Byla e2A-517-460/2016
Dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei I. Š., jos atstovui A. Š., bendraatsakovėms S. V., B. J., D. S., trečiajam asmeniui B. M. dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, ir atsakovo A. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-385-325/2015 pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. S., tretieji asmenys S. V., B. J., jų įgaliotinė D. S., B. M. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei I. Š., jos atstovui A. Š., bendraatsakovėms S. V., B. J., D. S., trečiajam asmeniui B. M. dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, ir atsakovo A. S. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė 2015-02-10 Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 16962,65 Eur dydžio žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, veikdama per įgaliotinį A. Š., 2014-05-22 terminuotos nuomos sutarties pagrindu penkiems metams (iki 2019-04-15) iš S. V. ir B. J., atstovaujamų D. S., išsinuomojo 15 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Minėta žemės nuomos sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre (CK 6.547 str. 2 d.). Sudarant nuomos sutartį D. S. nenurodė, kad minėtas žemės sklypas yra kam nors išnuomotas. Ieškovės įgaliotinis A. Š. po sutarties sudarymo išsinuomotame žemės sklype pasėjo vasarinį rapsą, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje 2014-06-13 deklaravo pasėlius. Deklaruojant pasėlius jis matė, kad šiame žemės sklype pasėlius buvo deklaravęs A. S., tačiau nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu A. S. juos deklaravo. Nuomotojų atstovė D. S. 2014-07-29 raštu ieškovei pranešė, kad parduoda žemės sklypą ir nutraukia terminuotą nuomos sutartį. Žemės sklypas B. M. parduotas 2014-08-04 pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovės įgaliotinis A. Š. 2014-08-27 registruotu laišku naujajam žemės sklypo savininkui B. M. ir D. S. išsiuntė pranešimus, kad pats ketina nusiimti derlių. A. Š. 2014-08-31 pastebėjo, kad išnuomotame žemės sklype vasarinį rapsą kulia kiti asmenys. Kretingos rajono policijos komisariatas pagal A. Š. pareiškimą išsiaiškino, kad atsakovo A. S. prašymu derlių nuėmė ir savo sandėliuose saugo ūkininkas B. M.. Negalėdama nuimti derliaus, ieškovė sulaikė Nuomos sutarties 2 straipsnyje numatytų 2984,00 Lt nuompinigių sumokėjimą. Atsakovui pasisavinus derlių ieškovei padaryta šio derliaus vertės dydžio žala, t. y. išsinuomotame žemės sklype buvo pasėta ir deklaruota 14,27 ha vasarinio rapso. Ieškovės ūkyje auginamo vasarinio rapso vidutinis derlingumas 2014 metais siekė 3,2 tonos iš 1 ha. Ieškovė vasarinį rapsą UAB „Agrokoncerno grūdai“ pardavė po 1060,00 Lt už toną be PVM, o su PVM 1 282,60 Lt, todėl ieškovei padaryta žala siekia 16962,65 Eur su PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 16962,65 Eur dydžio žalos atlyginimo, kadangi yra visos atsakovo A. S. civilinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos CK 6.245 - 6.249 str. nustatančios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė.

4Atsakovas 2015-03-09 pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog žemės sklypu, esančiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), į kurio derlių pretenduoja ieškovė, pagal žodinį susitarimą su savininke B. J., naudojasi nuo 2006 metų. Daug metų atliko deklaracijas, gaudavo išmokas. Pažymėjo, kad 2013 metais atsakovas su S. V. ir B. J. žodžiu dar kartą aptarė, kad ir toliau naudosis jų nuosavybėje esančiu 15,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu. 2013 metų rudenį atsakovas minėtą žemės sklypą nupurškė ir suarė, o 2014 metų pavasarį paruošė sėjai. 2014 m. balandžio mėn. 26, 28 d. savo lėšomis, su iš B. M. pasiskolintu traktoriumi - sėjamąja - pasėjo vasarinius rapsus. Taigi, tarp S. V., B. J. ir atsakovo faktiškai susiklostė teisiniai ilgalaikiai faktiniai panaudos santykiai. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodė, jog, priešingai nei nurodo ieškovė, jog tariamai A. Š., po nuomos sutarties sudarymo, minėtame žemės sklype pasėjo vasarinį rapsą, jokių sėjos darbu minėtame žemės sklype A. Š. niekada neatliko, vasarinį rapsą pasėjo atsakovas savo lėšomis. Pažymėjo, jog faktą, kad išsinuomotame žemės sklype atsakovas jau yra pasėjęs vasarinius rapsus, nuo nuomos sutarties sudarymo puikiai žinojo A. Š. ir I. Š., tačiau 2014-06-13 Nacionalinėje mokėjimo agentūroje neteisėtai deklaravo šiuos pasėlius kaip savus, taip galimai nesąžiningai siekdami pasipelnyti. Taigi ieškovė, žinodama, jog vasarinių rapsų minėtame žemės sklype nesėjo ir neturi teisės į iš jų gaunamą derlių, pareiškė nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį taip piktnaudžiaudama teise. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Trečiasis asmuo B. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ūkininkas bei pas jį dirbantis atsakovas A. S. su S. V. ir B. J. buvo žodžiu susitarę, kad jis gali naudotis jų nuosavybėje esančiu 15,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ). Jo žiniomis, A. S. minėtą žemės sklypą valdė apie 8-9 metus. Atsakovas 2014 metų pavasarį, o būtent balandžio 26, 28 d., savo lėšomis tame žemės sklype pasėjo vasarinius rapsus, paprašęs pagalbos pasinaudoti B. M. ūkio technika. Taip pat nurodė, kad iš A. S. sužinojo, kad jis norėjo šį žemės sklypą pirkti, bet savininkių pasiūlyta kaina jam buvo per didelė. Todėl B. M., kaip ūkininkas, kurio žemė ribojosi su S. V. ir B. J. minėtu 15 ha žemės sklypu, suderėjo ir 2014-08-04 nupirko šią žemę už pardavėjų paprašytą kainą. Jis buvo informuotas, kad 2014 metų gegužės mėnesį dėl šio žemės sklypo buvo sudaryta nuomos sutartis su A. Š. ir apie tai, kad iki rudens minėtame sklype A. S. augina rapsus, kuriuos jis turėjo teisę nusikulti. B. M. patvirtino, jog pirkdamas minėtą žemės sklypą žinojo, jog A. S. šį sklypą valdė daugelį metų kaip ūkininkas, 2014 metų pavasarį į šį sklypą pasėjo vasarinį rapsą ir jį prižiūrėjo, tai patvirtina pateikti B. M. priklausančio traktoriaus kompiuterio duomenys. Todėl ieškovės I. Š. sprendimą, paduoti A. S. į teismą ir siekti 16962,65 Eur žalos prisiteisimo, vertina kaip itin nesąžiningus ir melagingus veiksmus. Prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

6Kretingos rajono apylinkės teisme 2015-06-23 teisme gautas patikslintas atsakovo priešieškinis dėl žalos atlyginimo ir sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, kuriame nurodė, jog dėl to, kad ieškovė 2014-05-22 sudarė Nuomos sutartį dėl akių bei tyčia neteisingai deklaravo pasėlius žemės plote, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), atsakovas, kuris faktiškai dirbo žemę ir joje buvo pasėjęs rapsus, bei žemę teisėtai valdė pagal panaudos teisinius santykius su žemės savininkėmis ir teisėtai teikė deklaraciją paramai gauti, pagal 2015-02-20 Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą Nr. BR6-2209 (3.145) gavo 1629,48 Eur ilgalaikę sankciją, kuri iš jo buvo išskaičiuota. Tokiu būdu atsakovas patyrė minėto dydžio nuostolius dėl ieškovės veiksmų. Prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo priešieškinį, t. y. pripažinti, kad 2014-05-22 sudaryta Nuomos sutartis dėl 15,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) nuomos, ieškovės sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) bei pripažinti ją niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti atsakovui iš ieškovės 1629,48 Eur nuostolių, atsiradusių atsakovui dėl ieškovės kaltės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad ji ir jos atstovas A. Š. tiek sudarydami ginčijamą nuomos sutartį, tiek vėliau, elgėsi sąžiningai, sudarytą sutartį įregistravo viešajame registre, ginčo sklype pasėjo vasarinius rapsus ir juos deklaravo bei tikėjosi nuimti derlių, naudotis žemės sklypu visą sutarties laiką, ir esant galimybei nusipirkti šį žemės sklypą. Ieškovė ir jos atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie leistu daryti motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad žemės nuomos sutartis yra sudaryta tik dėl akių, kad šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kad yra pagrindas pripažinti šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento Lietuvos Respublikos CK 1.86 ir 1.81 str. nurodytais pagrindais. Pažymėjo, jog atsakovas neteisingai deklaravo pasėlius ginčo sklype neturėdamas žemės sklypo naudojimosi teisę įrodančių dokumentų, be to ieškovė sudarė rašytinę žemės nuomos sutartį, kurios 4.3 punkte nuomotojų įgaliotinė nurodė ir nedviprasmiškai patvirtino, kad jokie tretieji asmenys neturi jokių teisių į šį žemės sklypą. D. S. ieškovės įgaliotiniui nepranešė, kad atsakovas turi teisę 2014 metais naudotis šiuo sklypu. Atsakovo neatidumas ir neapdairumas pasireiškęs rašytinės panaudos sutarties su žemės savininkėmis nesudarymu ir šio sandorio neįregistravimu viešajame registre sukėlė neigiamas pasekmes. Prašė atsakovo A. S. priešieškinį atmesti visa apimtimi ir tenkinti ieškinį.

8Trečiasis asmuo D. S. pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad jai nebuvo ir nėra žinomos aplinkybės dėl to, ar 2014-05-22 žemės nuomos sutarties sudarymo dienai A. S. minėtame žemės sklype buvo pasėjęs rapsus. Taip pat, D. S. nėra žinoma, kad I. Š. ar A. Š. po nuomos sutarties sudarymo minėtame žemės sklype būtų pasėjęs rapsus. Pažymėjo, kad jokių suvaržymų ar apribojimų S. V. ir B. J. išnuomoti žemės sklypą I. Š. nebuvo, nors žemės ūkio paskirties sklypu ne vienus metus naudojosi atsakovas A. S., tačiau rašytinės formos sutartis su juo niekada nebuvo sudaryta, bei tokios sutarties sudaryti niekada nesiūlė atsakovas. Šalims sudarant žemės sklypo nuomos sutartį buvo susitarta, kad parduodant turtą nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukiama. Tuo atveju, jei pardavimas užsitęs, o nuomininkas pradės naudotis turtu, t. y. išdirbs žemę, pasės kultūras ir t. t., bei jei bus nespėjęs derliaus nusiimti, turės teisę jį nusiimti. Papildomai pažymėjo ir tai, kad nuomos sutartį parengė A. Š., su kuriuo visos derybos ir buvo vedamos. Prašė atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė. Nusprendė priteisti trečiajam asmeniui B. M. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės I. Š.. D. S. priteisė 1340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. S.. Priteisė iš I. Š. 14,48 Eur, o iš atsakovo A. S. 14,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, jog ieškinį atmeta nesant objektyvių ir patikimų įrodymų, jog būtent ieškovės įgaliotinis A. Š. po sutarties sudarymo išsinuomotame žemės sklype pasėjo vasarinį rapsą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta teisėtai ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, sukūrė ieškovei teisėtą pagrindą deklaruoti rapsus ir gauti išmoką, dėl to Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu informavo atsakovą dėl sankcijos už dvigubą deklaravimą, kadangi teisinio pagrindo deklaruoti rapsus atsakovas neturėjo. Pažymėjo, kad į bylą nepateikta jokių reikšmingų įrodymų, jog minėtas žemės nuomos sandoris sudarytas tik dėl akių, sprendė, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Pažymėjo, kad negalima teigti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl teismas sprendė, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas neįrodytas.

10Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo dalį, kurioje, A. S. pareikštas patikslintas priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti toje dalyje naują sprendimą - patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai; skirti ieškovei penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus nesąžiningą ieškinį, pusę šios sumos paskiriant bei išmokant atsakovui; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pagal pridedamus įrodymus. Nurodo, jog 2014-05-22 sudaryta nuomos sutartimi nebuvo siekiama sukurti nuomos teisinių santykių ir iš to kylančių pasekmių, todėl šiai sutarčiai taikytinos CK 1.86 str. nuostatos, o tuo pačiu ir CK 1.81 str. nuostatos, nes fiktyvus (dėl akių) sudarytas sandoris, taip pat prieštarauja ir viešajai tvarkai bei gerai moralei. Mano, kad ieškovė be teisėto pagrindo ir melagingai nurodydama, jog žemę apdirbo ir joje pasėjo kultūras, deklaravo pasėlius šiame žemės plote, o apeliantas, kuris faktiškai dirbo žemę ir joje buvo pasėjęs rapsus, pagal 2015-02-20 Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą Nr. BR6-2209 (3.145) gavo 1629,48 EUR ilgalaikę sankciją, už kurią yra atsakinga ieškovė. Pažymi, jog Ieškovės ieškinys buvo ne tik, kad nepagrįstas, bet ir akivaizdžiai nesąžiningas. Jau pateikiant ieškovė žinojo faktą, jog nei ieškovė, nei jos tėvas niekada ginčo žemės sklypo nedirbo ir jame jokiu kultūrų nešėjo (tą patvirtino ir teismas), žinojo, kad apeliantas ta žemės sklypą apdirbo ir pasėjo rapsus. Mano, kad teismas privalėjo ne tik skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesąžiningo ieškinio pateikimą, bet ir imtis kitų įstatyme numatytų priemonių prieš galimai dokumentą klastojusius asmenis ar melagingus parodymus davusius asmenis.

11Ieškovė I. Š. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti; įvertinti, ar nėra teisinių pagrindų Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; įvertinti, ar nėra pagrindo atsakovui A. S. taikyti baudą už aiškiai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą; iš atsakovo A. S. priteisti 900 eurų ieškovės I. Š. naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei neaišku, iš kokių įrodymų teismas darė išvadas, jog ginčo žemės sklype ne ieškovė, o atsakovas A. S. atliko vasarinio rapso sėjos darbus, nes įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Pažymi, kad atsakovas A. S. nesąžiningai ir neteisėtai teismui pateikė priešieškinį, nurodydamas aiškiai melagingas aplinkybes. Ieškovė ir jos atstovas A. Š. tiek sudarydami ginčijamą nuomos sutartį, tiek vėliau, elgėsi sąžiningai, sudarytą sutartį įregistravo viešajame registre, ginčo sklype pasėjo vasarinius rapsus ir juos deklaravo bei tikėjosi nuimti derlių, naudotis žemės sklypu visą sutarties laiką, ir esant galimybei nusipirkti šį žemės sklypą, tai patvirtino ir žemės sklypų įgaliota atstovė. Ieškovė ir jos atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie leistų daryti motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad žemės nuomos sutartis yra sudaryta tik dėl akių, kad šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kad yra pagrindas pripažinti šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.86 ir 1.81 straipsniuose nurodytais pagrindais. Mano, kad ieškovė nėra kalta dėl atsakovui taikytos sankcijos, pačio atsakovo neatidumas ir neapdairumas pasireiškęs rašytinės panaudos sutarties su žemės savininkėmis nesudarymu ir šio sandorio neįregistravimu viešajame registre sukėlė neigiamas pasekmes. Tikina, kad ne ieškovei būtų galima paskirti sankciją už neva netinkamą procesinių teisių naudojimąsi reiškiant ieškinį, o pačiam atsakovui, kuris ne tik kad nesąžiningą ir neteisėtą priešieškinį teikė, o ir pateikė apeliacinį skundą. Teigia, jog atsakovas be nurodyto motyvo nepateikė jokių kitų nušalinimo pagrindų, leidžiančių abejoti, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas.

12Atsiliepime atsakovė D. S. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas neturi reikalavimo teisės ginčyti ginčo nuomos sutartį. Mano, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ne dėl akių, o kad ieškovė galėtų naudotis žeme, kol bus sutvarkyti formalumai dėl žemės sklypų padavimo. Pažymi, kad apeliantas, nebūdamas žemės sklypo valdytoju, neturėjo teisės deklaruoti pasėlių, dėl to jam pagrįstai taikyta sankcija.

13Atsiliepime trečiasis asmuo B. M. su skundu sutinka, prašo jį tenkinti; informuoti atitinkamą prokuratūros instituciją apie galimos nusikalstamos veikos padarymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog žinojo apie faktą, kad apeliantas ginčo žemės sklypą ne vienerius metus naudojo, jame pasodino rapsą, jį prižiūrėjo, nukūlė, pardavė. Teigia, jog A. Š. įregistravo nuomos sutartį, kad vėliau galėtų įsigyti žemės sklypą. Tikina, kad buvo priverstas bylinėtis, nes trys asmenys – A. Š., M. B., I. Š. – melavo teismui ir bylą inicijavo pateikdami melagingus parodymus. Pažymi, kad teismas turėtų informuoti prokurorą apie šias aplinkybes.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog apeliacinis skundas pateiktas dėl priešieškinio reikalavimų. Proceso šalys apeliacinio skundo dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, dėl to apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju saistomas įstatyme nustatytų ribų – apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje viešojo intereso gynybos poreikio nenustatyta. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo dalykas nėra asmenų, ginčo žemės sklype sėjusių rapsą, nustatymas iš naujo, kaip tikisi ieškovė, pateikdama savo argumentus ir naujus įrodymus atsiliepime į apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rapsą sėjo, prižiūrėjo, nukūlė ir pardavė atsakovas A. S. (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms apylinkės teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų paliktina nepakeista. Išanalizuoti ieškovės pateikti nauji įrodymai priešingų aplinkybių, nei nustatyta, neįrodo.

17Antra, nepagrįstas atsakovės D. S. motyvas, kad atsakovas, nebūdamas nuomos sutarties šalimi, neturi teisės kvestionuoti sutarties teisėtumo. Šiuo aspektu svarbu tai, kad sandoriai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, yra niekiniai, todėl teisę ginčyti tokį sandorį turi bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuginčijamus sandorius turi teisę ginčyti ne tik tų sandorių šalys, bet ir tretieji asmenys, kurių teises ar interesus ginčijamas sandoris pažeidžia (CK 6.227 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066). Tai reiškia, jog aptartas teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika atsakovui suteikia teisę ginčyti nuomos sutartį bei prašyti pripažinti ją negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

18Trečia, esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Paprastai sandorio sudarymo priežastis – sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai). Šie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia atitinkamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2013). Sutiktina su apeliantu, jog kompleksinio aplinkybių ir įrodymų vertinimo apylinkės teismas neatliko, o tik apsiribojo teiginiu, kad nuo žemės nuomos sutarties sudarymo ir jos vienašališko nutraukimo praėjo trumpas laiko tarpas, dėl to sudėtinga nustatyti sutarties šalių tikrąją valią, ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo 2014-05-22 ieškovės sudarytos terminuotos nuomos sutarties penkeriems metams (iki 2019-04-15) dėl 15 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Akivaizdu, kad tariamas laiko tarpas tarp galimai fiktyvios sutarties sudarymo ir jos nutraukimo visiškai nieko bendro neturi su įrodymų vertinimo reikalavimais ir tikrosios šalių valios ir ketinimų nustatymu. Kolegijos vertinimu, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie ne tik leidžia pagrįstai manyti, bet ir visiškai patvirtina faktą, jog nuomos sutarties sudarymo tikslas ir šalių valia buvo ne sukurti nuomos teisinius santykius, t. y. ne išsinuomoti žemės sklypą su nuomos sutartyje numatytu tikslu ją dirbti, o tik pasinaudojant minima nuomos sutartimi sudaryti teisines sąlygas ši žemės sklypą vėliau ieškovei įsigyti. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo savininkų vienintelis tikslas ir valia buvo parduoti turimą žemę, šias aplinkybes patvirtina D. S. atsiliepime į patikslintą prieš ieškinį (CPK 178 straipsnis). Trečiais asmuo B. J. 2015-11-17 liudytojo parodymuose nurodė, kad 2013 m. giminaičių susitarimu buvo nutarta žemės sklypą parduoti. 2014-05-22 sudarant nuomos sutartį, ją sudarančios šalys turėjo suprasti ir žinoti, kad objektyviai nuomos sutartyje numatytų pasekmių negalės sukurti ir nuomos sutartis negalės būti vykdoma, kadangi tuo metu žinojo apie tai, jog žemėje yra pasėti apelianto rapsai (šį faktą patvirtina ir D. S. duoti paaiškinimai teisme bei Klaipėdos apskrities VPK, Kretingos rajono PK 2014-09-08 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrėjo T. K. nurodyti faktai, kad aplinkybių patikslinimo metu D. S. paaiškino, kad prieš išnuomojant ginčo žemės sklypą I. Š., A. Š. buvo informuotas ir žinojo, jog minėtas žemės sklypas jau yra užsėtas ir jis turės leisti žemę užsėjusiam ūkininkui A. S. derlių nusiimti) (t. 1, b. l. 17). D. S. atsiliepime į patikslintą priešieškinį ji nurodė, kad atsakovėms ketinant parduoti žemės sklypus į jų atstovę D. S. kreipėsi A. Š., kuris pasiūlė žemės sklypus nupirkti. A. Š. pateikus pasiūlymą dėl žemės sklypu pirkimo ir suderinus pirkimo sąlygas žodžiu buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nes tiek A. Š., tiek A. S., tiek B. M. buvo žinoma, jog žemės ūkio paskirties žemės pardavimą reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. D. S. taip pat nurodė, kad dėl pardavimo tvarkos ji buvo informuota ir A. Š. (t. 2, b. I. 119). Šie paaiškinimai papildomai patvirtina argumentus, kad tiek D. S., atstovaudama žemės savininkes, tiek A. Š. dar iki nuomos sutarties sudarymo turėjo valią ir tikslą ginčo žemę nupirkti, dėl to derėjosi ir žodžiu susitarė, tačiau, tiek A. Š., tiek D. S., gavusi A. Š. paaiškinimus, žinojo ir suprato, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, buvo nustatytas asmenų ratas, kuris turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o tokią pirmumo teisę turėjo šie asmenys: a) kurie yra besiribojančių žemės sklypų savininkai arba b) asmenys, kurie buvo tokio žemės sklypo naudotojai, perkamą žemės sklypą pagal sutartį naudoję ne mažiau kaip vienus metus. A. Š., suprasdamas ir žinodamas, kad jis nėra besiribojančių žemės sklypų savininkas, turėjo tik vieną galimybę ginčo žemės sklypą, dėl kurio įsigijimo jau buvo susitaręs iki nuomos sutarties sudarymo, nupirkti – sudaryti tariamą nuomos sutartį ir įregistruoti ją viešame registre, o praėjus įstatymo nustatytam terminui, šią žemę įsigyti. Tik vėliau pakeitė nuomininką, vietoje savęs nurodydamas dukterį I. Š., kuri ūkininko ūkį įregistravo tik 2014-06-03, t. y. vėliau, nei buvo sudaryta ginčijama nuomos sutartis, kas taip pat patvirtina faktą, jog sudarant šią sutartį I. Š. neturėjo tikslo šią žemę dirbti, bet jos tėvas ir įgaliotinis A. Š., turėjo išankstinį tikslą šią žemę nusipirkti. Pastebėtina, kad nei ieškovė, nei jos įgaliotinis A. Š. niekada nemokėjo už išsinuomotą žemės sklypą pagal Nuomos sutarties sąlygas, tą patvirtino ne tik D. S. bei B. J. savo liudytojos parodymuose, bet šių aplinkybių neneigė ir pati Ieškovė. Ieškovė atsiliepime dėl šių aplinkybių atsikerta, kad mokėjimo terminas už einamus metus buvo nustatytas iki gruodžio 31 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu net ir pasibaigus šiam terminui, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dalį, ar visą nuomos mokesčio sumokėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės teiginys, kad ji sulaiko nuomos mokesčio mokėjimą, nes negali nuimti derliaus, teisiškai nereikšmingas, kadangi, kaip nustatyta, ieškovė rapso nesodino, todėl atitinkamai neturi jokio pagrindo nemokėjimo priežastimi įvardyti negalėjimą nuimti derlių ir dėl to nemokėti nuompinigių. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. M. Š., A. K., G. K., bylos Nr. 3K-3-362/2012). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013). Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių ne tik neįgijo, bet ir negalėjo įgyti nuomos civilinių teisių ir pareigų, tai patvirtina faktą, kad šalių tikroji valia, sudarant nuomos sutartį buvo susijusi tik su ginčo žemės sklypo įsigijimu, bet ne su nuoma ir žemės dirbimu, todėl ši apylinkės teismo dalis naikintina, priimtinas naujas sprendimas – pripažintina 2014-05-22 Nuomos sutartis niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.86 straipsnis, 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

19Ketvirta, ieškovė atsiliepime teigia, kad nėra kalta dėl atsakovui taikytos sankcijos. Šiuo aspektu svarbu tai, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, nors rapso nesėjo ir žemės nedirbo, deklaravo šiuos veiksmus atsakingai institucijai, ir dėl to Nacionalinė mokėjimo agentūra raštu informavo atsakovą, irgi atlikusį deklaravimą, dėl sankcijos už atliktą dvigubą deklaravimą. Tai reiškia, kad atsakovė nepagrįstai, neturėdama jokio teisinio pagrindo ir žinodama, kad apeliantas jau yra pasėjęs rapsus bei deklaravęs pasėlius, atliko deklaraciją, dėl kurios apeliantui buvo pritaikyta sankcija. Taigi, ieškovė, prisidengdama tariamu sandoriu (Nuomos sutartimi), 2014-06-13 deklaravo šią žemę Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūki ministerijos, nurodydama, kad joje augina vasarinius rapsus. Sutiktina su apeliantu, kad tokiu būdu, nepasėjusi rapso, ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 35-1731) 4 punktą ir atliko tyčinį neteisingą deklaravimą, nes deklaravo plotą, kuriame faktiškai neužsiėmė žemės ūkio veikla. Šį faktą patvirtina ir minimų taisyklių nuostata, kurioje nurodyta, kad už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Todėl, nustatęs ir konstatavęs, kad ieškovė rapso nepasėjo bei atmetęs ieškovės ieškinį, apylinkės teismas nepagrįstai šio atsakovo priešieškinio reikalavimo netenkino vien dėl to, kad ieškovė buvo sudariusi nuomos sutartį ir jos pagrindu pateikė deklaraciją. Akcentuotina, kad ieškovė be teisėto pagrindo ir melagingai nurodydama, jog žemę dirbo ir joje pasėjo kultūras, deklaravo pasėlius šiame žemės plote, o apeliantas, kuris faktiškai dirbo žemę ir joje buvo pasėjęs rapsus, pagal 2015-02-20 Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą Nr. BR6-2209 (3.145) gavo 1 629,48 EUR ilgalaikę sankciją, už kurią yra atsakinga ieškovė (CK 6.249 – 6.249 straipsniai).

20Penkta, apylinkės teismas netenkino prašymo skirti ieškovei penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, pusę šios sumos paskiriant bei išmokant atsakovui, motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas; arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija, išanalizavusi duomenų visetą, mano, jog ieškovės ieškinys buvo ne tik kad nepagrįstas, bet ir akivaizdžiai nesąžiningas. Pateikdama ieškinį ieškovė žinojo faktą, jog nei ji, nei jos tėvas niekada ginčo žemės sklypo nedirbo ir jame jokių kultūrų nesėjo (tą patvirtino ir apylinkės teismas), žinojo, kad apeliantas ta žemės sklypą dirbo ir pasėjo rapsus. Tačiau net ir šias aplinkybes žinodama – suprasdama savo reikalavimų nepagrįstumą bei neteisėtumą, ieškovė: 1) teikė pareiškimą policijai dėl tariamai jos neteisėtai kuliamų rapsų, 2) reiškė reikalavimus B. M. dėl derliaus nusiėmimo; 3) pateikė nesąžiningą ieškinį. Šių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad apelianto prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei pagrįstas, įrodytas ir turėjo būti tenkintas. Kolegija mano, kad skaitine išraiška ieškovei skirtina 2 500 EUR suma atitinka pažeidimo pobūdį ir atliks savo funkcijas.

21Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, susijusias su priešieškinio reikalavimais, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priešieškinio reikalavimų netenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apelianto apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio reikalavimų laikytinas pagrįstu, minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis tenkintinas pripažįstant, kad 2014-05-22 sudaryta Nuomos sutartis dėl 15,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos ieškovės sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) bei pripažįstant ją niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisiant atsakovui A. S. iš ieškovės 1 629,48 EUR nuostolių, ieškovei skiriant 2 500 EUR baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Dėl šališkumo

23Kolegija mano, kad atsakovas šališkumo klausimą išsprendė apylinkės teisme pasinaudodamas teise nušalinti bylą nagrinėjusį teisėją. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria netenkino šio atsakovo prašymo. Atsakovas be nurodyto motyvo nepateikė jokių kitų nušalinimo pagrindų, leidžiančių abejoti, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje patenkinus atsakovo priešieškinį ir prašymą dėl baudos skyrimo, nors ir ne visa apimtimi, konstatuotina, kad atsakovo priešieškinis tenkintinas visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

27Atsakovo prašoma priteisti 900 EUR (600 EUR pirmojoje instancijoje + 300 EUR už apeliacinį skundą) išlaidų suma advokato pagalbai teisme apmokėti neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokestį. Esant tokiems įrodymams, atsakovo A. S. prašymas tenkintinas, iš ieškovės I. Š. atsakovui priteistina 900 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

28Iš ieškovės atsakovui priteistinas ir 180 EUR (90 + 90) žyminis mokestis už priešieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 1 080 EUR bylinėjimosi išlaidų.

29Trečiasis asmuo B. M. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovo A. S. poziciją, atitinkamai jis patyrė bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens prašoma priteisti 1 717 EUR (1468 EUR pirmojoje instancijoje + 249 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą) išlaidų suma advokato pagalbai teisme apmokėti neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokestį. Esant tokiems įrodymams, trečiajam asmeniui iš ieškovės I. Š. priteistina 1 717 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

30Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

31Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti – pripažinti, kad 2014-05-22 sudaryta Nuomos sutartis dėl 15,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) nuomos, ieškovės I. Š. sudaryta tik dėl akių neketinant sukurti teisinių pasekmių bei pripažinti ją niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; priteisti atsakovui A. S. iš ieškovės I. Š. 1 629,48 EUR nuostolių atlyginimą. Kitą Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Skirti ieškovei I. Š. 2 500 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus nesąžiningą ieškinį, pusę šios sumos paskiriant bei išmokant atsakovui A. S..

33Atsakovui A. S. priteisti iš ieškovės I. Š. 1 080 EUR bylinėjimosi išlaidų.

34Trečiajam asmeniui B. M. priteisti iš ieškovės I. Š. 1 717 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė 2015-02-10 Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį,... 4. Atsakovas 2015-03-09 pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog... 5. Trečiasis asmuo B. M. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame... 6. Kretingos rajono apylinkės teisme 2015-06-23 teisme gautas patikslintas... 7. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad ji ir... 8. Trečiasis asmuo D. S. pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį... 9. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį... 10. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Kretingos rajono... 11. Ieškovė I. Š. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti; įvertinti, ar... 12. Atsiliepime atsakovė D. S. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti;... 13. Atsiliepime trečiasis asmuo B. M. su skundu sutinka, prašo jį tenkinti;... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog apeliacinis skundas... 17. Antra, nepagrįstas atsakovės D. S. motyvas, kad atsakovas, nebūdamas nuomos... 18. Trečia, esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių... 19. Ketvirta, ieškovė atsiliepime teigia, kad nėra kalta dėl atsakovui taikytos... 20. Penkta, apylinkės teismas netenkino prašymo skirti ieškovei penkių... 21. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios... 22. Dėl šališkumo ... 23. Kolegija mano, kad atsakovas šališkumo klausimą išsprendė apylinkės... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 26. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje patenkinus atsakovo... 27. Atsakovo prašoma priteisti 900 EUR (600 EUR pirmojoje instancijoje + 300 EUR... 28. Iš ieškovės atsakovui priteistinas ir 180 EUR (90 + 90) žyminis mokestis... 29. Trečiasis asmuo B. M. bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, palaikė... 30. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 31. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį dėl... 32. Skirti ieškovei I. Š. 2 500 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 33. Atsakovui A. S. priteisti iš ieškovės I. Š. 1 080 EUR bylinėjimosi... 34. Trečiajam asmeniui B. M. priteisti iš ieškovės I. Š. 1 717 EUR...