Byla A2-2173-485/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Alytaus apskrities VMI atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3593-470/2010 pagal pareiškėjos Alytaus apskrities VMI pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. E., D. E. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3 pareiškėjas Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui prašymą (b. l. 28-30) atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teisme 2010 m. gegužės 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl D. E. ir V. E. santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

4Pareiškėja nurodė, jog teismas priėmė sprendimą ir patenkino prašymą nutraukti D. E. ir V. E. santuoką, patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Tačiau D. ir V. E. bylą nagrinėjusiam teismui nenurodė turį kreditorių – Alytaus apskrities VMI. Apie priimtą teismo sprendimą pareiškėja Alytaus apskrities VMI sužinojo 2010m. birželio 17d., gavusi D. E. prašymą panaikinti turto areštą. D. ir V. E. bylos nagrinėjimo metu nenurodydami, kad turi kreditorių, neįvykdė LR CK 3.126 str. 2 d. ir LR CPK 539 str. 1 d. 4 p. nustatytų reikalavimų dėl kreditoriaus informavimo apie užvestą teisme civilinę bylą. Dėl nežinojimo apie užvestą civilinę bylą pareiškėja negalėjo pasinaudoti teise įstoti į procesą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, negalėjo pareikšti kreditorinių reikalavimų ir ginčyti šalių turto padalijimą tik jiems priimtinu būdu. Pareiškėja taip pat nurodo, jog V. E. turi valstybei 99 481,17 Lt skolą, kuri susidarė iš jo vykdomos individualios veiklos už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2009 m. V. E. apie skolą buvo žinoma dar iki teismui priimant sprendimą nutraukti jo ir sutuoktinės D. E. santuoką, todėl jis privalėjo informuoti kreditorių apie užvestą civilinę bylą.

5Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 spalio 6 d. nutartimi (b. l. 134-135) pareiškėjos Alytaus apskrities VMI prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010.

6Teismas nurodė, jog šioje byloje svarbu tai, ar civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nagrinėjimo metu VMI turėjo neginčijamą reikalavimo teisę į V. E. nesumokėtus mokesčius ir ar tuo pagrindu VMI galėjo įstoti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Teismas nustatė, kad pareiškėjų E. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas 2010 m. balandžio 21 d. ir išnagrinėtas 2010 m. gegužės 10 d. priimant sprendimą byloje. Alytaus apskrities VMI atliko V. E. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinį tyrimą ir konstatavo V. E. veikoje esant individualios veiklos požymių bei priskaičiavo jam mokestines nepriemokas, atsirandančias iš tokios veiklos laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2009 m.. VMI apie atliktą tyrimą informavo V. E. 2010 m. balandžio 26 d. pranešimu (b.l. 39, 40). Šio pranešimo pagrindu, V. E. užpildė ir pateikė VMI mokesčių deklaracijas, iš kurių matėsi prievolė mokėti valstybei mokesčius. Tačiau svarbu yra tai, kad V. E. po deklaracijų pateikimo ėmė ginčyti savo mokestinę prievolę, ką įrodo 2010 m. spalio 1 d. jo pateiktos patikslintos metinių pajamų mokesčių deklaracijos už 2005-2009 metus ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už laikotarpį nuo 2006-08-01 iki 2009-05-31, pagal kurias jis nenurodo savo įsiskolinimo valstybei. Teismas darė išvadą, kad V. E. nepripažįsta vertęsis individualia darbine veikla ir jo gautas pajamas iš UAB „Vilkyškių pieninė“ siekia pripažinti darbinėmis pajamomis. Sekant mokesčių administravimo įstatymu, po tokio deklaracijų patikslinimo mokesčių administratoriui atsiranda pagrindas atlikti mokestinį patikrinimą (Mokesčių administravimo įstatymo 137str. 2d.) ir tik tuomet, jei atlikus tokį patikrinimą pasitvirtins faktas, kad V. E. tikrai vertėsi individualia veikla, jam kils prievolė mokėti mokesčius ir VMI tokiu būdu taps V. E. kreditore. Vadinasi, civilinės bylos dėl santuokos nagrinėjimo metu, t.y. tiek paduodant pareiškimą teismui, tiek sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo metu, valstybė nebuvo V. E. kreditorė, dėl ko teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

7Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 136-138) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 spalio 6 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010.

8Pareiškėja nurodo, jog Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) VII skyriaus nustatyta tvarka, Alytaus apskrities VMI atliekamo mokestinio tyrimo metu, V. E. 2010-04-19 pateikė pirmines pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM ) deklaracijas už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Bendra deklaruoto PVM mokesčio suma už šį laikotarpį yra 67 785,00 Lt. 2010-04-21 dieną pateikė pirmines PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. Bendra deklaruota PVM suma už šį laikotarpį yra 2 319,00 Lt. V. E. 2010-07-13 pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2006 m. rugsėjo - gruodžio mėn., 2007 m. sausio -vasario mėn., 2007 m. balandžio - gruodžio mėn., 2008 m. balandžio - rugpjūčio mėn., 2008 m. spalio mėn. ir 2008 m. gruodžio mėn. Pagal patikslintas deklaracijas pirminėse deklaracijose nurodyta V. E. deklaruoto PVM suma padidėjo 20,00 Lt. Vadovaujantis pirminėmis ir patikslintomis PVM deklaracijomis, V. E. mokėtinas PVM yra 70 124,00 Lt. Vadovaujantis MAĮ 105 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. Taigi, teisė priverstinai išieškoti V. E. deklaruotą PVM mokestinę nepriemoką Alytaus apskrities VMI atsirado kitą dieną po deklaracijų pateikimo t. y. -2010-04-20. Vadovaujantis MAĮ 110 straipsnio 3 dalimi, mokesčio administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Vadovaujantis MAĮ 27 straipsniu, mokesčių administratorius bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. Priverstinio išieškojimo procedūros yra kraštutinio poveikio priemonės, taikomos nepavykus su mokesčių mokėtoju susitarti geruoju. Tai, kad Alytaus apskrities VMI nepriėmė jokio sprendimo priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, nereiškia, kad Alytaus apskrities VMI nėra V. E. kreditorė. V. E. civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo metu, siekdamas išvengti proceso atnaujinimo, 2010-10-01 Alytaus apskrities VMI pateikė naujai patikslintas, žinomai neteisingas PVM ir metines pajamų mokesčio deklaracijas. Naujai patikslintos deklaracijos pateiktos už tuos pačius laikotarpius, nurodytus atskirojo skundo 2 dalyje. Vadovaujantis naujai pateiktomis patikslintomis deklaracijomis nelieka PVM nepriemokos, tačiau atsiranda gyventojų pajamų mokesčio - 67 975,00 Lt nepriemoka. Pirmines metines pajamų mokesčio deklaracijas V. E. pateikė 2010-04-20 už 2005-2008 metus. Vadovaujantis Alytaus apskrities VMI 2010-04-26 mokestinio tyrimo Nr.A3-70 metu surinkta pagrįsta informacija ir mokestinio tyrimo metu pateiktais V. E. paaiškinimais matyti, kad 2010-10-01 V. E. patikslintos PVM ir metinės pajamų deklaracijos neatitinka tikrovės, o įrašydamas į deklaracijas ir pateikdamas Alytaus apskrities VMI žinomai neteisingus duomenis, V. E. siekia suklaidinti teismą, išvengti mokesčių bei skyrybų bylos proceso atnaujinimo. Alytaus apskritis VMI, gavusi patikslintas V. E. deklaracijas, išrašė 2010-10-07 pavedimą tikrinti Nr.A4-17. Kol MAĮ VI skyriuje nustatyta tvarka nebus surašytas patikrinimo aktas ir priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bus vadovaujamasi V. E. pateiktomis deklaracijomis (MAĮ 73 str. 1 d.), kuriose V. E. nurodo mokėtiną gyventojų pajamų mokestį - 67 975,00 Lt. V. E. pateikdamas naujai patikslintas metines pajamų mokesčio deklaracijas už praėjusius laikotarpius t. y. 2005-2008 metus tik dar kartą patvirtina, kad civilinės bylos Nr.2-2241-652/2010 nagrinėjimo metu buvo ir yra skolingas valstybės ir savivaldybės biudžetams, todėl Alytaus apskrities VMI buvo ir yra V. E. kreditorė.

9Suinteresuotas asmuo D. E. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 144-146) prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo bei teismo sprendimo santuoką nutraukti metu ji turėjo reikalavimo teisę, t. y., buvo suinteresuotų asmenų kreditoriumi. Prašymas santuokai nutraukti buvo surašytas ir pateiktas teismui 2010-04-20. Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriuo buvo konstatuoti tam tikri V. E. darbinės veiklos pažeidimai ir su tuo susijusios galimos finansinės prievolės -datuotas 2010-04-26, t. y. jau po to, kai buvo pateiktas teismui prašymas nutraukti santuoką. Įstatymo reglamentuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, privalo pareiškime nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 str. 2 d.). Suinteresuotiems asmenims nebuvo žinoma, kad pareiškėja, vykdydama V. E. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokestinį tyrimą, konstatavo prievoles, kurios iki šios dienos yra ginčijamos. Nors oficialiai suinteresuotų asmenų santuoka buvo nutraukta 2010-05-10 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau D. E. su V. E. bendro ūkio nevedė ir bendrų finansinių reikalų netvarkė nuo 2000 metų. Pareiškėjos reikalavimui V. E. mokestinę nepriemoką tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Šioje byloje svarbu atsižvelgti į V. E. prievolės pobūdį, atsiradimo laiką, gyvenimo skyrium faktą bei laikotarpį. Individualia veikla, kurios pagrindu V. E. atsirado prievolė pareiškėjai, V. E. vertėsi išimtinai savo interesais bei tenkindamas savo asmeninius poreikius. Pareiškėjos reikalavimas (atskirojo skundo duomenimis) mokėtiną gyventojų pajamų mokestį - 67 975,00 Lt, susidariusį dėl V. E. individualios veiklos, atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, padalyti V. E. ir D. E. lygiomis dalimis, yra teisiškai nepagrįstas, dėl ko atmestinas. Procesas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo neturi būti atnaujintas, nes ir atnaujinus procesą teismo sprendimas liktų toks pat - galima prievolė galėtų būti tik asmenine V. E. prievole. Dėl nurodytos priežasties pareiškėja gali ginti savo teises, užvesdamas atskirą bylą ir siekti įrodyti prievolės pagrįstumą, neatnaujindamas proceso santuokos nutraukimo byloje. Į mokesčių mokėtojo sutuoktinio turtą ar jo dalį mokestinės nepriemokos išieškojimas negali būti nukreipiamas, nes mokesčių mokėtojo sutuoktinis nepatenka į subjektų, į kurių turtą gali būti nukreipiamas mokestinės nepriemokos išieškojimas sąrašą (Mokesčių administravimo įstatymo 106 str.). Pareiškėja civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu nebuvo kreditorius, nes nebuvo priėmęs sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Kreditoriumi pareiškėja taptų tik priėmęs sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo ir šiam sprendimui įsigaliojus. Proceso pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, jog V. E. nepripažįsta vertęsis individualia darbine veikla, jo gautas pajamas iš UAB „Vilkyškių pieninė“ siekia pripažinti darbinėmis pajamomis. Po V. E. deklaracijų patikslinimo mokesčių administratoriui atsiranda pagrindas atlikti mokestinį tyrimą ir įrodyti, ar V. E. turi prievolių. Apie buvusio sutuoktinio vykdytą individualią veiklą, pareigas mokėti atitinkamus mokesčius, galimų kreditorių egzistavimą nutraukiant santuoką D. E. nebuvo žinoma. V. E., užsiimdamas individualia veikla, nuo veiklos pradžios momento ir visos pajamos, turtas bei iš šios veiklos kilusios prievolės ir įsipareigojimai pripažintini asmeniniais V. E. įsipareigojimais ir padengtini asmeninėmis jo lėšomis, dėl ko V. E. galima prievolė pareiškėjai pripažintina asmenine, o ne solidaria.

11Suinteresuotas asmuo V. E. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 150-154) prašo atskirąjį skundą atmesti.

12Suinteresuotas asmuo nurodo, jog jis nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 105 str. 2 d., pareiškėjai teisė išieškoti PVM atsirado kitą dieną po deklaracijų pateikimo, t.y. 2010-04-20 d., nes pagal MAĮ 105 str. 2 d. mokesčių administratorius teisę išieškoti mokestinę nepriemoką įgyją kitą dieną po patikslintos deklaracijos pateikimo. Taigi šiuo atveju ši teisė atsirado ne 2010-04-20, o 2010-07-14, kas patvirtina, kad nei prašymo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui metu, nei suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo metu pareiškėja nebuvo kreditoriumi, ir jos į santuokos nutraukimo bylą įtraukti bei informuoti pagal CK 3.126 str. 2 d. nebuvo privalu. Deklaracijų V. E. nepildė, jas pildė pareiškėja. Suinteresuotas asmuo manė, jog dirba AB „Vilkykščių pieninė“, kuri jam moka atlyginimą ir sumoka reikiamus mokesčius. Suinteresuoti asmenys nurodytų aplinkybių dėl galimai pareiškėjos tapimo kreditoriumi santuokos nutraukimo metu nežinojo. Deklaracijos buvo pateiktos 2010-07-13 d., t.y. jau po santuokos nutraukimo. Net ir atnaujinus procesą, reali padėtis ir pareiškėjos teisės suinteresuoto asmens atžvilgiu nesikeistų, nes prievolė mokėti mokestį nustatyta tik V. E., o ne D. E., su kuo iš esmės sutinka ir pareiškėja, nes 2010-04-26 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą aiškiai nurodyta, kad šią pareigą turėjo tik V. E.. Mokesčių mokėtojo sutuoktinis į subjektų, į kurių gali būti nukreipiamas mokestinės nepriemokos išieškojimas nepatenka ir iš jo turto ar turto dalies išieškojimas negali būti nukreipiamas. Tokiu būdu, net ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010, priešingai negu nurodo pareiškėja, mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendro turto bus negalimas atsižvelgiant į mokestinės nepriemokos teisinį apibrėžtumą bei jos išieškojimo teisinį reglamentavimą. Todėl pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Suinteresuoti asmenys negyvena kartu nuo 2000 metų. Esant tokioms aplinkybėms, jau nuo pat 2000 m. suinterseuoti asmenys neturi jokio bendro turto. Suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo man tekusi dalis buto, unikalus Nr. 1198-7008-2010:0012, buvo priteista V. E. dukros T. E. išlaikymui. Tokiu būdu priėmus sprendimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 būtų pažeistos ir jos teisės, nes dukra yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja ir ji nėra neatsakinga V. E. kreditoriams (CK 3.189 str. ir 4.96 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad iš esmės pareiškėja neįrodė CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtinto pagrindo egzistavimo, kad atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010, nes nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėja turėjo dalyvauti šioje civilinėje byloje ar juo labiau, kad šioje civilinėje byloje buvo nuspręsta dėl jos kaip kreditoriaus teisių.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

15Kaip matyti iš bylos duomenų, suinteresuoti asmenys 2010-04-21 pateikė teismui prašymą nutraukti jų santuoką bei patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje šalys pareiškė, jog turi tam tikro santuokos metu įgyto turto bei, kad kreditorinių įsipareigojimų vienas kitam ir tretiesiems asmenims neturi (b. l. 2-5). Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 (b. l. 22-23) pareiškėjų V. ir D. E. pareiškimą tenkino. Pareiškėja Alytaus apskrities VMI 2010-07-15 pateikė Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010, kadangi pareiškėjai šios bylos nagrinėjimo metu nenurodė V. E. kreditoriaus – Alytaus apskrities VMI, tokiu būdu pareiškėjai neįvykdė CK 3.126 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto reikalavimo - neinformavo kreditoriaus apie bylos nagrinėjimą. CK 3.126 straipsnis, nustatantis sutuoktinių kreditorių teisių garantijas, nustato, jog vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu privalo nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir patvirtinti, jog pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnis reguliuoja santykius taip, kad bendro sutuoktinių turto padalijimas neturėtų neigiamos įtakos sutuoktinių kreditorių interesams, kadangi šie, pareiškėjams įvykdžius prievolę informuoti kreditorius apie santuokos nutraukimo procesą, įgyja teisę įstoti į prasidėjusį procesą ir reikšti savarankiškus reikalavimus dėl sutuoktinių turto padalijimo. Kaip matyti iš pareiškėjos Alytaus apskrities VMI prašymo atnaujinti procesą turinio (b. l. 28-30) bei skundžiamos teismo nutarties turinio, pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalis 7 punktu, nustatančiu, jog procesas gali būti atnaujintas jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Kolegija pažymi, jog CPK 135 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio (pareiškimo) turinį, numato tik minimalius ieškininio pareiškimo formos ir turinio reikalavimus, t.y. iš ieškovo (pareiškėjo) nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Preziumuojama, jog teismas žino įstatymus ir taiko juos, neatsižvelgdamas į ieškovo (pareiškėjo) nurodomą teisinį ieškinio (pareiškimo) pagrindą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sutuoktiniui nepranešus kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ir nepateikus ieškinio pareiškimo kopijos, sutuoktinio kreditoriai, kuriems nedalyvaujant išnagrinėjama turto padalijimo byla, turi pagrindą pateikti prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės ir išnagrinėjo bylą, pritaikydamas ne tą procesinę normą, t.y. pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą. Kolegija atkreipia teismo dėmesį, jog nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aspektu, pirmosios instancijos teismas būtų susidūręs su iš esmės skirtingomis įrodinėjimo aplinkybėmis, nes naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių pobūdis ir reikalavimai, kurie turi būti nustatyti konstatuojant, kad naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką naujai paaiškėjusiomis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios turi visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos dėl objektyvių priežasčių; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje ar tokio dalyko svarbi dalis, apie kurias pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu.

16Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su teismo padaryta išvada, jog suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo metu pareiškėja Alytaus apskrities VMI nebuvo suinteresuoto asmens V. E. kreditore. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškimas dėl santuokos nutraukimo teismui buvo paduotas 2010-04-21, pareiškėja Alytaus apskrities VMI suinteresuotą asmenį V. E. apie nesumokėtus mokesčius informavo 2010-04-26 (b. l. 39), o sprendimas dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo buvo priimtas tik 2010 m. gegužės 10 d. Taigi santuokos nutraukimo teisminiame procese suinteresuotas asmuo V. E. sužinojo apie naujo kreditoriaus jam pareikštus reikalavimus, todėl suinteresuoti asmenys privalėjo tikslinti savo pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo bei informuoti kreditorių apie turto padalijimo teisminį procesą. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šioje byloje esminę reikšmė turi tai, jog V. E. ginčija savo prievolę. Kaip nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek pats V. E. atsiliepime į atskirąjį skundą, ginčiti piniginę prievolę valstybei jis ėmėsi tik 2010 m. spalio 1 d. Taigi bylos nagrinėjimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese Alytaus apskrities VMI kreditorinis reikalavimas V. E. nebuvo nuginčytas, todėl Alytaus apskrities VMI turėjo būti laikoma V. E. kreditore, kol nėra įrodyta priešingai. Kolegija visiškai pritaria pareiškėjos argumentams, kad tai, kad Alytaus apskrities VMI nepriėmė jokio sprendimo priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, nereiškia, kad Alytaus apskrities VMI nėra V. E. kreditorė.

17Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas bei CK 3.126 straipsnio nuostatas, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškėjos Alytaus apskrities VMI prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

20atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

21Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos Alytaus apskrities VMI prašymo atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2241-652/2010 perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. pareiškėjas Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė... 4. Pareiškėja nurodė, jog teismas priėmė sprendimą ir patenkino prašymą... 5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 spalio 6 d. nutartimi (b. l. 134-135)... 6. Teismas nurodė, jog šioje byloje svarbu tai, ar civilinės bylos dėl... 7. Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 136-138) prašo Alytaus rajono apylinkės... 8. Pareiškėja nurodo, jog Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių... 9. Suinteresuotas asmuo D. E. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 144-146)... 10. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų,... 11. Suinteresuotas asmuo V. E. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 150-154)... 12. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog jis nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog... 13. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Kaip matyti iš bylos duomenų, suinteresuoti asmenys 2010-04-21 pateikė... 16. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su teismo padaryta išvada, jog... 17. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 21. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir...