Byla Iv-2170-624/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui O. P., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėjas O. P. skunde teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 5 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011-11-29 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) kameroje Nr. 216 baisiomis, nežmoniškomis sąlygomis. Kameros būklė neatitinka reikalavimų: sienos nusilupusios, ant galvos ir į lovą krenta kalkės, veisiasi grybelis, šalta, kameroje yra žiurkių, taip pat parazitų. Dėl to jo visą kūną išberia. Kameros grindyse didelės skylės, žiurkės sugraužė jo šlepetes ir krepšį. Kalinant jį tokiomis sąlygomis, jam buvo sutrikdyta sveikata, buvo gilioje depresijoje (b. l. 1).

3Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino skundo dalyką ir prašė priteisti iš atsakovės 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Papildomai paaiškino, kad kamera Nr. 216 yra kampinė, jos sienos drėgnos, dažai nusilupę, daug voratinklių, vabalų, graužikų. Dėl to jis užsikrėtė grybeliu, buvo gydytas, tačiau grybelio dėmės liko iki šiol.

4Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad O. P. kameroje Nr. 216 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2010-05-12 iki 2011-11-29. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameroje Nr. 216 remonto darbai buvo atlikti 2007-01-29, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nuo lubų krenta kalkės, grybeliai neatitinka tikrovės. Per 2010-2011 metus dėl kameros Nr. 216 būklės nebuvo gauta jokių skundų ar pastabų. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad laikant jį Lukiškių TI-K kamerose buvo žiurkės, parazitai, grybeliai neatitinka tikrovės. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Taip pat pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą: gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, taip pat laužo langus, daužo stiklus, klozetus ir kt., todėl neretai pilnai suremontuotas kameras tenka vėl remontuoti. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos ministerijos pastoviai atlieka operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus Lukiškių TI-K stengiasi, kad kamerose būtų kuo mažiau trūkumų. O. P. skundo teiginys, kad neva Lukiškių TI-K administracija daro spaudimą, skiria nuobaudas ir pan. neatitinka tikrovės. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam. Pareiškėjas O. P. neturėjo ir neturi jokių paskirtų galiojančių nuobaudų. Dėl O. P. sveikatos būklės nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K yra nuo 2010-03-29. Pirminės gydytojų apžiūros metu dėl sveikatos pretenzijų nepareiškė, buvo nustatyta patenkinama bendra sveikatos būklė. Jeigu kreipdavosi į Lukiškių TI-K medikus, O. P. visada buvo tinkamai apžiūrėtas ir jam užtikrintas reikiamas gydymas. Pažymėjo, kad iškvietus 2011-08-12 O. P. į psichologinę konsultaciją buvo nustatyta, kad pareiškėjas pasižymi emociniu nestabilumu, agresyvumu, linkęs imtis pavojingų, kraštutinių priemonių. Pareiškėjas sulaikytas pagal BK 129 str. 1 d. Nuo 2012-01-18 buvo išvežtas į Utenos ekspertinį skyrių visos stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimui. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant O. P. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai mano, kad šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 16-18).

5Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pažeidimų kameroje Nr. 216 yra ir šios aplinkybės neginčija, tačiau nemano, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

6Skundas tenkinamas.

7Pareiškėjo ir atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas O. P. laikotarpiu nuo 2010-05-12 iki 2011-11-29 buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 216.

8Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsakydamas į O. P. 2011-11-25 prašymą 2011-12-21 rašte Nr. 13-15-(2-1)-2-4227 nurodė, kad patikrinimo metu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 216 nustatyta, kad kameros lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodę, yra pelėsių požymių, nuo sienų vietomis nusilupę dažai, grindų lentos sulūžę – tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 62 p. reikalavimų. Lukiškių TI-K nurodyta atlikti kameros Nr. 216 remontą (b. l. 5).

9Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-01-20 pažymoje Nr. ( - ); 1584 „Dėl O. P. skundų prieš Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“ dėl kameros Nr. 216 laikymo sąlygų nurodyta, kad pareiškėjo skundo dalis dėl laikymo Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 216 (neatlikto remonto ir oro temperatūros) yra pagrįstą (b. l. 7-11).

10Byloje ginčo, kad Lukiškių TI-K kamera Nr. 216 neatitinka nustatytų reikalavimų (reikalingas kameros remontas), nėra. Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė patyręs neturtinę žalą, kuri atsirado jį Lukiškių TI-K kalinant kameroje Nr. 216, kuri neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų. Patirtą žalą vertina 100 Lt.

11Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

12Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2010-04-11), kurios 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Tos pačios higienos normos X skyriuje „Gyvenamųjų patalpų valymas, dezinfekavimas ir priežiūra. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų higiena“ nustatyta, kad: visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 p.); gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.); ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Informacija apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą registruojama laisvės atėmimo vietoje nustatyta tvarka. Pagrindinio valymo vykdymo tvarką nustato laisvės atėmimo vietų administracija (59 p.); laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (60 p.); laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 p.).

13Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (b. l. 5, 7-11), ko, be kita ko, neginčija ir atsakovė, kameros tipo patalpa Nr. 216 neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 p. reikalavimų: lubos vietomis pajuodę, yra pelėsių požymių, nuo sienų vietomis nusilupę dažai, grindų lentos sulūžę, oro temperatūra taip pat neatitiki nustatytosios. Šios aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K visiškai saugi sveikatai aplinka pareiškėjui nebuvo užtikrinta, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

14Nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis, įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog kalinimas tokiomis sąlygomis turėjo įtakos jo susirgimams, nėra: nors pareiškėjas teigia, kad laikomas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 216 užsikrėtė grybeliu, pažymėtina, kad įvairiaspalvė dedervinė, t. y. odos liga, jam buvo diagnozuota jau 2010-05-20, t. y. praėjus tik savaitei po jo patalpinimo Lukiškių TI-K į kamerą Nr. 216 (b. l. 38-39), taip pat 2010-05-25 (b. l. 40), nors nėra jokių duomenų, kad minėta kamera tuo metu neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų; vėliau pareiškėjui buvo diagnozuotos įvairių formų dermatitas – 2011-06-16 – alerginis dermatitas (b. l. 44), 2011-08-04 – dermatitas (b. l. 47); 2011-10-17 – nervinis dermatitas (b. l. 49), tačiau vėlgi nėra duomenų, kad šiuos susirgimus, kaip ir 2010-06-18 diagnozuotą emocinį miego sutrikimą (b. l. 42) bei 2010-10-28 – ŪRS (sinusitas), pareiškėjui, kuriam 2010-05-20 diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b. l. 38-39), sukėlė minėti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų pažeidimai, o ne laisvės apribojimas apskritai, juo labiau, kad Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos jis apibūdinamas kaip pasižymintis emociniu nestabilumu, agresyvumu, kritiškumo trūkumu savo atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, t. y. į jo emocinį nestabilumą tai, kas Lukiškių TI-K turėjo būti ir buvo žinoma, net ir nustatyti kalinamo sąlygų reikalavimų neatitikimai objektyviai galėjo būti pastarojo patirtų nepatogumų ir emocinių sutrikimų priežastimi ar viena iš kelių priežasčių, kas sudaro pagrindą teigti, kad neturtinė žala pareiškėjui visgi buvo padaryta. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

15Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas O. P. Lukiškių TI-K kameros tipo patalpoje Nr. 216 buvo laikomas nuo 2010-05-12 iki 2011-11-29 sąlygomis, kurios visgi neatitiko teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo prašomas priteisti 100 Lt neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, todėl priteisiamas.

16Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kameros tipo patalpoje Nr. 216 buvo žiurkių ar kitų parazitų, nėra. Lukiškių TI-K, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 57-65), yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri, kaip paaiškino atsakovės atstovė teismo posėdyje, nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažeidimų dėl dezinsekcijos, deratizacijos nenustatė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras (b. l. 5).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

18Pareiškėjo O. P. skundą tenkinti.

19Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 100 Lt (vieną šimtą litų) pareiškėjui O. P. neturtinei žalai atlyginti.

20Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas,... 2. Pareiškėjas O. P. skunde teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės,... 3. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino skundo dalyką ir prašė priteisti... 4. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių... 5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė... 6. Skundas tenkinamas.... 7. Pareiškėjo ir atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais... 8. Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsakydamas į O. P. 2011-11-25... 9. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2012-01-20 pažymoje Nr. ( - ); 1584... 10. Byloje ginčo, kad Lukiškių TI-K kamera Nr. 216 neatitinka nustatytų... 11. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato,... 12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241... 13. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (b. l. 5, 7-11), ko, be kita ko,... 14. Nors nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su teisės aktų... 15. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas O. P. Lukiškių TI-K kameros tipo... 16. Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 18. Pareiškėjo O. P. skundą tenkinti.... 19. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo... 20. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...