Byla 3K-3-665/2013
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. G. pareikštu atsakovui Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklai ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo 26 406 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ji nurodė, kad dirbo 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 24 pagrindu muzikos mokytoja. Atsakovas 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P.K.-25 ir 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P.K.-1 neteisėtai sumažino jos gaunamą darbo užmokestį. Atsakovas taip pat neteisėtai 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. P.K.-48 atleido ją iš darbo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 26 406 Lt darbo užmokesčio skirtumą, 6441,12 Lt išeitinės pašalpos skirtumą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą ir 2250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs DK 129 straipsnio 2 punkto, Švietimo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, aplinkybę, kad ieškovės kvalifikacija neatitinka nurodytų teisės normų reikalavimų ir ginčo dėl to byloje nėra, padarė išvadą, kad atsakovas ieškovę iš darbo atleido teisėtai.

8Teismas, įvertinęs šalių sudarytos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 24 nuostatas, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio pagal koeficientą 9.7 bei 5 procentų priedo; nustatė, kad atsakovas nesupažindino ieškovės su 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P.K.-25 ir 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P.K.-1, kuriais buvo sumažintas jos darbo užmokestis, atsakovas taip pat nereikalavo ieškovės sutikimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo. Kadangi su ieškove darbo sutartimi buvo sulygta dėl konkretaus darbo užmokesčio, o ne dėl darbo apmokėjimo pagal švietimo ir mokslo ministro įsakymus ar pagal tarifikaciją, tai teismas, vadovaudamasis DK 95 straipsnio, 120 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, sprendė, kad atsakovas darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas (darbo užmokesčio koeficientą) galėjo keisti tik gavęs raštišką ieškovės sutikimą, o šiai nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, galėjo būti sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo klausimas pagal DK 129 straipsnį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės darbo pobūdis ar krūvis nuo 2007 m. sausio 15 d. iki jos atleidimo iš darbo dienos nepakito, pripažino, kad atsakovas, sumažindamas ieškovės darbo užmokestį tik dėl to, kad jos kvalifikacija pradėjo nebeatitikti teisės aktų reikalavimų, tačiau ir toliau reikalaudamas ją dirbti sutartyje sulygtą mokytojos darbą už mažesnį atlyginimą, pažeidė DK 35 straipsnio nuostatas.

9Teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, padarė išvadą, kad padarytas darbo įstatymų pažeidimas dėl neteisėto darbo užmokesčio sumažinimo yra tęstinis, jis tęsėsi nuo 2009 m. spalio 30 d. iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos, todėl sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

10Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeitė:

111) panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 35 874,12 Lt darbo užmokesčio ir išeitinės pašalpos skirtumo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 2250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

122) atmetė ieškovės reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį;

133) panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybei priteitos bylinėjimosi išlaidos;

144) priteisė iš ieškovės atsakovui 6647,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra ikimokyklinė įstaiga, kuri savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, reglamentuojančiais ikimokyklinių įstaigų veiklą, įstaigos nuostatais. Darbo apmokėjimo tvarką tokio tipo įstaigose nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktai. Įstaigai vadovauja direktorius, kuris atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi ir tinkamą jų įgyvendinimą. Ieškovė su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindinta. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas, nustatydamas darbo užmokesčio koeficientus, tarp jų ir ieškovei, negalėjo elgtis savo nuožiūra, o privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktus, ką jis ir darė, 2009 m. spalio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymais nustatydamas ieškovės darbo užmokesčiui taikytinus koeficientus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju darbo užmokestis ieškovei buvo mokamas pagal tarifikaciją, o ne konkretus, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, todėl atsakovas, keisdamas ieškovei darbo užmokesčio koeficientus, neprivalėjo gauti jos raštiško sutikimo.

16Teismas, įvertinęs DK 296 straipsnio, CK 1.126, 1.128–1.131 nuostatas, aplinkybę, kad ieškovei apie sumažintą darbo užmokestį tapo žinoma nuo 2009 metų lapkričio mėnesio ir 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje, padarė išvadą, kad ieškovė, į teismą su ieškiniu kreipdamasi 2012 m. rugpjūčio 20 d., praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą.

17Teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 6647,50 Lt atstovavimo išlaidų.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovė D. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl netinkamo DK 120 straipsnio aiškinimo ir taikymo. DK 120 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali keisti darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojų raštiško sutikimo tik tuo atveju, jeigu pagal įstatymą, Vyriausybės nutarimą ar kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Šiais atvejais apie nustatomas naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi pranešti darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų įsigaliojimo (DK 203 straipsnis). Tačiau jeigu keičiant darbo apmokėjimo sistemą darbovietėje pagal DK 120 straipsnio 3 dalį numatoma sumažinti darbo užmokestį konkrečiam darbuotojui, kiekvienu atveju reikalingas išankstinis raštiškas tokio darbuotojo sutikimas ateityje dirbti už mažesnį darbo užmokestį. Šalims sutarus tuo klausimu, toks susitarimas įforminamas kaip esamos darbo sutarties pakeitimas, po to gali būti rašomi atitinkami administracijos įsakymai. Jeigu darbuotojai nesutinka dirbti tokiomis pakeistomis darbo sąlygomis, jie DK 130 straipsnio nustatyta tvarka įspėjami, o įspėjimo terminams pasibaigus atleidžiami iš darbo pagal DK 129 straipsnį. Taigi, keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Vyriausybės nutarimais ar kolektyvinėmis sutartimis sumažinti darbuotojų darbo užmokestį be jų sutikimo taip pat negalima. Tai patvirtina ir konstitucinis teisėtų lūkesčių principas.

21Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino fakto, kad, sudarydamos darbo sutartį, šalys susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio koeficiento ir priedo, o ne dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją ar pagal švietimo ir mokslo ministro įsakymus (DK 95 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju darbo sutartyje nebuvo jokios nuorodos į švietimo ir mokslo ministro įsakymą ar kitokį teisės aktą, kuris nustatytų ieškovei darbo užmokestį. Koeficiento dydis darbo sutartyje šalių buvo sutartas konkretus, todėl jis gali būti keičiamas tik kartu pakeičiant ir darbo sutarties nuostatą dėl darbo užmokesčio. Nors bendri koeficiento dydžiai yra nustatomi švietimo ir mokslo ministro įsakymu, tačiau, norint pakeisti darbo sutartyje nustatytą koeficientą į kitokį, netgi patvirtintą ministro įsakymu, būtina pakeisti darbo sutarties nuostatas.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal DK 10 straipsnio 1 dalį, 95 straipsnio 3 dalį, 120 straipsnio 3 dalį darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą; darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taip pat sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono P. R. pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. AB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011).

232. Dėl netinkamo CK 1.127 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Atsakovas nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio kiekvieną dieną nuo 2009 m. spalio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymų priėmimo iki jos atleidimo iš darbo, todėl ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną iš naujo. Atsakovo veiksmai ieškovės atžvilgiu buvo ne vienkartinis aktas, o procesas, kurio metu kiekvieną dieną buvo pažeidžiamos jos teisės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, yra padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

243. Dėl netinkamo CPK 88 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovui priteisęs iš ieškovės nepagrįstai dideles ir neprotingas 6647,50 Lt bylinėjimosi išlaidas, netinkamai paskirstė šias išlaidas, nevertindamas ir neatsižvelgdamas į CPK 88 straipsnyje įtvirtintus realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus. Vertinant pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovo išlaidos yra neproporcingai didelės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

261. DK 120 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta išimtis, kada darbdavys gali keisti darbuotojo darbo užmokestį be jo sutikimo: kai teisės aktais yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Be to, švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą ir jų darbo užmokestį reglamentuojančius teisės aktus kasacinis teismas yra išanalizavęs 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011, kurioje konstatuota, kad nustatant darbo užmokesčio koeficientą švietimo įstaigų darbuotojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams nebūtinas darbuotojų raštiškas sutikimas dėl teisės aktų reglamentuojančių jų darbo užmokestį taikymo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai pakeitė ieškovės darbo užmokestį.

272. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi praleidusi DK 296 straipsnyje nustatyta trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl teismas pagrįstai jį taikydamas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti darbo užmokesčio skirtumą.

283. Teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, CPK 88 straipsnio, 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų nepažeidė. Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos buvo būtinos ir realios.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

32Dėl šalių darbo sutartyje nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio dydžio) pakeitimo

33Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties sąlygos, kuria buvo sulygtos kasatorės atliekamo darbo apmokėjimo sąlygos – darbo užmokesčio dydis ir tvarka, turinio aiškinimo ir šios sąlygos pakeitimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NT Service“ v. SIA ,,Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-258/2009; kt.). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB bankas“ v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UAB „JG reklamos dovanos“, bylos Nr. 3K-3-378/2013).

34Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008; kt.). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.).

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo galimybių, yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas – nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą; tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. AB „Kaišiadorių paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-317/2005; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, taigi ir sumažinus darbo užmokestį, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono G. P. R. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-265/2005). Apie naujas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys turi raštu pranešti darbuotojams DK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje nustatytas išankstinis įspėjimas apie numatomą darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą įstatymo leidėjo nustatytas tokiais tikslais, kad darbuotojas turėtų galimybę ir pakankamai laiko nuspręsti, ar jam verta pasilikti įmonėje pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Autrolis“, bylos Nr. 3K-3-111/2011). Darbuotojas negali būti priverčiamas dirbti už sumažintą darbo užmokestį, pakeitus darbo apmokėjimo sąlygas.

36Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr. 24 3 punkte nustatyta, kad darbdavys (atsakovas) įsipareigoja mokėti darbuotojui (kasatorei) šį darbo užmokestį: koeficientas – 9.7, 5 procentų priedas (už darbą su negalę turinčiais vaikais); darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį – 1 d. ir 16 d.; šiame punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu (išskyrus atvejus, nurodytus DK 120 straipsnio 3 dalyje). Byloje nenustatyta, kad dėl šios darbo sutarties sąlygos ar dėl nurodyto darbo užmokesčio, tiek dėl jo dydžio, tiek dėl jo pakeitimo, šalys būtų susitarusios dar dėl kokių nors kitų papildomų sąlygų, dėl kriterijų, kuriems esant yra keičiamas (mažinamas ar didinamas) darbo užmokestis. Darbo sutartyje nėra jokių įrašų apie jos sąlygų pakeitimą.

37Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė išvadą, kad šia darbo sutartimi šalys susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio – koeficiento 9.7 ir 5 procentų priedo, todėl jis galėjo būti keičiamas tik gavus raštišką kasatorės sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas yra švietimo įstaiga, kuri savo veiklą grindžia Švietimo įstatymu ir kitais atitinkamais teisės aktais, kurių privalu laikytis, padarė priešingą išvadą, kad šalys susitarė ne dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, o dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją, todėl atsakovas, keisdamas kasatoriai darbo užmokesčio koeficiento dydį, neprivalėjo gauti jos raštiško sutikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, šalių sudarytą darbo sutartį išaiškinusi pagal pirmiau nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles, nesutinka su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytos darbo sutarties 3 punkto nuostata dėl darbo apmokėjimo sąlygų yra aiški ir nedviprasmiška, joje tiksliai nurodytas darbo užmokesčio koeficiento dydis – 9.7 – ir 5 procentų priemoka. Pagal tokias darbo sutartyje nustatytas darbo apmokėjimo sąlygas, kurios yra vienodai privalomos tiek darbdaviui (atsakovui), tiek darbuotojui (kasatorei), atsakovas turėjo pareigą mokėti kasatorei už kiekvieną dirbtą mėnesį darbo užmokestį taikant 9.7 koeficiento dydį ir 5 procentų priemoką už darbą su negalią turinčiais vaikais, o kasatorė turėjo teisę reikalauti, kad jai būtų išmokėtas nurodyto dydžio darbo užmokestis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad darbo sutarties pasirašymo metu šalys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl kitokių sąlygų, nei įformino sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pirmiau nurodyta, būtent atsakovas, kaip darbdavys, yra atsakingas už tinkamą darbo sutarties sudarymą (DK 99 straipsnio 3 dalis), todėl, siekdamas susitarti dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją, privalėjo tai aiškiai nurodyti darbo sutartyje, o to nepadaręs, būtent jis prisiima visą iš to kylančią riziką.

38Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas, būdamas švietimo įstaiga, nustatydamas darbo užmokesčio koeficientus privalo vadovautis Švietimo ir mokslo ministerijos priimamais teisės aktais, tačiau šios konkrečios bylos atveju, kai darbo sutartimi buvo susitarta ne dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją, o dėl konkretaus darbo užmokesčio koeficiento dydžio, atsakovas negalėjo be raštiško kasatorės sutikimo ir jos įstatymo nustatyta tvarka neįspėjęs sumažinti jai taikomą darbo užmokesčio koeficientą taip sumažindamas jos gaunamą darbo užmokestį.

39Pažymėtina, kad sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kitose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra jokių nuorodų į atsakovo įsakymus, kuriais buvo keičiamas kasatorės gaunamo darbo užmokesčio koeficiento dydis.

40Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, kad atsakovas, savo įsakymais keisdamas šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą (darbo užmokesčio koeficiento dydį) ir taip faktiškai sumažindamas kasatorės gaunamą darbo užmokestį, turėjo iš anksto raštu įspėti kasatorę ir gauti jos rašytinį sutikimą. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pakeisdamas šalių darbo sutartyje sulygtą darbo apmokėjimo sąlygą, nesilaikė nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisinius padarinius – pripažinimą, kad darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimas buvo teisėtas – gali sukelti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimui. Bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013; kt.). Byloje nenustatyta, kad kasatorė atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų išreiškusi savo valią sutikti ir pritarti darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimui. Vien kasatorės tolesnis darbo santykių tęsimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo pripažinti, kad šalių darbo sutartyje sulygta darbo apmokėjimo sąlyga buvo pakeista esant kasatorės sutikimui, todėl ši aplinkybė neeliminuoja jos teisės gauti visą darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį.

41Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytu argumentu, kad nagrinėjamam ginčui turi būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011, kurioje konstatuota, kad nustatant darbo užmokesčio koeficientą švietimo įstaigų darbuotojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams nebūtinas darbuotojų raštiškas sutikimas dėl teisės aktų reglamentuojančių jų darbo užmokestį taikymo. Nagrinėjamos bylos ir nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-23/2011 faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl joje priimta nutartis negali būti pripažįstama teismo precedentu šioje byloje. Iš nurodytos nutarties turinio matyti, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011 buvo sprendžiamas ginčas, kai darbo sutartyje buvo sulygta dėl darbo užmokesčio pagal tarifikaciją, konkretus darbo užmokestis bei darbo valandų skaičius darbo sutartyje nebuvo nurodyti ir detalizuoti. O nagrinėjamu atveju šalys darbo sutartyje susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio koeficiento dydžio, taip pat sutartyje buvo nustatytas konkretus darbo valandų per savaitę skaičius (Sutarties 5 punktas).

42Dėl ieškinio senaties taikymo, kilus ginčui dėl darbo sutartimi sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos pakeitimo

43Ieškinio senatis civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikoma pagal DK ar kitus įstatymus, o jei šiuose įstatymuose specialiųjų nuostatų nėra, tai taikomos CK ir CPK nuostatos dėl ieškinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis). Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senaties terminas yra siejamas tik su teismine pažeistų darbo teisių gynyba. O DK 29 straipsnyje nustatyti procedūriniai (procesiniai) terminai, t. y. skirti ne pažeistai teisei ginti pareiškiant ieškinį teisme, bet kitiems darbo teisių gynimo būdams. Taigi šiose DK normose yra išskirti dvejopo pobūdžio terminai.

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šie terminai pagal savo turinį ir reikšmę yra skirtingi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. C. v. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009, išaiškino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis ir jis skiriasi nuo ieškinio senaties termino. Tai, kad DK nustatyti ieškinio senaties ir procedūriniai (procesiniai) terminai yra skirtingi bei sukelia skirtingus teisinius padarinius, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nemano, kad kitaip turi būti aiškinamas šių DK nustatytų terminų turinys ir jų taikymas.

45Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorė, apie sumažintą darbo užmokestį sužinojusi 2009 metų lapkričio mėnesį ir 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje, o su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipusis tik 2012 m. rugpjūčio 20 d., praleido DK 296 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiomis teismo išvadomis, nes jos nepagrįstos ne tik dėl netinkamo ieškinio senaties bei procedūrinių (procesinių) terminų taikymo darbo teisėje, bet ir dėl to, kad DK 298 straipsnyje (šiuo metu galiojančios redakcijos DK 301 straipsnyje) nustatytas laikotarpis, už kurį gali būti priteisiami piniginiai reikalavimai – ne daugiau kaip už trejus metus.

46Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti darbo užmokesčio skirtumą, iš esmės reikalavo vykdyti darbo sutartimi sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų turinio (ar darbo sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio (koeficiento), ar dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal tarifikaciją), taip pat dėl jų pakeitimo (ar šios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos įstatymų nustatyta tvarka). Teismų priimtų procesinių sprendimų turinys teikia pagrindą išvadai, kad teismai, nors ir skirtingai išnagrinėję ginčą, jį vis dėlto išnagrinėjo visa apimtimi, savo procesiniuose sprendimuose išdėstė išvadas tiek dėl šalių darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų turinio, tiek dėl jų pakeitimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių kilusį ginčą, DK 298 straipsnio nuostatą dėl termino piniginiams reikalavimams tenkinti, sprendžia, kad įstatymuose neįtvirtinta trumpesnių ieškinio senaties terminų reikalavimams (ginčams) dėl darbo sutartimi sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų vykdymo, jų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. Šilutės pirmoji gimnazija, bylos Nr. 3K-3-96/2010; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013).

47Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

48Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos aiškinimus, nurodytus šioje nutartyje, atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atsakovo veiksmai sumažinant darbo sutartimi sulygtą darbo užmokesčio dydžio koeficientą pripažinti neteisėtais ir ieškovei priteistas darbo užmokesčio ir išeitinės pašalpos skirtumas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos aplinkybių ir šalių sudarytos darbo sutarties sąlygų turinio bei jų pakeitimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, darbo sutarties sąlygų pakeitimą ir ieškinio senatį, kas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

50Kasacinis teismas turėjo 32,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. pažyma). Teisėjų kolegijai patenkinus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 29 d. nutartį ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą.

53Priteisti iš atsakovo Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos (juridinio asmens kodas 191847216) valstybei 32,63 Lt (trisdešimt du litus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

54Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. G. pareikštu atsakovui Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklai... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs DK 129 straipsnio 2 punkto,... 8. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr.... 9. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, padarė išvadą,... 10. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 11. 1) panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 35 874,12... 12. 2) atmetė ieškovės reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį;... 13. 3) panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybei priteitos... 14. 4) priteisė iš ieškovės atsakovui 6647,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra ikimokyklinė... 16. Teismas, įvertinęs DK 296 straipsnio, CK 1.126, 1.128–1.131 nuostatas,... 17. Teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeitė... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovė D. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 20. 1. Dėl netinkamo DK 120 straipsnio aiškinimo ir taikymo. DK 120 straipsnio 3... 21. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino fakto, kad, sudarydamos... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal... 23. 2. Dėl netinkamo CK 1.127 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Atsakovas... 24. 3. Dėl netinkamo CPK 88 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Ignalinos „Šaltinėlio“ mokykla... 26. 1. DK 120 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta išimtis, kada darbdavys gali... 27. 2. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ieškinio... 28. 3. Teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovui pastarojo patirtas... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 32. Dėl šalių darbo sutartyje nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos (darbo... 33. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties sąlygos,... 34. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis DK 99 straipsnio 3... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties keitimo... 36. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2007 m. sausio 15 d. darbo sutarties Nr.... 37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, padarė išvadą,... 38. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 39. Pažymėtina, kad sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose,... 40. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija,... 41. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą... 42. Dėl ieškinio senaties taikymo, kilus ginčui dėl darbo sutartimi sulygtos... 43. Ieškinio senatis civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikoma pagal DK ar... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šie terminai pagal savo... 45. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorė, apie sumažintą... 46. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti darbo... 47. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos... 48. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 50. Kasacinis teismas turėjo 32,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 53. Priteisti iš atsakovo Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos (juridinio asmens... 54. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...