Byla 2S-1470-125/2010
Dėl antstolės veiksmų

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Vidai Daugirdienei dėl antstolės veiksmų,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama antstolės V. Daugirdienės veiksmus pripažinti neteisėtais. Nurodė, kad antstolė patvarkymu dėl konfiskuoto turto Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė vykdomąjį raštą dėl konfiskuoto laivo „Ekspresas“ realizavimo pagal Klaipėdos apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą byloje Nr. 1-89-106/2009. Nurodė, kad konfiskuodama turtą 2009-05-07 turto arešte antstolė nurodė, kad laivo „Ekspresas“ variklis yra neveikiantis, nėra vairo, laivo korpusas surūdijęs, turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pareiškėja nurodė, kad valstybės nuosavybėn perduotiną turtą pateikė vertinimui UAB Korporacija „Matininkai“ ir buvo nustatyta, kad žvejybinis laivas „Ekspresas“ nebegali būti naudojamas pagal paskirtį. Kadangi toks turtas nelaikytinas realizuotinu turtu, pareiškėja surašė 2009-08-13 Turto įvertinimo apžiūros aktą Nr. (12.26)-119, kuriuo turtas buvo pripažintas nerealizuotinu. 2010-03-05 raštu bei 2009-05-08 Patvarkymu antstolė Klaipėdos AVMI pakartotinai pateikė vykdomąjį raštą dėl areštuoto laivo „Ekspresas“ realizavimo, dokumentas buvo grąžintas antstolei. Pareiškėja mano, kad antstolės 2009-08-05 surašytas žvejybinio laivo „Ekspresas“ turto arešto aktas negali būti laikomas šio turto perdavimu Klaipėdos AVMI bei pažymėjo, kad valstybei perduotino turto įvertinimo tvarką reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, nuostatos. Taisyklių nuostatomis Mokesčių inspekcijai suteikta teisė apskaityti tik tokį turtą, kuris yra realizuotinas, tuo atveju, jeigu Mokesčių inspekcija neapskaito valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto, tokį valstybės nuosavybėn perduotiną nerealizuotiną turtą privalo apskaityti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos. Netinkamu realizuoti (metalo laužu) pripažinto laivo pripažinimo atliekomis klausimą, vadovaujantis taisyklių nuostatomis, turi spręsti institucija, kurios žinioje yra minėtas daiktas, todėl antstolė, kaip konfiskavimą vykdantis asmuo, galėjo kreiptis į teismą dėl informacijos apie tokią instituciją pateikimo. Todėl pareiškėja prašė antstolės V. Daugirdienės procesinius veiksmus (pateikiant Klaipėdos AVMI 2009-05-08 patvarkymą, 2010-03-05 raštą bei 2009-04-27 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-106/2009 su lydimaisiais dokumentais dėl laivo „Ekspresas“ realizavimo) laikyti neteisėtais ir naikintinais.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-21 nutartimi skundą atmetė. Teismas pažymėjo, jog pagal CPK 692 str. nuostatas antstolis privalo perduoti valstybės naudai konfiskuotą turtą VMI įstaigai, todėl laikė, kad antstolė procesinius veiksmus atliko vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis ir pareiškėjos argumentą, kad antstolė, perduodama VMI konfiskuotą laivą „Ekspresas“, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis, kurių 20 punkte nurodyta, jei turtas pripažintinas nerealizuotinu (netinkamu panaudoti) turtu, toks turtas į Mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas: jis pripažintinas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą, kurį pasirašo visi asmenys, dalyvavę surašant šį aktą, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadas, kad Taisyklės reglamentuoja antstolio perduoto valstybės naudai konfiskuoto turto apskaitą, bet ne antstolio veiksmus vykdant CPK 692 str. nuostatas ir perduodant konfiskuotą turtą realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. Taip pat teismas pažymėjo, kad VMI 2009-08-13 Turto įvertinimo apžiūros aktą Nr. (12.26)-119, kuriuo turtas buvo pripažintas nerealizuotinu, surašė po to, kai gavo antstolės 2009-05-08 patvarkymą „Dėl konfiskuoto turto“, kuriuo antstolė konfiskuotą laivą perdavė realizavimui Klaipėdos apskrities VMI, konstatavo, kad antstolė, surašiusi turto arešto aktą ir pateikusi VMI patvarkymą „Dėl konfiskuoto turto“, įvykdė CPK 692 str. nustatytą pareigą dėl konfiskuoto turto perdavimo Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

4Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino CPK 692 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatas. Apeliantė teigia, kad nei CPK 692 str., nei kituose turto realizavimo tvarką reglamentuojančiuose CPK straipsniuose nėra nustatyta, kaip ir kokia tvarka realizuojamas konfiskuotas turtas, ir pažymi, kad valstybei perduotino turto perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis tvarka nustatyta vieninteliame poįstatyminiame akte – Taisyklėse, kurios nuostatos nustato, kad ne visais atvejais perduodamas realizuoti turtas perimamas į Mokesčių inspekcijos apkaitą, ir mano, kad antstolis gavęs surašytą turto įvertinimo (apžiūros) aktą, kuriuo konfiskuotas turtas pripažintas nerealizuotinu, nes netinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį, turėjo kreiptis į teismą dėl informacijos apie institucijos, kurios žinioje buvo turtas iki jo konfiskavimo, nustatymo bei turto šiai institucijai perdavimo.

5Suinteresuotas asmuo antstolė V. Daugirdienė nurodė, jog teismas nutartimi motyvuotai ir teisingai išsprendė klausimą atmesdamas pareiškėjos skundą, ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-05 nutartimi nurodė, jog konfiskuotas daiktas po antstolio perdavimo tampa VMI nuosavybe, todėl ši institucija turi spręsti klausimą dėl konfiskuoto daikto likimo.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas perdavė vykdyti patvarkymą ir vykdomąjį raštą Nr. 1-89-106/2009 G. K. baudžiamojoje byloje dėl transporto priemonės konfiskavimo. Vykdomojoje byloje Nr. 0004/09/01138 išieškotojas valstybė. Antstolė 2009-05-07 turto arešto aktu areštavo skolininkui G. K. priklausantį laivą „Ekspresas“ ir 2009-05-08 patvarkymu „Dėl konfiskuoto turto“ konfiskuotą laivą perdavė realizuoti Klaipėdos apskrities VMI. Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-19 raštu vykdomąjį dokumentą grąžino antstolei. Antstolė 2010-03-05 raštu „Dėl konfiskuoto turto realizavimo“ Klaipėdos apskrities VMI pakartotinai pateikė vykdomąjį dokumentą, teismo baudžiamąjį įsakymą, turto arešto aktą, patvarkymą, laivo dokumentus, turto įvertinimo aktą. Pareiškėja Klaipėdos apskrities VMI, skųsdama antstolės veiksmus, nurodė, jog antstolė atlikdama procesinius veiksmus pažeidė Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatas.

8Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 584 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad vykdytini dokumentai yra teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. CPK 692 str. nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vadovaudamasi CPK 692 str. perdavė konfiskuotą turtą Klaipėdos apskrities VMI. Tačiau apeliantė teigia, kad nei CPK 692 str., nei kiti CPK straipsniai nereglamentuoja, kokia tvarka turtas perduodamas realizuoti, ir teigia, jog tai numato vienintelis poįstatyminis aktas, kuriuo turėjo vadovautis antstolė. Apeliantė remiasi Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 6, 20 punktais, pagal kuriuos Mokesčių inspekcijos pareigūnų pripažintas nerealizuotinu (netinkamu eksploatuoti, naudoti), negalintis būti parduotas, į Mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiamas ir pripažįstamas atliekomis institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu, surašant turto pripažinimo atliekomis aktą. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad būtent Civilinio proceso kodekse pirmiausia yra siekiama apibrėžti institucijas, kurioms turi būti perduotas valstybei atitenkantis turtas (CPK 692 str.). Kituose įstatymuose nenustatyta kitokia teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizuoti perdavimo tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nurodytos teisės normos prasmę Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti perduodamas konfiskuotas turtas ir ši institucija privalo priimti konfiskuotą turtą bei atlikti visus su šio turto realizavimu susijusius veiksmus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-89-106/2009 konfiskuotą laivą antstolė turėjo perduoti Klaipėdos apskrities VMI, o ši privalo juos priimti ir tvarkyti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir vadovaujantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-07 nutartis 3K-3-381/2010).

9Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p).

10Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai