Byla 2-2753/2011
Dėl ieškovo teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei ir Vilniaus apygardos teismui dėl ieškovo teisių pažeidimo pripažinimo ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. B. prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė ieškovo teises į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą, diskriminavo ieškovą ir taikė jam dvigubus teisingumo standartus; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos teismą pašalinti nurodytus pažeidimus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 151 000 Lt patirtai žalai atlyginti. Ieškovas taip pat prašė išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo kelias civilines bylas, kurios turėtų patvirtinti ieškinio aplinkybes.

6Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat atmetė prašymą išreikalauti civilines bylas. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, o jų negalint pateikti, nurodomos to priežastys. Teismo nuomone, ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl jis negali pateikti prašomose išreikalauti bylose esančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nėra išnagrinėtos arba jose priimti procesiniai sprendimai yra apskųsti, todėl bylų išreikalavimas užvilkintų jų nagrinėjimą. Ieškovas, turintis teisę susipažinti su prašomomis išreikalauti civilinėmis bylomis, turi galimybe bylose esančius įrodymus pateikti pats.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi ieškinį pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovui.

9Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti kai kurie teismo procesiniai sprendimai iš prašytų išreikalauti bylų, taip pat susirašinėjimas su teismui nėra tinkamas ieškinio trūkumų pašalinimas, nes neaišku, kaip šie dokumentai susiję su pareikštu ieškiniu. Teismas pakartojo, kad civilinių bylų išreikalavimas trukdytų ir užvilkintų jų nagrinėjimą, o ieškovas pats turi teisę susipažinti su bylomis ir kopijuoti jų medžiagą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinio priėmimo stadijoje ėmė spręsti reikalavimų pagrįstumą. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsisakymas išreikalauti jo prašomas civilines bylas trukdo tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Kolegijos vertinimu, apeliacinėje byloje iš esmės keliamas klausimas dėl asmens teisės į teisminę gynybą tinkamo aiškinimo.

14Teismų praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši konstitucinė asmens teisė savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti.

15Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Formalūs reikalavimai, keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida.

16Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent tai leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau toks ieškovui keliamas reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, tai yra, motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. Sabaliauskienė v. UAB „Žalgirio loto“, bylos Nr. 3K-3-245/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. D. K. , Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje L. Č. , J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Akvilegija“ v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-244/2003).

17Kolegija sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi vertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Iš tiesų, įrodymų nepakankamumas sudaro pagrindą atmesti ieškinį, o ne atsisakyti ieškinį priimti. Pažymėtina, kad šioje byloje kitos apygardos teismo jau buvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto ieškinio priėmimo, ir toks trūkumas nebuvo nurodytas.

18Kolegija, remdamasi išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimo institutą, todėl nutartį panaikina ir perduoda ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai