Byla 3K-3-520/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. G. ieškinį atsakovams V. G. ir V. J. dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Klaipėdos miesto 8–ojo notaro biuro notarė B. V.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas, remdamasis CK 5.8 straipsniu, 5.11 straipsnio 2 dalimi ir 5.12 straipsniu, prašė panaikinti Klaipėdos miesto 8–ojo notaro biuro notarės 2005 m. gegužės 17 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kurioje patvirtinta, kad palikėjo Iv. G. 1/2 dalį turto lygiomis dalimis paveldi mirusiojo vaikaičiai V. G. ir V. J.; panaikinti atsakovams nuosavybės teisių po 1/4 dalį į butą (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją. Ieškovas nurodė, kad po jo tėvo Iv. G. mirties 2004 m. spalio 25 d. atsakovai, kurie yra mirusiojo vaikaičiai, kartu su ieškovu pagal įstatymą paveldėjo po 1/2 dalį palikėjo turto. Paveldint pagal įstatymą, ieškovas yra pirmos eilės, o atsakovai – antros eilės įpėdiniai, galintys paveldėti tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių; pagal CK 5.12 straipsnį palikėjo vaikaičiai paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniu, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Kadangi atsakovai nepateikė notarui duomenų apie tai, kad jų tėvas yra miręs, teisės paveldėti pagal įstatymą jie neįgijo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino; teismas panaikino 2005 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalį, kurioje patvirtinta, kad palikėjo Iv. G. 1/2 dalį turto lygiomis dalimis paveldi mirusiojo vaikaičiai V. G. ir V. J.; priteisė iš atsakovų ieškovui 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 20 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad, 2004 m. spalio 25 d. mirus palikėjui Iv. G., 2005 m. gegužės 17 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame patvirtinta paveldėjimo teisė ir paveldėjimo dalys palikėjo sūnui (ieškovui I. G.) ir vaikaičiams (atsakovams). Teismas nurodė, kad pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą, tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo; pagal CK 5.60 straipsnio 2 dalį palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas; tai reiškia, kad palikimo nepriėmimas laikytinas jo atsisakymu. Teismas pripažino, kad ieškovas yra pirmos eilės įpėdinis; jis pareiškė notarui apie palikimo priėmimą; kiti pirmos eilės įpėdiniai jo nepriėmė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas Iv. G. turtui paveldėti pagal įstatymą galėjo būti išduotas tik pirmos eilės įpėdiniui – ieškovui.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo I. G. ir atsakovo V. G. apeliacinius skundus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad naikinama atsakovams nuosavybės teisių po 1/4 dalį į butą (duomenys neskelbtini) teisinė registracija. Kolegija nurodė, kad CK 5.11 straipsnio 2 dalies ir 5.12 straipsnio normos suponuoja tvarką, pagal kurią, paveldint pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai, šiuo atveju – palikėjo vaikaičiai, paveldi kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui paveldint pagal įstatymą. Nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad atsakovų tėvas, pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą, yra miręs, paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu, kolegija pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pagal nurodytas CK normas atsakovai neturėjo teisės paveldėti; paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad palikėjo turto 1/2 dalį paveldi lygiomis dalimis jo vaikaičiai, jiems išduotas nepagrįstai. Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, kartu tenkino ir ieškovo reikalavimą dėl nuosavybės teisių į butą teisinės registracijos atsakovams panaikinimo; kadangi teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl to atskirai nepasisakė, tai kolegija dėl šio ieškovo reikalavimo išsprendimo patikslino nurodytą teismo sprendimo dalį.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, nagrinėdami klausimą, ar, pirmos eilės įpėdiniui pagal įstatymą nepriėmus palikimo, turėjo teisę jo dalį paveldėti lygiomis dalimis jo vaikai, neteisingai taikė CK 5.1, 5.2, 5.11, 5.50 5.60 straipsnių nuostatas. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas sutikimui priimti palikimą pareikšti tiems įpėdiniams, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima; paveldint pagal įstatymą, teisė priimti palikimą antros eilės įpėdiniams atsiranda, kai pirmos eilės įpėdiniai jo atsisako ar nepriima; ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kai jos atsisako prieš tai turėjęs priimti palikimą įpėdinis arba baigiasi terminas palikimui priimti. Pagal CK 5.12 straipsnio normą vaikaičiai pagal įstatymą gali paveldėti atstovavimo teisę su pirmos eilės įpėdiniais, o kai šių nėra – kaip mirusio tėvo ar motinos atstovai – visą palikimą, kurį turėtų teisę paveldėti mirę jų tėvas ar motina būdami gyvi atsirandant palikimui; kaip antros eilės įpėdiniai jie taip pat gali paveldėti, jeigu jų tėvas ar motina nepriėmė palikimo, jo atsisakė arba negali paveldėti kaip asmenys, tokios teisės neturintys pagal CK 5.6 straipsnį, ar palikėjas testamentu iš jų būtų atėmęs paveldėjimo teisę. Kasatorius nurodo, kad toks CK 5.12 straipsnio normos aiškinimas pateikiamas leidinyje Justitia, 2003, Nr. 1–2 (43–44), p. 16–31, „CK Penktoji knyga, Paveldėjimo teisė (1)“. Kasatorius laiko, kad antros eilės įpėdiniams notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas paveldėti kartu su kitu pirmos eilės įpėdiniu jų tėvo, pirmos eilės įpėdinio, turto dalį, šiam palikimo nepriėmus, atitinka CK 5.11, 5.12 straipsnius.

10Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad kasatorius remiasi bendrosiomis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius, tačiau to nepakanka priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumui pagrįsti. Teisės normos aiškintinos nuosekliai ir sistemiškai; tai reiškia, kad pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį ir 5.12 straipsnį palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis; kartu tai reiškia, kad antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tik tada, kai nėra visų pirmos eilės įpėdinių.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

13Ieškovas yra palikėjo sūnus, atsakovai – vaikaičiai; jų tėvas, pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą, palikimo nepriėmė; duomenų apie tai, kad jis yra miręs, paskelbtas mirusiu, pripažintas nežinia kur esančiu, nėra. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarė 2005 m. gegužės 17 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo, remdamasi CK 5.11 straipsniu, patvirtino, kad palikėjo 1/2 dalį turto paveldi jo sūnus I. G. ir 1/2 dalį turto lygiomis dalimis paveldi mirusiojo vaikaičiai – V. G. ir J. V. Atsakovai neturi teisės paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniu, nes nėra duomenų apie tai, kad atsakovų tėvas palikimo atsiradimo metu yra miręs.

14V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

16Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Pagal įstatymą paveldima CK 5.11 straipsnyje nustatyta įpėdinių eile, atstovavimo būdu (CK 5.12 straipsnis), taip pat paveldėjimo transmisijos būdu (CK 5.58 straipsnis).

17CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos šešios paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinių eilės, o šio straipsnio 2 dalyje suformuluotos taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar atsirado pagrindas paveldėti tam tikros paskesnės eilės įpėdiniams. CK 5.11 straipsnio 2 dalies norma, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, reiškia, jog antros eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, kai dėl vienos ar keleto įstatyme nurodytų priežasčių apskritai nepaveldima pagal pirmą eilę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra palikėjo sūnus, jis po tėvo mirties priėmė palikimą ir paveldi kaip pirmos eilės įpėdinis. Atsakovai yra palikėjo vaikaičiai; pagal įstatymą palikėjo vaikaičiai – antros eilės įpėdiniai, jie paveldi kaip antros eilės įpėdiniai lygiomis dalimis su kitais šios eilės įpėdiniais, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba nė vienas iš jų nepaveldi dėl CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę, kad, mirus Iv. G., paveldi pirmos eilės įpėdinis, padarė teisingą išvadą, jog pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį antros eilės įpėdiniai šiuo atveju negali paveldėti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ši teismo išvada prieštarauja CK 5.1, 5.2, 5.5, 5,50, 5.60 straipsnių normoms, tačiau jokių teisinių argumentų tam pagrįsti nepateikiama, išskyrus kiek išsamesnę nuorodą į CK 5.50 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnyje reglamentuojami ne paveldėjimo pagrindai, ne subjektinių teisių paveldėti tam tikra eile atsiradimo sąlygos, bet palikimo priėmimas, t. y. atsiradusios teisės paveldėti įgyvendinimas; straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šios įstatymo normos nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai nepriima palikimo, neturi būti aiškinama, kaip nustatanti paskesnės eilės įpėdinių teisę paveldėti, kai palikimo nepriima pirmos eilės įpėdiniai, nes nurodytos normos paskirtis – termino priimti palikimą nustatymas; tuo tarpu įpėdinių teisės paveldėti pagal įstatymą tam tikra eile atsiradimo sąlygos, kaip jau minėta nutartyje, nustatytos CK 5.11 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmos eilės įpėdinis priėmė palikimą, tokioje situacijoje antros eilės įpėdiniai nepaveldi. Kasacinio skundo argumentas, kad, mirus seneliui ar senelei, vaikaičiai gali paveldėti kaip antros eilės įpėdiniai, jeigu jų tėvas ar motina nepriėmė palikimo, tiktų tuo atveju, jeigu atsakovų tėvas būtų vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Šiuo atveju palikimą priėmė kitas palikėjo sūnus ir jis paveldi kaip pirmos eilės įpėdinis. Dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Kasacinio skundo teiginys, kad, pirmos eilės įpėdiniui nepriėmus palikimo, jam tenkančią dalį paveldi lygiomis dalimis jo vaikai, atmestinas kaip neatitinkantis CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų antros eilės įpėdiniams paveldėti pagal įstatymą bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams – palikėjo vaikaičiams – paveldėjimo teisės liudijimas išduotas remiantis CK 5.11 straipsniu; pagal byloje pareikštą ieškinį teismai tikrino, ar yra teisėtas šis paveldėjimo pagal įstatymą pagrindas. Pagal CK 5.12 straipsnį antros eilės įpėdiniai – vaikaičiai – gali paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs pirmos eilės įpėdinis. Paveldint atstovavimo teise, nepaneigiama pamatinė CK 5.11 straipsnio nuostata, kad pagal įstatymą paveldi vienos eilės įpėdiniai, nes atstovavimo būdu paveldima tik ta dalis, kuri tektų mirusiam tėvui ar motinai. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepripažino ieškinio, tačiau savo teisių paveldėti po senelio mirties kartu su pirmos eilės įpėdiniu negrindė CK 5.12 straipsnyje nustatyta atstovavimo teise, todėl šis klausimas nebuvo teismo nagrinėjamas dalykas. Skundžiami teismų sprendimai, kuriais pripažintas neteisėtu paveldėjimo teisės liudijimo atsakovams išdavimas remiantis CK 5.11 straipsnio 2 dalimi, nelaikytini kliūtimi įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka spręsti dėl atsakovų paveldėjimo pagal CK 5.12 straipsnį, jeigu atsirastų tokia būtinybė.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas, remdamasis CK 5.8 straipsniu, 5.11 straipsnio 2 dalimi ir 5.12... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 10. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 13. Ieškovas yra palikėjo sūnus, atsakovai – vaikaičiai; jų tėvas, pirmos... 14. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime... 16. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnis). Pagal... 17. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytos šešios paveldėjimo pagal įstatymą... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams – palikėjo vaikaičiams –... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...