismo įsitikinimu, turi būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.82 straipsnio pagrindu. Taip pat, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad, pripažinus negaliojančia tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ sudarytą 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartį, pareiškėjos reikalavimas dėl 178 593,29 Eur sumos, kildinamos iš UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutarties, negali būti tenkinamas.

56III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5721.

58Pareiškėja UAB „Parama verslui“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį:

5921.1.

60dėl UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir BUAB „VKK Investicija“ ieškinį atmesti;

6121.2.

62dėl kapitalizuotų palūkanų dydžio sumažinimo senaties termino taikymo kapitalizuotoms palūkanoms bei patvirtinti 2018 m. balandžio 11 d. patikslintą UAB „Parama verslui“ 587 856,95 Eur dydžio kreditinį reikalavimą.

6322.

64Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6522.1.

66Teismas nepagrįstai konstatavo, kad laidavimas neatitiko UAB „VKK Investicija“ tikslų ir pažeidė UAB „VKK Investicija“ kreditorių interesus. UAB „VKK Investicija“ gavo realią naudą iš konkrečių paskolinių santykių tarp UAB „Toleita“ ir trečiųjų asmenų (UAB „Vicus“ ir UAB „VKK Vilnius“).

6722.2.

68Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laidavimo sutarties sudarymo metu buvo aišku, jog laidavimo sutartis nebus įvykdyta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Toleita“ sudarė laidavimo sutartį ir paskolos sutartis tik todėl, jog skolininkai ir laiduotojas kartu vykdė investicinį projektą. Laidavimo sutarties sudarymo metu UAB „Toleita“ turėjo pagrindą tikėtis, kad skolininkas ir/ar laiduotojas įvykdys savo įsipareigojimus.

6922.3.

70Teismas nepagrįstai taikė 5 metų ieškinio senatį kapitalizuotoms palūkanoms. Nesumokėjus kapitalizuotų palūkanų, jos transformuojasi į pagrindinę skolą, kuriai netaikoma 5 metų ieškinio senatis.

7122.4.

72Teismas nepagrįstai sumažino palūkanų normą. Sutartinis kapitalizuotų palūkanų normos dydis buvo susietas su didele investuotojos UAB „Toleita“ rizika, todėl teismo argumentai dėl įprastos palūkanų normos yra nepagrįsti. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo sumažintų palūkanų dydį.

7323.

74BUAB „VKK Investicija“ prašo atmesti pareiškėjos UAB „Parama verslui“ apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

7523.1.

76Teismas pagrįstai atsisakė priteisti akivaizdžiai per dideles palūkanas. Palūkanų skaičiavimo apsirikimas gali būti ištaisytas, vietoj 70 191,92 Eur palūkanų pagal pareiškėjos UAB „Parama verslui“ skaičiavimus priteisiant 24 064,21 Eur palūkanų sumą.

7723.2.

78Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai kartojami pirmosios instancijos teisme jau dėstyti argumentai, kurie nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl sandorio neprivalomumo, kad šiuo sandoriu buvo prisiimti tik didelės vertės įsipareigojimai, kad UAB „VKK Investicija“ turėjo finansinių sunkumų ir žinojo, jog yra nepajėgi jų vykdyti, kad pažeidžiamos kreditorių teisės ir pan. Apeliantės nurodomi mokėjimai, kurie patvirtina argumentus dėl laidavimo sutarties naudingumo bei reikalavimo pagrįstumo ir dydžio, yra nesusiję su sandoriais, už kuriuos buvo laiduota. Laidavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, jos pagrindu apeliantė neturėjo teisės pareikšti reikalavimų.

79IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8024.

81Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

82Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo

8325.

84CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas (pavyzdžiui, pildomas) nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas.

8526.

86CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui dėl 2018 m. gegužės 31 d. teismo sprendimo paduoti baigėsi 2018 m. liepos 2 d. Po apeliacinio skundo padavimo apeliantė UAB „Parama verslui“ 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus. Iš apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jais iš esmės pildomas apeliacinio skundo turinys – teikiami argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tokio pobūdžio rašytiniai paaiškinimai negali būti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis).

87Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį

8827.

89Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Teismas neįpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus.

9028.

91Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

9229.

93Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimas pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“, yra 409 263,66 Eur, t. y. 86 800 Eur paskola ir 322 463,66 Eur palūkanos. Pareiškėjos teigimu, šį reikalavimą ji įgijo pagal 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Nikartas“, kurį UAB „Nikartas“ įgijo iš UAB „Toleita“ pagal 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes laikė pagrįstomis ir sprendė, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į BUAB „VKK investicija“ 86 800 Eur dydžio skolą, tačiau prašomoms priteisti palūkanoms taikė ieškinio senaties terminą, be to sumažino paskolos sutartyje numatytą palūkanų normą nuo 2 procentų mėnesinių iki 5 procentų metinių.

9430.

95Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „Parama verslui“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti ieškinio senatį palūkanoms pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį bei sumažinti joje numatytą palūkanų normą. Pareiškėja nurodo, kad palūkanoms, kurios yra kapitalizuojamos t. y. transformuojasi į pagrindinę skolą, negali būti taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, be to, palūkanų normos dydis buvo susietas su didele investuotojos UAB „Toleita“ rizika, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl priteistinų palūkanų mažinimo, taikant įprastą palūkanų normą, yra nepagrįsti.

9631.

97Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

9832.

99Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi, sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

10033.

1012010 m. birželio 15 d. paskolos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas įsipareigoja pats arba per savo kontrahentus suteikti paskolos gavėjui ir/arba jo nurodytam subjektui paskolą pagal kredito liniją, o paskolos gavėjas įsipareigoja nustatyta tvarka grąžinti paskolintas lėšas ir mokėti paskolos davėjui nustatytas palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Maksimali kredito linijos suma – 4 000 000 Lt (sutarties 1.3 punktas). Palūkanų norma – 2 procentų mėnesinės palūkanos. Nustatoma palūkanų norma atsižvelgus į padidintą paskolos davėjo riziką, kad paskolos grąžinimas nėra užtikrintas įkeičiamu turtu. Paskolos gavėjas sutinka mokėti nustatytą palūkanų normą ir nereikšti pretenzijų dėl palūkanų normos ateityje (sutarties 1.5 punktas). Palūkanos yra kapitalizuojamos kas mėnesį, t. y. prijungiamos prie pagrindinės sumos ją didinant, o sumokamos grąžinant paskolintas lėšas (sutarties 1.6 punktas).

10234.

103Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paskolos sutarties sąlygas (atskiro susitarimo, kad palūkanos mokamos tik iki galutinio paskolos grąžinimo termino – 2011 m. birželio 15 d., nėra) ir pareiškėjos pateiktą skaičiavimą, konstatuoja, kad pareiškėjos UAB „Parama verslui“ prašomos palūkanos yra mokestis už pinigų skolinimą, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos.

10435.

105Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas mokėjimo palūkanoms, kurias pagal paskolos sutartį numatyta kapitalizuoti. Pažymėtina, kad ieškinio senatis tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

10636.

107Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.134 straipsnyje įvardytiems reikalavimams ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ieškinio senatis netaikoma. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos.

10837.

109Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalį, yra pažymėjęs kad palūkanoms būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

11038.

111Įstatymas nedraudžia paskolos sutarties šalims susitarti dėl palūkanų kapitalizavimo ir nesumokėtos palūkanų sumos dydžiu padidinti bendrą paskolos sumą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sutartyje numatytas palūkanų kapitalizavimas (pasirinkta palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo forma) nepaneigia pačių palūkanų kaip periodiškai atliekamų/vykdomų mokėjimų prigimties. Palūkanų kapitalizavimas paskolos gavėjui leidžia tik atidėti faktinį palūkanų mokėjimo terminą vėlesniam laikotarpiui, t. y. kartu su gražintinos paskolos suma, o paskolos davėjui – teisę skaičiuoti palūkanas nuo sukauptų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, bankroto administratorės prašymu, pareiškėjos nurodytoms palūkanoms taikė sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą – nuo 2012 m. liepos 21 d. (prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo paduotas 2017 m. liepos 21 d.) iki 2017 m. birželio 15 d., t. y. iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

11239.

113Įvertinus tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

11440.

115BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorė, nesutikdama su pareiškėjos finansiniu reikalavimu, savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paskolos sutartyje numatytos 2 procentų mėnesinės (atitinkamai 24 procentų metinės) palūkanos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka rinkos sąlygų, todėl reikalavimo tenkinimo atveju, turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu galiojusią vidutinę metinę palūkanų normą (2010 m. gruodžio mėn. vidutinė metinė palūkanų norma buvo 4,81 procentai ir iki 2012 m. liepos mėn. svyravo 1 procento ribose). Nors pirmosios instancijos teismas, sumažindamas (pakeisdamas) paskolos sutartyje numatytą palūkanų dydį (normą), nenurodė teisinio pagrindo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pagrįstai tenkino bankroto administratorės prašymą.

11641.

117CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

11842.

119Pažymėtina, kad pagal CK 6.228 straipsnio 2 dalį, teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Priešingai nei nurodo pareiškėja, paskolos davėjo rizika buvo sumažinta kontrahento UAB „Vicus“ garantija, be to, kaip teisingai nurodė tiek bankroto administratorė, tiek pirmosios instancijos teismas, paskolos sutarties sudarymo metu vidutinė metinė palūkanų norma paskolos sandoriuose tarp juridinių asmenų buvo apie 5 procentus (Lietuvos banko statistikos duomenys), t. y. beveik penkiais kartais mažesnė nei numatyta sutartyje. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad paskolos sutarties 1.5 punktas neatitiko protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, nulėmė ženklią šalių prievolių neatitiktį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pakeitė.

12043.

121Pareiškėja UAB „Parama verslui“ apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, sumažinęs kapitalizuotų palūkanų normą iki 5 procentų metinių, netinkamai apskaičiavo palūkanų dydį. Pagal apeliantės sudarytose ir skunde nurodytose lentelėse pateiktus skaičiavimus, 5 procentų metinės kapitalizuotos palūkanos nuo 86 800 Eur paskolos sumos yra mažesnės – netaikant senaties termino sudaro 33 524,01 Eur, pritaikius senatį – 24 064,21 Eur. Pažymėtina, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal apeliantės (pareiškėjos) UAB „Parama verslui“ apeliacinė skundą, tuo tarpu atsakovė BUAB „VKK Investicija“, atstovaujama bankroto administratorės, pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė – reikalavimo sumažinti iš jos priteistą (patvirtintą) palūkanų sumą nereiškė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą bei vykdydamas teisingumą, yra ribojamas CPK 313 straipsnyje įtvirtinto principo non reformationis in peius, kuriuo vadovaudamasis negali dėl apelianto priimti blogesnio sprendimo, nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti klausimo dėl priteistų palūkanų faktinio dydžio mažinimo, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo nerevizuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo sprendimo dalis dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį paliktina nepakeista.

122Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartį

12344.

124Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimas pagal 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“, yra 178 593,29 Eur. Pareiškėjos teigimu, šį reikalavimą ji taip pat įgijo pagal 2017 m. balandžio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Nikartas“, kurį UAB „Nikartas“ įgijo iš UAB „Toleita“ pagal 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkindamas atsakovės BUAB „VKK Investicija“ ieškinį, 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartį pripažino negaliojančia, nustatęs visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, taip pat sandorių negaliojimo pagrindus, numatytus CK 1.81 ir 1.82 straipsniuose.

12545.

126Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad UAB „VKK Investicija“ ir UAB „Toleita“ turėjo kokią nors imperatyvią pareigą sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį, todėl šių sandorių neprivalomumas yra preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „VKK Investicija“ ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų (pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, veikla buvo nuostolinga), todėl neatlygintinės laidavimo sutarties sudarymas negali būti pateisinamas jokio verslo ar ekonomine logika, kadangi sudarant laidavimo sutartis įmonė jokios papildomos naudos negavo, o priešingai – prisiėmė papildomus didelės vertės įsipareigojimus.

12746.

128Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

12947.

130Apeliaciniame skunde pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kad sutartys už kurias buvo laiduojama, atsakovei BUAB „VKK Investicija“ davė naudą – UAB „Vicus“ ir UAB „VKK Vilnius“ padengė atsakovės skolas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Toleita“ sudarė laidavimo sutartį tik todėl, jog skolininkai ir laiduotoja BUAB „VKK Investicija“ kartu vykdė investicinį projektą. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad laidavimas neatitiko įmonės tikslų ir pažeidė kreditorių interesus, t. y. apeliantė ginčija iš esmės tik antrąją ir trečiąją actio Pauliana taikymo sąlygas – kreditorių teisių pažeidimą ir skolininko privalomumą sudaryti ginčijamą sandorį.

13148.

132Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neišvardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

13349.

134Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorė įrodė, kad 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutartis pažeidė atsakovės kreditorių interesus, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 m. iki 2012 m. atsakovė dirbo nuostolingai, pagal 2012 m. balanso duomenis jos turtą sudarė 18 204 559,78 Eur, o įsipareigojimus – 16 369 896,89 Eur. Nepaisant sunkios atsakovės finansinės padėties (atitinkančios nemokumą), UAB „VKK Investicija“ su UAB „Toleita“ 2012 m. balandžio 10 d. sudarė neatlygintinę laidavimo sutartį, kuria UAB „VKK Investicija“ visu savo turtu laidavo už UAB „Vicus“, UAB „Upynalė“, UAB „VKK Vilnius“ prievoles pagal paskolų (finansavimo) sutartis, sudarytas su kreditore UAB „Toleita“ (bendra laiduotų įsipareigojimų vertė 15 339 737,03 Eur). Pažymėtina, kad prievolių, už kurias laidavo atsakovė, vykdymo terminai ginčijamos sutarties sudarymo metu jau buvo pasibaigę – ženkliai pradelsti (pagal 2006 m. sausio 31 d. paskolos sutartį tarp UAB „Toleita“ ir UAB „Vicus“ prievolės vykdymo terminas suėjo 2010 m. gruodžio 31 d.; pagal 2010 m. birželio 10 d. susitarimą dėl prievolių vykdymo užtikrinimo tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VVK Vilnius“ prievolės vykdymo terminas suėjo 2011 m. liepos 20 d.; pagal 2011 m. sausio 24 d. paskolos sutartį tarp UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Vilnius“ prievolės vykdymo terminas suėjo 2012 m. vasario 24 d.).

13550.

136Pažymėtina, kad laidavimo sutarties atlygintinumas, priešingai nei teigia pareiškėja, negali būti lyginimas su verslo santykių naudingumu, be to byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė privalėjo sudaryti ginčo laidavimo sutartį. Nors pareiškėja nurodo, kad laidavimo sutarties pagrindu atsakovė gavo naudą – tretieji asmenys UAB „Nikartas“ ir UAB „VKK Vilnius“ atliko mokėjimus (178 593,29 Eur) į UAB „VKK Investicija“ sąskaitą, tačiau pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad mokėjimai buvo kaip nors susieti su 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo sutarties vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodyti mokėjimai buvo atlikti dar iki laidavimo sutarties sudarymo (mokėjimų datos nuo 2009 m. iki 2012 m.), todėl šios aplinkybės paneigia pareiškėjos poziciją apie neva atsakovės patirtų išlaidų atlyginimą už laidavimą.

13751.

138Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laidavimo sutarties negaliojimo CK 1.81 ir 1.82 straipsnių pagrindu nenurodė, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako. Be to, pripažinus, jog ginčo laidavimo sutartis pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kitų sutarties negaliojimų pagrindų nustatymas nekeičia bylos procesinės baigties.

139Dėl bylos procesinės baigties

14052.

141Vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

142Dėl bylinėjimosi išlaidų

14353.

144Atsakovė BUAB „VKK Investicija“ pateikė prašymą priteisti 600 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydžio, todėl, atmetus pareiškėjos UAB „Parama verslui“ apeliacinį skundą, atsakovei iš pareiškėjos priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

145Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

146Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

147Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“, j. a. k. 303185945, atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas „VKK Investicija“, j. a. k. 300625859, 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo... 7. 2.... 8. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ bankroto administratorei pareiškė 22... 9. 3.... 10. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimas pagal 2010 m.... 11. 4.... 12. Kita pareiškėjo reikalavimo dalis – 178 593,29 Eur, grindžiama UAB... 13. 4.1.... 14. 162 187,21 Eur (560 000 Lt) dydžio UAB „VKK Investicija“ laidavimas už... 15. 4.2.... 16. 11 334,37 Eur (39 135,32 Lt) dydžio UAB „VKK Investicija“ laidavimas už... 17. 4.3.... 18. 5 071,71 Eur (17 511,60 Lt) dydžio UAB „VKK Investicija“ laidavimas už... 19. 5.... 20. Bankroto administratorė nesutiko su pareiškėjos UAB „Parama verslui“... 21. 6.... 22. 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad UAB... 23. 7.... 24. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad 86 800 Eur paskolos... 25. 8.... 26. Nors UAB „Nikartas“ pagal sutartį darė UAB „VKK Investicija“... 27. 9.... 28. Net jei teismas spręstų, kad UAB „Nikartas“ pavedimais buvo suteikta... 29. 10.... 30. 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartis Nr.12/04/10-2, sudaryta tarp UAB... 31. 11.... 32. Bankroto administratorė 2012 m. balandžio 10 d. Laidavimo sutartį ginčijo... 33. 12.... 34. Administratorė laidavimo sutartį ginčijo ir Lietuvos Respublikos civilinio... 35. 13.... 36. Net jei laidavimo sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia, tvirtinant... 37. 14.... 38. Pareiškėjos reikalavimas, kurio pagrindas 2010 m. birželio 10 d. susitarimas... 39. 15.... 40. Administratorė nesutiko su pareiškėjos reikalavimo dalimi, grindžiama 2011... 41. 16.... 42. Administratorė teigė, jog UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimą... 43. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 44. 17.... 45. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu:... 46. 17.1.... 47. BUAB „VKK Investicija“ ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia tarp... 48. 17.2.... 49. pareiškėjos UAB „Parama verslui“ prašymą tenkino iš dalies ir... 50. 18.... 51. Teismas konstatavo, kad nors 2012 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo... 52. 19.... 53. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus teisę... 54. 20.... 55. Teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos laidavimo sandorio... 56. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 57. 21.... 58. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 59. 21.1.... 60. dėl UAB „Toleita“ ir UAB „VKK Investicija“ 2012 m. balandžio 10 d.... 61. 21.2.... 62. dėl kapitalizuotų palūkanų dydžio sumažinimo senaties termino taikymo... 63. 22.... 64. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 65. 22.1.... 66. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad laidavimas neatitiko UAB „VKK... 67. 22.2.... 68. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad laidavimo sutarties sudarymo metu... 69. 22.3.... 70. Teismas nepagrįstai taikė 5 metų ieškinio senatį kapitalizuotoms... 71. 22.4.... 72. Teismas nepagrįstai sumažino palūkanų normą. Sutartinis kapitalizuotų... 73. 23.... 74. BUAB „VKK Investicija“ prašo atmesti pareiškėjos UAB „Parama... 75. 23.1.... 76. Teismas pagrįstai atsisakė priteisti akivaizdžiai per dideles palūkanas.... 77. 23.2.... 78. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai kartojami pirmosios instancijos teisme... 79. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 80. 24.... 81. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 82. Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo... 83. 25.... 84. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo... 85. 26.... 86. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui dėl 2018... 87. Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal 2010 m. birželio 15 d. paskolos... 88. 27.... 89. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ)... 90. 28.... 91. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą... 92. 29.... 93. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimas pagal 2010 m.... 94. 30.... 95. Apeliaciniu skundu pareiškėja UAB „Parama verslui“ ginčija pirmosios... 96. 31.... 97. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno... 98. 32.... 99. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo... 100. 33.... 101. 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad paskolos... 102. 34.... 103. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paskolos sutarties sąlygas... 104. 35.... 105. Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar sutrumpintas penkerių metų... 106. 36.... 107. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra... 108. 37.... 109. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalį, yra pažymėjęs... 110. 38.... 111. Įstatymas nedraudžia paskolos sutarties šalims susitarti dėl palūkanų... 112. 39.... 113. Įvertinus tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas... 114. 40.... 115. BUAB „VKK Investicija“ bankroto administratorė, nesutikdama su... 116. 41.... 117. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba... 118. 42.... 119. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228 straipsnio 2 dalį, teisę atsisakyti... 120. 43.... 121. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ apeliaciniame skunde nurodė, kad... 122. Dėl finansinio reikalavimo dalies pagal 2012 m. balandžio 10 d. laidavimo... 123. 44.... 124. Pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodė, kad reikalavimas pagal 2012 m.... 125. 45.... 126. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų,... 127. 46.... 128. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo... 129. 47.... 130. Apeliaciniame skunde pareiškėja UAB „Parama verslui“ nurodo, kad... 131. 48.... 132. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorius, turėdamas galiojančią... 133. 49.... 134. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės BUAB „VKK Investicija“... 135. 50.... 136. Pažymėtina, kad laidavimo sutarties atlygintinumas, priešingai nei teigia... 137. 51.... 138. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių argumentų, paneigiančių pirmosios... 139. Dėl bylos procesinės baigties... 140. 52.... 141. Vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis,... 142. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 143. 53.... 144. Atsakovė BUAB „VKK Investicija“ pateikė prašymą priteisti 600 Eur... 145. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 146. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti... 147. Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parama...