Byla 2A-717-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Henricho Jaglinskio,

4sekretoriaujant J.Štreimikienei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui adv. R.Kaireliui, atsakovo atstovui adv. Š.Milišauskui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Neiluva“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 16 d. vekselį 15 442,79 Lt sumai, A. Ž. išduotą UAB „Neiluva“; pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 16 d. vekselį 15 000 Lt sumai, A. Ž. išduotą UAB „Neiluva“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas yra ieškovo darbdavys. Darbdavys nustatė materialinių vertybių trūkumą už 31 403,39 Lt ir 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu nutarė išskaičiuoti iš ieškovo padarytą žalą. Ieškovas, kaip darbuotojas, būdams ekonomiškai priklausomas (priklausomumas pasireiškė tuo, kad išleidimas vaiko atostogų priklausė nuo vekselių pasirašymo) nuo atsakovo pasirašė atsakovo pateiktus vekselius, todėl tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, kad atsakovas įgijo reikalavimo teises į ieškovą ir pagal inventorizacijos metu sudarytus dokumentus, ir pagal ginčo vekselius. Byloje nėra duomenų, kad prievolė pagal inventorizacijos aktą būtų pakeista prievole pagal vekselį, atsakovas įsakymo dėl žalos išieškojimo neperdavė ieškovui, todėl atsakovas nepagrįstai turi dvi reikalavimo teises. Tarp šalių nebuvo susikūrę paskoliniai teisiniai santykiai, vekseliai negali būti ir kitos prievolės užtikrinimo instrumentu. Ieškovas pasirašydamas vekselius neturėjo tikslo sukurti naujos prievolės pagal vekselius, todėl toks sandoris laikytinas su valios trūkumais (CK 1.90 str., 1.91 str.) bei vekseliai pripažintini negaliojančiais.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-11-03 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas turėjo prievolę atlyginti atsakovui žalą ir šios prievolės šioje byloje neginčija. Prievolė atlyginti žalą buvo pakeista prievole pagal vekselį. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, jog vekselio davėjo ir gavėjo nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai, o vekselis išduodamas tik esant paskoliniams teisiniams santykiams, todėl vekselis negalėjo būti išduotas. Motyvavo, kad joks teisės aktas nenustato, jog vekseliai išduodami tik esant paskoliniams teisiniams santykiams ir joks aktas nedraudžia išduoti vekselį kylantį iš kitų, nepaskolinių, teisinių santykių ar sandorių, todėl vekseliai galėjo būti išduoti pakeičiant ieškovo prievolę atlyginti žalą, prievole sumokėti pinigus pagal vekselį. Ieškovas taip pat nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad viena prievolė atlyginti žalą atsakovui būtų pakeista kita prievole – prievole pagal vekselį. Byloje yra pateikti vekselių nuorašai. Ieškovas ir pats pripažįsta, jog šie vekseliai išrašyti dėl ieškovo žalos atlyginimo atsakovui. Vekselių buvimo šalys neginčija, todėl negalima teigti, jog byloje nėra duomenų apie pirminės prievolės pakeitimą į prievolę pagal vekselius. Ieškovo teigimu prievolės pakeitimas turėjo būti įformintas kokiu nors dokumentu arba ieškovui turėjo būti išduotas įsakymo išieškoti iš jo skolą originalas, nes šiuo atveju atsakovas turi dvi reikalavimo teises – reikalavimo teisę atlyginti žalą ir reikalavimo teisę pagal vekselį. Teismas sprendė, kad šie teiginiai nepagrįsti. Motyvavo, kad įmonės įsakymas yra lokalus įmonės teisės aktas sukuriantis tam tikras teises ir pareigas (šiuo atveju teisę išieškoti žalą iš ieškovo ir buhalterijai teisę įskaityti pinigus į įmonės balansą), todėl įsakymo originalas negali būti išduodamas jokiam asmeniui, o turi likti įmonėje. Ieškovas neatsižvelgė į prievolių pasikeitimo specifiką, kai prievolės keičiamos į prievolę pagal vekselį. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Pagal CK 6.930 str. 1 d. vekselis, kaip vertybinis popierius, yra atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemonė. Asmuo, turėdamas bet kokią piniginę prievolę, gali išduoti vekselį, taip buvusią prievolę pakeisdamas naują prievole – prievole pagal vekselį. Asmuo sukurdamas prievolę pagal vekselį galėjo pareikalauti, jog atsakovas pateiktų raštą patvirtinantį, jog žalos atlyginimas pakeičiamas prievole pagal vekselį, galėjo (bet neprivalėjo) tą nurodyti ir pačiame vekselyje, tačiau to nepadarė. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas tokios pareigos nenustato nei vekselio davėjui, nei vekselio gavėjui. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog tokio rašto buvimas reikalingas vekselio davėjui, todėl jis galėjo reikalauti tokio rašto išdavimo. Ieškovas nereikalavo, todėl neturi teisės remtis tuo, jog atsakovas panašaus pobūdžio rašto neišdavė. Ieškovo teigimu, jis būdamas ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo kaip darbdavio pasirašė vekselius, nors pasirašymas neatitiko jo valios, todėl vekseliai su valios trūkumais. Priklausymą nuo darbdavio argumentuoja tuo, jog atsakovas liepė pasirašyti vekselius kaip sąlygą išleisti tėvystės atostogų. Šiuos teiginius teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, jog vekselius ieškovas išdavė 2009 m. sausio 16 d. Prašymą išleisti tėvystės atostogų ieškovas pateikė 2009 m. sausio 22 d., t.y. vėliau nei buvo pasirašyti vekseliai. Pagal DK 180 str., įstatymas suteikia teisę asmeniui imti atostogas vaikui prižiūrėti ir išleidimas į šias atostogas yra įtvirtintas įstatyme bei nepriklauso nuo darbdavio valios, t.y. darbdavys neturi teisės spręsti ar išleisti darbuotoją šių atostogų, ar neišleisti. Paties prašymo pateikimas yra besąlyginis pagrindas išeiti vaiko priežiūros atostogų. Todėl atsakovas net ir norėdamas negalėtų daryti tokio spaudimo ieškovui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė šiuos ieškovo teiginius kaip nepagrįstus. Be aptartų aplinkybių, ieškovas neįrodinėjo, kad nebuvo pagrindo šiems vertybiniams popieriams išduoti, arba, kad tas pagrindas negalioja, kad įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie minėtus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Ieškovas, ginčydamas vekselį vienu iš bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų, turėjo pareigą įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t.y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.), tačiau ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir jų neįrodinėjo (CPK 178 str.). Ieškovas nurodė iš esmės tik tai, kad jis suklydo dėl sandorio motyvų (pasirašydamas vekselį, neturėjo tikslo sukurti naują (atskirą) prievolę pagal vekselius), tačiau nenurodė tikslo, kodėl juos išrašė. Teismas padarė išvadą, kad suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, todėl vekselius paliko galioti, o ieškinį atmetė.

12III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13Ieškovas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-11-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovo apelianto patirtas bylinėjimo išlaidas: žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

14Dėl prievolės pakeitimo fakto

15Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra akivaizdūs prievolės pagal 2008-12-30 UAB „Neiluva“ direktoriaus įsakymą Nr. 179G į 2009-01-16 vekselius įrodymai. Prievolinėje teisėje galioja bendra taisyklė, kad prievolės (pagal skolos dokumentą) įvykdymas patvirtinamas skolos dokumento grąžinimu skolininkui arba išduodamu pakvitavimu (CK 6.65 str.). Kadangi CK konkrečiai nereglamentuoja prievolių keitimo teisinių santykių, pagal analogiją turėtų būti taikomos CK 6.65 str. įtvirtintos taisyklės (CK 1.8 str. 1 d.). Tokiu būdu, jei šalys iš tiesų būtų pakeitusios prievolę pagal įsakymą į prievolę pagal vekselius, atsakovas turėjo grąžinti ieškovui įsakymą, kaip skolos dokumentą, arba pakeitimą įtvirtinti atskiru šalių susitarimu. Tas nebuvo padaryta. Tokiu būdu, atsakovas savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kai įgijo reikalavimo teisę ir pagal vekselius, ir pagal įsakymą. Nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo argumentas jog aiškus prievolių pakeitimas neturėjo būti įtvirtintas, kadangi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ĮPVĮ) tokios pareigos nei vekselio davėjui, nei gavėjui nenumato. ĮPVĮ reglamentuoja įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius (ĮPVĮ 1 str.), tačiau negali reglamentuoti visų įmanomų teisinių santykių, susiklostančių tarp vekselio davėjo ir gavėjo, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos CK teisės normos, reglamentuojančios šalių susitarimus, prievolių galiojimą, jų įvykdymą ir t.t. Apeliantas nesutinka su sprendime išsakytu argumentu, kad vekselių buvimo faktas (jų nuorašų pateikimas į bylą) savaime pagrindžia prievolės pakeitimo faktą. Apeliantas niekada neginčijo paties vekselių buvimo fakto, įrodinėjami buvo apelianto valios trūkumai sudarant minėtus sandorius. Vien tik pats faktas, kad asmuo pasirašė tam tikrą dokumentą (sudarė vienašalį sandorį), nereiškia, kad toks sandoris išreiškia tikrąją asmens valią ir negali būti ginčijamas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo kad vekselio išrašymas - abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas - vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Tačiau tuo pačiu sprendime nurodoma, kad asmuo, turėdamas bet kokią piniginę prievolę, gali išduoti vekselį, taip buvusią prievolę pakeisdamas nauja prievole - prievole pagal vekselį. Tokie teiginiai yra prieštaraujantys vienas kitam: jei atsakovas disponuoja skoliniu dokumentu (šiuo atveju - įsakymu), kuris, anot pirmosios instancijos teismo, negali būti grąžinamas skolininkui (apeliantui), tampa neaišku kokiu būdu nauja, nepriklausoma, savarankiška prievolė (prievolė pagal vekselį) gali savaime pakeisti pradinę prievolę.

16Dėl ieškovo ekonominio priklausomumo nuo atsakovo

17Teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad sandoris buvo sudarytas panaudojant ekonominį spaudimą, jei egzistuoja tokios aplinkybės: 1) kitas asmuo reikalauja sandorį sudaryti; 2) grasinama ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklauso nuo grasinančio asmens nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudaromas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Šiuo atveju apeliantui pasirašant vekselius, egzistavo visos keturios aplinkybės: 1) atsakovas pats patvirtino, kad jis pateikė ieškovui pasirašyti vekselius, kurio formos buvo parengtos atsakovo atstovo. Apeliantas nebuvo minėtų sandorių sudarymo iniciatorius; 2) apeliantui buvo nurodyta, kad nepasirašius vekselių, jam nebus suteiktos tėvystės atostogos, ko pasėkoje jis neteks galimybės gauti tėvystės pašalpą; 3) vekselių išrašymo ekonominis nenaudingumas yra akivaizdus, kadangi atsakovo reikalavimo teisė padvigubėja, nesant tam jokio teisinio pagrindo; 4) nesant atsakovo reikalavimo, paremto ketinimu nesuteikti vaiko priežiūros atostogų. Dėl šių priežasčių atmestinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nenurodė tikslų, dėl kokių jis pasirašė vekselius. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad vekseliai buvo pasirašyti ant atsakovo atstovo (advokato) parengtų blankų, atsakovo (apelianto darbdavio, t.y. asmens, turinčio tam tikrus įgalinimus apelianto atžvilgiu) reikalavimu, suklystant dėl sudaromų sandorių esmės. Priešingai nei nurodyta sprendime, aplinkybė, kad rašytinis prašymas išleisti apeliantą vaiko priežiūros atostogų buvo pateiktas tik 2009-01-22, t.y. po vekselių prašymo 2009-01-16 nepaneigia apeliantui daryto poveikio fakto. Iš išdėstytų teisinių bei faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad atsakovo veiksmai atitinka ĮPVĮ 19 str. įtvirtinus tyčinio veikimo skolininko (šiuo atveju - apelianto) nenaudai požymius.

18Dėl suklydimo pobūdžio

19Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė, jog pasirašydamas vekselius suklydo iš esmės, o suklydo tik dėl sandorio motyvų. Teismų praktikoje sandorio sudarymo motyvais yra laikomi įvairūs šalies planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan., susiję su sandorio padariniais, tuo tarpu apeliantas suklydo dėl pačių sandorio elementų, sandorio esmės. Pagal CK 1.90 str. 1 d. laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Jeigu ta sandorio šalis būtų žinojusi ir supratusi tikrąją padėtį ir tikrąsias aplinkybes, ji tokios sau nenaudingos sutarties nebūtų sudariusi. Be to, būtina atsižvelgti ir į protingumo reikalavimą. Akivaizdu, kad vekselių sudarymo faktas negali būti laikomas atitinkančiu protingumo kriterijus, nes nėra protinga esant vienai galiojančiai piniginei prievolei (t.y. prievolei pagal įsakymą) sukurti kitą - ją dubliuojančią prievolę. Teismų praktikoje, nagrinėjant sandorių negaliojimo pagal CK 1.90 str. bylas, formuojama taisyklė, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto išsilavinimas yra techninis (apeliantas atsakovo įmonėje dirbo specialiųjų statybos darbų vadovu), apeliantas nedalyvauja komerciniuose ar panašaus pobūdžio sandoriuose (kuriuose būtų naudojami vekseliai), vekseliai buvo pasirašyti atsakovo reikalavimu, darant poveikį.

20Atsakovas UAB „Neiluva“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22Skundas atmestinas.

23Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tuo atveju, jei šalys būtų pakeitusios prievolę pagal 2008-12-30 UAB „Neiluva“ direktoriaus įsakymą Nr. 179G į prievolę pagal vekselius, atsakovas turėjo grąžinti ieškovui įsakymą kaip skolos dokumentą, arba pakeitimą įtvirtinti šalių susitarimu. Atsakovo negrąžinimas savo įsakymo ieškovui ar prievolės pakeitimo rašytinio susitarimo nebuvimas nėra aplinkybėmis, nulemiančiomis tokio susitarimo buvimą ar nebuvimą. Reikšminga yra tai, kad abi šalys pripažįsta aplinkybę, jog ieškovas pasirašė vekselius kaip įsipareigojimą grąžinti atsakovui skolą, t.y. tokiu būdu apmokėti materialinių vertybių trūkumą, nustatytą 2008-11-05 inventorizacijos metu. Kad apginti ieškovo interesą, jog iš jo nebūtų išieškomas materialinių vertybių trūkumas pagal atsakovo direktoriaus įsakymą, byloje buvo svarbu konstatuoti, ar atsakovas turi teisę ieškoti iš ieškovo vekseliuose nurodytas sumas ir dar ieškoti materialinius nuostolius pagal 2008-12-30 įsakymą – 31403,39 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2009-01-16 neprotestuotinais paprastaisiais vekseliais buvo įformintas prievolių pasikeitimas tarp šalių, t.y. konstatuota, kad atsakovas turi pagrindą dėl susidariusio trūkumo tęsti išieškojimą pagal vekselius. tačiau išieškojus juose nurodytas sumas – 15442,79 Lt ir 15000 Lt (b. l. 8-9), materialinių vertybių trūkumas, dėl kurio ieškovas yra atsakingas atsakovui, tuo bus atlygintas. Ieškovas teigia, kad teismo sprendime esantys teiginiai prieštarauja vienas kitam. Tai, jog sprendime teigiama, kad vekselyje įtvirtintas mokėjimo priemonės abstraktumas reiškia tai, kad atsiradusi reikalavimo teisė yra savarankiška, t.y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, gali būti įvertinta, kaip prieštaravimas teiginiui, jog išduoti vekseliai yra įsipareigojimas, atsiradęs dėl ieškovui padarytų materialinių nuostolių atsakovui. Kadangi pirmasis teiginys yra tik teorinio pobūdžio ir jis nėra argumentuojamas susietai su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra reikšmingas kaip reikalavimo atmetimo šioje byloje motyvas ir negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, juo nėra nustatomos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo šalys atleidžiamos pagal LR CPK 182 str.

24Ieškovo reikalavimo pagrindas - pripažinti sandorį negaliojančiu dėl to, kad sandoris su valios trūkumais, be to, nurodant LR CK 1.90 ir 1.91 straipsnius, atmestas pagrįstai, nes ieškovas nenurodė, kad būtų iš esmės suklydęs, sudarydamas vekselio vienašalį sandorį. Ieškovo paaiškinimas , kad jis pasirašė vekselį dėl to, kad jais įsipareigojo atlyginti nuostolius, kaip tik rodo ieškovo valią apmokėti pagal vekselius, pakeičiant vieną prievolę kita. Tai, kad vekselis yra papildomas dokumentas prie inventorizacijos akto, nereiškia, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui atlyginti žalą ir dar papildomai apmokėti vekselį.

25Bylinėjimosi išlaidas sudaro pašto išlaidos, kurias turėjo teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus – 8,30 Lt , jos ir priteistinos iš ieškovo.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo A. Ž. (asmens kodas ( - )) 8,30 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant ieškovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Henricho Jaglinskio,... 4. sekretoriaujant J.Štreimikienei,... 5. dalyvaujant ieškovo atstovui adv. R.Kaireliui, atsakovo atstovui adv.... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. I.Ginčo esmė... 9. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančiu... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-11-03 sprendimu ieškovo... 12. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Ieškovas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 14. Dėl prievolės pakeitimo fakto... 15. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje... 16. Dėl ieškovo ekonominio priklausomumo nuo atsakovo... 17. Teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad sandoris buvo sudarytas panaudojant... 18. Dėl suklydimo pobūdžio... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovas... 20. Atsakovas UAB „Neiluva“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 21. Teisėjų kolegija... 22. Skundas atmestinas.... 23. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tuo atveju, jei šalys būtų... 24. Ieškovo reikalavimo pagrindas - pripažinti sandorį negaliojančiu dėl to,... 25. Bylinėjimosi išlaidas sudaro pašto išlaidos, kurias turėjo teismas,... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 27. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą... 28. Priteisti iš ieškovo A. Ž. (asmens kodas ( - )) 8,30 Lt pašto išlaidų,...