Byla 2-5-876/2013
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, termino paveldėti atnaujinimo, trečiaisiais asmenimis esant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovams V. R., R. Š., V. Š., jų atstovui advokatu Dominykui Varnui, vertėjai E. K., atsakovams A. Š., jo atstovui advokatui P. R. D., notarei Z. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R., R. Š., V. Š. ieškinį atsakovams A. Š., notarei Z. D. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, termino paveldėti atnaujinimo, trečiaisiais asmenimis esant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,

Nustatė

2ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, 2008-11-26 mirus A. Š. bei 2003-05-09 mirus A. Š., atnaujinti V. R., R. Š., V. Š. praleistą trijų mėnesių terminą jų palikimui priimti; panaikinti 2011-11-16 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 4140, išduotą A. Š., dalyje dėl A. Š. turto paveldėjimo. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2012-05-09 nuvykus į notarų biurą sužinojo, kad į turtą, kurį paveldėjo jų tėvas A. Š., buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas jų dėdei A. Š., kaip senelės A. Š. viso turto paveldėtojui. Paveldėjimo liudijimo kopijos negavo. J. K. Š. mirė nepaveldėjęs asmeninio A. Š. turto, todėl jis yra vis dar nepaveldėtas apskritai. Byloje nesant J. K. Š. turto įgijimo, iš A. Š. patvirtinančių dokumentų, jai priklausiusio turto perleidimą A. Š. įforminusį paveldėjimo teisės liudijimą prašo pripažinti negaliojančiu. A. Š. dalyvavo 2011-07-11 teismo sprendimu užbaigtoje byloje, kurioje jo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o jų priešieškinys dėl juridinio fakto, jog jų tėvas priėmė A. Š. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nustatymo buvo atmestas. Sprendimui įsiteisėjus ir praėjus 4,5 mėnesio šioje byloje kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą po jų tėvo mirties atnaujinimo, kadangi tik tais metais iš 2011-07-11 teismo sprendimo paaiškėjo, jog prieš mirdamas tėvas galėjo turėti turto, priklausiusio jo mamai A. Š.. Be to, jei tokio turto paveldėjęs ir nėra, jie kaip mirusiosios A. Š. trečios eilės įpėdiniai, turi teisę priimti palikimą ir paveldėti pagal įstatymą atitinkamą jos turto dalį. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovai turi teisę paveldėti pagal CK 5.50 str. 4 d. A. Š. šios teisės normos netaikytinos, nes jis yra pirmos eilės įpėdinis. Vadinasi, pradeda veikti CK 5.50 str. 4 d. bei CK 5.9 str. 4 d. nustatytos taisyklės: jie kaip antros eilės įpėdiniai (A. Š. vaikaičiai) turi teisę po 2011-07-11 teismo sprendimo įsiteisėjimo 2011-08-11 dieną per 3 mėnesius, o teismui šį terminą pratęsus – ir vėliau priimti A. Š. palikimą kaip antrosios eilės įpėdiniai. O absoliučios paveldėjimo teisės į jų senelės turtą nebeturėdamas A. Š. neturėjo teisės 2011-11-16 gauti ginčo paveldėjimo teisės liudijimo. A. Š. bei notarei Z. D. iš jų pareikštų prašymų, negalėjo būti nežinomas faktas, jog jie ketina bei turi teisę paveldėti tėvui priklausantį iš A. Š. paveldėtą palikimą, tačiau ilgai nelaukdamas ir jų apie tai neinformuodamas A. Š. pareikalavo notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą jam vienam. Tuo metu jam ir notarei turėjo būti žinom, kad reikia aiškintis, ar nauji įpėdiniai nepriėmė palikimo, ar nesikreipė į teismą dėl juridinių faktų nustatymo ir terminų atnaujinimo. Todėl 2011-11-16 A. Š. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra negaliojantis, nes juo perduodamos A. Š. nuosavybės teisės į visą A. Š. turtą. Faktiniu valdymu galimai paveldėjęs A. Š. turtą jų tėvas A. neprivalėjo prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, o priėmęs A. Š. palikimą jo brolis A. Š. neturėjo teisės prašyti notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes turi būti laikomas jų bendraturčiu.

3Atsakovas A. Š. savo atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad po mamos A. Š. mirties visi pirmos eilės įpėdiniai detaliai aptarė paveldėjimo reikalus ir susitarė, kad palikimą turi priimti vienas įpėdinis – A. Š.. Visi kiti galintys paveldėti pagal įstatymą įpėdiniai palikimo nepriėmė ir įsipareigojo jo oficialiai atsisakyti. Pgal šeimos susitarimą jis 2003-08-06 mamos palikimą priėmė – oficialiai padavė pareiškimą notarei. Visi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė. Išskyrus A. Š. kiti įpėdiniai palikimo oficialia tvarka pas notarą atsisakė. A. Š. atsisakymo tikslu buvo nuvykęs pas notarą, tačiau dėl negaliojančio paso atsisakymo surašyti negalėjo. Vėliau dėl gyvenimo būdo ir charakterio ypatumų paso nesusitvarkė ir 2008-11-26 mirė. Ieškovai, manydami, kad jų tėvas A. Š. turėjo teisių į palikimą, 2011-02-21 pareiškimu su savarankiškai reikalavimais kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydami nustatyti, kad A. Š. faktiškai priėmė mirusiosios motinos A. Š. palikimą. Šakių rajono apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu jų pareiškimo nepatenkino, pareiškėjai sprendimo neapskundė. Tokiu būdu atsakovo nuomone, įpėdinystės ir palikimo priėmimo klausimas yra išspręstas galutinai. Ieškovai V. R., R. Š., V. Š. nėra ir negali būti savo senelės A. Š. turto įpėdiniais, nes A. Š. mirties momentu buvo gyvas jos sūnus A. Š., kuris paveldėti nepageidavo ir palikimo nustatyta tvarka nepriėmė. Ieškovai nėra ir negali būti savo senelės A. Š. turto įpėdiniai, nes to neleidžia CK 5.11 str. 1 d. norma. CK 5.11 str. 2 d. įsakmiai nurodo, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kadangi 2003-08-06 mirusios A. Š. palikimą paduodamas pareiškimą notarei priėmė jis – pirmosios eilės įpėdinis, todėl antrosios eilės įpėdinis nieko nepaveldi. Taip pat nėra galimybių taikyti CK 5.12 str., nes esant gyvam tėvui A. Š., neatsirado ir paveldėjimas atstovavimo teise.

4Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai negali dangstytis įvykusių faktų nežinojimu. Mirčių datas, giminystės ryšio bei turto buvimo faktus jie puikiai žinojo, nes nuo 2010-04-16 aktyviai rūpinasi ir bando perimti A. Š. utrtą. Jie ne kartą kreipėsi į notaro biurą ir į teismą, dalyvavo teismo posėdžiuose. Ieškovai apie įvykusius faktus ir su jų interesais susijusių įstatymų nuostatas žinojo viską, nes oficialius ginčus dėl paveldėjimo veda nuo 2010-04-16. Dokumentuose užfiksuota, kad tą dieną jie kreipėsi į Šakių 2-ojo notarų biuro notarę Z. D. ir buvo oficialiai supažindinti su palikimo priėmimo tvarka ir sužinojo, kad pagal CK 5.50 str. 3 d. palikimą būtina priimti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, jiems paaiškinta, kokius reikia atlikti veiksmus bei pateikti dokumentus.

5Atsakovė notarė Z. D. atsiliepime nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka. Šioje byloje surinkti duomenys rodo, kad per 3 mėnesius nuo mamos mirties, tai yra 2003-08-09 ieškovų tėvas A. Š. palikimo nepriėmė, ir pagal įstatymo nuostatas prarado paveldėjimo teisę, o ieškovai per jiems suteiktus 3 mėnesius savo močiutės palikimo nepriėmė visai, nes nebūdami įpėdiniais, priimti negalėjo. Ieškovai reikalavo A. Š. turto, tačiau teismas nustatė, kad A. Š. nepriėmė A. Š. palikimo, todėl jokia įstatymo norma nesuteikia teisės pareiškėjams tapti A. Š. įpėdiniams. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai akivaizdžiai meluoja, apeliuodami į tariamą nežinojimą, nesuvokimą ir neinformuotumą. Ieškovai apie įvykusius faktus ir su jų interesais susijusių įstatymų nuostatas viską žino jau keletą metų.

6Ieškovų reikalavimas panaikinti 2011-11-16 paveldėjimo teisės liudijimą yra nepagrįstas ir netenkintinas. 2010-04-18 pareiškėjų rašytas prašymas, jos 2010-05-04 atsisakymas priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą bei jų rašyti ir gauti dokumentai civilinėse bylose įrodo jų žinojimą ir informuotumą bei nustatytos tvarkos išmanymą.

7Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nurodoma, kad su pareiškimu dėl termino atnaujinimo nesutinka. Pareiškajai nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jie laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo – nežinojimą, jog po tėvo mirties liko palikimas. LAT savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių, tuo tarpu nežinojimas apie turto egzistavimą, kaip valią įtakojęs veiksnys, paneigia tokio noro ir apsisprendimo galimybes, todėl nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Jokių įrodymų, jog pareiškėjai per 3 metus po tėvo būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus likusio palikimo apimčiai identifikuoti, pareiškime nėra. Todėl darytina išvada, jog nežinojimą lėmė ne objektyviai pateisinamos, bet subjektyvios pareiškėjų pasyvumo, nerūpestingumo ir neatidumo sąlygotos aplinkybės, kurios negali būti vertinamos kaip pakankamai svarbios praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti.

8Teismo nustatytos bylos aplinkybės:

9V. R., V. Š., A. Š. teismui pateikė dokumentą, kuris įvardintas patikslintas pareiškimas, o jie pareiškėjais, tačiau teismas jog tai yra tik apsirikimo klaida, nes akivaizdu, kad pateikus reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, toks reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenoje.

10Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo, jog suinteresuotu asmeniu netrauktina Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka, nes vienas iš pateiktų reikalavimų yra atnaujinti terminą dėl palikimo priėmimo po A. Š. mirties. Ieškovai yra pirmi eilės įpėdiniai, todėl jiems neatnaujinus termino teisių perėmėja gali būti valstybė, todėl ji turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi, atitinkamai Valstybinė mokesčių inspekcija laikytina trečiaisiais asmenimis.

11V. R. (Šuopytė), R. Š., V. Š. yra A. Š. vaikai. (b.l. 5, 7, 8).

122003 m. gegužės 9 d. mirė A. Š., testamento nepaliko. A. Š. palikimą priėmė A. Š., paduodamas pareiškimą notarui. D. B., K. R., R. P., L. P. palikimo atsisakė. (civ. b. Nr. 2-46-876/2011 t. 1, b.l. 10-15, 42-45).

13A. Š. mirė 2008 m., A. Š. palikimo nepriėmė. (Civ. b. Nr. 2-46-876/2011 t.1, b.l. 71).

142011-07-11 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas V. R., R. Š., V. Š. priešieškinys, kuriuo buvo prašoma nustatyti juridinį faktą, kad jų tėvas A. Š. priėmė A. Š. palikimą, pradėdamas jį valdyti. (b.l. 120-126).

152012-07-14 Šakių rajono apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2013, šį sprendimą liko nepakeistą ir Kauno apygardos teismas 2012-12-12 nutartimi.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl termino priimti A. Š. palikimą atnaujinimo

17Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai V. R., R. Š., D. Š. yra A. Š. vaikai ir A. Š. vaikaičiai. A. Š. mirė 2003 metais, o A. Š. 2008 metais, tai yra A. Š. mirties dieną jos sūnus A. Š. buvo gyvas, todėl turėjo visas galimybes paveldėti po A. Š. mirties likusį turtą.

18Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja A. Š. nebuvo sudariusi testamento, taigi tiek atsakovas A. Š., tiek A. Š., būdami palikėjos sūnūs, buvo pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

20Kaip matyti iš bylos duomenų A. Š. notarų biurui nepateikė pareiškimo dėl A. Š. palikimo priėmimo, pagal tuo metu galiojusius įstatymus nesikreipė į apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, ir 2011-07-11 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad A. Š. nepriėmė A. Š. palikimo pradėdamas jį valdyti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Š. po A. Š. mirties jos palikimo nepriėmė, tai yra neįgijo A. Š. palikimo.

21Tačiau A. Š. turėjo 5 vaikus (pirmos eilės įpėdiniai), iš kurių vienas – A. Š. padavė notarei pareiškimą dėl paveldėjimo po A. Š. mirties, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, tuo tarpu ieškovai yra tik antros eilės įpėdiniai.

22Pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą (CK 5.11 straipsnio 2 dalis) antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiesiogiai tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Tai reiškia, kad antros eilės įpėdiniai tiesiogiai paveldi tik tuo atveju, kai dėl vienos ar keleto įstatyme nurodytų priežasčių apskritai nepaveldima pirma eile – nėra nė vieno pirmos eilės įpėdinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-520/2006; 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-537/2006).

23Paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniai (palikėjos vaikaičiai) ne tiesiogiai, bet kartu su pirmos eilės įpėdiniais gali paveldėti tik tokiais atvejais:

241) kai atsiranda paveldėjimas atstovavimo teise antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams CK 5.12 straipsnio pagrindu (turėjęs paveldėti pirmos eilės įpėdinis yra miręs iki palikimo atsiradimo);

252) kai teisė paveldėti palikimą antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams pereina CK 5.58 straipsnio pagrindu (turėjęs paveldėti pirmos eilės įpėdinis miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą).

26Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad situacija, kai vienam pirmos eilės įpėdiniui mirus po palikimo atsiradimo ir nepriėmus jo per CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą bei esant kitam pirmos eilės įpėdiniui, mirusio įpėdinio vaikai - antrosios eilės įpėdiniai stoja į pirmą eilę vietoj mirusio tėvo ir paveldi kartu su esančiu pirmos eilės įpėdiniu, negalima. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta tokios paveldėjimo galimybės. Abstrahuotas tokios situacijos teisinis kvalifikavimas galėtų lemti tik išvadą, kad apskritai neatsiranda antros eilės įpėdinių paveldėjimo teisė, nes pirmos eilės įpėdinis, nepriimdamas palikimo per CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą, konkliudentiniu veiksmu išreiškia savo valią nepriimti palikimo, t. y. atsisako įgyvendinti atsiradusią teisę paveldėti, tai reiškia kitų pirmos eilės įpėdinių dalies paveldimame turte pakitimą - padidėjimą, bet ne antros eilės įpėdinių teisės paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniu (įpėdiniais) atsiradimą (CK 5.61 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pareiškėja R. M., bylos Nr. 3K-3-12/2007).

27Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai galėtų stoti į vieną eilę su pirmos eilės įpėdiniais tik CK 5.12 str. ir CK 5.58 str. numatyta tvarka, tačiau ieškovai negali pasinaudoti šiomis galimybėmis, nes jų tėvas A. Š. jų močiutės A. Š. mirties dieną (2003 m.) buvo gyvas ir mirė tik praėjus 5 metams, tai yra 2008 m. Taigi akivaizdu, kad toks ilgas laiko tarpas tarp A. Š. ir A. Š. mirties leidžia daryti išvadą, kad A. Š. nepriėmė savo mamos palikimo, todėl ši teisė perėjo ne ieškovams (antros eilės įpėdiniams), bet paveldimo turto dalis padidėjo palikimą priėmusiems pirmos eilės įpėdiniams – šiuo atveju A. Š..

28Ieškovai savo ieškinyje pateikdami savo argumentus remiasi CK 5.50 str. 4 d. esančiais išaiškinimais. Jų nuomone, kadangi jų tėvas nepaveldėjo A. Š. palikimo, tokia teise pagal CK 5.50 str. 4 d. nuostatas atsirado jiems. Tačiau toks ieškovų aiškinimas nurodytos įstatymo nuostatos yra neteisingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad kai įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notarė V. J.; bylos Nr. 3K-3-162/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Taigi ieškovai galėtų pagal šią įstatymo nuostatą pretenduoti į A. Š. palikimą tik tuo atveju, jeigu nebūtų ankstesnės eilės įpėdinių, tačiau esant pirmos eilės įpėdiniui, jie A. Š. turto paveldėti negali.

29Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog esant pirmos eilės įpėdiniui ieškovai neturi teisinio pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą A. Š., bei reikalauti atnaujinti praleistą terminą A. Š. palikimui priimti. Dėl termino A. Š. palikimui priimti atnaujinimo

30Ieškovai V. R., R. Š., V. Š. vieną iš reikalavimų nurodė atnaujinti terminą priimti palikimą po A. Š. mirties.

31CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje bylojepagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.).Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.

32CK 5.57 str. 1 d. nurodoma, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

33Nagrinėjamos bylos atveju A. Š. nebuvo sudaręs testamento, taigi ieškovai, būdami palikėjo vaikai, yra pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjas, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

34Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindų šio termino neatnaujinti. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovai yra pirmos eilės įpėdiniai, ir jie visi nėra priėmė palikimo. Bylos proceso metu nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar po A. Š. mirties yra likę turto, į kurį galėtų pretenduoti ieškovai, tačiau teismo pareiga yra nagrinėti prašymą dėl termino atnaujinimo, neatsižvelgiant į paliktą turtą. Ieškovai nurodė, jog į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo, žinių ir socialinių įgūdžių stokos. Po teismo 2011-07-11 sprendimo ieškovė V. R. buvo vaiko gimdymo atostogose, jos brolis V. Š. yra neįgalus, todėl be jos pagalbos negalėjo tvarkyti teisinių dokumentų.

35Iš ieškovų paaiškinimų ir bylos medžiagos darytina išvada, jog trijų mėnesių terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jų tėvui mirus, dėl teisinių žinių ir socialinių įgūdžių stokos nežino, ar jų tėvas turi turto, kurį galima paveldėti. Atsižvelgdamas į tai, kad paveldėjimo liudijimai nėra išduoti, todėl atsižvelgdamas į nurodytą, bei vadovaudamasis CK 5.57 str. 1 d. išaiškinimo, teismas mano, jog nėra pagrindo neatnaujinti prašomo termino, todėl šis prašymas tenkintinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Atsakovas A. Š., notarė Z. D. pateikė prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37Atsakovai A. Š. ir notarė Z. D. į procesą atsakovais buvo įtraukti dėl reikalavimo, susijusio su paveldėjimo teisės nuginčijimo ir termino paveldėti atnaujinimo dėl palikimo priėmimo po A. Š. mirties. Kadangi šie abu reikalavimai yra atmesti, todėl atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų. Atmetus ieškinį, iš ieškovų turi būti priteistos atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str.). CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo tvarka ir sąlygos.

38Notarė Z. D. savo atsiliepime nurodė, kad prašo priteisti 1520 Lt už biuro veiklos darbo sutrikdymą, tačiau teismas laiko, jog šios išlaidos nepagrįstos, nes nėra pateikta atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

39Atsakovas A. Š. pateikė duomenys, jog už advokato pagalbą yra sumokėjęs 1000 Lt. Taip pat atsiliepime nurodo, jog jam buvo daroma žala, nes buvo trukdoma jam atlikti norimus sandorius. Teismas konstatuoja, jog atsakovo nurodyti argumentai dėl daromos žalos yra visiškai nepagrįsti, nes jo turtui nebuvo taikyti jokie apribojimai, todėl nebuvo apribotos jo teisės disponuoti turto.

40Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo A. Š. atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, pateikė atsiliepimą byloje ir atsakovas A. Š. advokatui už atstovavimą sumokėjo 1000 Lt (b. l. 118 ). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina iš ieškovų.

41Pateikdami patikslintą ieškinį (b.l. 107) ieškovai pateikė dar vieną papildomą savarankišką reikalavimą, už kurį nesumokėjo žyminio mokesčio, taigi už reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo iš ieškovų priteistinas 144 Lt žyminis mokestis, bei 75 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Viso iš kiekvieno priteistina po 73 Lt valstybės naudai.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -270 str., teismas

Nutarė

43ieškinį tenkinti iš dalies.

44Atnaujinti ieškovams V. R., asmens kodas ( - ) R. Š., asmens kodas ( - ) V. Š., asmens kodas ( - ) praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jų tėvo A. Š., asmens kodas ( - ) mirties 2008-11-28 (2010-04-06 mirties liudijimas, įrašo Nr. 187), priimti, nustatant dviejų mėnesių terminą palikimui priimti.

45Atmesti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, išduoto A. Š., dalyje dėl A. Š. turto paveldėjimo.

46Atmesti reikalavimą atnaujinti V. R., R. Š., V., Š. praleistą trijų mėnesių terminą palikimui po A. Š. mirties priimti.

47Priteisti iš ieškovų V. R., R. Š., D. Š. lygiomis dalimis 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tai yra po 333, 34 Lt iš kiekvieno, atsakovui A. Š..

48Priteisti iš ieškovų V. R., R. Š., V. Š. po 73 Lt (septyniasdešimt tris Lt) išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

49Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo paveldėjimo teisės... 3. Atsakovas A. Š. savo atsiliepime prašo ieškinį... 4. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai negali dangstytis įvykusių faktų... 5. Atsakovė notarė Z. D. atsiliepime nurodė, kad su... 6. Ieškovų reikalavimas panaikinti 2011-11-16 paveldėjimo teisės liudijimą... 7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 8. Teismo nustatytos bylos aplinkybės: ... 9. V. R., V. Š., 10. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo,... 11. V. R. (Šuopytė), R. Š., 12. 2003 m. gegužės 9 d. mirė A. Š., testamento nepaliko.... 13. A. Š. mirė 2008 m., A. Š.... 14. 2011-07-11 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas 15. 2012-07-14 Šakių rajono apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesą... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl termino priimti 17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai V.... 18. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu... 19. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo... 20. Kaip matyti iš bylos duomenų A. Š. notarų biurui... 21. Tačiau A. Š. turėjo 5 vaikus (pirmos eilės... 22. Pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą (CK 5.11 straipsnio 2 dalis) antros... 23. Paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniai (palikėjos vaikaičiai)... 24. 1) kai atsiranda paveldėjimas atstovavimo teise antros eilės įpėdiniams –... 25. 2) kai teisė paveldėti palikimą antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams... 26. Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad situacija, kai vienam pirmos... 27. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai galėtų stoti į vieną eilę su... 28. Ieškovai savo ieškinyje pateikdami savo argumentus remiasi CK 5.50 str. 4 d.... 29. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog esant pirmos eilės įpėdiniui... 30. Ieškovai V. R., R. Š., 31. CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino... 32. CK 5.57 str. 1 d. nurodoma, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus... 33. Nagrinėjamos bylos atveju A. Š. nebuvo sudaręs... 34. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teismas konstatuoja, kad... 35. Iš ieškovų paaiškinimų ir bylos medžiagos darytina išvada, jog trijų... 36. Atsakovas A. Š., notarė Z. D.... 37. Atsakovai A. Š. ir notarė Z. D.... 38. Notarė Z. D. savo atsiliepime nurodė, kad prašo... 39. Atsakovas A. Š. pateikė duomenys, jog už advokato... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo A. Š. atstovas... 41. Pateikdami patikslintą ieškinį (b.l. 107) ieškovai pateikė dar vieną... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -270 str.,... 43. ieškinį tenkinti iš dalies.... 44. Atnaujinti ieškovams V. R., asmens kodas 45. Atmesti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, išduoto... 46. Atmesti reikalavimą atnaujinti V. R., 47. Priteisti iš ieškovų V. R., R.... 48. Priteisti iš ieškovų V. R., R.... 49. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...