Byla 2-1122-330/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-212-230/2018, kuria išspręstas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje klausimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-212-230/2018, kuria išspręstas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje klausimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Klausimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FF Lizingas“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir kreditorės Ellora 4522899 Ltd. 62 754,40 Lt (18 174,93 Eur) dydžio finansinis reikalavimas.
  2. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi kreditorę Ellora 4522899 Ltd. pakeitė nauju kreditoriumi Z. V. ir jį įtraukė į kreditorių sąrašą su 18 174,93 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
  3. Bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorė 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymus dėl BUAB „FF Lizingas“ pirmos eilės kreditoriaus Z. V. ir trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, nurodydama, jog realizavus bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, su kreditoriais buvo iš dalies atsiskaityta, todėl yra pagrindas sumažinti jų finansinius reikalavimus išmokėtų sumų apimtimi.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi pagal bankroto administratorės prašymus patvirtino patikslintą bankrutavusios UAB ,,FF Lizingas“ pirmos eilės kreditoriaus Z. V. finansinį reikalavimą už 40 678,50 Eur sumą bei patikslintus trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus.
  2. Teismas nusprendė, jog bankroto administratorės prašymai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl juos tenkino.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde kreditorius Z. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalis, kuriomis patikslinti jo, kaip pirmos ir trečios eilės kreditoriaus, finansiniai reikalavimai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    1. Apeliantui nebuvo pateikti bankroto administratorės prašymai dėl finansinių reikalavimų tikslinimo ir atitinkama su tuo susijusi medžiaga.
    2. Teismas neinformavo apelianto apie posėdį, kuriame buvo priimta skundžiama teismo nutartis, todėl jam nebuvo suteikta teisė į teisminę gynybą.
    3. Nutartis naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nes teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens Z. V. materialiųjų teisių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to, dėl proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsiliepime į Z. V. atskirąjį skundą bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
    1. Esminiai proceso teisės normų pažeidimai, sudarantys absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, yra įtvirtinti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, tačiau proceso teisės normas teismas taikė tinkamai, o apeliantas deklaratyvaus pobūdžio motyvais neįrodė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų buvimo.
    2. Priešingai nei teigia apeliantas, jis, kaip bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ kreditorius, yra įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu.
    3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam buvo atimta teisė gintis. Įstatyme nenumatyta kreditoriui galimybė, kurio finansinis reikalavimas yra neginčijamas, o tik mažinamas proporcingai patenkintų reikalavimų apimtimi, teikti atsiliepimą į bankrutavusios įmonės bankroto administratorės prašymą sumažinti kreditoriaus finansinį reikalavimą tokiu pagrindu.
    4. Apeliantui vėliausiai nuo 2017 m. rugsėjo buvo žinoma, kad bankrutavusi UAB „FF Lizingas“, vykdydama antstolių patvarkymus vykdomosiose bylose, kuriose skolininku yra apeliantas, pervedė į antstolių sąskaitas atitinkamas apelianto finansinio reikalavimo sumas, o būtent tų mokėjimų ir administratorės prašymo pagrindu buvo priimta apskųstoji teismo nutartis. Dėl šių priežasčių apeliantas nepagrįstai teigia, jog jam privalėjo būti pateikta atitinkama medžiaga, apie kurią jis turėjo žinoti.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalių, kuriomis patvirtinti patikslinti pirmos ir trečios eilės kreditoriaus Z. V. kreditoriniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

6Dėl bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės pateiktų įrodymų prie atsiliepimo į atskirąjį skundą

  1. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktų rašytinių įrodymų (administratorės susirašinėjimo su Z. V. ir su antstoliais dokumentai) pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, todėl šiuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje surinktais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

7Dėl ginčo esmės

  1. Apeliantas ginčija Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties teisėtumą tuo pagrindu, kad iš jo buvo atimta teisė gintis, nes jam nebuvo persiųsti bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės prašymai dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo bei atitinkama su tuo susijusi medžiaga, jis negalėjo pateikti atsiliepimo į prašymus, be to, jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį (apie posėdį nebuvo paskelbta interneto tinklalapyje www.teismai.lt.).
  2. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog teismas, spręsdamas neginčijamų bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo klausimą, nėra įpareigotas apie klausimo rašytinio proceso tvarka nagrinėjimą teismo posėdyje pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims (kreditoriams). Be to, kaip teisingai pastebėta bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ bankroto administratorės atsiliepime, įstatymas taipogi nenumato kreditoriui teisės, kurio finansinis reikalavimas yra neginčijamas, o tik mažinamas proporcingai patenkintos reikalavimų dalies apimtimi, teikti atsiliepimą bankroto administratorės prašymą sumažinti kreditoriaus finansinį reikalavimą nurodytu pagrindu. Vadinasi, tokiu atveju teismas neturi įstatyminės pareigos persiųsti bankroto administratoriaus pateiktą prašymą ir su tuo susijusius dokumentus.
  3. Analizuojamu atveju teismas apskųstąja nutartimi nesprendė ankstesnių teismo nutarčių pagrindu (žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. nutartis) patvirtinto apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, o sprendė apelianto finansinio reikalavimo sumažinimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi buvo su juo, kaip kreditoriumi, atsiskaityta realizavus bankrutavusios bendrovės turtą. Kaip minėta, ĮBĮ teisinėse nuostatose yra numatyta teismui pareiga apie teismo posėdį informuoti suinteresuotus asmenis tik tais atvejais, kai yra sprendžiamas ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas. Todėl aplinkybė, kad apeliantas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jo ir kitų kreditorių reikalavimų patikslinimo klausimas, nesukelia proceso teisės normos pažeidimo ir nėra pagrindas panaikinti apskųstą nutartį (jos dalį).
  4. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog apskųsta nutartimi teismas esą nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kadangi apeliantas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo pripažintas kreditoriumi, jis nuo šios nutarties įsiteisėjimo įgijo bankroto byloje dalyvaujančio asmens statusą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo apskųstą teismo nutartį naikinti pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes teismas pasisakė dėl byloje dalyvaujančių asmenų (tarp jų ir apelianto).
  5. Apeliantas teigia, jog yra pagrindas teismo nutartį naikinti CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kai dėl proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  6. Šios nutarties 10-12 punktuose teisėjų kolegija pasisakė dėl apelianto argumentų, kuriais remdamasis jis įrodinėjo teismo padarytus civilinio proceso teisės normų pažeidimus. Jiems (pažeidimams) nepasitvirtinus ir apeliantui nenurodžius kitų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad teismas pažeidė ar netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (procesinis klausimas), ir (ar) kad yra pagrindas teismo nutartį naikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija sprendžia Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai