Byla e2S-2109-619/2018
Dėl sutarties pripažinimo nesąžininga ir iš dalies negaliojančia bei restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo – UAB „Intrum Lietuva“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB Luminor Bank atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams Akcinei bendrovei Luminor Bank ir O. S., dėl sutarties pripažinimo nesąžininga ir iš dalies negaliojančia bei restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo – UAB „Intrum Lietuva“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti nesąžininga ir iš dalies negaliojančia jos ir atsakovo O. S. ir AB banko DNB 2009 m. liepos 31 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. K-2511-2009-02 dėl 9 030,35 EUR, pripažinti, kad 9 030,35 EUR kredito grąžinimas yra asmeninė kredito gavėjo, ieškovės buvusio sutuoktinio O. S. prievolė, taikyti tarp šalių restituciją ir grąžinti ieškovei pagal minėtą sutartį sumokėtus 416,88 EUR atsakovui AB bankui DNB.
  2. Atsakovas Luminor Bank AB nurodė, jog yra netinkamas atsakovas byloje, kadangi bankas visas teises ir įsipareigojimus iš ginčo sutarties yra perleidęs trečiajam asmeniui, be to iš sutarties kylančių prievolių pobūdis jau yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš ieškovės E. K. atsakovui Luminor Bank AB 200 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo O. S. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtinus tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pasisakė dėl jų prievolių pagal 2009 m. liepos 31 d. paskolos sutartį Nr. K-2511-2009-02 pobūdžio, nurodė, jog šios prievolės yra solidarios ir teismas šias sutarties sąlygas patvirtino.
  3. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl ginčo materialinio santykio ir nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos. Ieškovė šioje byloje, reikšdama reikalavimą dėl paskolos sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia ir pripažinimo, kad paskolos grąžinimas yra asmeninė buvusio sutuoktinio O. S. prievolė, siekia, kad tas pats ginčas dėl paskolos santykių būtų išspręstas kitaip, t. y. kitoje byloje iš esmės ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl sprendė, kad byla nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas su atstovu susitarė dėl atstovo honoraro už visą atstovavimą pirmos instancijos teisme, o bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės už atsiliepimo į ieškinį surašymą. Nors už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos nagrinėjamu atveju neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nelaikė protingomis esamos bylos atžvilgiu, t.y. kad byla nutraukiama dėl ieškovės pasirinkto netinkamo savo teisių gynimo būdo. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju atstovas bankui atstovauja ilgą laiką, jam yra gerai žinoma nagrinėjamo ginčo esmė ir nereikalavo specialių žinių ar didelių laiko sąnaudų, todėl konstatavo, kad prašomos priteisti 1 210 EUR išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl sumažino jas iki 200 EUR.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovas AB Luminor Bank prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės E. K. atsakovui Luminor Bank AB priteista 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant ir atsakovui Luminor Bank AB priteisiant 1‘210 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patirtų ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nusprendė sumažinti ir ją sumažino iki 200 EUR. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neužtikrino, kad Banko tinkamai pagrįstos ir nustatytos dydžio ribos neviršijančios bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė dėl ieškovės veiksmų ir jos kaltės, būtų atlygintos, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti.
  3. Apeliantas pažymi, jog pagal rekomendacijas maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis šioje civilinėje byloje (nevertinant pasiruošimo bylai, kliento konsultacijų ir kelionės į teismą) galėtų sudaryti 2297 EUR, t.y. 2’127 EUR už atsiliepimą į ieškinį (Rekomendacijų 8.2 p. - 850,80 EUR x 2,5), 85 EUR už 1 vykusį posėdį (Rekomendacijų 8.19 p. - 850,80 EUR x 0,1) ir 85 EUR už 2018-02-06 – prašymo teismui parengimą (Rekomendacijų 8.17 p. - 850,80 EUR 0,1). Pirmosios instancijos teismas Banko naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą be jokio teisinio pagrindo sumažino ir priteisė 200 EUR sumą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti bylinėjimosi išlaidas motyvuojant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nepagrįstas ir pažeidžia visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą. Priteisdamas Banko naudai tik 200 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teismas sumenkino Bankui suteiktas kvalifikuotas teisines paslaugas byloje ir faktiškai paneigė nuo nepagrįsto ieškinio besigynusios šalies – Banko – teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bankui buvo suteiktos kvalifikuotos teisinės paslaugos, teismui pateikti argumentai sudarė pagrindą taip pat spręsti ir klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo.
  4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla pagal ieškovės buvusį pareikštą ieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nesudėtinga, taip pat pažymi, kad bylos esmė ir sudėtingumas, koks jis bebūtų, nešalina būtinų laiko sąnaudų siekiant susipažinti tiek su kitos šalies, tiek su paties Banko turimais dokumentais, įvertinant tikrąją faktinę situaciją, kuri kiekvieno teisminio ginčo atveju yra individuali. Atstovas (jo klientas) negali būti baudžiamas dėl to, kad tam tikroje srityje teikia teisines paslaugas, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija mažinti apelianto patirtas išlaidas motyvuojant teisinių paslaugų teikimo ūkio subjektui trukme. Kadangi būtent ieškovė nusprendė su ieškiniu kreiptis į teismą, todėl jai tenka atsakomybė atlyginti ne nedidelę dalį (1/6) kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, bet visas Banko bylinėjimosi išlaidas ir tokio dydžio, kokios jos, neviršydamos ir būdamos ženkliai mažesnės už Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, buvo patirtos.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sumažino atsakovo prašomų priteisti išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą, teisėtumo bei pagrįstumo.
  3. Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumažinimo iki 200 EUR.
  4. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas pirmos instancijos teisme patyrė 1210 EUR išlaidas, bei prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo atstovas nurodė šios atsakovo Luminor Bank AB patirtos išlaidos apima visas teikiamas teisines paslaugas civilinę bylą pagal ieškovės E. K. pareikštą ieškinį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įskaitant atsiliepimo ir visų kitų procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas bei atstovavimą teisme teismo posėdžiuose. Atskirąjį skundą atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra adekvačios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, būtinas laiko sąnaudas ir suteiktų teisinių paslaugų kokybę.
  5. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. įmonė „Šoklys“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
  6. Nagrinėjamos bylos atveju byla buvo baigta nepriimant procesinio sprendimo, konstatavus, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo dalyko, todėl byla nutraukta (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo prašomos priteisti 1210 EUR bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, tačiau atsižvelgiant į realiai suteiktas paslaugas byloje, bylos sudėtingumą, specialių žinių poreikį, konstatavo, jog jos nelaikytinos protingomis nagrinėjamos bylos atveju. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašomas priteisti išlaidas sumažino iki 200 EUR.
  7. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovei iš atsakovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tai yra: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
  8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės, į visus šiuos kriterijus iš esmės atsižvelgė, t.y. nustatė, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialiųjų žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, bylos apimtis nedidelė, atstovo teikiamų paslaugų pastovumą, įvertino šalių elgesį. Tačiau iš dalies sutiktina su apelianto atskiruoju skundu, jog vertinant bylos nutraukimo pagrindą ir procesinį šalių elgesį, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta neproporcingai, todėl yra pagrindas ją padidinti.
  9. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovas su atstovu susitarė dėl apibrėžtos sumos honoraro už visą atstovavimą pirmos instancijos teisme, todėl byla baigus nepriimant procesinio sprendimo svarbu įvertinti realiai suteiktų paslaugų apimtį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nurodytais argumentais, kuriais remiantis ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sumažintos. Didžiąją advokato sąnaudų dalį sudarė atsiliepimo į ieškinį parengimas, atstovas dalyvavo 30 min. trukmės parengiamajame teismo posėdyje bei parengė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, parengtas atsiliepimas į ieškinį nėra didelės apimties. Taigi, remiantis nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo atskirojo skundo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti atsakovės prašomas visas advokato pagalbai patirtas išlaidas, net šioms išlaidoms ir neviršijant maksimalaus už procesinių dokumentų surašymą nustatyto dydžio, kadangi jis būtų neadekvatus bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų padidinimas iki 800 EUR (Rekomendacijų 2 punktas, CPK 3 straipsnio 7 punktas).
  10. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmos instancijos teismo nutarties dalis dėl ieškovės išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai pirmos instancijos teisme apmokėti, priteisimo keistina, nurodant jog atsakovui AB Luminor Bank iš ieškovės E. K. priteistinos 800 EUR bylinėjimosi išlaidos. Kita pirmos instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

4Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

5Atsakovo AB Luminor Bank atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir atsakovui AB Luminor Bank (į.k. 112029270) iš ieškovės E. K. (a.k. ( - ) priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 800 EUR.

7Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai