Byla e2A-2039-577/2019
Dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbdavio įpareigojimo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bei kompensaciją, įsiskolinimą už mokėtą ne visą darbo užmokestį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „T. “ dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbdavio įpareigojimo sumokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bei kompensaciją, įsiskolinimą už mokėtą ne visą darbo užmokestį.

3Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas I. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir įpareigoti darbdavį UAB „T. “ išmokėti jam vidutinį darbo užmokestį (2 000 Eur per mėnesį) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2018 m. kovo 12 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, taip pat vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, bei pripažinti, kad nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. ieškovui I. H. už darbą buvo neteisėtai mokama ne visa sulygta suma (2 000 Eur), o tik jos dalis (300 Eur) ir įpareigoti darbdavį (atsakovą) atlyginti susidariusį 10 200 Eur įsiskolinimą (1 700 Eur * 6 mėn.).

82.

9Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. dirbo vairuotoju UAB „T. “ be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV). Motyvuojant įmonės finansiniais sunkumais, ieškovui už darbą buvo mokama ne visa sulygta suma. Nuo 2017 m. lapkričio 27 d. tinkamai įforminus darbo santykius, ieškovui pradėtas mokėti visas 2 000 Eur atlyginimas. Kadangi darbdavys delsė atsiskaityti už per ankstesnius darbo mėnesius susidariusį 10 200 Eur įsiskolinimą, todėl ieškovas 2018 m. kovo 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – FNTT), kurioje 2018 m. kovo 7 d. inicijuotas tyrimas, o 2018 m. balandžio 4 d. teismas nutarimu administracinėje byloje Nr. A5.-1032-276/2018 už nelegalų ieškovo darbą darbdavio vadovą S. M. nubaudė 1 000 Eur bauda. Nesumokėtos atlyginimo dalies klausimas nebuvo išspręstas. 2018 m. balandžio mėnesį paskambinus darbdavio atstovui pasiteirauti, kada ieškovas turėtų atvykti į darbą, jis buvo informuotas, kad yra atleistas. Ieškovas, vertindamas įvykių chronologiją, mano, kad atsakovė ieškovą atleido todėl, kad jis veikė kaip pranešėjas, t. y. informaciją apie pažeidimus įstaigoje pateikęs asmuo. Atsakovė ieškovui iš anksto nepateikė jokio rašytinio pranešimo apie numatomą darbo santykių nutraukimą; apie vienašališką darbo sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas tik praėjus porai savaičių nuo jam nurodytos atleidimo datos; atsakovė neinformavo apie atleidimo priežastis bei teisinį pagrindą. Mano, kad ieškovo atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu ir, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteistas jo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

103.

11Atsakovė UAB „T. “ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. kovo 12 d.; darbas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. nebuvo įformintas rašytine darbo sutartimi. Darbo laikotarpiu ieškovas buvo siunčiamas darbui į laikino darbo naudotojo Vokietijoje įmones. Ieškovas, atlikdamas darbo pareigas Vokietijos įmonėje ( - ), 2018 metų pradžioje sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę ir darbo sutarties sąlygas, 2018 m. vasario 17 d. atlikdamas darbo funkcijas, ieškovas sukėlė muštynes, dėl ko asmenims buvo padarytas pavojingas kūno sužalojimas (nusikalstama veika). Vokietijos įmonė ( - ) 2018 m. kovo 7 d. pateikė atsakovo įmonei 5 221,60 Eur sąskaitą ieškovo padarytai žalai atlyginti. Žala buvo atlyginta. Atsakovė 2018 m. kovo 5 d. pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl nuolatinių darbo drausmės pažeidimų, tačiau ieškovas teikti pasiaiškinimą atsisakė ir pareiškė, kad atsakovo įmonėje daugiau nedirbs. Atsakovės įmonės direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. įsakymu ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Teigia, kad ieškovo atleidimas yra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti įmonės reputaciją ir galimos žalos prevencijos priemonė. Pažymėjo, kad ieškovui nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buvo išmokėtas 4 322,57 Eur darbo užmokestis (darbo apmokėjimas pagal faktiškai dirbtą laiką); šie mokėjimai atlikti į ieškovo nurodytą sąskaitą banke ir perduoti jam grynaisiais pinigais. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. kovo 12 d. sumokėtas 5 693,70 Eur darbo užmokestis ir su tuo susijusios išmokos. Dėl I. H. darbo Lietuvoje buvo susitarta mokėti 495 Eur, vėliau 520 Eur per mėnesį už faktiškai dirbtą laiką, tačiau ieškovas šios darbo sutarties nepasirašė ir jokių darbo funkcijų Lietuvoje neatliko.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog sprendimą motyvuoja tik ieškinio senaties taikymu.

165.

17Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įstatyminį darbo santykių reglamentavimą, teismas sutiko su DGK sprendimu ir jame nurodytais motyvais. Kadangi byloje nustatyta, kad su ieškovu darbo sutartis nutraukta 2018 m. kovo 12 d., ieškinyje pats ieškovas nurodė, kad apie atleidimą iš darbo sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį, o į DGK ieškovas kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 28 d., teismas konstatavo, kad ieškovas dėl neteisėto atleidimo ir dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi praleidęs DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

186.

19Teismas pažymėjo, kad ieškovo pozicija, jog vieno mėnesio kreipimosi į DGK terminas dėl atleidimo iš darbo yra procedūrinis ir darbuotojas gali kreiptis į teismą ir ginčyti atleidimą iš darbo remdamasis 3 metų bendruoju ieškinio senaties terminu neatitinka Lietuvos Respublikos jurisprudencijoje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

207.

21Teismas konstatavo, kad ieškovas, nors ir pašė terminą atnaujinti, bet neįrodė, jog terminus, apibrėžtus DK 220 straipsnio 1 dalyje, praleido dėl svarbių priežasčių. Aplinkybės, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie atleidimą, teismas nepripažino pagrįsta ir pakankama priežastimi terminui atnaujinti, kadangi pats atsakovas nurodė, jog apie atleidimą jis sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį; jokių objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė įstatymo nustatytu laiku kreiptis į Darbo ginčų komisiją (pvz. liga, tolima kelionė ar pan.) nei komisijai, nei teismui nenurodė. Teismas pažymėjo ir tai, kad DGK sprendime nurodyta, jog ieškovas yra turėjęs DGK darbo ginčą ir su kitu darbdaviu (darbo byla Nr. APS-36-8889/2017), o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovui darbo ginčų Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminai ir tvarka yra žinomi. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas ieškinį atmetė.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

248.

25Ieškovas I. H. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - visiškai patenkinti I. H. ieškinį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

268.1.

27Ieškinio senaties taikymui nebuvo teisinio pagrindo. Net jei pagrindas būtų, buvo pagrindas senaties terminą atnaujinti.

288.2.

29Ieškovas ieškinyje nekvestionavo DGK sprendime nurodytų motyvų. Argumentai, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas, turint omenyje aplinkybę, kad iki šiol šiuo klausimu nėra suformuota aiškesnė teismų praktika, nepakankami.

308.3.

31Atsižvelgiant į gramatinę išraišką DK 220 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina tik kreipimuisi į DGK, bet ne teismą arba kurią nors kitą instituciją. Vertinant DK 220 straipsnio 2 dalies nuostatas, akivaizdu, kad jos nedera su principine doktrinine bei romanų-germanų teisės tradicijos šalių teisiniam reguliavimui (įskaitant Lietuvą, pagal CK 1.126 straipsnį) būdinga principine ieškinio senaties samprata: reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų ieškinio senaties terminas nuosavybės teisėms apginti yra nesuderinamas su tokiu DK interpretavimu, kuris lemia ieškinio senaties termino ginant teisę į priklausantį darbo užmokestį sutrumpinimą iki vos 3 mėnesių. Teigia, jog interpretacija, esą DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai yra ieškinio senaties terminai, yra nepriimtina ir negalima kaip antikonstitucinė.

328.4. Poziciją, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai laikytini procedūriniais, o ne ieškinio senaties terminais, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika.

338.5. Jei DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus vertinti kaip ieškinio senaties, teismas nepagrįstai jų neatnaujino. Sprendžiant dėl senaties termino taikymo teismui inter alia derėjo įvertinti visus (netgi ieškovo prašyme nenurodytus) teisinius aspektus ir visuotinai žinomas aplinkybes, kurios neįrodinėtinos.

348.6. Kasacinio teismo praktikos kontekste atkreipė dėmesį į viešą faktą (visuotinai žinomą aplinkybę), kad iki naujojo DK įsigaliojimo buvęs teisinis reguliavimas kreipimosi į DGK terminą priskyrė procedūrinių (o ne ieškinio senaties) terminų tipui. Iš esmės nepakitus teisės normų dispozicijoms, asmuo neturėjo pagrindo manyti, kad šioje srityje įvyko esminių pokyčių. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos oficialiai teikiamoje informacijoje aiškinama, kad įsigaliojus naujajam DK ieškinio senaties klausimu niekas nesikeitė. Šiame kontekste pakankamai atidus, sąžiningas ir rūpestingas darbo santykių dalyvis turėjo visas prielaidas manyti, kad kreipdamasis per 3 metų laikotarpį nepraleidžia jokių ieškinio senaties terminų. Pasak apelianto, teismui sprendžiant, kad DK 220 straipsnio 1 dalis įtvirtina ieškinio senaties terminus, buvo pagrindas ieškinio senaties terminą atstatyti. To paties reikalautų ir sąžiningumo bei protingumo principai, taip pat reikalavimas užtikrinti balansas tarp skirtingų interesų. Teismas nevertino to, kad šiuo atveju buvo taikomas sutrumpintas terminas, kad atsakovė neatliko savo pareigos ir tinkamai (raštu) neinformavo ieškovo apie atleidimą iš darbą ir jo pagrindus.

359.

36Atsakovė UAB „T. “ atsiliepime prašo I. H. apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

379.1. Teisės normos, nustatančios individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl ieškovas šio ginčo negali spręsti teisme be išankstinio jo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje.

389.2. Apeliantas be svarbių priežasčių ilgą laiką nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, savo neva pažeistų teisių negynė atitinkamai 5 mėnesius (dėl atleidimo) ir 11 mėnesių (dėl nevisiško atsiskaitymo). Apelianto elgesys neatitinka pareigos sąžiningai naudotis procedūrinėmis ir procesinėmis teisėmis, rodo siekį apeiti Darbo kodekso nustatytus terminus ir procedūrą, savo reikalavimų patenkinimo formaliais pagrindais siekti teisme. Ieškovo pozicija, kad ieškiniu apskundus DGK sprendimą, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatomis, negali būti laikoma sąžiningu naudojimusi įstatyme nustatytomis galimai pažeistų apelianto teisių gynimo būdu, ką nustatęs teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip pareikštą praleidus įstatymo nustatytus terminus.

399.3. Ilgą laiką delsęs ir negynęs savo pažeistų teisių, pasibaigus nustatytiems terminams nutaręs teisinį procesą inicijuoti, apeliantas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją tik tam, kad galėtų kreiptis į teismą. Teismas pagrįstai vertino nesikreipimo nustatytais terminais į Darbo ginčų komisiją priežastis ir jas pripažino nesvarbiomis bei nesudarančiomis pagrindo terminus atnaujinti. Priešingas teisės normų aiškinimas reikštų piktnaudžiavimo įstatymų nustatytais terminais ginti savo pažeistas teises atvejų toleravimą ir suformuotų neigiamą praktiką.

409.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog „ieškovo pozicija, kad vieno mėnesio kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas dėl atleidimo iš darbo yra procedūrinis, ir darbuotojas gali kreiptis į teismą ir ginčyti atleidimą iš darbo remdamasis 3 metų bendruoju ieškinio senaties terminu, neatitinka Lietuvos Respublikos jurisprudencijoje įtvirtinto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis.)“. Kitoks šių normų aiškinimas reikštų asmenų piktnaudžiavimo suteikiamomis teisėmis įteisinimą, leidžiant jiems nesilaikyti darbo kodekso reikalavimų nustatais terminais kreiptis į Darbo ginčų komisiją, šią privalomą neteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją traktuoti tik kaip formalų etapą, būtiną pereiti siekiant inicijuoti teisminę bylą. Toks įstatymų aiškinimas neatitiktų ne tik bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau ir akivaizdžiai prieštarautų DK nustatytam reglamentavimui.

419.5. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad DK įtvirtinti senaties terminai galimai prieštarauja Konstitucijai. Darbo santykiai yra reglamentuojami DK nuostatų. Kodekso 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Net jeigu plačiąja prasme darbo užmokestis ir yra nuosavybės teisė, vertinant, kokiu teisiniu pagrindu turi būti kvalifikuojamas atitinkamas reikalavimas ir jam taikomas ieškinio senaties terminas, reikia vertinti pačių santykių pobūdį.

42IV.

43Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4410.

45Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4611.

47Byloje nustatyta, kad ieškovas I. H. atsakovo įmonėje UAB „T. “ be rašytinės darbo sutarties dirbo nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 26 d. 2017 m. lapkričio 27 d. tarp šalys pasirašė darbo sutartį, pagal kurią 12 mėnesių terminui ieškovas įdarbintas tolimųjų reisų vairuotoju šalies viduje ir užsienyje (Sutarties 2.1. punktas). UAB „T. “ direktoriaus 2018 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 2018/03-12 I. H. atleistas iš darbo nuo 2018 m. kovo 12 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (už šiurkštų darbuotojo pareigų pažeidimą). Pažeidimais įsakyme įvardinti: 1) darbo vietoje 2018 m. vasario 17 d. padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, 2) laikinojo darbo naudotojas atsisako priimti I. H. dėl darbo tvarkos pažeidimų (avarijos, muštynės, pasirodymas neblaiviam, gąsdinimas). Ieškovas 2018 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, bei darbo užmokesčio išieškojimo, tačiau DGK 2018 m. spalio 31 d. sprendimu atsisakė nagrinėti I. H. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, bei darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo, kadangi ieškovas prašymą DGK pateikė dėl nesvarbių priežasčių praleidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi ieškovas neįrodė DGK, jog minimą terminą jis praleido dėl svarbios priežasties, DGK termino neatnaujino. Ieškovas su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinį darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos bei įsiskolinimo už mokėtą ne visą darbo užmokestį priteisimo kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad ieškinio senaties taikymui nebuvo teisinio pagrindo; apelianto įsitikinimu, DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai laikytini procedūriniais, o ne ieškinio senaties terminais. Be to, mano, jog buvo pagrindas senaties terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra procedūriniai, o ne ieškinio senaties terminai.

4812. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 straipsnio 1 dalis). Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis).

4913.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau asmuo, nesutinkantis su DGK sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Būtent šia teisminės gynybos teise ieškovas ir pasinaudojo.

5114. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojusios darbo kodekso redakcijos 289 straipsnio 1 dalyje ir šiuo metu galiojančio DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta kasacinio teismo praktika dėl termino kreiptis į DGK teisinio kvalifikavimo. Įvertinus DK 231 straipsnį, taip pat darytina išvada, kad išvardinti terminai lieka procedūriniais terminais, kadangi ieškiniu apskundus DGK sprendimą, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu. Todėl konstatuotina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra procedūriniai, šie terminai nėra ieškinio senaties terminai. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo DK 15 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senatį, nuostatomis.

5215.

53Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nesuteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

5416.

55Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija DGK priimto sprendimo, o kaip minėta, pasinaudojo DK 220 straipsnio 2 dalyje numatyta teise per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad DK 220 straipsnyje įtvirtinti terminai yra ieškinio senaties terminai, iš esmės peržiūrėjo DGK sprendimą, nenagrinėdamas ginčo dėl teisės iš esmės.

5617. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). Kaip minėta, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino aplinkybių, susijusių su pareikštais materialinio pobūdžio reikalavimais, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, nepagrįstai prisiimtų pirmosios instancijos teismo funkciją ir paneigtų šalių teisę į apeliacinį procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5718.

58Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas ir dėl priėmė neteisėtą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės, ši aplinkybė yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

59Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

Nutarė

60panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas I. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m.... 10. 3.... 11. Atsakovė UAB „T. “ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu... 16. 5.... 17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įstatyminį darbo santykių... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pozicija, jog vieno mėnesio kreipimosi į DGK... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, kad ieškovas, nors ir pašė terminą atnaujinti, bet... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 24. 8.... 25. Ieškovas I. H. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo... 26. 8.1.... 27. Ieškinio senaties taikymui nebuvo teisinio pagrindo. Net jei pagrindas būtų,... 28. 8.2.... 29. Ieškovas ieškinyje nekvestionavo DGK sprendime nurodytų motyvų. Argumentai,... 30. 8.3.... 31. Atsižvelgiant į gramatinę išraišką DK 220 straipsnio 1 dalies nuostata... 32. 8.4. Poziciją, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai laikytini... 33. 8.5. Jei DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus vertinti kaip... 34. 8.6. Kasacinio teismo praktikos kontekste atkreipė dėmesį į viešą faktą... 35. 9.... 36. Atsakovė UAB „T. “ atsiliepime prašo I. H. apeliacinį skundą atmesti,... 37. 9.1. Teisės normos, nustatančios individualių darbo ginčų nagrinėjimo... 38. 9.2. Apeliantas be svarbių priežasčių ilgą laiką nesikreipė į Darbo... 39. 9.3. Ilgą laiką delsęs ir negynęs savo pažeistų teisių, pasibaigus... 40. 9.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog „ieškovo pozicija, kad vieno... 41. 9.5. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad DK įtvirtinti... 42. IV.... 43. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. 10.... 45. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 46. 11.... 47. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. H. atsakovo įmonėje UAB „T. “ be... 48. 12. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris... 49. 13.... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289... 51. 14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojusios darbo... 52. 15.... 53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 3, 4 dalių... 54. 16.... 55. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčija DGK priimto sprendimo, o kaip minėta,... 56. 17. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 57. 18.... 58. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 59. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 60. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d....