Byla 2-9-445/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, atsakovės UAB „Dzūkijos miškas“ ir atsakovo S. L. atstovui advokatui Nerijui Katiliui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams UAB „Dzūkijos miškas“, S. L. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų UAB „Dzūkijos miškas“ ir S. L. solidariai 16598.12 eurų (57310 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 metų gegužės 1 d. bei procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas: 949.69 eurų (3279,10 Lt), sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokatės teiktai pagalbai apmokėti.

3Ieškinyje nurodytos aplinkybės

4Ieškovas nurodo, kad 2010 metų rugpjūčio 10 dieną su UAB „Dzūkijos miškas" buvo sudaryta sutartis Nr. 150/2010-08-10 dėl stataus miško kirtimo pagal Leidimą kirsti mišką Nr.074064. Kartu su pasirašyta sutartimi UAB „Dzūkijos miškas" direktorius S. L. gavo Leidimo kirsti mišką kopiją. Leidime aiškiai nurodytas kirtimo būdas - einamasis kirtimas, nurodyti kvartalų numeriai, sklypų numeriai, kirstinų medžių rūšys ir leistinas iškirstinų medžių skaičius. Leidime nurodyta, kad kirtimo liekanas reikia sukrauti ant valksmų.

5Dėl sutarties sudarymo, jos vykdymo tiesiogiai bendravau su atsakovu UAB „Dzūkijos miškas" direktoriumi S. L.. Sutarties šalimi būtent atsakovą pasirinkau, nes tuo metu buvau girdėjęs apie šią bendrovę ir jos vadovą gerus atsiliepimus, be to, mano uošvis buvo pažįstamas su S. L., anksčiau kartu dirbo. Sudarius sutartį, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl pasitikėjimo atsakovais, nebuvo pagrindo važiuoti į mišką tikrinti kirtimo darbus, skaičiuoti iškirstus medžius, t.y. kontroliuoti sutarties sąlygų vykdymą. 2011 metų ankstyvą pavasarį, apie balandžio vidurį, nutariau užsukti į mišką pasižiūrėti, kaip vykdomas kirtimas ir kaip sutvarkomas po kirtimo miškas. Pamatytas vaizdas mane pribloškė: nukirstų medžių šakos sumestos kirtimo vietoje, palikti sužaloti medžiai (kertant gretimus medžius, nukirstos viršūnės, dalis medžio ir toks medis paliktas), miške prišiukšlinta. Apie tai, ką pamačiau miške, pranešiau atsakovui S. L., kuris pažadėjo mišką sutvarkyti. Kai dar kartą nuvažiavau į mišką patikrinti, ar sutvarkytos kirtimo vietos, nutariau pavaikščioti po mišką detaliau apžiūrėti kirtimus. Pastebėjau, kad vietomis buvo kirsta ne einamasis kirtimas, bet atrankinis - iškirsti dideli, sveiki medžiai. Kai paskambinau atsakovui S. L., jis išsigynė vykdęs tokį kirtimą teigė, kad kirto mišką laikydamasis sutarties. Man nieko kito nebeliko tik suskaičiuoti iškirstus medžius. Suskaičiavęs iškirstus medžius, supratau, kad esu apgautas, kad atsakovas S. L. elgėsi nesąžiningai, neteisėtai iškirto didesnį, nei sutartyje numatytas, medienos kiekį, geranoriškai nesprendė atsiskaitymo klausimo. Kadangi pats neturiu specialių miškotvarkos žinių, siekdamas objektyvaus iškirstų medžių įvertinimo, kreipiausi į Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją. Šios asociacijos specialistai suskaičiavo iškirstus medžius, apskaičiavo iškirstų medžių tūrį. Susipažinęs su pateiktais duomenimis, išanalizavęs pateiktus duomenis, pamačiau, kad 45 kvartale vietoj leistų nukirsti 648 pušų, iškirsta 920 grynų medžių ir 20 malkinių, mažiau iškirsta tik beržų: vietoj 25 - 11. 46 kvartale iškirsta 3688 grynų pušų ir 248 malkinių, vietoj leistų iškirsti 2534, beržų iškirsta 103 (grynų) ir 5 malkinių, vietoj leistų 78 vnt. Akivaizdu, kad vien šie pateikti duomenys patvirtina pažeistas mano turtines teises ir teisėtus interesus, man padarytą didelę turtinę žalą. Kaip jau nurodžiau, atsakovas S. L. ir jo atstovaujama bendrovė nesutiko geranoriškai atlyginti padarytą žalą. Nukirtus medį, lieka kelmas ir nereikia ypatingų mokslo žinių, kad suskaičiuoti nukirstus medžius ir skaičių palyginti su nurodytu leidime. Noriu akcentuoti tai, kad leidime nurodytas kirstinų medžių skaičius viršytas ne keliais vienetais, bet viename kvartale beveik 300 vnt, kitame - virš 1400 vnt.

6Iš rašytinių įrodymų akivaizdu, kad kirtimas įvykdytas pažeidžiant išduotą leidimą kirsti mišką iškirstas ženkliai didesnis medžių kiekis, padaryta turtinė žala.

7Pažymėtina, kad Leidime kirsti mišką Nr.074064 nurodyti konkretūs leidžiamų iškirsti medžių kiekiai ir jų rūšys. Atsakovo iškirstas medžių kiekis ženkliai viršija leidime nurodytą. Jokio papildomo susitarimo tarp manęs ir UAB „Dzūkijos miškas" ir/ar S. L. nebuvo, manęs niekas neinformavo, kad faktinis iškirstų medžių kiekis viršija sutartą šį faktą nuo manęs slėpė, kol aš pats nesuskaičiavau iškirstų medžių. Leidimas kirsti yra neatskiriama sutarties dalis. Visą iškirstą medieną atsakovai realizavo, taigi realizavo ir tą medieną kuri teisiškai prikalstė man. Tokiu būdu atsakovai gavo nepagrįstas pajamas, neteisėtai praturtėjo.

8Būdamas įsitikinęs, kad mano atžvilgiu įvykdyta baudžiamuoju įstatymu draudžiama veika, 2011-08-26 su pareiškimu kreipiausi į Varėnos PK, kuriame mano pareiškimas buvo užregistruotas numeriu ROIK 0111000524764. Savo pareiškime išdėsčiau aplinkybes, kuriomis UAB „Dzūkijos miškas", atstovaujamas S. L., įvykdė nusikalstamas veikas. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas V. Č. 2011-09-09 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą todėl nutarimą 2011-09-21 apskundžiau tuometiniam Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui. Tenkinant mano skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.55-2-00041-11. 2011-12-12 pagal tuo metu galiojusį teritorinį suskirstymą Varėnos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras K. Vinerskas priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nes esą nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarimą Įstatymo nustatyta tvarka apskundžiau Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui, kuris mano skundą tenkino ir atnaujino ikiteisminį tyrimą. 2013-04-12 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras K. Vinerskas vėl priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą įtariamojo S. L. atžvilgiu pagal LR BK 178 str. 3 d. ir 229 str. nutraukti, nes esą nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2013-05-08 priimtą nutarimą apskundžiau aukštesniajam prokurorui. 2013-06-01 gavau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. B. nutarimą kuriuo atsisakyti patenkinti mano skundą. Su priimtu nutarimu nesutikdamas, jį skundžiau Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2013 metų liepos 10 dieną Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas K.Lukošiūnas priėmė nutartį, kuria atmetė mano skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo A. B. 2013-05-29 nutarimo atsisakyti tenkinti mano - nukentėjusiojo skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr.55-2-00041-11 nutraukimo. 2013-07-29 skundu skundžiau Varėnos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį Kauno apygardos teismui, kuris mano skundą atmetė. Taigi, išnaudojau visas teisines priemones, kad mano atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika būtų tinkamai ištirta, įvertinta, nusikaltimą padaręs asmuo teisingai nubaustas. Priimtuose procesiniuose sprendimuose pasisakoma, kad ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas S. L. pripažino, kad pagal leistų iškirsti medžių kiekį buvo paskaičiuota, jog tai turėtų būti 584 m3 medienos, iš esmės neginčija, kad buvo iškirsta, išvežta ir realizuota ne 584 m3, bet 521 m3 daugiau, t.y., 1105 m3 medienos. Pripažindamas faktinę iškirstos, išvežtos ir realizuotos medienos kiekio aplinkybę, atsakovas nesutinka su mano nurodyta nepagrįstai iškirsto miško ir realizuotos medienos verte - man padarytu žalos dydžiu. Medienos vertė - įrodinėjimo dalykas, šiuo konkrečiu atveju turintis reikšmę turtinės žalos dydžiui nustatyti, ieškiniui pagrįsti.

9Kadangi buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tai jo eigoje priimti procesiniai sprendimai bus vertinami šioje civilinėje byloje, nors neturi prejudicinės galios civiliniame procese, aplinkybės turi būti įrodinėjamos, vertinamos, vadovaujantis civilinio proceso kodekso ir civilinio kodekso normomis. Taigi, ikiteisminio tyrimo procesiniuose sprendimuose nurodomas iškirstos medienos kainos skaičiavimas valstybės supirkimo kainomis visiškai nepagrįstas, toks skaičiavimas negali būti pripažįstamas įrodytu civilinėje byloje. Civilinių teisinių santykių dalyviai: aš - tiek medienos pardavėjas (fizinis asmuo), UAB „Dzūkijos miškas" - medienos pirkėjas (juridinis asmuo) - nesame įpareigoti laikytis valstybės nustatytų medienos supirkimo kainų, nes kainą diktuoja medienos pasiūla ir paklausa rinkoje. Aš, reikšdamas ieškinį dėl turtinės žalos dydžio, nepagrįstai iškirstos ir realizuotos medienos vertė apskaičiavau remiantis rinkos kainomis. Įrodomąją reikšmę turi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateiktas piniginis iškirstų medžių įvertinimas, kuriame nurodyta, kad 45 kv. vertė yra 12224 Lt, o 46 kv. - 67850 Lt, t.y., 80074 Lt, kuriai taikoma 20 procentų paklaida. Sutartyje nurodyta suma 35040 Lt, kuri sumažinta 15 procentų GMP, todėl mokėtina suma - 29784 Lt.

10Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi aplinkybė dėl tinkamo subjekto. Atsakovo klausimas svarbus ir civiliniame procese. Vertinant tarp šalių pasirašytą sutartį, matyti, kad sutarties šalys yra: J. J. ir UAB „Dzūkijos miškas", atstovaujamas direktoriaus S. L.. Aiškinant sutarties turinį, darytina išvada, kad medieną sutarties pagrindu įsigijo ir ją realizavo UAB „Dzūkijos miškas" - juridinis asmuo, todėl pagrįstai nurodomas atsakovu. S. L. yra juridinio asmens vadovas, atstovaujantis juridinį asmenį bendrovės įstatų pagrindu. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. reglamentuoja įmonės vadovo kompetenciją teises ir atsakomybę. Akcinių bendrovių įstatymas reglamentuoja, kad vadovas atstovauja įmonę, vienvaldiškai sudaro sandorius ir atsako už sudarytus sandorius. Vykdant su manimi sudarytą sutartį, visus nurodymus pavaldiems darbuotojams davė būtent S. L., jis pasirašė su manimi sutartį jam buvo perduota leidimo kirsti mišką kopija. Taigi, S. L. yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manau, kad atsakovų atsakomybė yra solidari.

11Be man padarytos tiesioginės žalos, kurią vertinu pagal medienos rinkoje galiojančias kainas, 57310 litų, aš patyriau ir kitas išlaidas. Kreipiantis į specialistus, turėjau sumokėti už jų atliktą darbą - kirtavietės apžiūrėjimą vietoje, atliktus skaičiavimus, matavimus, todėl patyriau išlaidas, kurios tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku.

12LR CK 6.249 str. numatyta, kad nuostoliai yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad atskirais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos kitos protingos išlaidos, numatytos to paties straipsnio 4 dalyje. Kitos įrodinėjamos išlaidos patenka į protingų išlaidų kategoriją nes tiesiogiai susiję su tiesioginiais nuostoliais. Manau, kad nėra faktinių aplinkybių, jog dėl mano paties veiksmų atsirado papildomi nuostoliai ar pagrindinių nuostolių dalis, ar padidėjo nuostoliai. Taip pat manau, kad nėra aplinkybių, jog aš susidariusioje situacijoje būčiau elgiąsis netinkamai, nėra duomenų, kad būtų buvusi nenugalima jėga ar kitokios aplinkybės, mažinančios teisę į nuostolių atlyginimą.

13Be abejo, dėl atsakovų veiksmų, ilgai vykusio ikiteisminio tyrimo man buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Deja, LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokių aplinkybių mano atveju nėra, todėl negaliu reikšti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 6.251 str. 1 d. numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.LR CK 6.258 str. numatyta teisė į netesybas ir nuostolius. 7 d. numatyta, kad palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento.

14LR CK 6.210 str. reglamentuojamas palūkanų skaičiavimas - numatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už netinkamai įvykdytą prievolę.

15Ieškovas savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais:

16biržės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 150/2010-08-10, leidimu kirsti mišką Nr.074064, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, PVM SF, Taksoraščiu, plano fragmentu, dėl iškirsto ploto patikslinimo ir iškirstų medžių tūrio įvertinimo, skaičiuoklės, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, PVM SF, Dėl iškirstų medžių tūrio piniginio įvertinimu su priedais, 2011-08-26 pareiškimu, 2011-09-09 nutarimu, 2011-09-12 dėl pareiškimo tyrimo, 2011-09-21 skundu, 2011-10-12 nutarimu, 2011-10-12 dėl skundo išnagrinėjimo, 2011-12-12 nutarimu, 2011-12-29 skundu, 2012-01-16 nutarimu, 2012-01-16 dėl skundo išnagrinėjimo, 2012-02-15 prašymu dėl kirtimų teisėtumo, dėl einamųjų miško kirtimų, 2013-04-12 nutarimu, 2013-05-08 skundu, 2013-05-29 nutarimu, 2013-06-19 skundu, 2013-07-10 nutartimi, 2013-07-29 skundu, 2013-08-13 nutartimi, 2014-01-09 skundu, 2012-07-05 nutartimi, 2012-08-17 nutarimu, 2012-09-21 nutartimi, 2012-12-20 nutartimi, dokumentais iš ikiteisminio tyrimo medžiagos: Dėl informacijos pateikimo, Darbų perdavimo-priėmimo aktu (3 vnt.), Buhalterine pažyma, S. L. liudytojo apklausos protokolu, S. L. įtariamojo apklausos protokolu (2 vnt.), dėl informacijos pateikimo, rangos sutartimi, J. P. liudytojo apklausos protokolu, P. A. liudytojo apklausos protokolu, Įvertinimo aktu, valksmų tūriu (2 vnt.), L. Č. liudytojo apklausos protokolu, Akistatos protokolu.

17Atsakovai UAB „Dzūkijos miškas" ir S. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

18Dėl senaties termino.

19Pirma, būtina pažymėti, jog atitinkamas reikalavimas turėtų būti atmestas dėl ieškinio senaties - J. J. ieškinio pateikimo teismui metu senaties terminas, per kurį galėjo būti pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, atsakovų įsitikinimu buvo pasibaigęs.Ieškinio senaties terminus reglamentuoja LR CK 1.125 straipsnis, kitos LR CK normos bei kiti įstatymai. LR CK 1.125 str. 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metu ieškinio senaties terminas. Pagal LR CK 1.127 str. 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.).J. J. atsakovų atžvilgiu reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurio ieškinio senaties terminas, kaip jau nurodyta aukščiau, yra treji metai nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vertinant momentą, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie „teisės pažeidimą", t.y. ieškinyje minimą „neteisėtą medžių iškirtimą”, laikytina, kad sužinojimo momentu yra atitinkamų aplinkybių atsiradimo, t.y. kirtimo data, kadangi ieškovas kaip Sutartį sudaręs asmuo ir kertamo/iškirsto miško sklypo savininkas turėjo ir galėjo žinoti apie atitinkamų darbų eigą jų atlikimo metu. Faktinė aplinkybė, jog ieškovas, kaip kad nurodoma ieškinyje, „dėl pasitikėjimo atsakovas" nematė pagrindo „tikrinti kirtimo darbus", „skaičiuoti iškirstus medžius", neturi reikšmės senaties termino pradžios nustatymui - pats ieškovas neneigia, jog galimybę tikrinti/kontroliuoti Sutarties vykdymą jis turėjo, tačiau „nematė tam pagrindo", todėl esant tokiai situacijai laikytina, kad senaties termino eiga prasidėjo jau tuomet, kuomet Sutarties pagrindu buvo atlikti miško kirtimo darbai.Kaip jau nurodyta aukščiau, Sutartis tarp UAB „Dzūkijos miškas" bei ieškovo buvo sudaryta 2010m. rugpjūčio 10 dieną. Leidimas kirsti mišką išduotas tą pačią dieną[1]. 2009 m. sausio 5d. UAB „Dzūkijos miškas" sudarė su L. Č. IĮ rangos sutartį Nr. 2, vadovaujantis kuria pastaroji įmonė atliko miško kirtimo darbus, tame tarpe - kirtimo darbus pagal Leidimą J. J. nuosavybės teise priklausančiame miške. Kartu su J. J. ieškiniu pateikti Darbų perdavimo-priėmimo aktai prie 2009m. sausio 5d. sutarties Nr. 2 patvirtina, jog J. J. priklausančio miško kirtimo darbai buvo vykdomi laikotarpyje nuo 2011m. vasario ld. iki 2011m. balandžio 30d. Taigi, aplinkybės, kurias kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodo J. J., atsirado ir apie jas ieškovas turėjo sužinoti, atsirado minėtuoju laikotarpiu. Taigi, ieškinio senaties terminas J. J. reikalavimams dėl žalos atlyginimo prasidėjo vėliausiai 2011m. balandžio 30d. Vadovaujantis LR CK 1.125 str. 8 dalimi, ieškinio senaties terminas aptariamiems reikalavimams pareikšti baigėsi 2014m. balandžio 30d. J. J. ieškinys pateiktas Varėnos rajono apylinkės teismui 2014m. gegužės viduryje, t.y. pasibaigus senaties terminui. Esant atitinkamoms aplinkybėms, J. J. reikalavimai privalo būti atmesti pagal LR CK 1.131 str. 1 d.

20Be aukščiau išdėstyto, pažymėtina, jog J. J. ne tik galėjo/turėjo sužinoti, bet ir sužinojo apie ieškinyje įvardijamus atsakovų „neteisėtus veiksmus" 2011m. balandžio mėnesį. Ieškinio antroje pastraipoje pats ieškovas patvirtina, jog 2011 metų ankstyvą pavasarį, apie balandžio mėnesį, jis „nutarė užsukti į mišką pažiūrėti, kaip vykdomas kirtimas ir kaip sutvarkomas po kirtimo miškas", ką ir padarė. Šią faktinę aplinkybę, be kita ko, patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas Alytaus Apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo V. Č. 2011m. rugsėjo 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 55-At-00378-ll, kuriame, remiantis J. J. paaiškinimais, užfiksuota, jog ieškovas į aptariamą miško sklypą nuvyko 2011m. balandžio 15d., taip pat užfiksuota, jog J. J. ne tik turėjo galimybę patikrinti/suskaičiuoti jam priklausančiame miške UAB „Dzūkijos miškas" užsakymu nukirstų medžių kiekį, bet šia galimybe pasinaudojo ir nukirstus medžius suskaičiavo. Taigi, aptariamos faktinės aplinkybės dar kartą patvirtina, jog J. J. ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo apie UAB „Dzūkijos miškas" užsakymu ieškovo sklype vykdomų darbų apimtis bei pobūdį nedelsiant po atitinkamų darbų atlikimo, t.y. ne vėliau kaip 2011m. balandžio mėnesį, kas pakartotinai suponuoja išvadą, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju yra praleistas.

21Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo.

22Kaip jau minėta aukščiau, J. J. teigimu atsakovai privalo atlyginti jam padarytą žalą, atsiradusią dėl to, jog vykdant Sutartį ieškovui priklausančiame miške buvo iškirsta ženkliai daugiau medžių nei buvo įvardinta leidime. Ieškovo vertinimu, padaryta žala sudaro 57 310 Lt. Ši ieškovo pozicija vertintina kaip nepagrįsta net tuo atveju, jei Gerbiamas Teismas laikytų, kad senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra pasibaigęs - civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma.

23Dėl UAB „Dzūkijos miškas" ir/ar S. L. veiksmu teisėtumo/kaltės. LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pasak ieškovo, UAB „Dzūkijos miškas" iškirto J. J. nuosavybės teise priklausančiame miške daugiau medžių, nei buvo numatyta pagal šalių sudarytą Sutartį, kas vertintina kaip Bendrovės bei jos vadovo S. L. neteisėti veiksmai, kurių pasėkoje patyrė nuostolių. Atsakovai pabrėžia - priešingai nei teigiama J. J. ieškinyje, jokių neteisėtų veiksmų, UAB „Dzūkijos miškas" užsakymu atliekant kirtimus ieškovo miške, nebuvo atlikta, kadangi vykdant Sutartį buvo iškirsta būtent tiek miško, kiek sulygta sudarant Sutartį. Sutarties 1.1 punkte aiškiai apibrėžtas Sutarties dalykas - numatyta, jog pardavėjas (t.y. J. J.) parduoda pirkėjui (t.y. UAB „Dzūkijos miškas") statų mišką išsikirtimui, kurio bendras plotas 18,6 ha, leidimas miškui kirsti Nr. 074064 (o ne x vienetų medžių, nurodytų leidime kirsti). Taigi, esant atitinkamai apibrėžtam sutarties dalykui, visiškai akivaizdu - Sutarties sudarymo pasėkoje UAB „Dzūkijos miškas" įgijo teisę 18,6 ha miško plote iškirsti visą mišką, kuris gali būti kertamas pagal LR teisės aktus. Pažymėtina, jog UAB „Dzūkijos miškas", siekdamas įsigyti medieną iš miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų, sudaro su jais dviejų tipų sutartis - 1) biržės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Dzūkijos miškas" įsigyja iš miško savininko statų mišką išsikirtimui ir moka fiksuotą kainą už visus tam tikrame miško plote iškirstus medžius, arba 2) stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu su miško savininku atsiskaitoma po medžių iškirtimo, pagal faktiškai iškirstą medienos kiekį. Atsižvelgiant į tai, prieš sudarant Sutartį su ieškovu J. J. jam taipogi buvo pasiūlyti atitinkami du miško/medienos pirkimo-pardavimo sutarties variantai, iš kurių ieškovas J. J. pasirinko pirmąjį, t.y. išreiškė pageidavimą sudaryti sutartį, pagal kurią prieš atliekant kirtimo darbus jis gaus fiksuotą kainą nepriklausomai nuo to, kiek medžių UAB „Dzūkijos miškas" iškirs Sutartyje įvardintame miško plote. Atsakovai pažymi, jog tokių sutarčių sudarymas visiškai įprastas Bendrovės veikloje - per 2010 metus Bendrovė viso sudarė 531 (penki šimtai trisdešimt vieną) sutartį miškui pirkti, iš kurių -80 (aštuoniasdešimt) biržės pirkimo - pardavimo sutarčių, kurių pagrindu Bendrovė įsigijo statų mišką išsikirtimui ir įsipareigojo miško savininkui sumokėti fiksuotą Sutartyje nustatytą kainą už visus atitinkamame plote iškirstus medžius nepriklausomai nuo faktiškai iškirstų medžių kiekio. Taigi, sudarydamos Sutartį šalys susitarė, jog miške, kurio plotas 18,6 ha, UAB „Dzūkijos miškas" iškirs visus kirstinus medžius, o J. J. gaus už juos 35 040 LTL kainą nepriklausomai nuo to, kokį medžių kiekį Bendrovė jo sklype iškirs.

24Leidimas reikalingas, ir nenurodomi medžiai, kurie gali būti kertami be leidimo. Kitaip tariant, turint leidimą kirsti mišką, atitinkamame miško plote gali būti iškirsti ir kertami ne tik leidime nurodyti medžiai - atitinkamame miško plote atliekami ir tokie kirtimai, kuriems pagal minėtųjų nuostatų 20 punktą leidimas nereikalingas.

25Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir atitinkamu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina - sudarydama Sutartj Bendrovė įgijo teisę iškirsti ne „tik Leidime įvardintus medžius", bet, laikydamasis LR teisės aktų nuostatų ir vadovaudamasis Leidimu, iškirsti tuos medžius, kuriuos atitinkamame miško plote galima kirsti. Tuo atveju, jei pagal LR teisės aktus atitinkamame miško plote buvo galima kirsti tuos medžius medžius, kurie buvo iškirsti Sutarties vykdymo eigoje, darytina išvada, jog jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti.

26Kaip jau minėta aukščiau, Sutarties pagrindu UAB „Dzūkijos miškas" įsigijo 18,6 ha ploto statų mišką išsikirtimui. UAB „Dzūkijos miškas" užsakymu status miškas, kurį J. J. pardavė Bendrovei, buvo iškirstas laikantis teisės aktų reikalavimų, t.y. iškirstas taip ir tokiu būdu, kaip nustatyta leidime Nr. 074064 bei kirtimams taikytinuose teisės aktuose. Šią faktinę aplinkybę, taip pat kaip ir poziciją, jog miško plote gali būti kertami ne tik tie medžiai, kurie įvardinti leidime kirsti mišką, be kita ko patvirtina ieškovo J. J. į bylą pateikti valstybinių institucijų pareiškimai bei ikiteisminio tyrimo eigoje parengti dokumentai. LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos 2012-07-25 rašte Nr. R2-2026, adresuotame J. J., nurodoma: „einamaisiais kirtimais Jums nuosavybės teise priklausančiuose miško sklypuose iškirsta dvigubai daugiau likvidinės medienos nei nurodyta Leidime. Išugdyto medyno patikrinimo metu nustatyta, kad po ugdymo kirtimų paliktų medžių skaičius ir medyno skalsumas atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus". LR Aplinkos ministerijos 2012-06-12 rašte Nr. (12-4)-D8-5410, taipogi adresuotame ieškovui, nurodyta: „po einamųjų miško kirtimų paliktas medžių kiekis Jūsų miške atitinka šiose taisyklėse nurodytąjį (neviršija leistinų paklaidų)". 2012m. kovo 29d. liudytojo apklausos protokole, kuriame užfiksuoti J. P., einančio vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos departamento Varėnos rajono agentūros, nurodoma: „Pagal leidimą iškirsti mišką buvo leista iškirsti 584 kubai žalios medienos. O išdžiūvusiems, išvirtusiems, nulaužtiems medžiams leidimas kirsti mišką neprivalomas, todėl šių medžių kiekis ir tūris gali neatsispindėti atrėžimo medžiagoje. Dėl šių aplinkybių iškirstos medienos tūris gali nesutapti su leidime nurodytu medienos tūriu ir medžių skaičiumi. <...> atliekant miško pjovimo ir valymo darbus išdžiūvę, išvirtę ir nulaužti medžiai privaloma pagal miško sanitarines priešgaisrines taisykles pašalinti iš miško".

27Sudarius biržės pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarus su miško savininku dėl fiksuotos kainos už medžių iškirtimą tam tikrame miško plote mokėjimo gali susiklostyti situacija, kai sutarties vykdymo eigoje iškertama mažiau medžių nei nurodyta atitinkamame leidime kirsti mišką. Kitaip tariant, sumokėjusi fiksuotą kainą už medieną, esančią tam tikrame miško plote, Bendrovė gali gauti medienos mažiau nei įvardinta konkrečiame leidime. Kartu su šiuo atsiliepimu pateikiama 2012-02-28 biržės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 38/2012-02-28[2], pagal kurią Bendrovė įsigijo statų mišiką išsikirtimui 3ha miško plote už 71 300 LTL kainą. Kaip numatyta atitinkamos sutarties 1.1 bei 2.4 punktuose (identiškame Sutarties, sudarytos su ieškovu, 1.1 ir 2.4 p.), UAB „Dzūkijos miškas" privalėjo vykdyti kirtimus vadovaudamasis Leidimu Nr. 076628. Prie šio atsiliepimo pridedamame Leidime Nr. 076628 nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris kietmetriais - 713 (septyni šimtai trylika), tuo tarpu kartu su šiuo atsiliepimu pateikiama buhalterinė pažyma - Operacijų su atsargomis analizė pajamavimo kainomis - liudija, jog atitinkamos sutartis pagrindu UAB „Dzūkijos miškas" jgijo 562,94 ktm medienos. Taigi, aptariamas pavyzdys patvirtina, jog pasirašant biržės pirkimo-pardavimo sutartį nei miško/medienos pirkėjui, nei pardavėjui nebūna aiškus tikslus kirstinos medienos kiekis, ir susitarus dėl fiksuotos kainos už visą tam tikrame plote iškirstą medieną tam tikrais atvejais UAB „Dzūkijos miškas" nusiperka daugiau medienos nei nurodyta konkrečiame leidime, tam tikrais atvejais - mažiau. Kitaip tariant, miško savininkas fiksuotą sutarties kainą gauna tiek tuo atveju, kai atsakovas UAB „Dzūkijos miškas" iškerta atitinkamame miško plote mažiau medžių nei nurodytas leidime kiekis, tiek tuo atveju, kai iškertama daugiau medžių nei nurodytas leidime kiekis. Tokios sutarties teigiamas niuansas, skatinantis pardavėją pasirinkti būtent tokio pobūdžio pirkimo-pardavimo sutartį - jis nuo sutarties sudarymo momento žino konkrečią galutinę sutarties kainą, kurią gauna dar prieš pradedant kirtimus, kuri visiškai nepriklauso nuo to, kiek ir kokių medžių iškirs jo miške pirkėjas. Esant atitinkamai situacijai, leistinų kirsti medžių, nors ir neįvardintų leidime kirsti mišką, kirtimas jokiu būdu negali būti laikomas kaip sutartinių ir/ar įstatyminių pirkėjo prievolių netinkamas vykdymas. Atsakovai pabrėžia - žalos dydis šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas. Taigi, net darant prielaidą, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (su kuo atsakovai nesutinka), pagrindo priteisti J. J. jo nurodomo dydžio žalą nebūtų.

28Kartu su J. J. ieškiniu į šią bylą pateiktame Vį „Registrų Centras" nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma aptariamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), vertė - atitinkamo 33,10 ha ploto žemės sklypo medynų vertė sudaro 273 110 LTL. Taigi, vieno atitinkamo sklypo hektaro medynų vertė sudaro 8 251,06 LTL (273 110 : 33,10 = 8 251,06). Pažymėtina, jog atitinkamo miško retinimo/kirtimo metu buvo iškirsta apie 20% medynų tūrio, t.y. viename hektare iškirstų medynų vertė sudaro apie 1 650 LTL[3]. Sutarties pagrindu UAB „Dzūkijos miškas" atliko kirtimus 18,6 ha plote, taigi, atitinkamame plote iškirstos medienos vertė maksimaliai galėtų būti vertinama kaip 30 690 LTL[4]. Tai aiškiai patvirtina, jog J. J. nurodoma/atitinkamoje byloje nustatytas „žalos" dydis absoliučiai nepagrįstas.

29Be kita ko, pastarąją išvadą patvirtina ir kartu su šiuo atsiliepimu j ieškinį pateikiamas 2012-10-12 VĮ Druskininkų miškų urėdijos raštas Nr. V6-553-(5.6) bei 2014-05-30 VĮ Varėnos miškų urėdijos raštas Nr. V4-256, kuriuose įvardijamos tarpinio naudojimo kirtimų biržių vidutinės nenukirsto miško kainos atitinkamose urėdijose. Vadovaujantis aptariamais raštais, t.y. vadovaujantis atitinkamais valstybės įmonių pateiktais oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (LR CPK 197 str. 2 d.), 2010 metais vidutinė nenukirsto miško kaina Varėnos miškų urėdijoje buvo 29,64 Lt/ktm, o Druskininkų miškų urėdijoje - 19,8 Lt/ktm, 2011 metais vidutinė nenukirsto miško kaina Varėnos miškų urėdijoje buvo 26,36 Lt/ktm, o Druskininkų miškų urėdijoje - 31,9 Lt/ktm. J. J. teigimu, atsakovų „neteisėtų veiksmų" pasėkoje UAB „Dzūkijos miškas" 521 ktm medienos. Taigi, J. J. skaičiavimais 1 ktm medienos kaina sudaro 110 LTL[5], t.y. tris kartus daugiau nei rinkos kaina. Aptariami Vį Druskininkų miškų urėdijos bei Vį Varėnos raštai patvirtina, jog tokie žalos dydžio skaičiavimai absoliučiai nepagrįsti. UAB „Dzūkijos miškas" sumokėjo J. J. už iškirstą mišką rinkos kainą - 2011 metais J. J. miške iškirsta 1 127 ktm medienos, už kurią sumokėta 35 040 LTL kaina, t.y. 31,09 LTL/ktm kaina[6], taigi, ieškovo miško kirtimo pasėkoje J. J. jokia žala nepadaryta - už iškirstą mišką su juo atsiskaityta rinkos sąlygomis.Reziumuojant aukščiau išdėstytą, būtina pažymėti - J. J. ieškinyje nurodoma „žalos" suma absoliučiai nepagrista, neįrodyta.

30Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų „neteisėtų veiksmų" ir J. J. „žalos". Kaip jau minėta aukščiau, reiškiant ieškinj dėl žalos/nuostolių atlyginimo privalu įrodyti atsakovo kaltę/neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp atitinkamų neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos. Šio atsiliepimo į ieškinį 2.1-2.2 skirsniuose išdėstyti argumentai patvirtina, jog aptariamu atveju nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, o dėl ieškinyje akcentuojamų faktinių aplinkybių J. J. jokia žala nebuvo padaryta. Taigi, nesant atitinkamų civilinės atsakomybės taikymui būtinų elementų, savo ruožtu neegzistuoja ir priežastinio ryšio tarp jų elementas.

31Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindais.

32Atsakovės UAB „Dzūkijos miškas“ ir atsakovo S. L. atstovas prašė ieškinį atmesti, motyvuodamas ieškinyje nurodytais pagrindais ir aplinkybėmis.

33Ieškinys tenkintinas iš dalies.

34Dėl ieškinio reikalavimų atsakovams

35CPK 45 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

36Ieškovo teisė ieškinyje nurodyti atsakovus, t.y. tiek žalą padariusį fizinį ar juridinį asmenį. Akcinių bendrovių 37 str. 10 d. numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Šio Įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas šiuos sandorius sudaryti. Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12 ir 13 dalyse.

37Pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo S. L. laikyti atsakovu šioje byloje, kadangi ieškinio dalykas siejamas su sudaryta rašytine biržės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios šalys buvo J. J. ir UAB „Dzūkijos miškas“, veikiantis S. L. vardu. Vadovo atsakomybė kyla tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, o šioje byloje aplinkybės dėl bendrovės vadovo nėra pagrįstos ir įrodytos.

38Dėl žalos atlyginimo priteisimo

39Byloje kilo ginčas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio miško iškirtimo kiekio, kai iškirtos medienos kiekis nesutampa pagal sudarytą sutartį, išduotą leidimą miško kirtimui ir faktiškai iškirstą medienos kiekį.

40Ieškovas reikalauja atsakovui taikyti civilinę atsakomybė, pažeidus sudarytos medienos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.

41Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas J. J. nuosavybės teisėmis valdo 33.1000 ha žemės sklypą, miškų ūkio paskirties ( - ) Varėnos r. (t.1, b.l. 13-14).

42Šio ginčo esmė yra ta, kad ieškovas teigia ir įrodinėja, jog atsakovai kirsdami pagal sudarytą su ieškovu sutartį, iškirto medienos daugiau, negu tai numatyta pagal sutarties sąlygas.

432010-08-10 tarp ieškovo J. J. ir atsakovo „Dzūkijos miškas“ buvo sudaryta biržės miško pirkimo-pardavimo sutartis Nr.150/2010-08-10 pagal kurią ieškovas pardavė statų mišką (taip sutartyje) išsikirtimui, kurio bendras plotas 18.6 ha, leidimas miškui kirsti 074064, už 35040 litų. Gyventojų pajamų mokestis 15 proc.-5256 Lt, išmokama suma 29784 Lt. Privalomą mokestį valstybei sumoka pirkėjas. Pardavėjas šia sutartimi suteikė teisę pirkėjui vykdyti nurodyto privataus miško kirtimo darbus bei savo nuožiūra realizuoti medieną. Buvo numatyta, kad kirtimo darbai atliekami vadovaujantis 2010-08-10 pardavėjo gautu leidimu Nr.074064 kirsti mišką. Sutartyje nurodyta, kad dėl pardavėjo išdėstytų pareiškimų ar garantijų netikslumo ar pažeidimo atveju, pardavėjas privalės sumokėti pirkėjui baudą, lygią visai jam išmokėtai sumai už miško išsikirtimą bei atlyginti patirtus pirkėjo nuostolius. Šalys susitarė, kad ši sutartis sukurs teisiškai įpareigojančias prievoles. Pirkėjas įsipareigojo atlikti miško kirtimo darbus, užtikrinti visų atliekamų darbų kokybę, vadovautis Miškų įstatymu, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais ir kt. bei miškotvarkos projektu ( t.2, b.l. 56-57).

44Pagal išduotą leidimą kirsti mišką J. J. 2010-08-10 ( serija A Nr.074064), remiantis bendruoju miškotvarkos projektu ir sanitarine būkle, buvo leista atlikti einamuosius kirtimus 18.6 ha plote, iškertant viso 3285 medžius, kai apytikris likvidinis medienos tūris sudaro 584 ktm ( t.1, b.l. 11).

45Pagal byloje pateiktą Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštą dėl iškirstų medžiū tūrio įvertinimo J. J. priklausančiame miško plote, buvo nustatyta, kad bendras padarinės iškirsto medienos likvidinis tūris siekia 1183.6 m3 ( t.1, b.l. 18-22).

46Miško specialistas P. A. atliko ir surašė einamojo kirtimo įvertinimo aktą, pagal kurį buvo numatyta atlikti einamąjį kirtimą J. J. priklausančiame miške: 46 kv. Pušis – 470.5 , beržo – 13; 45 kv.- pušis- 95.5 , o beržas – 4.7 ( t.1, b.l. 114-116).

47UAB „Dzūkijos miškas“ ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 2012-03-28 buhalterinę pažymą, kad J. J. miške buvo iškirsta 1127 ktm medienos, už kurią sumokėta 35040 Lt, t.y. po 31.09 Lt už kietmetrį, jeigu iškirstos medienos kiekis 1127 ktm.

48Šalys pripažįsta, kad ieškovui priklausantis miškas buvo kertamas vadovaujantis ieškovui J. J. išduotu kirtimu.

49Ieškovo pozicija yra tokia – kiek atsakovai iškirto medienos, už tokį kiekį ir turi sumokėti.

50Atsakovų pozicija yra kitokia – ieškovui už 18.6 ha miško iškirtimą buvo sumokėta sutarta pinigų suma, kadangi buvo parduotas stačias (status) miškas, todėl už kitą medienos kiekį, ne stačią mišką (išvartas, retinimus ir visa kita, kas buvo privaloma atlikti pagal miškotvarkos taisykles, ieškovui mokėti nepriklauso).

51Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.).

52Tarp šalių sudarytos sutarties stiprioji pusė yra atsakovas – UAB “Dzūkijos miškas”, kurios veiklos rūšis ir yra miško kirtimo ir medienos realizavimo darbai. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovas labiau patyręs, turi daugiau praktikos, negu atsakovas, sudarant tokios pobūdžio sutartis, kaip tiriama nagrinėjamoje byloje.

53Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, ieškovas pardavė atsakovui UAB „Dzūkijos miškas“ statų mišką išsikirtimui, kurio bendras plotas 18.6 ha, leidimas miškui kirsti Nr.074064. Tokios aplinkybės reiškia, kad sudaryta sutartis nurodytame miško plone kirsti mišką pagal išduotame leidime nurodytas sąlygas ir tvarką.

54Pirma, aktualu kokia kirtimų rūšis numatyta ir išduotas leidimas. Leidime nurodyta kirtimų rūšis – einamasis kirtimas. Miško kirtimai skirstomi į pagrindinius, ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius miško kirtimus (Miško kirtimų klasifikavimo schema pateikta Miško kirtimų taisyklių 7 priede). Pagrindinių miško kirtimų būdai yra šie: atrankiniai, atvejiniai ir plynieji. Pagal byloje pateiktus įrodymus atskiruose miško plotuose buvo atlikti plynieji ir neplynieji kirtimai. Taigi nepasitvirtina aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo sutartą pinigų sumą už visą 18.6 ha plotą ta prasme, kad turėjo teisę iškirsti visus tame plote esančius medžius, bet apmokėti privalėjo tik už leidime miškui kirsti nurodytą medieną.

55Antra, tarp šalių sudarytos sutarties privaloma sudedamoji šios sutarties dalis yra leidimas miškui kirsti. Būtent šiuo leidimu ieškovas, kaip miško ploto savininkas ir atsakovas, nustatė susitarimo turinio apimtį – kokiame plote, kiek medžių, kokio likvidinio kiekio medienos tūrio bus iškirsta ir parduota atsakovui. Taigi šalys susitarė dėl parduodamų daiktų rūšies ( kokios rūšies mediena), koks jos kiekis – skaičiuojant stačią mišką vienetais ir gautą likvidinį medienos tūrį (apytikriai). Susitarimas dėl kainos – fiksuota kaina už sutartyje numatytą iškirsti medžių skaičių ir gautos medienos kiekį, o ne už iškirstą miško plotą. Kintant sudarytos sutarties sąlygoms – iškertant daugiau ieškovo miško, negu numatyta sutartimi, atsakovas privalėjo dvšalius prievolinius santykius reguliuoti tokiu pačiu būdu – tarpusavio susitarimu, kaip ir pirminė sutartis, tačiau to nepadarė. Ieškovas nesuteikė atsakovui daugiau teisių į jo disponavimą ieškovo nuosavybe kertant ir realizuojant miško sklypus, negu tai numatė sudaryta sutartis. Neaptartas sąlygas negali viena šalis realizuoti savo nuožiūra, jeigu tam nepritaria kita prievolės šalis.

56Trečia, atsakovo atsikirtimai, kad atsakovas galėjo realizuoti ir miškui kirsti leidime nenurodytus medžius, t.y. kurie atliekant miško pjovimo ir valymo darbus išdžiūvę, išvirtę ir nulaužti, privaloma pašalinti iš miško pagal miško sanitarines priešgaisrines taisykles. Leistinų kirsti medžių ir neįvardintų leidime kirsti medžių kirtimas, yra sutartinių pirkėjo prievolių netinkamas vykdymas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas turi teisę valdyti, naudoti miško valdą ir disponuoti ja Lietuvos Respublikovs civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka ( nurodomų nuostatų 32 p., 32.1. p.p.). CK 4.93 str. 2 d. 1 p. numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.95 str. numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

57LR Miškų įstatymo 2 str. 8 d. numato, kad nenukirstas miškas – tai augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.

58Atsakovas neturi tapatinti miško kirtimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieškovo turtą, kuris nebuvo nurodytas leidime miškui kirsti. Nenukirstas miškas yra ieškovo, kaip turto savininko nuosavybė, kuria jis turi teisę diponuoti savo nuožiūra.

59LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012-03-08, 2012-07-25 raštuose nurodoma, kad patikrino natūroje miško valdą (kadastrinis skl. Nr. 3801/0001:61) esančią Milioniškės k. Varėnos r. būklę po atliktų einamųjų kirtimų. Nustatyta, kad medynai neišdarkyti ir paliktą po kirtimo medžių skaičius atitinka Miško kirtimo taisyklių ( Žin.2010 m., Nr. 14-676) 59 punkto ir šių taisyklių 4 priedo 1 lentelės reikalavimus ir 2 punkte leidžiamas paliekamų po kirtimo medžių skaičiaus paklaidas - iki 20 proc. Žalos aplinkai nepadaryta.

6046 kv. 1 sklype paliktų medžių skaičius tiksliai atitinka normatyvą. 46 kv. 2 sklype šis rodiklis per mažas 3 proc. 46 kv. 13 sklype taip pat kirtimo intensyvumas šiek tiek didelis - paliktų medžių skaičius 6 proc. mažesnis, nei nustatyta normatyve.

61Pagal likusius kelmus nėra galimybės nustatyti, kaip kirtimo metu buvo laikomasi Miško, kirtimo taisyklių 3 priedo reikalavimų, skirstant medžius į geriausius, pagalbinius ir kirstinus. . Stambus kelmas dar negarantuoja, kad medis buvo perspektyvus. Juk kreivi, su dviem viršūnėm, nenormaliai stipriai išsivystę medžiai taip pat priskiriami prie kirstinų, jie trukdo vystytis geros stiebo formos produktyviems medžiams.

62Paliktų po kirtimo medžių skaičiaus matavimai rodo, kad 46 kv. 2 sklype ugdymo kirtimas buvo pagrįstas. Sprendimas dėl kirtimo reikalingumo buvo patvirtintas miškininko specialisto, rėžusio biržę, medyno įvertinimo aktu, kaip buvo reikalaujama Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos apraše.

63Informuoja, kad dėl biržės atrėžimo klaidų, neteisingai nustatant kirstiną tūrį miško valdoje, biržės rėžėjas P. A. 2011 metais Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūroje buvo nubaustas administracine bauda (t.1, b.l. 47,48-49).

64Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.55-2-00041-11 nurodoma, kad pagal leidimą turėjo būti atliekamas einamasis kirtimas t.y. turėjo būti kertami pirmoje eilėje pažeisti, atsilikę medžiai, tankiai vienas prie kito augantys sveiki medžiai. Pagal miško kirtimo technologiją, kertami medienos iškirtimo valksmai, kad būtų galima medieną išvežti iš miško. Pagal leidimą buvo leista iškirsti 584 kubus žalios medienos. Išdžiūvusiems, išvirtusiems, nulaužtiems medžiams leidimas kirsti neprivalomas, todėl šių medžių tūris ir kiekis gali gali nesutapti su leidime nurodytu .

652012-03-20 apklaustas liudytoju H. Č. parodė, kad 2011 m. pradžioje dirbo L. Č. įmonėje miško pjovėju. 2011 m. pradžioje pjovė mišką ( - ). Neprisimena ar buvo rodoma kuriuos medžius reikia kirsti, nes praėjo nemažai laiko, dirbo kituose plotuose. Neprisimena kaip buvo sužymėti medžiai.

662012-03-20 apklaustas liudytoju J. V. parodė, kad dirba L. Č. įmonėje. 2011 m. pradžioje pjovė mišką ( - ). Kam priklausė miškas nežino. Atliko miško valymo darbus. Kokius medžius pjauti rodė L. Č.. Sklype buvo padaryti pavyzdiniai bareliai. Kiek ir kokios medienos išpjovė neprisimena.

672012-03-27 apklaustas liudytoju G. K. parodė, kad dirba L. Č. IĮ vairuotoju pjovėju. 201 lm. vasario-balandžio mėn. pjovė mišką prie ( - ). Kam priklausė miškas nežinojo. L. Č. parodė sklypo ribas ir pasakė, kad reiks išvalyti visą plotą. Dalis medžių buvo atžymėti. Kokius medžius kirsti rodydavo L. Č.. Pjovėjus L. Č. supažindino su miško ruošos technologija. Kokį kiekį išpjovė nežino.

682012-04-03 apklaustas liudytoju A. Ž. parodė, kad dirbo L. Č. įmonėje. 2011 m. vasarį atliko sanitarinį miško kirtimą, kuris yra ( - ) Varėnos r. Kam priklausė miškas nežino. Miškas buvo sužymėtas bareliais. Kiek buvo išpjauta ir išvežta medienos nežino.

692011-11-24 gautas Varėnos agentūros raštas, kad paliktas po kirtimo medžių kiekis atitinka ugdomųjų kirtimų nuostatų reikalavimus, todėl žala aplinkai neskaičiuojama.

702012-03-27 S. L. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 229 str., 178 str.3d. Apklaustas įtariamasis S. L. parodė, kad kaltės nepripažįsta, prieš sudarant sutartį su J. J., jam buvo pasiūlyta atsiskaityti pagal visame miško plote 18,6 ha iškirstos medienos tūrį, tačiau J. J. pasiūlymo atsisakė. Tada jam pasiūlė už visą kertamo miško plotą 35040 litų. J. J. sutikus, tarp UAB „Dzūkijos miškas" ir J. J. buvo sudaryta biržės pirkimo pardavimo sutartis Nr. 150/2010-08-10. Prie sutarties buvo pateiktas leidimas kirsti mišką. Su leidimu pats susipažino. Pagal sutartį bendrovė įgijo teise iškirsti statų mišką J. J. miško sklype. Bendrovė sudarė rangos sutartį su L. Č. IĮ. L. Č. buvo pateiktas leidimas, aprodytas miško sklypas. Sklype buvo atžymėtos valksmos, padaryti pavyzdiniai bareliai. L. Č. buvo sumokėta pagal jo pateiktus darbų priėmimo-perdavimo aktus. Atlikus miško valymo darbus pagal leidimą, nebuvo iškirsta daugiau medienos kiek leista. Tačiau pagal darbų priėmimo perdavimo aktus iš J. J. miško buvo iškirsta 1127,489 kubų medienos. Tūris nesutampa, nes buvo kertama sausuoliai, vėjovartos, žūstantys medžiai, kuriems leidimo kirsti nereikia. J. J. apie tai žinojo, nes pirma sąlyga jam siūlė atlikus miško valymo darbus tik tuomet jam sumokėti, bet J. J. nesutiko, todėl iš jo buvo nupirko statų mišką iškirtimui bendrame plote 18,6 ha. prie kurio buvo pridėtas leidimas kirsti mišką. Atlikus miško kirtimą, UAB „Dzūkijos miškas" realizavo medieną įmonėms. Pats S. L. asmeninės naudos negavo, nes sandoriai buvo sudaryti bendrovės vardu.

71Su pareikšta J. J. viršyto medienos kiekio kaina nesutinka, nes reali žala turėtų būti po 30 litų už vieną nenukirsto miško kubą.

72Biržės pirkimo-pardavimo sutartis šiuo atveju sudaryta tarp UAB „Dzūkijos miškas" ir J. J.. Medieną sutarties pagrindu įsigijo ne S. L., o UAB „Dzūkijos miškas", juridinis asmuo. J. J. priklausančioje miško valdoje, UAB „Dzūkijos miškas" medienos iškirto 521 m3 daugiau negu buvo nurodyta leidime Nr. 074064 kirsti mišką. Tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. J. J. dėl UAB „Dzūkijos miškas" sutarties netinkamo vykdymo savo teises ir teisėtus interesus vadovaudamasis civilinio proceso normomis, gali kreiptis į teismą ir savo interesus ginti civilinio proceso tvarka. J. J. nurodė 57310 litų turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kai ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšiųįėjo nulaužti, sausi medžiai, vėjovartos. Leidimą išdavęs J. P. patvirtino, kad išdžiūvusiems, išvirtusiems, nulaužtiems medžiams leidimas kirsti neprivalomas, todėl šių medžių tūris ir kiekis galėjo nesutapti su leidime nurodytu. Be to, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybines miškų tarnybos 2013-03-04 rašto Nr. R2-710 matyti, jog prieš išduodant 2010-08-10 leidimą kirsti mišką Nr. 074064 nebuvo tikrinta J. J. miško sklypo būklė po 2010-08-08 įvykusio škvalo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012-03-28 rašte Nr. S-1K-09 nurodyta, jog, patikrinus natūroje J. J. miško valdą Merkio girininkijos 45 ir 46 kvartaluose po atliktų einamųjų kirtimų, nustatyta, kad medynai neišdarkyti ir paliktų po kirtimo medžių skaičius atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus, todėl žala aplinkai nepadaryta, turtinio pobūdžio ginčą su miško kirtimą vykdžiusia bendrove J, J. pasiūlyta spręsti civilinio proceso tvarka.

73Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. J. nurodoma S. L. veiksmais jam padaryta 57310 Lt žala yra nepagrįsta jokiais skaičiavimais ir dirbtinai nurodoma didesnė, todėl jos laikyti didele negalima. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, iškirstų tarpinio naudojimo kirtimų biržių vidutinė nenukirsto miško kaina 2010 m. sudarė 19,8 Lt/m3, 2011 m. - 31,9 Lt/m3. Todėl pagal J. J. nurodomą žalos dydį vieno pasisavinto kubinio metro medienos kaina -110 Lt (57310:521=110). Apskaičiavus 521 m3 medienos vertę proporcingai pagal sutartyje nurodytą kainą (35040 Lt už 18,6 ha plote pagal 2010-08-10 leidimą Nr. 074064 kirsti mišką nurodytą numatomą iškirsti apytikrį likvidinį medienos tūrį - 584 m3), matyti, jog ji galėtų sudaryti tik 31260 Lt (35040x521:584=31260), kas nesiekia 250 MGL (32500 Lt).

74Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2010-08-10 šalys sudarė biržės pirkimo-pardavimo sutartį, numatė šalių teises ir pareigas, sutarties vykdymo tvarką, atsakomybę ir ginčų sprendimo tvarką, kitus spręstinus klausimus, visi sutartyje nurodyti duomenys tikri. Sutarties šalis - pardavėjas J. J. - iš esmės nesutinka su pagal sutartį gautu apmokėjimu, nes mano, kad pirkėjas nesilaikė sutarties sąlygų, tai yra sutartį vykdė pažeisdamas sutarties 2.4. p., kuriame numatyta, jog kirtimo darbai bus atliekami vadovaujantis 2010-08-10 pardavėjo gautu leidimu Nr. 074064 kirsti mišką, ir iškirto 521 m3 medienos daugiau, nei leidime buvo nurodyta. Tačiau netinkamas sutarties vykdymas negali būti vertinamas kaip svetimo turto grobimas ir netinkamas pareigų atlikimas. Toks ginčas spręstinas civilinės teisenos tvarka, o baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė priemonė, kuria galima užkirsti kelią teisės pažeidimams, esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma. Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės normos negali būti priemone civiliniams santykiams spręsti. Pareiškėjui nėra kliūčių galimai pažeistas jo teises ginti civilinio proceso tvarka ( t.1, b.l. 51-54).

75Nurodytas 2013-04-12 prokurorės priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Šalys nenuginčijo nutarime padarytų išvadų ir tuo pagrindu priimto procesinio sprendimo.

76Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju ( BPK 80 str.1 p. ir 82 str.3 d. pagrindais) ir įtariamuoju apklaustas S. L. papasakoti visa, parodė: kad 2010 metais tikslaus laiko neprisimena, su J. J. buvo sudaryta biržės pirkimo-pardavimo sutartis. Prieš sudarant sutarti J. J. buvo pasiūlyti du variantai, tai išvalius mišką iškirtus visą medieną ją išmatuoti ir tik tuomet su juo atsiskaityti, t.y. sumokėti pinigus už medienos kiekį arba sumokėti už visą miško plotą iš karto. J. J. su pirminiu pasiūlymu nesutiko, todėl jam pasiūlė už visą miško plotą sumokėti 35040 litų. Ieškovas sutiko.Atliekant miško valymą vadovavosi retinamųjų, einamųjų kirtimų taisyklėmis. Tuo buvo vadovaujamasi ir atliekant miško valymą iš J. J. nupirkto miško sklypo. Pagal J. J. išduotą leidimą kirsti mišką, buvo paskaičiuota 584 kubai iškirstinos medienos, tačiau atlikus išvalymo darbus medienos buvo iškirsta žymiai daugiau, kadangi atliekant valymo darbus sausi medžiai, išvartos, sniegolaužos. vėjovartos, kurios nėra įtraukiamos i apskaitą ir leidimo jiems kirsti nereikia ( t.1, b.l. 102 - 103, 104 - 107).

77LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2013-03-04 raštu informavo, kad pil. J. J. privataus miško sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), būklė po 2010-08-08 įvykusio škvalo, prieš išduodant 2010-08-10 leidimą kirsti mišką Nr. 074064, tikrinta nebuvo. Analizuojant Varėnos rajono miškų orto-foto nuotraukas, atliktas Varėnos rajone 2010 m. rugsėjo mėn., aiškiai matosi, kad škvalo stipriau pažeistų miškų ruožo vakarinė riba nusidriekusi Varėnos miesto vakarinio pakraščio - Alytaus rajono Daugų miesto kryptimi. Pil. J. J. miško sklypas nuo šios ribos į vakarus yra už 10 km., todėl po škvalo čia galėjo būti tik pavienių vėiovartų ar vėjolaužų.

782010-08-10 išduodant leidimą jau buvo žinomos stipriausiai škvalo pažeistų miškų teritorijos. Leidimas kirsti mišką buvo išduotas, remiantis 2010-07-27 parengta ir dėl škvalo padarinių nekoreguota biržių atrėžimo dokumentacija ( t.1, b.l. 108).

79Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

80Ieškovui padarytos žalos atlyginimo atsakovui pareikštas CK 6.245-6.249 str.

81Civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės nėra. Taigi, atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms bendrosioms sąlygoms, o būtent žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei.

82Ieškovas reikalavimą grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, nurodydamas, kad atsakovai be ieškovo sutikimo iškirto ir pardavė ieškovui priklausančios medienos, neapmokėdama už 521 m3 medienos.

83Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.55-2-00041-11 atsakovas pateikė informaciją raštu, kad 2011 m. J. J. miške buvo iškirsta 1127 ktm medienos ir sumokėta 35040 Lt , t.y. po 31.09 Lt/ktm (t.1, b.l. 97-101).

84Tačiau vertinant tarp ieškovo ir atsakovo UAB “Dzūkijos miškas” 2010-08-10 sudarytos rašytinės biržės pirkimo-pardavimo sutarties, susitarta kiek bus iškirta medžių (pagal leidimą miškui kirsti) ir numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris ( 584 ktm ). 35040 Lt : 584 ktm = 60 Lt. Būtent tokia kietmetrio medienos kaina buvo susitarta tarp ieškovo ir atsakovo sutarties sudarymo metuy, o ne 31.09 Lt/ktm, kaip teigia atsakovas.

85Ieškovės savo žalą grindžia 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių tūrio įvertinimu, tuo pačiu patikslinant iškirstą plotą . Įvertinime nurodoma, kad bendras likvidinis iškirstos medienos tūris siekia 1183.6 m3 ( t.1, b.l.18).

86Ieškovas reikalauja priteisti žalos atlyginimą už 521 m3 medienos, t.y. tokį kiekį, kokį pateikęs atsakovas ikiteisminio tyrimo byloje. Tokia teisę ieškovas turi.

872011-12-14 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija pateikė išvadą, kad ieškovui J. J. 45 kv.13 skl.iškirstų medžių vertė buvo 12224 +_ 20 % , o 46 kv 1 ir 2 skl. – 67850+_20 % Lt ( t.1, b.l. 24). Teisme daroma išvada, kad nurodyta asociacija neatitinka reikalavimų, nustatytų LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamų reikalavimų.

88Tarp šalių biržės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarpusavio susitarimu. Šalys neginčijo parduodamos medienos kainos pagal sudarytą sutartį, taigi sutartiniai santykiai dėl kainos dėl visos realizuotos kainos, nes atsakovas pripažįsta ieškovo realizuotos medienos kiekį, o kitokia kaina sutartimi nebuvo numatyta ar kitaip aptarta. Atsakovų nurodomos aplinkybės dėl žemės sklypo (miškų paskirties) vertės, nepaneigia žalos ieškovui padarymo fakto ir aplinkybių. Šalys tarpusavio valia susitaria dėl miško pirkimo-pardavimo tvarkos ir sąlygų. Nekilnojamojo turto registro ( t.1, b.l. 13-14) pažyma apie miško medynų vertę nepaneigia šalių sudarytos sutarties sąlygų ar tvarkos.

89Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nors minėtame nutarime analizuojamas pareigūnų, o ne privačių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimas, tačiau jame konstatuotas žalos realumas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Vertinant visų bylos aplinkybių kontekste ieškovės atliktą žalos paskaičiavimą, kai nekilnojamojo turto vertės sumažėjimą atsakovui iškirtus ginčo medžius, ieškovo prašoma priteisti žala yra reali ir pagrįsta.

90LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 str. numato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas, todėl ieškovas gavęs pajamų privalo sumokėti nustatyto dydžio mokestį.

91Dėl ieškinio senaties taikymo

92Atsakovų atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti. Jis nurodo, kad CK 1.125 str. 8 d. nurodyta, kad taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovų atstovas nurodo, kad ieškinio senaties terminas aptariamiems reikalavimams pareikšti baigėsi 2014 m. balandžio 30 d., o ieškovas ieškinį teisme pareiškė tik 2014 m. gegužės viduryje.

93Teisme daroma išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 str. 8 d. Ieškovas sužinojo ir turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos nuo 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iškirstų medžio tūrio įvertinimo darbų atlikimo ir išvados pateikimo, o ieškinį teisme padavė 2014-05-14.

94Miško būklės įvertinimas reikalauja specialių žinių, o ieškovas nėra miškininkas, turintis specialų išsilavinimą, kuris leistų jam nustatyti konkrečias aplinkybes dėl padarytos žalos ir jos mąsto. Tai, kad ieškovas 2014-04-15 nuvykęs į nuosavą mišką ir pastebi, kad nukirstų medžių šakos numesto kirtimo vietoje, palikti sužaloti medžiai, miške prišiukšlinta, nereiškia, kad jau turi žinoti, kad jo teisės dėl miško kirtimo yra pažeistos, jam padaryta atitinkamo dydžio žala ( t.1, b.l. 28-29). Net vertinant LR Aplinkos ministerijos 20125-03-08 direktoriaus atsakymą ieškovui, kuriame nurodyta : “ Pagal likusius kelmus nėra galimybės nustatyti, kaip kirtimosi metu buvo laikomąsi Miško kirtimo taisyklių 3 priedo reikalavimų, skirstant medžius į geriausius, pagalbinius ir kirstinus”, negalima daryti konkrečios išvados dėl žalos padarymo. Taigi ieškovas, kaip rūpestingas ir tvarkingas miško sklypų savininkas, tik iš specialisto (2011-07-29 Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos) išvados galėjo sužinoti ir sužinojo apie jo pažeistas teises, nepraleisdamas ieškinio senaties termino kreipėsi į teismą.

95Dėl procesinių palūkanų

96CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato LR CK 6.210 str., kuriame įtvirtinta, jog "Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios įstatymo nuostatos taikytinos tenkinant ieškinį iš dalies.

97Dėl bylinėjimosi išlaidų

98CPK 93 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal tokias nuostatas priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

99Įvertinus iškirsto ploto patikslinimo ir iškirstų medžių tūrio įvertinimą, atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį (skaičiuotą natūroje medžių skaičių, likvidinius tūrius ir t.t.), daroma išvada, kad pateisinamos išlaidos už darbą sudaro 1000 Lt ir 310 Lt , viso 1300 Lt ( 376,50 eurų). Išlaidos advokatės darbo apmokėjimui atitinka nustatytą tvarką ( CPK 98 str.).

100Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

Nutarė

101Tenkinti ieškinį iš dalies.

102Priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkijos miškas“ ( įm.k. ( - ), adresas ( - ), buveinė ( - )) ieškovui J. J., a.k. ( - ), gyv. ( - ), devynis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus penkiasdešimt du centus ( 9053.52 EUR), įpareigojant ieškovą J. J. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka sumokėti privalomą pajamų mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

103Priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkijos miškas“ ( įm.k. ( - ), adresas ( - ), buveinė ( - )) ieškovui J. J., a.k. ( - ), gyv. ( - ), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 metų gegužės 14 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 96 eurus žyminio mokesčio, 376.50 eurų išlaidų dėl turto vertinimo atlikimo, 240 eurų išlaidų advokatės teiktai pagalbai apmokėti.

104Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas ( - ), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Dzūkijos miškas“ dešimt eurų (10 Eur) išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.

105Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų UAB „Dzūkijos miškas“... 3. Ieškinyje nurodytos aplinkybės... 4. Ieškovas nurodo, kad 2010 metų rugpjūčio 10 dieną su UAB „Dzūkijos... 5. Dėl sutarties sudarymo, jos vykdymo tiesiogiai bendravau su atsakovu UAB... 6. Iš rašytinių įrodymų akivaizdu, kad kirtimas įvykdytas pažeidžiant... 7. Pažymėtina, kad Leidime kirsti mišką Nr.074064 nurodyti konkretūs... 8. Būdamas įsitikinęs, kad mano atžvilgiu įvykdyta baudžiamuoju įstatymu... 9. Kadangi buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tai jo eigoje priimti procesiniai... 10. Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi aplinkybė dėl tinkamo subjekto.... 11. Be man padarytos tiesioginės žalos, kurią vertinu pagal medienos rinkoje... 12. LR CK 6.249 str. numatyta, kad nuostoliai yra turto netekimas arba... 13. Be abejo, dėl atsakovų veiksmų, ilgai vykusio ikiteisminio tyrimo man buvo... 14. LR CK 6.210 str. reglamentuojamas palūkanų skaičiavimas - numatytos penkių... 15. Ieškovas savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais:... 16. biržės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 150/2010-08-10, leidimu kirsti mišką... 17. Atsakovai UAB „Dzūkijos miškas" ir S. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį... 18. Dėl senaties termino.... 19. Pirma, būtina pažymėti, jog atitinkamas reikalavimas turėtų būti atmestas... 20. Be aukščiau išdėstyto, pažymėtina, jog J. J. ne tik galėjo/turėjo... 21. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo.... 22. Kaip jau minėta aukščiau, J. J. teigimu atsakovai privalo atlyginti jam... 23. Dėl UAB „Dzūkijos miškas" ir/ar S. L. veiksmu teisėtumo/kaltės. LR CK... 24. Leidimas reikalingas, ir nenurodomi medžiai, kurie gali būti kertami be... 25. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir atitinkamu teisiniu... 26. Kaip jau minėta aukščiau, Sutarties pagrindu UAB „Dzūkijos miškas"... 27. Sudarius biržės pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarus su miško savininku... 28. Kartu su J. J. ieškiniu į šią bylą pateiktame Vį „Registrų Centras"... 29. Be kita ko, pastarąją išvadą patvirtina ir kartu su šiuo atsiliepimu j... 30. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų „neteisėtų veiksmų" ir J. J.... 31. Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai,... 32. Atsakovės UAB „Dzūkijos miškas“ ir atsakovo S. L. atstovas prašė... 33. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 34. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovams... 35. CPK 45 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų... 36. Ieškovo teisė ieškinyje nurodyti atsakovus, t.y. tiek žalą padariusį... 37. Pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo S. L. laikyti... 38. Dėl žalos atlyginimo priteisimo... 39. Byloje kilo ginčas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio miško... 40. Ieškovas reikalauja atsakovui taikyti civilinę atsakomybė, pažeidus... 41. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovas J. J. nuosavybės teisėmis... 42. Šio ginčo esmė yra ta, kad ieškovas teigia ir įrodinėja, jog atsakovai... 43. 2010-08-10 tarp ieškovo J. J. ir atsakovo „Dzūkijos miškas“ buvo... 44. Pagal išduotą leidimą kirsti mišką J. J. 2010-08-10 ( serija A Nr.074064),... 45. Pagal byloje pateiktą Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos... 46. Miško specialistas P. A. atliko ir surašė einamojo kirtimo įvertinimo... 47. UAB „Dzūkijos miškas“ ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 2012-03-28... 48. Šalys pripažįsta, kad ieškovui priklausantis miškas buvo kertamas... 49. Ieškovo pozicija yra tokia – kiek atsakovai iškirto medienos, už tokį... 50. Atsakovų pozicija yra kitokia – ieškovui už 18.6 ha miško iškirtimą... 51. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195... 52. Tarp šalių sudarytos sutarties stiprioji pusė yra atsakovas – UAB... 53. Pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, ieškovas pardavė atsakovui UAB... 54. Pirma, aktualu kokia kirtimų rūšis numatyta ir išduotas leidimas. Leidime... 55. Antra, tarp šalių sudarytos sutarties privaloma sudedamoji šios sutarties... 56. Trečia, atsakovo atsikirtimai, kad atsakovas galėjo realizuoti ir miškui... 57. LR Miškų įstatymo 2 str. 8 d. numato, kad nenukirstas miškas – tai... 58. Atsakovas neturi tapatinti miško kirtimo taisyklių su nuosavybės teisių... 59. LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012-03-08, 2012-07-25... 60. 46 kv. 1 sklype paliktų medžių skaičius tiksliai atitinka normatyvą. 46... 61. Pagal likusius kelmus nėra galimybės nustatyti, kaip kirtimo metu buvo... 62. Paliktų po kirtimo medžių skaičiaus matavimai rodo, kad 46 kv. 2 sklype... 63. Informuoja, kad dėl biržės atrėžimo klaidų, neteisingai nustatant... 64. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.55-2-00041-11 nurodoma, kad pagal... 65. 2012-03-20 apklaustas liudytoju H. Č. parodė, kad 2011 m. pradžioje dirbo L.... 66. 2012-03-20 apklaustas liudytoju J. V. parodė, kad dirba L. Č. įmonėje. 2011... 67. 2012-03-27 apklaustas liudytoju G. K. parodė, kad dirba L. Č. IĮ vairuotoju... 68. 2012-04-03 apklaustas liudytoju A. Ž. parodė, kad dirbo L. Č. įmonėje.... 69. 2011-11-24 gautas Varėnos agentūros raštas, kad paliktas po kirtimo medžių... 70. 2012-03-27 S. L. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamų veikų,... 71. Su pareikšta J. J. viršyto medienos kiekio kaina nesutinka, nes reali žala... 72. Biržės pirkimo-pardavimo sutartis šiuo atveju sudaryta tarp UAB „Dzūkijos... 73. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. J. nurodoma S. L. veiksmais jam... 74. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2010-08-10 šalys sudarė biržės... 75. Nurodytas 2013-04-12 prokurorės priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir... 76. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju ( BPK 80 str.1 p. ir 82 str.3 d. pagrindais)... 77. LR Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2013-03-04 raštu... 78. 2010-08-10 išduodant leidimą jau buvo žinomos stipriausiai škvalo... 79. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 80. Ieškovui padarytos žalos atlyginimo atsakovui pareikštas CK 6.245-6.249 str.... 81. Civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai... 82. Ieškovas reikalavimą grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, nurodydamas,... 83. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.55-2-00041-11 atsakovas pateikė informaciją... 84. Tačiau vertinant tarp ieškovo ir atsakovo UAB “Dzūkijos miškas”... 85. Ieškovės savo žalą grindžia 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos... 86. Ieškovas reikalauja priteisti žalos atlyginimą už 521 m3 medienos, t.y.... 87. 2011-12-14 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija pateikė... 88. Tarp šalių biržės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarpusavio... 89. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m.... 90. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 str. numato, kad pajamų mokestį... 91. Dėl ieškinio senaties taikymo... 92. Atsakovų atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu... 93. Teisme daroma išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino,... 94. Miško būklės įvertinimas reikalauja specialių žinių, o ieškovas nėra... 95. Dėl procesinių palūkanų... 96. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad palūkanos yra minimalūs kreditoriaus... 97. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 98. CPK 93 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 99. Įvertinus iškirsto ploto patikslinimo ir iškirstų medžių tūrio... 100. Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas... 101. Tenkinti ieškinį iš dalies.... 102. Priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkijos miškas“ ( įm.k. ( - ), adresas ( -... 103. Priteisti iš atsakovo UAB „Dzūkijos miškas“ ( įm.k. ( - ), adresas ( -... 104. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija,... 105. Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo...