Byla 2A-1801-115/2012
Dėl permokos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto socialinės paramos centro teisių perėmėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. S. dėl permokos išieškojimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės R. S. 520 Lt permokėtą pašalpą. Paaiškino, kad atsakovė 2009-08-04 Centro Socialinių pašalpų skyriui pateikė prašymą išmokai gauti už sūnų D. S., tačiau nurodė klaidingus duomenis apie šeimos vidutines pajamas, dėl ko atsakovei buvo paskirta per didelė pašalpa.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad pildydama prašymo formą, ji buvo įsitikinusi, kad jos pajamos bus paimtos už paskutinius 12 kalendorinių mėnesių, o ne už praėjusius kalendorinius metus, nes gerai žinojo savo šeimos pajamas ir žinojo, kad paskutinius 12 mėnesių pajamos vienam šeimos nariui neviršijo 1050 Lt per mėnesį. Skyrius, kilus abejonėms galėjo pareikalauti papildomų duomenų pateikimo. o prašymą priėmusi specialistė turėjo paaiškinti, iš kurio laikotarpio bus imamos pajamos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad įvertinus tai, kad išmoka skiriama tik tuo atveju, kai yra visos tokių išmokų mokėjimą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatytos sąlygos, tai, kad išmoka skiriama tik socialinės paramos reikalingoms šeimoms, taip pat tai, kad valstybė tokiu būdu yra prisiėmusi pareigą pasirūpinti tokiomis šeimomis ir joms padėti, taip pat tai, kad valstybės institucijos, atsakingos už tokių išmokų paskaičiavimą, turi teisę patikrinti joms pateiktą informaciją, bei nuosekliai vykdant Išmokų vaikams įstatymo 12 str. 10 dalies nuostatas, atsakovės pateiktų duomenų patikrinimas turėjo būti atliktas iki sprendimo dėl pašalpos skyrimo, o po pašalpos išmokėjimo nustačius, kad pašalpa vaikui pagal atsakovės nurodytą laikotarpį nepriklauso, turėjo būti įvykdytos įstatymo 12 str. 10 dalyje nurodytos sąlygos.

8Įvertinęs tai, kad pirma, prašymo pildymo metu atsakovei nebuvo suteikta reikiama kvalifikuota konsultacija dėl prašymo nurodomos informacijos pasirinkimo, antra, nepatikrinus duomenų, buvo priimtas sprendimas skirti išmoką vaikui, ir trečia – priimant sprendimą 2010-02-20 dėl permokos grąžinimo, nebuvo įvykdytos įstatyminės nuostatos ir netikrinta, ar atsakovei priklauso išmoka vaikui pagal pajamas, gautas per praėjusį 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl išmokos laikotarpį, teismas pripažino, kad ieškovas nepaneigė atsakovės atsikirtimo, kad išmoka vaikui jai priklausė.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

11Skundą grindžia tokiais argumentais:

121. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymu bei Išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, kreipiantis dėl išmokų vaikui paskyrimo, prašyme išmokai gauti buvo būtina patvirtinti – pažymint, kad šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (1050 Lt) tenkantys vienam šeimos nariui per mėnesį, praėjusiais kalendoriniais metais (1 variantas) arba pateikti praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl išmokos mėnesio šeimos pajamų dydį patvirtinančius dokumentus, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais gautomis pajamomis, sumažėjo (2 variantas).

132. Pasirinkus 1-ąjį variantą (ką pasirinko atsakovė) specialistai neprivalėjo reikalauti šeimos pajamų dydžių patvirtinančių dokumentų ar tikrinti pareiškėjos gaunamas pajamas turimose duomenų bazėse, todėl teismo sprendime įvardintas teiginys, jog „valstybės institucijos, atsakingos už tokių išmokų paskaičiavimą, turi teisę patikrinti joms pateiktą informaciją (tokio pobūdžio grafos nurodytos ir atsakovės užpildytame prašyme), bei nuosekliai vykdant įstatymo reikalavimus, t.y. Įstatymo 12 str. 10 dalies nuostatas, atsakovės pateiktų duomenų patikrinimas turėjo būti atliktas iki sprendimo dėl pašalpos skyrimo“, neatitinka teisės aktų nuostatos, kadangi pareiškėjai patys atsako už prašymuose pateiktą informaciją bei duomenis. Teisės aktai nenumato pareigos patikrinti pareiškėjų pateikiamos informacijos bei duomenų. Detali pateiktos informacijos ir duomenų apie pajamas patikra vykdoma tuomet, kai pareiškėjai pasirenka 2-ąjį šeimos vidutinių pajamų vienam šeimos nariui nustatymo variantą. Taigi teismas nepagrįstai nurodė, kad turėjo būti patikrinti atsakovės pateikti duomenys. Teismas sprendime konstatuodamas, kad ieškovas nepaneigė atsakovės atsikirtimo, kad išmoka vaikui jai priklausė, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas be visiškai neatsižvelgė į ieškovo argumentus.

143. Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog atsakovė, kreipdamasi dėl išmokos skyrimo, aiškiai žinojo, jog jos pajamos buvo mažesnės nei 1050 Lt per praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl šios išmokos laikotarpį, o ne praėjusiais kalendoriniais metais. Nagrinėjamu atveju pati atsakovė elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai pildydama dokumentus.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nenustačius absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir nesant viešojo intereso, byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų suformuotose ribose.

17Byloje nustatyta, kad atsakovė 2009-08-04 užpildė prašymą išmokai vaikui gauti nuo 2009 m. kovo mėn. (b. l. 4-5). Prašymo grafoje „Tvirtinu, kad šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (šiuo metu 1050 Lt)“ yra du punktai – „praėjusiais kalendoriniais metais“ ir „per praėjusį 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl šios išmokos laikotarpį“. Atsakovė, teikdama prašymą išmokai gauti, pažymėjo langelį ties grafa „praėjusiais kalendoriniais metais“. Atsakovei BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus 2009-08-13 sprendimu Nr. 166778 buvo skirta išmoka vaikui nuo 2009-03-01 iki 2010-03-01 po 52,00 Lt per mėnesį. Sprendime papildomai nurodyta, kad vidutinės vieno šeimos nario pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) (1050,00 Lt, kur VRP dydis 350 Lt), imant praėjusių kalendorinių metų pajamas (b. l. 6). 2010-02-04 pranešimu BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrius pranešė atsakovei, kad iki 2010-03-05 ji turi pateikti jos šeimos pajamas patvirtinančius dokumentus apie 2008-01-01 – 2008-12-01 gautą darbo užmokestį, turto nuomos pajamas, nepateikus reikalautų dokumentų, bus išsiųstas raštas dėl permokos nustatymo (b. l. 7, 34). Nepasibaigus nurodytam terminui pateikti dokumentams, t.y. 2010-03-05 (b. l. 7), ieškovas 2010-02-20 sprendimu paskaičiavo 520 Lt permoką vaikui laikotarpyje nuo 2009-03-01 iki 2010-01-01 (b. l. 9). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pildant prašymą dėl pašalpos gavimo jai nebuvo paaiškinta, už kurį laikotarpį ji turi prašyti išmokos (b. l. 80).

18Atsakovei negrąžinus permokos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą atmetė iš esmės remdamasis tuo, kad išmokos atsakovei skyrimo metu nebuvo įvykdytos Išmokų vaikams įstatymo 12 str. 10 d. nuostatos, kadangi iki išmokos skyrimo nebuvo tikrinta, ar atsakovei priklauso išmoka vaikui pagal pajamas, gautas per praėjusį 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl išmokos laikotarpį, ir tokiu būdu ieškovas sutiko, jog atsakovė atitiko subjektui, turinčiam teisę gauti išmoką, teisės aktų nustatyta tvarka, keliamus reikalavimus.

19Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo sąlygos, tvarka reglamentuojami Išmokų vaikams įstatymo ir Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų. Atsakovės prašymo gauti išmoką pateikimo metu galiojusių Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų redakcijos 12.3. ir 12.4 papunkčiuose buvo numatyta, kad kreipiantis dėl išmokos vaikui paskyrimo, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias asmens teisę į išmoką, prašyme išmokai gauti būtina nurodyti duomenis apie šeimos vidutinių mėnesio pajamų, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 str. ir tenkančių vienam šeimos nariui per mėnesį, dydį per praėjusius kalendorinius metus; pateikti praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl išmokos mėnesio šeimos pajamų, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 str., dydį patvirtinančius dokumentus, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos, palyginti su praėjusiais kalendoriniais metais gautomis pajamomis, sumažėjo. Pagrindas savivaldybei skirti išmoką vaikui buvo nustatymas, jog šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (1050 Lt) tenkantys vienam šeimos nariui per mėnesį (Išmokų vaikams įstatymo 12 str. 10 d.). Pagal Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 22 punktą sprendimas dėl išmokos skyrimo turėjo būti priimtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.

20Atsiliepime į ieškinį atsakovė paaiškino, jog pildydama prašymą ji buvo garantuota, kad jos pajamos bus imamos už praėjusių 12 kalendorinių mėnesių, o prašymą priėmusiai specialistei tinkamai nepaaiškinus, nuo kurio laikotarpio bus imamos pajamos, atsakovei nebuvo žinoma, kad reikia pristatyti pažymą apie pajamas už 12 praėjusių mėnesių (b. l. 51-52). Analogiškus paaiškinimus atsakovė davė ir teismo posėdžio metu (b. l. 79). Išmokų vaikams įstatymo 19 str. 1 p. įtvirtinta asmenų, kurie kreipiasi dėl įstatyme numatytų išmokų ir kurie jas gauna, pareiga pateikti teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Išmokų vaikams įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad savivaldybės administracijos sprendimu permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama tik tada, kai dėl permokos yra kaltas išmokos gavėjas. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, jog ieškovo ieškinys galėtų būti patenkintas tik nustačius, kad atsakovė sąmoningai prašyme vaiko išmokai gauti pažymėjo netinkamą grafą su tikslu gauti išmoką nesant tam teisinio pagrindo. Tačiau bylos medžiaga tvirtina priešingai.

21Teismo nuomone ieškovas, kaip socialinių paslaugų teikėjas, viešojo administravimo subjektas, teisiniuose santykiuose privalo veikti rūpestingai, užtikrinti, kad socialinės paramos priemonėmis galėtų pasinaudoti tik asmenys, kuriems pagal valstybės vykdomą socialinę politiką, tokia teisė yra suteikta. Natūralu, jog pildant įvairias formas išmokai, numatytai Išmokų vaikams įstatyme, gauti interesantui gali kilti neaiškumų, dėl to, kaip tinkamai užpildyti formą, kokius dokumentus būtina pateikti. Ieškovas savo veikloje turi užtikrinti, kad prašymus priimantys jo darbuotojai kiekvienu atveju suteiktų kvalifikuotą pagalbą dėl tinkamo prašymo įforminimo. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja, kad yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog atsakovė prašymą išmokai užpildė klaidingai neturėdama tikslo apgaulės būdu gauti išmoką. Nors teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmokų skyrimą, nėra numatyta aiški privaloma prašymų pagrįstumo tikrinimo procedūra, tačiau akivaizdu, jog atitinkami atidumo priimant sprendimus dėl išmokų skyrimo ieškovui savaime yra privalomi, kadangi išmoka gali būti paskirta tik asmenims, atitinkantiems įstatymų nustatytus reikalavimus (Išmokų vaikams įstatymo 12 str. 10 d.). Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog skiriant atsakovei vaiko išmoką ieškovas neveikė taip kaip turėtų veikti analogiškoje situacijoje pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t.y. ne tik nesuteikė atsakovei kvalifikuotos konsultacijos pildant prašymą, bet ir paskyrė bei išmokėjo išmokas, nepatikrinęs pateiktų duomenų teisingumo.

22Nenustačius atsakovės kaltės dėl išmokos permokos gavimo, t.y. nesant Išmokų vaikams įstatymo 14 str. 3 d. įtvirtintų sąlygų išmokos permokai išieškoti iš atsakovės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad pildydama prašymo formą, ji... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu... 8. Įvertinęs tai, kad pirma, prašymo pildymo metu atsakovei nebuvo suteikta... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 11. Skundą grindžia tokiais argumentais:... 12. 1. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymu bei Išmokų skyrimo ir mokėjimo... 13. 2. Pasirinkus 1-ąjį variantą (ką pasirinko atsakovė) specialistai... 14. 3. Byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog atsakovė, kreipdamasi... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2009-08-04 užpildė prašymą išmokai vaikui... 18. Atsakovei negrąžinus permokos, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jos... 19. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo sąlygos, tvarka reglamentuojami Išmokų... 20. Atsiliepime į ieškinį atsakovė paaiškino, jog pildydama prašymą ji buvo... 21. Teismo nuomone ieškovas, kaip socialinių paslaugų teikėjas, viešojo... 22. Nenustačius atsakovės kaltės dėl išmokos permokos gavimo, t.y. nesant... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti...