Byla 2A-1034-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė, kolegijos teisėjos Dalia Višinskienė (pranešėja), Rasa Gudžiūnienė, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, suinteresuoto asmens atstovei B. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai,

Nustatė

2Pareiškėja L. A. 2007-12-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. U. iki mirties 2001-01-30 nuosavybės teise valdė ūkinį pastatą – lauko virtuvę – esančią (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 6I1/ž. Nurodė, kad ji po motinos A. U. mirties paveldėjo namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau lauko virtuvė liko neįregistruota. Vilniaus apygardos teismas 2005-11-16 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, rūsį, pirtį ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau per klaidą teismui paduotame pareiškime dėl A. U. nuosavybės teise valdyto turto nebuvo įtraukta lauko virtuvė. Namas su priklausiniais buvo pastatytas 1951-1987 m., įregistruotas vykdomojo komiteto ūkinėse knygose kaip namų valda, šios ūkinės knygos neišlikę. Lauko virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo valdoma jos tėvų ir naudojama kaip vienas iš gyvenamojo namo priklausinių, jis yra pažymėtas senesniame suvestiniame Vilniaus plane namų valdos teritorijoje. Juridinę reikšmę turintis faktas yra reikalingas įregistruoti šį pastatą bei daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

3Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005-11-16 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. U. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pirtį ir rūsį, esančius (duomenys neskelbtini), juridinis faktas nustatytas vadovaujantis 1957 m. pažymėjimą turinčia inventorizacijos byla Nr. 92567, kurioje nėra statinio, pažymėto indeksu 6I 1/ž, t. y. lauko virtuvės, dėl kurios pareiškėja pareiškė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šio pastato, pažymėto indeksu 6I1/ž, nėra ir namų techninės apskaitos kortelėje, kurioje duomenys apie pagalbinius pastatus, pažymėtus indeksais 1I1/m, 3I1/n, 4I1/p, įrašyti 1993-08-04. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2005-11-16 sprendimas negali būti aiškinamas plečiamai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad duomenys dėl lauko virtuvės statybos pabaigos yra skirtingi, vadovaudamasis CPK 185 str., padarė išvadą, kad VĮ „Registrų centras“ suformuotoje kadastrinių matavimų byloje ir namų valdos techninės apskaitos byloje esantys duomenys yra patikimesni, nei pareiškėjos ir liudytojų žodiniai parodymai, todėl atmetė liudytojų ir pareiškėjos parodymus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog lauko virtuvė pastatyta ne savavališkai, kad nėra jokių duomenų, jog lauko virtuvė, pažymėta indeksu 6I 1/ž, buvo įrašyta į 1945-1990 m. ūkines knygas, todėl konstatavo, kad lauko virtuvė ir daiktinės teisės į ją gali būti įregistruotos tik vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu.

4Pareiškėja L. A. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimas būtų tenkintas. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad tiek namų valdos techninės apskaitos kortelėje, tiek nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje buvo padaryta formalių klaidų, t. y. namų valdos techninės apskaitos kortelėje lauko virtuvė nepažymėta per klaidą, o kadastrinių matavimų byloje klaidingai nurodyti lauko virtuvės statybos pabaigos metai, tai įrodo 2006 m. Vilniaus suvestinis skaitmeninis planas, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Pareiškėjos paaiškinimai ir liudytojų parodymai yra leistinos įrodinėjimo priemonės, todėl teismas nepagrįstai šiuos parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nepagrįstai jai uždėjo pareigą pateikti dokumentus apie ūkinio pastato nuosavybės teisės įgijimo faktą, statybos teisėtumą, kai tokie dokumentai nėra išlikę ir jų gauti nėra jokių galimybių. Lauko virtuvė yra namų valdoje, už šį statinį jos motina A. U. mokėjo ir ji moka mokesčius. Teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2005-11-16 sprendime nustatytas aplinkybes, į tai, kad yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. U. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais, į tai, kad lauko virtuvė yra gyvenamojo namo priklausinys, todėl nepagrįstai netenkino jos pareiškimo. Be to, būtina įvertinti tai, kad kadastrinių matavimų byla ir namų valdos techninės apskaitos kortelė nėra besąlygiškai teisingi ir realią padėtį atspindintys dokumentai, juose taip pat išlieka klaidų tikimybė.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visus įrodymus, faktines aplinkybes, bylos medžiagą, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantė nurodė, kad nuosavybės teisę jos motina A. U. į lauko virtuvę įgijo statybos pagrindu, todėl teismas teisingai sprendė, kad byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių statybos teisėtumą, negalima nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu statinys buvo pastatytas savavališkai. Kadangi pareiškėja neįrodė, kad jos valdomas statinys buvo pastatytas teisėtai, todėl pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo atmestas pagrįstai. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad namų valdos techninės apskaitos kortelėje, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje buvo padaryta formalių klaidų, nes lauko virtuvė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šie oficialūs duomenys nėra nuginčyti, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais duomenimis.

6Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tesėtai nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos L. A. motina A. U. iki mirties 2001-01-30 nuosavybės teise valdė ūkinį pastatą – lauko virtuvę – esančią (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 6I1/ž, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjos motina įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teisę į šį pastatą, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.

8Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuoja CPK 444-448 str. Pagal CPK 444 str. 1 d. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). CPK 444 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Be to, pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui. Nagrinėjamoje byloje įvertinus pareiškėjos L. A. nurodomas aplinkybes apie tai kokiu pagrindu A. U. buvo įgijusi nuosavybės teisę į ginčo statinį – lauko virtuvę, nurodomus įrodymus, kurių pagrindu teigiama, kad šis pastatas buvo įregistruotas 1945-1990 m. ūkinėse knygose, kurios nėra išlikę, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo nepripažinti pagrįstais. Byloje pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad A. U. buvo įgijusi nuosavybės teisę į ginčo pastatą – lauko virtuvę, ją pastatydama 1961 m., ir šis pastatas buvo įregistruotas 1945-1990 m. ūkinėse knygose, t. y. A. U. turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kurie yra dingę.

9Pareiškėja L. A. yra Z. F. V. (V.) ir A. V. (vėliau U.) dukra (civilinė byla Nr.2-1260-608/2005, b. l. 5). Pareiškėjos tėvai yra mirę: tėvas Z. F. V. mirė 1957-10-07, motina A. U. mirė 2000-01-30 (civilinė byla Nr.2-1260-608/2005, b. l. 7, 16). Pagal pareiškėjos motinos A. U. 1996-10-04 testamentą, pareiškėjai testamentu buvo palikta: žemės sklypas, jame esantys gyvenamasis namas, visi statiniai ir želdiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Iš Nekilnojamojo turto registro 2006-07-26 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (indeksas 1A1m), ūkiniai pastatai (indeksai 3I1m, 5I1m), kiemo rūsys (indeksas 4I1p), kiemo statiniai (2 lauko tualetai, tvora), esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šiuos pastatus įregistruota 2006-07-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b. l. 8-9).

10Pareiškėja L. A. 2007-12-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad 1945-1990 m. ūkinėse knygose buvo įregistruotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – 1961 m. pastatytas statinys – lauko virtuvė, pažymėta indeksu 6I 1/ž, nustatymo. Patikslintu pareiškimu pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. U. iki mirties nuosavybės teise valdė ūkinį pastatą – lauko virtuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 6I1/ž. Pareiškėja L. A. nurodė, kad namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ji paveldėjo po motinos A. U. mirties, tačiau lauko virtuvė liko neįregistruota. Prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja grindė tuo, kad namas su priklausiniais buvo pastatytas 1951-1987 m. ir įregistruotas vykdomojo komiteto ūkinėse knygose kaip namų valda, tačiau šios knygos yra neišlikę. Lauko virtuvė, pažymėta indeksu 6I1/ž, kuri buvo pastatyta 1961 m., yra gyvenamojo namo priklausinys, atitinkantis CK 4.19 str. nurodytus požymius, nuosavybės teise priklausė motinai, po motinos mirties nuosavybės teisė į šį turtą perėjo jai (pareiškėjai). Pareiškėja rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2005-11-16 sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. U. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, rūsį, pirtį ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos 1957 m. paveldėjo po savo sutuoktinio Z. F. V. (V.) mirties, nurodydama, kad per klaidą šioje byloje paduotame pareiškime nebuvo nurodyta lauko virtuvė. Pareiškėja savo argumentus taip pat grindė liudytojų parodymais, suvestiniu Vilniaus planu.

11Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, sudarytos 2007-10-18, matyti, kad (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane yra pažymėtas pastatas indeksu 6I 1/ž (b. l. 26), nurodyta, kad ūkio pastato, pažymėto indeksu 6I 1/ž, statybos pradžia – 1961 m., pabaiga – 2007 m., baigtumas – 100 proc. (b. l. 34). 2008-05-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.62/08/06 nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje, (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir kiti statiniai, kurie pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise priklauso L. A., taip pat buvo parodytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas namas, stovintis aukščiau nurodytų statinių teritorijoje, šis namas yra senas, šalia namo yra vaismedžių sodas, visa teritorija aptverta (b. l. 96). Liudytoja A. Z. (pareiškėjos dukra) parodė, kad lauko virtuvė buvo pastatyta seniai, ja naudojasi jos motina, pareiškėja L. A., anksčiau šia virtuve naudojosi jos močiutė A. U., lauko virtuvė stovi 35 metus, ji ir jos motina 2005 m. sužinojo, kad pasistatytas namas su visais priklausančiais statiniais buvo įregistruotas vykdomojo komiteto ūkinėse knygose kaip namų valda, tačiau ūkinės knygos neišliko (b. l. 161). Liudytoja K. Z. (pareiškėjos kaimynė) parodė, kad 1961 m. jai teko pabūti pas pareiškėjos motiną, lauko virtuvė buvo pastatyta atskirai nuo namo, ten vasarą buvo verdamas maistas, lauko virtuve naudojosi visi, pokalbio apie lauko virtuvės statybą nebuvo, nežino, kas statė lauko virtuvę, gal pareiškėjos motina (b. l. 161-162). Liudytojas Z. Z. (pareiškėjos žentas) parodė, kad močiutė A. U. sakė, jog lauko virtuvė buvo pastatyta 1961 m., kad lauko virtuvę pasistatė savo lėšomis, iki mirties A. U. ja naudojosi (b. l. 162).

12Iš civilinės bylos Nr.2-1260-608/2005 medžiagos matyti, kad pareiškėja L. A. 2004-08-13 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. U. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pirtį ir rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime L. A. nurodė, kad jos tėvai 1951 m. pasistatė gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1/m, ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 3a/m, o 1980 m. A. U. ištekėjus už S. U. buvo pastatyta pirtis ir rūsys (civilinė byla Nr.2-1260-608/2005, b. l. 2-3). Vilniaus apygardos teismas 2005-11-16 sprendimu tenkino pareiškėjos L. A. apeliacinį skundą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U. iki mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, rūsį, pirtį ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime nustatyta, kad pareiškėjos tėvams turtas priklausė nuosavybės teise, jis buvo įregistruotas ūkinėse knygose. Taip pat šiame sprendime nustatyta, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai pastatyti 1951 m. Kadangi pareiškėjos motina A. V. (vėliau U.) 1963 m. mokėjo trobesių mokestį ir žemės rentą, vadovaudamasis tuo metu galiojusio TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1942-04-10 įsako „Dėl vietinių mokesčių ir rinkliavų“ 4 str., teismas konstatavo, jog pareiškėjos motina A. U. buvo minėtos namų valdos savininkė, valdė jos nurodomus pastatus. Teismas preziumavo, jog pastatai buvo įregistruoti vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose (b. l. 11-14).

13Išnagrinėjus pareiškėjos L. A. nurodytas aplinkybes civilinėje byloje Nr.2-1260-608/2005, Vilniaus apygardos teismo 2005-11-16 sprendimu nustatytas aplinkybes, kurios turi prejudicinę galią šioje nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.), visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog jos motina 1961 m. pastatė lauko virtuvę, kuri buvo įregistruota ūkinėse knygose, ir ją valdė iki mirties.

14Pareiškėja L. A. pareiškime civilinėje byloje Nr.2-1260-608/2005 nurodė, kad po motinos A. U. mirties liko šis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, pirtis, rūsys, nurodė šių statinių statybos metus. Tai, kad gyvenamojo namo priklausiniais buvo tik ūkinis pastatas, pirtis, rūsys, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2005-11-16 sprendimu. Aplinkybę, kad ūkinėse knygose nebuvo įregistruotas pareiškėjos dar vienas nurodomas pastatas – lauko virtuvė, patvirtina rašytiniai įrodymai, t. y. namų valdos techninės apskaitos bylos, iš kurių matyti, kad pareiškėjos motinos namų valdoje nebuvo inventorizuotas šis pastatas. Namų valdos techninės apskaitos byloje, kuri pradėta 1957-04-13, nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1m, ūkio pastatai, pažymėti indeksais 1I1m, 2I1m, 3I1m, išvietė, pažymėta indeksu v (civilinė byla Nr.2-1260-608/2005, b. l. 96-99). Iš duomenų, kuriuos užfiksavo Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro darbuotojai, matyti, kad pareiškėjos nurodomas pastatas - lauko virtuvė nebuvo pažymėtas, nėra jokių duomenų apie šio pastato statybą 1961 m., nors namų valdos statiniai buvo inventorizuojami 1967 m., 1974 m. 1993-08-04 taip pat buvo inventorizuojama namų valda ir namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyti duomenys, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, pažymėti indeksais 1I1m, 3I1m, kiemo rūsys, pažymėtas indeksu 4I1p (b. l. 25-37). Jokie duomenys apie tai, kad 1961 m. buvo pastatyta lauko virtuvė, kad ji priklauso namų valdai, neužfiksuoti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad namų valdos techninės apskaitos kortelėje buvo padarytos formalios klaidos, kad įrašus paneigia lauko virtuvės nuotraukos, liudytojų parodymai. Su šiais argumentais nesutiktina, nes pateiktos nuotraukos, minėti liudytojų parodymai nepatvirtina, kad 1961 m. L. A. motina A. U. teisėtai pasistatė lauko virtuvę, kuri buvo įregistruota ūkinėse knygose. Taip pat nei vienas liudytojas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ūkinėse knygose buvo įregistruota A. U. 1961 m. pastatyta lauko virtuvė, kad darbuotojai, atlikę minėtas namų valdos inventorizacijas, padarė klaidas, nenurodydami šio pastato. Pažymėtina, kad būtent minėtomis atliktomis inventorizacijomis buvo grindžiamas pareiškėjos reikalavimas civilinėje byloje Nr.2-1260-608/2005, remiantis šiomis inventorizacijomis buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2005-11-16 sprendimas. 2007-10-24 buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodytas ginčo pastatas, tačiau nurodyta, kad šis pastatas pradėtas statyti 1961 m., baigtas – 2007 m. Šie atlikti matavimai, 2006 m. Vilniaus suvestinis skaitmeninis planas nepatvirtina, kad pastatas buvo įregistruotas ūkinėse knygose, kaip priklausantis A. U. nuosavybės teise ir pastatytas 1961 m. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjos motina mokėjo mokesčius už šį statinį, tačiau tokie įrodymai nepateikti, o mokesčių mokėjimo dokumentais remdamasis Vilniaus apygardos teismas 2005-11-16 sprendimu nustatė kokius pastatus nuosavybės teise valdė A. U.. Pažymėtina, kad A. U. testamente taip pat nenurodė konkrečių pastatų, iš jų ir lauko virtuvės.

15Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-31/1999, ir kt.). Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad šie įrodymai ir jų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ūkinėse knygose, kurios nėra išlikę, buvo įregistruota, jog A. U. nuosavybės teise priklausė lauko virtuvė, pastatyta 1961 m., ir todėl turėtų būti šioje byloje nustatytas toks faktas.

16Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

17Netenkinus apeliacinio skundo, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistina 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

18Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

19Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti iš pareiškėjos L. A. į valstybės biudžetą 9,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Pareiškėja L. A. 2007-12-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį... 3. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu... 4. Pareiškėja L. A. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir... 5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu... 6. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 8. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuoja CPK 444-448 str.... 9. Pareiškėja L. A. yra Z. F. V. (V.) ir A. V. (vėliau U.) dukra (civilinė... 10. Pareiškėja L. A. 2007-12-17 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl... 11. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, sudarytos 2007-10-18,... 12. Iš civilinės bylos Nr.2-1260-608/2005 medžiagos matyti, kad pareiškėja L.... 13. Išnagrinėjus pareiškėjos L. A. nurodytas aplinkybes civilinėje byloje... 14. Pareiškėja L. A. pareiškime civilinėje byloje Nr.2-1260-608/2005 nurodė,... 15. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 16. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio... 17. Netenkinus apeliacinio skundo, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą... 18. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą... 20. Priteisti iš pareiškėjos L. A. į valstybės biudžetą 9,85 Lt išlaidų,...