Byla 2-249-943/2015

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2737-657/2014 pagal ieškovo ieškinį atsakovams antstoliams S. U. ir M. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Aldengas“ kreipėsi į teismą prašydamas solidariai iš atsakovų antstolių S. U. ir M. P. priteisti 1 836 000 Lt dydžio žalos atlyginimą.

5Nurodė, kad antstolio S. U. surašytų turto perdavimo išieškotojui aktų pagrindu, ieškovei priklausantis turtas buvo perduotas išieškotojui UAB „DZO Capital“, nors išieškojimą iš ieškovės turto priverstine tvarka vykdė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Kadangi turtas buvo perduotas išimtinai tik vienam išieškotojui, nors tuo metu išieškotojų buvo ir daugiau, buvo pažeistos ir kitų išieškotojų teisės ir teisėti interesai. Be to, ieškovė ir UAB „DZO Capital“ yra susijusios įmonės per jų akcininkus, turtas buvo perleistas už daug mažesnę kainą, nei jis yra vertas iš tikrųjų. Antstolis M. P. priėmė patvarkymą, kuriuo prisijungė prie išieškojimo antstolio S. U. vedamoje vykdomojoje byloje dėl pradėto to paties skolininko – UAB „DZO Capital“ turto realizavimo. Antstoliui S. U. sustabdžius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/00219, antstolis M. P. 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymu toliau vykdė išieškojimą iš UAB „DZO Capital“ ir 2010 m. balandžio 9 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo neteisėtai pardavė iš BUAB „Aldengas“ 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. aktais UAB „DZO Capital“ įgytą turtą šio skolininko pasiūlytam pirkėjui. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovų atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys bei kaltė antstolių veiksmuose.

6Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų antstolių S. U. ir M. P. nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos.

7Nurodė, kad atsakovams reiškiamas reikalavimas 1 836 000 Lt sumai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio reikalavimų įvykdymas taptų nebeįmanomas, o tokiu atveju būtų pažeisti ne tik ieškovo, bet ir jo kreditorių interesai, todėl siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

10Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo dienai antstolių priimti aktai, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, nėra pripažinti neteisėtais. Be to, antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, draudžiama privalomuoju draudimu. Teismo nuomone, didelė ieškinio suma, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nelaikytina esmine aplinkybe, galinčia padidinti sprendimo įvykdymo negalimumo riziką.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Aldengas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas neįvertino, jog vien didelė ieškinio reikalavimų suma laikytina pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

152. Teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai vertino faktines aplinkybes, kurios sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.

16Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai antstolis S. U. ir antstolis M. P. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.

17Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais argumentais:

181. Didelė ieškinio reikalavimo suma, nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningus veiksmus, turto slėpimą ar kitokį siekį išvengti, tikėtina, ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, savaime nelemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

192. Teismo atlikto išankstinio pareiškimo pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, o ne ieškovo pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo vertinimas.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

22Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

23CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

24Ieškovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis visų pirma grindžia ieškinio sumos dydžio reikšmingumu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą sprendė, jog ieškovas neįrodė grėsmės būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, dėl to prašymo netenkino. Ieškovo teigimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados neteisėtos, kadangi jau vien didelė ieškinio suma sudaro savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką taikydamas ieškinio sumos kriterijų teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228/2008; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Be to, sprendžiant dėl reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, svarbu įvertinti ir asmens, kuriam prašoma taikyti tam tikrus suvaržymus, statusą. Šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti antstolių turtui, kurie, ieškovo teigimu, įstatymo reikalavimų neatitinkančiu pareigų vykdymu sukėlė jam žalą.

25Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Todėl sprendžiant ieškinio reikalavimų (kildinamų iš valstybės įgalioto asmens, vykdžiusio profesinę veiklą, sukeltos žalos atlyginimo) įvykdymo užtikrinimo klausimą, turi būti atkreipiamas dėmesys, jog antstolis yra valstybės jam pavestas funkcijas vykdantis asmuo, kuriam taikomi griežti profesiniai, asmeniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai. Vienas iš būtinų įvykdyti reikalavimų, siekiant eiti antstolio pareigas, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, yra jo civilinės atsakomybės draudimas (Antstolių įstatymo 8 str. 1 d.). Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais. Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Šis antstolio veiklos reikalavimas garantuoja antstoliui pareikštų reikalavimų tenkinimą, ieškinio tenkinimo atveju ir, apeliacinio teismo vertinimu, eliminuoja būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

26Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pasisakė dėl bylos esmės. Teismas pažymi, jog į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą, ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir atliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė klausimų, nagrinėjamų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ribas, dėl ko atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

27Teismui nusprendus, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartį.