Byla e2-560-236/2018

Dėl pažeistų teisių gynimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Pagirių šiltnamiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Pagirių šiltnamiai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovė AB ,,Pagirių šiltnamiai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos Vilniaus apskrities viršininko 2008-02-27 įsakymo Nr. 2.3-2018-(41) ,,Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka akcinei bendrovei ,,Pagirių šiltnamiai“ Vilniaus rajone“ 1.1.2 punktą, 1.2.2 punktą, 2 punktą, 3.1 punktą ir 3.2 punktą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos 2008-05-13 valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarinio registro Nr. 4361, ir taikyti restituciją. Nurodė, kad ieškovės teisės priimant ginčijamą įsakymą bei sudarant sutartį buvo iš esmės pažeistos teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteistu kainos skaičiavimu ir nustatymu.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Irenos Beliačic vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450 išieškojimo sustabdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodo, kad atsakovė dėl ieškovės susidariusio įsiskolinimo vykdant ginčo sutartį inicijavo hipoteka užtikrinto įsipareigojimo vykdymo procedūrą, tai yra ieškovė yra gavusi 20171018 notaro vykdomąjį įrašą Nr. 11067b, kurį atsakovė pateikė antstolei I. Beliačic vykdymui.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

4. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-11 nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

5. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikė juos nepagrįstais bei neįrodytais.

6. Teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

7. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina prašymus ir sustabdo vykdymo veiksmus. Teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į ieškinyje dėstomas aplinkybes bei kitas klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus ieškovės pareikštus reikalavimus, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovė, teikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, todėl jis atmestinas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąją apsaugos priemonę išieškojimo antstolės Irenos Beliačic vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/02450 sustabdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, nekilnojamųjų daiktų pardavimo atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms ginčo nagrinėjimas ir tuo metu tų pačių daiktų pardavinėjimas varžytynėse tretiesiems asmenims prieštarauja tiek civilinės teisės protingumo principui, tiek ekonomiškumo principui civiliniame procese.
2. Jeigu pasitvirtintų ieškinyje nurodytos aplinkybės, o valstybinės žemės sklypai jau būtų perleisti vykdymo proceso tvarka tretiesiems asmenims, žala bus tiesiogiai susijusi ir su viešuoju interesu (valstybės turtu).
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo.
4. Jeigu išieškojimas pagal notaro vykdomuosius įrašus šioje byloje nebus stabdomas, o ginčo turtas bus realizuotas iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, teismas, priimdamas sprendimą, negalės pritaikyti niekinio sandorio teisinių pasekmių, tai yra restitucijos natūra (CK 6.146 str.) įgyvendinimas bus objektyviai neįmanomas.
5. Nesustabdžius vykdymo veiksmų taip pat gali būti pažeisti visuomenės, ne tik valstybės (neteisėtas disponavimas valstybės turtu) ar privataus verslo subjekto (apeliantės) interesai, t. y. apeliantės darbuotojų interesai. Tęsiant vykdymo veiksmus ir varžytynėse realizavus ginčo sklypus, yra nerealu visiškai padengti esamą skolą (su palūkanomis, delspinigiais ir kt.). Todėl išieškojimas bus nukreiptas į apeliantės įmonės kitą turtą, kurio nepakaks vykdomajame įraše nurodytai skolai. Dėl to kils įmonės, kurioje dirba 43 darbuotojai, reali bankroto grėsmė.
6. Ginčo sandorio 2 325 850,03 Eur suma laikytina didele.
11. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartį nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos ar suvaržytos jos teisės. Atskirasis skundas yra nemotyvuotas, argumentai nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais ir subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis.
12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-04-26 gautas ieškovės raštas ir Vilniaus apylinkės teismo 2018-03-20 nutarties kopija.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

13. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutartis paliktina nepakeista.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Dėl naujų įrodymų

15. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės raštas ir Vilniaus apylinkės teismo 2018-03-20 nutarties kopija.
16. Apeliacinis teismas, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą minėtus dokumentus ir juos vertina.

12Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.

19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Apeliacinis teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

22. Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-10706-967/2018 2018-03-20 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų. Nutartyje nurodyta, kad susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0011/17/02450 medžiaga, nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo 2017-10-18 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 11067 dėl 1595183,73 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš AB „Pagirių Šiltnamiai“, 0 eilės išieškotojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai. Priverstinis išieškojimas pradėtas vykdomojo įrašo pagrindu, kurio reikalavimai kildinami iš 2008-05-13 tarp AB „Pagirių šiltnamiai“ ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VAVA, buvo sudaryta sutarties, kuria AB ,,Pagirių šiltnamiai“ parduoti 78,6671 ha bendro ploto 2 (du) žemės sklypai: 78,0011 ha ploto žemės sklypas, (kadastro Nr. 4167/0100:148, esantis Šiltnamio g. Nr. 1A, Pagirių k., Vilniaus r.) ir 0,6660 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 4167/0100:145, esantis Vokės g. Nr. 1 A, Pagirių k., Vilniaus r.). Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 4167/0100:148, parduotas už 7 931 000,00 Lt (2 296 976,36 Eur), o žemės sklypas (kadastro Nr. 4167/0100:145) parduotas už 99 695,00 Lt (28 873,66 Eur) išsimokėtinai 15 metų terminui. 2018-01-18 patvarkymu Nr. S-18-11-1456 dėl vykdymo veiksmų atidėjimo antstolė, gavusi AB ,,Pagirių šiltnamiai“ prašymą, atidėjo atskirus vykdymo veiksmus su vykdomąja byla Nr. 0011/17/02450 iki Vilniaus apygardos teismo 2017-12-11 nutarties Nr. e2-5937-603/2017 įsiteisėjimo.

23. Nurodytos aplinkybės dėl antstolių veiksmų iš dalies patvirtina atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra pagrįstos.

24. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neatkleidė klausimo esmės, kadangi nepasisakė dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - ieškovės reikalavimo prima facie (tikėtino) pagrįstumo, neaiškino ir nevertino konkrečių aplinkybių dėl grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui.

25. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

26. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

13Dėl žyminio mokesčio gražinimo

27. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

28. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

29. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė atskirąjį skundą, už kurį sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, sprendžia, kad jai gražintina 12 Eur permokėto žyminio mokesčio.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Grąžinti ieškovei AB ,,Pagirių šiltnamiai“, j. a. k. 110068730, dvylikos eurų (12 Eur) permokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2017-12-18 mokėjimo nurodymu AB SEB banke.