Byla 2-2086-619/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, tretieji asmeys G. R., R. K., Ž. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ , Lietuvoje veiklą vykdantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė sekretoriaujant V. Kamašinienei dalyvaujant ieškovei A. T., adv. Lileikiui atsakovo atstovui adv. Aranauskui, tretiesiems asmenims gydytojams G. R., R. K., Ž. R., trečiojo asmens atstovei J. V. ekspertui V. G.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. T., J. T. ieškinį atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, tretieji asmeys G. R., R. K., Ž. R., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ , Lietuvoje veiklą vykdantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir

Nustatė

3Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

4Ieškovai A. T., J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. sausio 20 d. sprendimą dėl „A. T. pareiškimo“; priteisti ieškovei iš atsakovo 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovui iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patikslino ieškinį ir patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 90-97) prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo - 300 000 Lt bei 25 871,72 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

5Procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad ieškovė A. T. buvo gydoma atsakovo universitetinėje ligoninėje šiais laikotarpiais: 2007-02-01 - 2007-02-06, 2007-02-06 - 2007-03-02, 2008-03-04 - 2008-03-15, 2008-05-29 - 2008-06-10, 2008-07-23 - 2008-07-30, 2008-08-24-2008-08-28, 2008-10-03 - 2008-10-30, kur jai buvo teikiamos stuburo gydymo neurochirurgijos paslaugos. Per minėtą laikotarpį atliktos penkios neurochirurginės operacijos: 2007-02-02, kurią atliko gydytojas R. B., 2008-03-07, kurią atliko gydytojas Ž. R., 2008-06-02, kurią atliko gydytojas Ž. R., 2008-08-25, kurią atliko gydytojas G. R. ir 2008-10-16, kurią atliko gydytojas R. K.. Nurodė, kad atliekant neurochirurgines stuburo operacijas 2008-03-07 ir 2008-06-02, kurias atliko gydytojas Ž. R., atsakovas neužtikrino visų teikiamų paslaugų reikiamu lygiu, neveikė maksimaliai ir rūpestingai atidžiai. Gydytojas Ž. R. savo pareigas atliko neatidžiai, nerūpestingai ir akivaizdžiai nedėmesingai, dėl ko ieškovės sveikatai buvo padaryta neatitaisoma žala, o paskesnėmis operacijomis nebuvo galima ištaisyti gydytojo netinkamai suteiktomis paslaugomis sukeltų neigiamų padarinių jos sveikatai. Nėra praktiškai jokių galimybių, kad žala sveikatai būtų atitaisyta medicininėmis priemonėmis. Tai pagrindžia šios aplinkybės. Dėl skausmų stuburo srityje ieškovė 2007 m. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas. 2007 m. vasario 1 d. ji buvo stacionarizuota į Vilniaus greitosios universitetinės ligoninės Angiochirurgijos skyrių pagal siuntimo diagnozę - abipusę lėtinę pirmo kryžmens radikulopatijos, medialinė penkto juosmens (toliau - L5-S1) disko išvaržos FN III. Gydytojas R. B. 2007-02-02 atliko jai chirurginę stuburo operaciją, kurios metu buvo atlaisvinta L5-S1 laminotomija iš kairės, rastoji disko išvarža pašalinta sekvestrais, S1 šaknelė atsilaisvino, palikta hemostazė. Gydytojas R. B. nustatė pooperacinę diagnozę - tarpslankstelinę L5-S1 disko išvaržą, šoninės kairiosios S1 radikulopatiją, dėl ko paskesniam gydymui paskyrė antibiotikoterapiją. Po šios operacijos ji jautėsi neblogai, galėjo vaikščioti, kojos skausmų nebuvo, tik skaudėjo nugarą ir galėjo sunkiau sėdėti. Kadangi šie negalavimai tęsėsi, 2008-03-04 Molėtų VšĮ Molėtų ligoninės Konsultacinės poliklinikos siuntimu ji buvo vėl stacionarizuota į VGPUL Neurochirurgijos skyrių, kur buvo nustatyta diagnozė - juosmens srities tarpslanskstelinė išvarža (recidyvas), - būklė po atliktos operacijos 2007-02-02. Ieškovei buvo suplanuota antroji chirurginė stuburo operacija dėl nesibaigiančių skausmų nugaros ir uodegikaulio srityje, kojų iki operacijos neskaudėjo. Antrą operaciją atliko gydytojas Ž. R. 2008-03-07 d. Pažymėjo, jog gydytojas jos kaip pacientės atžvilgiu buvo neatidus jos nusiskundimams, formaliai vertino priešoperacinės sveikatos būklę, faktiškai nesiėmė jokių kaip operaciją atliekančiam gydytojui priklausančių konsultacinių ir diagnostinių priemonių, kad būtų ištirta operacijos stubure darymo vieta bei šioje vietoje esantys jos nervo šaknelių L5 išsidėstymo ypatumai, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo netipiniai. Operaciją atlikęs gydytojas dėl didelio nerūpestingumo būdamas neišsiaiškinęs minėtų nervo šaknelių išsidėstymo stubure netipinių ypatumų, šių šaknelių buvimo vietoje įstatydamas stubure svetimkūnius - „CAGE“ tipo implantus, negrįžtamai sužalojo stuburo dešinės pusės šakneles, kas ir buvo po operacijos atsiradusio ir iki šiol nesibaigusio skausmo dešinėje kojoje priežastis. Kad atsakovo įstaigoje medicininės paslaugos buvo teikiamos nerūpestingai ir neatidžiai, patvirtina jos gydymo medicininėje dokumentacijoje esantys duomenys, kurie yra nepilni, netikslūs, o jų pildymas buvo atliekamas pažeidžiant nustatytus žinybinių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad prieš operacijos atlikimą jai medicinos personalo darbuotoja davė pasirašyti ant specialių blankų, kad savo parašu patvirtina sutikimą operuotis, tačiau šio sutikimo negalima laikyti informuoto paciento sutikimu, kaip tai numato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo III skyrius, nes ji net nebuvo informuota apie tai, kad jos stuburo srityje yra netipiškai išsidėsčiusios nervų šaknelės, nebuvo paaiškinta, kokią įtaką tai gali turėti chirurginės operacijos eigai ir perspektyvai, kokios galimos operacijos pasekmės ir komplikacijos kiltų, jeigu operacijos metu jos būtų sužalotos ir neigiamai paveiktos. Ieškovei net nebuvo pasakyta, kiek ir kokių implantų bus įstatyta operacijos metu. Jeigu sveikatos būklė būtų tinkamai ištirta iki atliekant diagnozę ir tiksliai nustatyta pooperacinė diagnozė (tinkamai atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir savalaikiai padarytos ir išanalizuotos rentgeno nuotraukos), tuomet operacijai rengęsis gydytojas būtų pastebėjęs, kad operacijos stubure darymo vietoje yra netipiškai išsidėsčiusios stuburo nervo šaknelės L5, kurias būtina išsaugoti ir jų nepažeisti, atitinkamai koreguojant operacijos vykdymo eigą. Jeigu gydytojas būtų išaiškinęs, kad operacijos metu šių šaknelių išsaugoti nepavyks ir dėl to gali kilti sunkios jos sveikatai kitos pooperacinės pasekmės bei komplikacijos, ji nebūtų sutikusi atlikti operaciją. Tačiau gydytojas šios pareigos nevykdė ir atliko 2008-03-07 operaciją neištyręs priešoperacinės būklės bei neišaiškinęs galimų neigiamų pasekmių. Po operacijos ieškovei buvo nepakeliami kojos skausmai, po operacijos gydytojas nevizitavo, nepaaiškino, kaip pavyko operacija. Sekančią dieną po operacijos suprato, kad negali valdyti dešinės kojos pėdos, ji tarsi užtirpusi, šis skausmas nepraėjo net išrašius iš ligoninės. Per šį laikotarpį iš esmės nebuvo skiriama jokia medicininė pagalba ligoninėje, išskyrus nuskausminamuosius vaistus, tačiau gydytojas nesiėmė priemonių, kad pašalinti skausmą, buvo konstatuota, kad gydymas baigtas ir ji išrašoma ambulatorinei priežiūrai. 2008 m. ieškovė atvyko į Draugystės sanatoriją reabilitacijai, išraše pažymėta, kad pasilpę dešinės kojos raumenys, pacientė vilko dešinę koją. Jai buvo taikoma individuali reabilitacijos priemonių sistema, tačiau nuolat blogėjant savijautai ir ypatingai sustiprėjus kojos skausmams, išvyko atgal. Gydytojas Ž. R., į kurį kreipėsi, kalbėjo su ja nenoriai, galiausiai pavyko susitarti dėl priėmimo ligoninėje. Nebuvus vietų ligoninėje jai teko laukti, buvo siuntinėjama gydytojo pas kitus specialistus, traumatologas klaidingai diagnozavo sausgyslių uždegimą, sugipsavo koją ir išsiuntė namo. Nepakeliami skausmai nesiliovė, vėliau ji buvo priimta gydymui į ligoninę ir 2008-05-30 prieš atliekant eilinę operaciją radiologė D. K. atliko priešoperacinį tyrimą, kurio metu nustatė (mielograma Nr. 295), kad jai stebima netipiška L5 šaknelės dešinėje eiga. Būtent ši svarbi aplinkybė dėl atsakovo gydytojo aplaidumo nebuvo nustatyta prieš ankstesnes operacijas. Pastarojo tyrimo metu nustatyti L5-S1 tarpe pooperacinių implantų šešėliai, dešinėje - anomališkos išeinančios L4-L5, L5-S1 šaknelės. Todėl jeigu šis tyrimas būtų buvęs atliktas savalaikiai ir prieš ankstesnės operacijos atlikimą, tai operacijas prieš tai atlikę gydytojai būtų savalaikiai diagnozavę netipinę dešinės pusės L5 nervų šaknelės padėtį ir ši šaknelė nebūtų negrįžtamai paveikta ankstesnės operacijos metu, įstatinėjant į jos stuburą „CAGE“ tipo implantus. To pasekoje nebūtų atsiradę jos kojoje nepakeliami skausmai, kurių malšinimui nėra jokių efektyvių gydymo priemonių. Nepaisant to, ieškovei 2008-06-02 vėl buvo atlikta stuburo operacija, kurią atliko tas pats gydytojas Ž. R., tačiau dėl anksčiau padarytų sveikatai gydymo klaidų neigiamos pasekmės jos sveikatai nebuvo pašalintos ir šių neigiamų padarinių pašalinimui jau nebėra jokių medicininių galimybių, jos neatsirado ir po stuburo operacijų. Dėl gydytojo nerūpestingai atliktų operacijų ieškovės sveikatai kilo itin neigiamos pasekmės - atsirado dalinė dešiniųjų L5 ir S1 šaknelių disfunkcija, kuri yra nepakeliamo skausmo dešinėje kojoje priežastis. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas geruoju atsisakė atlyginti žalą, o ginčą sprendusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisija skundą atmetė nepagrįstai, jos sprendimas prieštarauja UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinei specialisto išvadai Nr. 0007/11, kurioje konstatuota, kad nustatyta netiksli ikioperacinė diagnozė, neatlikti tyrimai ir netinkamai parinktas gydymo būdas. Komisija tyrimą atliko paviršutiniškai, neištirdama visų esminių aplinkybių, dėl ko atsakovo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes padaryta žala jos sveikatai yra akivaizdi. Nuo pat 2008 m. kovo 7 d. ji nuolat kenčia nepakeliamus skausmus, priversta nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, tarp jų morfijų, nuo kurio ieškovei išsivystė narkotinė priklausomybė, kas vertintina kaip itin sunkios pasekmės, kurias sukėlė atsakovo netinkamai suteiktos paslaugos. Ieškovė priversta nuolat lankytis skausmo klinikoje, negali pati apsitarnauti kasdieniniame gyvenime, dėl skausmų ir medikamentų priklausomumo ji negali vartoti transporto priemonės, tinkamai prižiūrėti vaikų, visaverčiai bendrauti su šeimos nariais. Tai sukelia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, kuria rūpinasi vyras ir kiti šeimos nariai. Nėra jokių medicininių priemonių, kad operacijų metu sužalotų nervų šaknelių funkcija atsistatytų ir nuolatiniai skausmai pasibaigtų, todėl neigiamos pasekmės tęsis iki gyvenimo pabaigos. Dėl šios priežasties ieškovės sutuoktinis J. T. buvo priverstas atsisakyti gerai apmokamo darbo ir skirti laiką ieškovės priežiūrai. Patirtus neigiamus išgyvenimus ieškovė vertina 300 000 Lt suma.

6Ieškovei padaryta turtinė žala, o nuostolius sudaro išlaidos medikamentams dėl skausmo malšinimo, išlaidos dėl papildomo tyrimo magnetinio rezonanso, išlaidos gabenimui transporto priemone į gydymo ir reabilitacines medicinines įstaigas, išlaidos ir nuostoliai, kuriuos patyrė šeima dėl darbo laiko ir darbo vietos praradimo, pacientės vyrui slaugant ir vykdant kasdieninę susargdintos žmonos būtinąją ir neatidėliotiną pagalbą. Šiuos nuostolius sudaro laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio mėn. pirkti vaistinėse medikamentai, dėl kurių ieškovė patyrė 5493,08 Lt išlaidų, laikotarpyje nuo 2008-04-16 iki 2010-02-26 pirkti narkotiniai vaistai, mokant pilną kainą 909,73 Lt, tokiu būdu vien dėl medikamentų įsigijimo ieškovai patyrė 6402,81 Lt nuostolių. Magnetinio rezonanso tyrimai sudarė 240 Lt, vežiojimo kaštai vairuojant nuosavu automobiliu po įvairias gydymo įstaigas sudarė 12 740,01 Lt, vežiojimo maršrutas 5342 km., automobilis VW CHARAN, 1996 m., 2.0 l variklio. Kuro išlaidos sudarė 2058,81 Lt, automobilio eksploatacinės išlaidos nuomai 10 681,20 Lt, tokiu būdu vežiojimo išlaidos 12 740,01 Lt. Kitos išlaidos susijusios dėl šeimos darbo laiko ir darbo vietos pakeitimu, kurios sudaro 31 573,28 Lt nuostolių. Ieškovės vyras dėl jos sveikatos būklės neturėjo galimybės tinkamai dirbti savo ankstesnėje darbovietėje UAB ‚Autolis“ darbdavio nustatytą laiką, todėl turėjo prašyti leisti dirbti sutrumpintą laiką, kad galėtų rūpintis žmona ir vežioti ją pas gydytojus. Buvo priverstas nutraukti darbo sutartį ir imtis mažiau apmokamo darbo, todėl sumažėjo darbo užmokestis naujoje darbovietėje, nuostoliai 5372 Lt dėl darbo užmokesčio skirtumo tarp atlyginimo gauto ankstesnėje darbovietėje ir naujoje, viso nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2009 m. gegužės mėn. ir nuo 2009 m. ieškovų šeima patyrė 31 573,28 Lt nuostolių.

7Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodė, kad žala atsirado viso gydymo pas atsakovą metu. Pažymėjo, kad jai nebuvo teikiamos tinkamai kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir tai patvirtina šie duomenys: gydytojas Ž. R. prieš 2008 m. kovo 7 d. ir 2008 m. birželio 2 d. operacijas tinkamai neinformavo ieškovės apie galimas pooperacines komplikacijas, kurias žinodama ji nebūtų sutikusi su operacijos atlikimu, šis gydytojas klaidingai pildė ir tyčia klastojo įrašus ligos istorijose ir protokoluose: 2008 m. kovo 7 d. operacijos protokole Nr. 2008/3215 ir ligos istorijoje Nr. 2008/5229 neatitinka duomenys apie operacijos metu įstatytų 11 mm implantų skaičių pacientei - protokole nurodyti trys, o ligos istorijoje - 2 implantai. Taip užfiksuoti netikslūs duomenys - kuri šaknelė - dešinė ar kairė buvo operuota. Kyla abejonių dėl gydytojo įrašo ligos istorijoje Nr. 2008/5229 prieš pirmąją operaciją objektyvumo - „Eina sunkiai, velka kojas, daugiau dešinę“, šis įrašas neteisingas ir galimai parašytas jau po operacijos, nes prieš operaciją ieškovei kojų neskaudėjo. 2008 m. balandžio 9 d. gydytojas pareiškė, kad kojos skausmo priežastis nėra jo atlikta stuburo operacija, nors tokiai išvadai neturėjo jokių tyrimų ir žinodamas, kad kojų komplikacijos prasidėjo iškart po atliktos operacijos. Tik 2008 m. gegužės 30 d. ieškovę dar kartą stacionarizavus VGPUL, gydytojas padarė jai rentgeno nuotrauką, kurioje pastebėta du užspausti nervai nugaros, kas buvo kojos užtirpimo ir skausmo priežastis. 2008 m. birželio 2 d. atlikta nugaros operacija tai patvirtino. Jeigu gydytojas Ž. R. būtų maksimaliai rūpestingas ir atidus, rentgeno nuotrauką būtų nurodęs daryti iš karto po pirmos jo atliktos operacijos. 2008 m. rugpjūčio 25 d. gydytojui atlikus visai nereikalingą ir nebūtiną dešinės kojos operaciją, konstatuota, kad kojos tirpimą ir skausmą lemia ne kojoje esanti problema, kas patvirtina, kad šie simptomai buvo gydytojo Ž. R. atliktos operacijos pasekmė. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad faktiškai nutrūko jos ir ieškovo J. T. santuoka, todėl ji prašo priteisti ½ dalį reikalaujamos žalos - 25 000 Lt, be to, po ieškinio pateikimo ieškovė patyrė šiuos nuostolius, t.y. pirko vaistus - 831,72 Lt, gydėsi ligoninėje - 40 Lt, teismo medicinos konsultacinė išvada - 1212 Lt, išlaidos kelionei į Vilnių dokumentų suruošimui - 198,60 Lt, tokiu būdu ieškovės patikslinta žala turtinė sudaro 25 831,72 Lt, o į bylinėjimosi išlaidas įskaičiuoti 1410,60 Lt.

8Ieškinyje ieškovas J. T. nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, jis nuolat sutuoktine rūpinosi, dalyvavo pokalbiuose su gydytojais, pasirašinėdavo dokumentuose dėl gydymo, budėjo prie žmonos ligoninėje po operacijų, rūpinosi sveikatos reikalais - suleisdavo vaistus, vežiodavo žmoną, prižiūrėjo, buvo priverstas atsisakyti gerai apmokamo darbo ankstesnėje darbovietėje ir verstis bet kokiais darbais, kad išlaikytų šeimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė itin didelių išgyvenimų ir sukrėtimų, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Žmonai atsiradusi negalia įtakojo tarpusavio šeimyninius santykius, sukėlusius daugybę rūpesčių ir papildomų pareigų, susijusių su pagalbos teikimu susargdintai žmonai. Todėl patirtą neturtinę žalą vertina 150 000 Lt sumai.

9Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Motyvuodami dėl neteisėtų gydytojų veiksmų nurodė, kad turėjo būti atlikta mielograma prieš atliekant jau net pirmąją operaciją, nes tik šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad L5 šaknelė netipinės eigos. Nesutinka, kad indikacijų mielografiniam tyrimui nebuvo, gydytojas turėjo savo nuožiūra tokius tyrimus daryti. Po pirmosios operacijos skausmai neišnyko, atsirado dešinės kojos skausmai. Taigi, ieškovei nebuvo užtikrinta tinkama gydymo diagnostika. Ieškovės vertinimu, antroji operacija betikslė, ji padaryta blogai, po jos atsirado dešinės kojos skausmai, kurie nesibaigia iki šiol, po antrosios operacijos pablogėjo dar labiau ieškovės sveikata. Įdėtas nekokybiškas implantas. Pažymėjo, kad ieškovei dešinę koją pradėjo skaudėti iš karto po operacijos, tai negali būti susiję su randėjimo procesu, kaip teigia ekspertai. Atkreipė dėmesį, kad pagal ekspertizę randėjimo procesui sumažinti reikėjo atlikti jų profilaktiką, drenuoti ertmę, užpilti ją riebalais, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad tokių priemonių nebuvo imtasi. Šių priemonių turėjo būti imamasi po operacijos arba ambulatoriškai tokie nurodymai turėjo būti pavesti atlikti. Pažymėjo, kad ekspertai pripažino, jog nebuvo būtinybės atlikti tiek operacijų, per trumpą laikotarpį net keturios operacijos atliktos, tai galėjo įtakoti sąauginius procesus, nebuvo indikacijų atlikti ketvirtąją operaciją, bereikalingai sugipsuota koja, klaidingai diagnozuotas sausgyslių uždegimas. Šios aplinkybės duoda pagrindą teikti, kad tokie gydytojų veiksmai yra neteisėti ir jie priežastiniame ryšyje kilusiomis žalomis.

10Atsakovas J. T. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam tinkamai pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

11Atsakovas su ieškiniu nesutiko (t.1, b.l. 120-125), prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad intensyvius skausmus pacientei sukėlė ne diagnostinės ar taktinės klaidos, o išreikštas progresuojantis randėjimo procesas, įtraukęs operuotoje srityje praeinančias S1 ir L5 (dėl netipinės eigos) šakneles, ką patvirtina 2008-09-25 gydytojų konsiliumas. Pažymėjo, kad sąaugos ir randas buvo rastas ir pašalintas operuojant pacientę 2008-03-07, gan tamprus išreikštas jungiamojo audinio randas išdalintas operuojant 2008-06-02 (protokolas Nr. 2008/7331), kai buvo konstatuota, kad po prieš tai buvusios operacijos praėjo tik 3 mėn., o randas gan masyvus, ir, siekiant sumažinti būsimą randėjimo procesą, šaknelės ir dura mater padengtos riebaliniu audiniu. Deja, bet 2008-10-16 operacijos metu vėl rasti gausūs randai, įtraukę L5 šaknelę iki ganglion spinale. Šios operacijos metu buvo konstatuota, kad randinis procesas plinta aukštyn - iki L4 šaknelės pažasties. Pažymėjo, kad nei mechaninio kurio nors šaknelės sužalojimo nei jo suspaudimo implantais nebuvo rasta nei vienos operacijos ar diagnostinių tyrimų (MRT, KT, mielografijos) metu. Pažymėjo, kad pacientė prieš operacijas 2008-03-07 ir 2008-06-02 buvo išsamiai supažindinta su gydymo taktika, galimomis išeitimis ir komplikacijomis, ką patvirtino savo parašais Paciento sutikimo operacijai lape 2008-03-06 (ligos istorija Nr. 2008/5229) ir 2008-05-30 (ligos istorija Nr. 2008/11949). 2008-03-07 ieškovei atliktos operacijos metu, kaip ir aprašyta operacijos protokole Nr. 2008/3215, dėl nenumatytų aplinkybių buvo įstatytas papildomas trečias implantas. Pasisukęs implantas nešalintas operacijos metu, kadangi šalinimas galėjo sukelti papildomų komplikacijų, o verifikavus implanto padėtį rentgenu, konstatuota, kad ligonės būklei jis įtakos neturi. Ligos istorijos Nr. 2008/5229 išraše parašyta, kad stuburas stabilizuotas dviem implantais, kas atitinka tiesą, kadangi pasmukęs implantas funkcinės reikšmės neturi. Operacijos protokole Nr. 2008/3215 radiniai ir operacijos eiga aprašyta teisingai, o ligos istorijos Nr. 2008/5229 išraše įsivėlė korektūros klaida: aprašant operaciją, aprašyta reinterlaminektomija kairėje ir radiniai bei interlaminektomija kairėje (turėtų būti dešinėje) ir radiniai. Pažymėjo, kad apie netipišką (žemesnę) L5 šaknelės eigą nei ligos istorijoje 2008/5229, nei operacijos protokole 2008/3215 duomenų nėra, kadangi tai buvo konstatuota, tik atliekant pacientei mielografinį tyrimą 2008-05-30. Po operacijos 2008-03-07 pacientė buvo apžiūrėta operavusio gydytojo vos jai grįžus iš pooperacinės palatos. Konstatuota, kad skauda operacinės žaizdos sritį, kas natūralu po operacijos, ir aptirpusi dešinė koja, judesiai geri. Skirti analgetikai, priešuždegiminiai vaistai, nuo sekančios dienos - venotonikai, antidepresantai, trankviliantai. Remiantis vėlesnėmis ligos istorijomis (Nr. 2008/11949, 2008/16075 ir 2008/18161), skausmai kojoje pacientei atsirado ir pradėjo progresuoti praėjus maždaug dviem savaitėms po operacijos. 2008-04-09 apžiūrėjus pacientę konstatuota, kad skausmai vyrauja priekiniame čiurnos sąnario paviršiuje, kas neurologiškai neatitinka operuoto stuburo segmento, todėl pacientei buvo įtarta čiurnos sąnario patalogija, ji konsultuota traumatologo, įtartas sausgyslių uždegimas, skirtas gydymas. Kadangi konservatyvus gydymas nebuvo efektingas, po 2008-05-21 atlikto kontrolinio MRT tyrimo, kurio metu buvo konstatuoti pooperaciniai pokyčiai be kietojo smegenų dangalo ar šaknelių suspaudimo požymių, pacientė 2008-05-29 hospitalizuota (ligos istorija Nr. 2008/11949) invaziniam tyrimui - mielografijai, kurį atliko operavęs chirurgas. Tyrimo metu buvo konstatuota atipinė žemesnė L5 šaknelės eiga dešinėje, tačiau ne jos užspaudimas. Remiantis šio tyrimo duomenimis buvo ryžtasi revizuoti L5 ir S1 šaknelių eigą operacijos metu, kur buvo konstatuotas ne L5 ir S1 šaknelių dešinėje pusėje užspaudimas, o plintantis randinis procesas, įtraukęs prieš tai buvusios operacijos vietoje praeinančias šakneles. Gydant pacientę 2008-07-23 - 2008-07-30 (ligos istorija Nr. 2008/16075) diagnozė buvo nustatyta antrąją gydymo stacionare parą, po juosmens MRT tyrimo ir pasitarus su angiochirurgu bei neurologu. Po ortopedo konsultacijos, elektroneuromiografijos tyrimo (2008-07-30) ir žodinės plastikos chirurgo G. R. konsultacijos, įtariant priekinį N. P. suspaudimo sindromą, diagnozė buvo papildyta. Pažymėjo, kad intensyvius skausmus pacientei sukėlė ne diagnostinės ar taktinės klaidos, o išreikštas progresuojantis randėjimo procesas, įtraukęs operuotoje srityje praeinančias S1 ir L5 (dėl netipinės eigos) šakneles. Nei mechaninio kurios nors šaknelės sužalojimo, nei jos suspaudimo implantais nebuvo rasta nei vienos operacijos ar diagnostinio tyrimo metu. Pažymėjo, kad išvengti progresuojančio randinio proceso praktiškai neįmanoma. Jį sumažina tik aktyvi kinezoterapija ir kai kurios fizioterapinės procedūros. Tačiau dėl skausminio sindromo ir gan žemo skausmo toleravimo „slenksčio“ pacientei kinezoterapija nebuvo aktyvi. Teigia, jog audito inspekcijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės sprendime Nr. 4A-18 (K-124), kontrolės išvados, kad paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus, gydant stacionare yra susiję su medicininės dokumentacijos pildymu ir neturi priežastinio ryšio su 2008-03-07 ir 2008-06-02 teiktų paslaugų pasekmėmis. Atsakovas pažymėjo, kad jo veiksmai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo adekvatūs tuo metu buvusiai pacientės ligos klinikinei diagnozei bei atitiko gydytojams taikomus profesinio elgesio standartus, todėl jie nėra kalti dėl ieškovams padarytos žalos dydžio.

12Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje. Taip pat pažymėjo, kad išvadas dėl A. T. ligoninėje teiktų paslaugų pateikė VšĮ Kauno klinikų Radiologijos klinikos vadovas prof. A. B., Neurologijos klinikos gydytojas neurologas doc. A. V., Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovas dr. B. Š.. Šių specialistų teigimu, asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo teikiamos tinkamai, diagnostinių ar gydymo klaidų nebuvo padaryta. Ministerijos nuomone, Komisija teisingai nustatė, jog įvertinus paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Komisijai pateiktą medžiagą, paneigiama ligoninės darbuotojų kaltė teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Surinkta medžiaga nepatvirtina ir žalos atsiradimo fakto, o nesant žalos negalima nustatyti ir priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir ieškovės įvardijamų galimai neigiamų pasekmių jos sveikatai buvimo.

13Byloje dalyvaujantys tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko.

14Tretysis asmuo Ž. R. nurodė, kad atliko ieškovei antrąją ir trečiają operaciją, pažymėjo, kad prieš operaciją ieškovei jau buvo diagnozuoti skausmai abiejose kojose. Buvo atliekama standartinė operacija remiantis magnetinio rezonanso tyrimu, jis yra tiksliausias, bet nėra absoliutus ir šio tyrimo paprastai pakanka. Mielografinis tyrimas yra invazinis tyrimas, indikacijos - kai negalima atlikti magnetinio rezonanso tyrimo pacietnui arba atlikus magnetinį rezonansą nėra aiški diagnozė. Šiuo atveju diagnozė buvo aiški, trečiojo asmens nuomone netipinė šaknelės eiga neturi įtakos operacijai. Nurodė, jog antroji operacija buvo daroma stuburo stabilizavimui. Jeigu būtų buvęs atliktas mielografinis tyrimas, gydymo taktika nebūtų pasikeitusi. Pažymėjo, kad skausmai atsirado praėjus dviems savaitėms po operacijos, ieškovei grįžus iš sanatorijos buvo daromas mielografinis tyrimas, ir buvo rastas susiformavęs randinis audinys. Nepraėjus ieškovei skausmams, buvo daroma trečioji operacija. Pažymėjo, kad trečiosios operacijos metu rastas masyvus jungiamojo audinio randas, jis buvo išdalintas, nuo randų metodikos nėra, pašalinta išvarža. Šiam momentui negali pasakyti ar stabilizavosi ieškovės stuburas.

15Tretysis asmuo gydytojas G. R. nurodė, kad pacientė buvo siųsta prieš tai gydžiusių gydytojų, jai buvo nepaaiškimami skausmai, buvo galima įtarti nervo spaudimą, todėl buvo atliekama čiurnos kanalo atvėrimo operacija. Atlikus papildomus tyrimus buvo daroma operacija tikslu išvengti skausmų pėdos srityje, spaudimo požymių tyrimuose gali ir nebūti. Skausmai dėl stuburo gali būti ir čiurnos kanale. Buvo išaiškinta ko galima tikėtis, komplikacijų operacija nesukėlė.

16Tretysis asmuo gydytojas R. K. nurodė, kad atliko paskutinę operaciją, pacientę pamatė per gydytojų konsiliumą. Pacientė kreipėsi dėl stiprių kojos skausmų, vyravo dešinės kojos skausmas, konsiliumo metu nutarta hospitalizuoti. Atlikus tyrimus buvo priimtas sprendimas atidaryti kanalą ir atlikti papildomą stabilizuojančią operaciją, nes nebuvo aišku ar pilnai stabilizuotas stuburas. Išrevizuota, kad nėra šaknelės spaudimo, atlikta papildoma stuburo revizija ir stabilizacija metalinėmis konstrukcijomis. Drenas po operacijos buvo įdėtas, operacija davė efektą, tokio kokio ir laukta, pamažėjo skausmai, tačiau liko 5 nervo pakenkimo simptomatika. Stuburą poreikis stabilizuoti atsirado nusprendus konsiliumo metu. Antros operacijos metu stabilizavimas implantais pasiekė rezultatą, aiškių nestabilumo požymių prieš paskutinę operaciją nebuvo. Dešinės kojos skausmas yra L5 šaknelės simptomatika, kai šaknelė ilgai negaluoja atsiranda papildomi skausmai.

17Tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company‘ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad ekspertų atsakymai yra byloje, jog ieškovė gavo tinkamas, adekvačias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, o atsiradusi žala sąlygota ne operavusių gydytojų veiksmų, o konkrečios ligos ir pacientės organizmo ypatumų.

18Teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V. G. nurodė, kad jau prieš pirmąją operaciją galimai pacientei vystėsi stuburo nestabilumas, ir atlikus išvaržos pašalinimą pirmosios operacijos metu toj vietoj susėdo segmentas bei pradėjo aiškėti pirmos pusės stuburo nestabilumas. Pirmosios operacijos metu nustatyti stuburo nestabilumą labai sudėtinga, pradinėse stadijose tai nėra matoma. Todėl tai suprasdami gydytojai pradėjo stuburo stabilizavimą. Po antrosios operacijos kilo ieškovės skundai dėl kojos skausmų, kurie yra šaknelinė problema. „Cagai“ buvo dedami stabilizacijai išlaikyti, papildomai buvo stabilizuojamas stuburas penktos operacijos metu, nes ieškovei darytos kelios operacijos, kurios neigiamai veikė stuburą. Taip pat nurodė, kad iš ieškovės pusės buvo didelė skausmo netolerancija ir veiksmų stimuliavimas. Eksperto nuomone, mielografijos tyrimas yra pavojingas metodas, po jo yra buvę mirčių atvejų, tad jis taikomas išimtiniais atvejais. Tvirtino, kad magnetinis rezonanso tyrimas yra tiksliausias, jeigu jis nėra aiškus, daromi papildomi. Šiuo atveju ieškovei nebuvo tikslinga savalaikiai daryti kitus papildomus tyrimus. Jeigu jis būtų iš karto atliktas, tolesnė gydymo taktika nuo to nebūtų pakitusi. Mano, jog kiekviena operacija buvo pateisinama iš pasirinktos gydymo taktikos pusės. Ketvirtoji operacija davė diagnostinės naudos, išsprendė periferinio nervo problemą, tai buvo sąžininga operacija. Be intervencijos buvo galima tik laukti ir abejoti.

19Ieškovės ieškinys atmestinas.

20Faktiniai bylos duomenys

21Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo gydoma stacionare atsakovo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje šiais laikotarpiais: 2007-02-01 - 2007-02-06, 2007-02-06 - 2007-03-02, 2008-03-04 - 2008-03-15, 2008-05-29 - 2008-06-10, 2008-07-23 - 2008-07-30, 2008-08-24 - 2008-08-28, 2008-10-03 - 2008-10-30. Gydymosi atsakovo gydymo įstaigoje laikotarpiu ieškovei buvo atliktos penkios neurochirurginės operacijos, t.y. 2007-02-02 d. operacija, kurią atliko gydytojas R. B.; 2008-03-07 d. operacija, kurią atliko gydytojas Ž. R., 2008-06-02 operacija, kurią atliko gydytojas Ž. R., 2008-08-25 d. operacija, kurią atliko gydytojas G. R. ir 2008-10-16 operacija, kurią atliko gydytojas R. K.

22Ieškovės tvirtinimu, ieškinyje nurodyta turtinė ir neturtinė žala jai kilo dėl viso gydymo pas atsakovą metu, nes suteiktas gydymas buvo nekokybiškas, netinkamai parinkta gydymo diagnostika. Ieškovė neteisėtus gydytojų veiksmus įrodinėja savo paaiškinimais, bylos medžiaga, UAB „Unge“ teismo medicinos specialisto pateikta išvada, kurioje jos tvirtinimu nurodytos pagrindinės gydytojų klaidos bei konstatuotas teiktų paslaugų nekokybiškumas.

23Nustatyta, kad Valstybinė medicinos audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010-02-02 atliko Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-18 (K-124), kuriame konstatuota, kad 2007-02-01 - 2007-02-06, 2008-07-23 - 2008-07-30 pacientei A. T. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje neurochirurgijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų bei įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (t.1, b.l. 14-23).

24Teismui į bylą yra pateikta UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0007/11, kurioje P. P., turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslo daktaro laipsnį, medicinos praktikos licenciją Ne. MPL-13896, teismo medicinos gydytojo darbo stažas nuo 1998 m. išvadoje yra konstatavęs, kad pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. T. buvo nekokybiškai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje ir nustatytos šios gydymo klaidos: a) netiksli ikioperacinė diagnozė, neatlikti tyrimai, neteisingai parinktas gydymo būdas - ligos istorija Nr. 2007/2418 (2007-02-01 - 2007-02-06), Nr. 2008/5229 (2008-03-04-2008-03-15), Nr. 2008/18161; b) klaidinga operacinė technika - ligos istorija Nr. 2008/5229 (2008-03-04 - 2008-03-15); c) išvaržos recidyvas toje pačioje vietoje, nestabilus stuburas - gydymo ligos istorija Nr. 2007/2418; besitęsianti šaknelės kompresija, susiformavęs kietas randas - ligos istorija Nr. 2008/5229.

25Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 56-11 dėl A. T. pareiškimo, pareiškėjos prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino. Komisija konstatavo, kad remiantis byloje pateiktų dokumentų analize, atsižvelgiant į gautas gydytojų specialistų išvadas, teiktina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjai buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, nebuvo pažeista jos teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, todėl nėra pagrindo tenkinti jos pareiškimo dėl žalos atlyginimo.

26Ieškovė nesutinka su minėtu komisijos sprendimu, laikydama, kad jis atliktas nekvalifikuotai.

27Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai), kurios institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

28Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, ši prievolė turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, o sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004). Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011). Taigi, vertinant ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą.

29Ieškovei byloje tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

30Ieškovės tvirtinimu, atsakovo neteisėti veiksmai susideda iš to, kad buvo netinkamai atlikta antroji, trečioji operacija, nes po jų skausmai neišnyko, nebuvo prieš operacijas atliekami visi tyrimai - mielografinis tyrimas, ketvirtoji operacija buvo visiškai betikslė, nes netinkamai diagnozuotos indikacijos operacijai, ir tai konstatavo ir ekspertizę atlikę ekspertai.

31Kadangi tarp šalių kilęs ginčas reikalavo specialių žinių medicinos srityje, byloje šalių prašymu teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartimi buvo paskirta medicininė deontologinė ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Teismui į bylą pateiktas Deontologinės ekspertizės aktas Nr. EDG 328/13(03). Minėtame akte yra konstatuota, kad rentgenologinių bei instrumentinių tyrimų (BMRT, KT, mielografijos) metu ieškovei nenustatytas mechaninis L5 šaknelės dešinėje pažeidimas ar suspaudimas implantu (cage); pakartotinių operacijų metu nenustatytas mechaninis L5 šaknelės pažeidimas ar suspaudimas implantu. Ekspertų konstatuota, kad neoptimali implanto padėtis neįtakojo ieškovės išreikštą vidinio randėjimo procesą. Ekspertai pažymėjo, kad netipiška ieškovės L5 šaknelės dešinėje eiga neturėjo įtakos randinio proceso vystymuisi ir nedidino tikimybės būti įtrauktai į randą. Teismo ekspertai konstatavo, kad prieš atliekant pirmąją operaciją 2007-02-02 pacientei buvo atlikti būtini standartiniai medicininiai tyrimai ir nustatyta klinikinė diagnozė: L5-S1 tarpslankstelinio disko išvarža, kairės pusės S1 radikolopatija. Tuo metu netipiška L5 šaknelės eiga dešinėje nediagnozuota. Ji diagnozuota 2008-05-30 atlikus mielografinį tyrimą. Ekspertai nurodė, kad jeigu mielografija būtų atlikta iki pirmosios operacijos, netipiška šaknelės eiga būtų diagnozuota, tačiau tuo metu indikacijų mielografijai nebuvo. Nurodoma ekspertizės akte, kad 2008-03-07 antrosios neurochirugijos operacijos metu konstatuota, kad gerų gydymo rezultatų nebuvo dėl pirmosios operacijos susidariusių sąaugų ir stuburo nestabilumo. Pažymėta, kad prieš atliekant antrąją operaciją 2008-03-07 pacientei atlikti būtini tyrimai, nustatyta priešoperacinė diagnozė: stuburo L5-S1 srities nestabilumas, abipusė radiokulopatija. Operacija atlikta tinkamai, operacijos metu stuburas stabilizuotas tarpo implantais (cage). Dešinėje pusėje statant implantą, jį pakalus iki užpakalinio slankstelių paviršiaus, implantas įsmuko priekiau slankstelių už atsluoksniuoto priekinio išilginio raiščio, todėl dešinėje įstatytas papildomas implantas. Ekspertų vertinimu, nepakankama implanto padėtis dešinėje įtakos blogai išeičiai neturėjo, nes vėlesnių radiologinių tyrimų metu ir pakartotinių operacijų metu nenustatyta, kad implantas spaustų nervinę šaknelę. Ekspertai konstatavo, kad 2008-06-02 ir 2008-10-16 pacientė operuota pagrįstai ir tinkamai, bet norimi gydymo rezultatai nepasiekti dėl išsivysčiusių sąaugiminių pakitimų ir nuo suspaudimo atsiradusio nervinių šaknelių pažeidimo. 2008-08-25 atlikta operacija: dešinio šeivinio nervo ratinakuliotomija, nervo revizija, vertinant retrospektyviai nebuvo reikalinga, nes objektyvių nervo spaudimo, sausgyslės makšties uždegimo požymių nerasta. Ekspertų vertinimu, didelis atliktų operacijų kiekis aktyvino sąaugiminius procesus. Taigi, minėta ekspertizės išvada, yra paneigiami ieškovės argumentai bei jos pateikti įrodymai dėl atsakovo kaltų veiksmų teikiant jai gydymo paslaugas, t.y. kad atliekant antrąją operaciją gydytojas Ž. R. formaliai vertino ieškovės priešoperacinę sveikatos būklę, nesiėmė jokių diagnostinių priemonių, kad būtų ištirta operacijos stubure darymo vieta bei šioje vietoje esantys stuburo nervų šaknelių L5 išdėstymo ypatumai, kurie buvo netipiniai. Ekspertų išvada yra konstatuota, kad norimi rezultatai po operacijos nebuvo pasiekti dėl išsivysčiusių sąaugiminių pakitimų ir nuo suspaudimo atsiradusio nervinių šaknelių pažeidimo. Teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas, kuris patvirtino, kad pirmosios operacijos metu nustatyti stuburo nestabilumą buvo sudėtinga, nes pradinėse stadijose tai nėra matoma, indikacijų mielografijos tyrimui pirminių operacijų metu nebuvo nustatyta, šis tyrimas pavojingas, indikacijų jo taikymui nebuvo, be to, šio tyrimo rezultatai dėl L5 šaknelės netipinės eigos iš esmės nebūtų turėję įtakos tolesnei gydymo eigai. Patvirtino, jog kiekviena operacija buvo pateisinama iš pasirinktos gydymo taktikos. Pažymėjo, kad ketvirtoji operacija buvo sąžininga, ji davė diagnostinės naudos bei išsprendė periferinio nervo problemą. Mano, kad jos neatlikus buvo galima tik laukti ir abejoti, pažymėjo, jog vertinant visą situaciją, susidaro įspūdis, kad ieškovė turi didelę skausmo netoleraciją ir ji aktyviai stimuliavo veiksmus.

32Pažymėtina, kad ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-733/2002). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovė nenuginčijo ekspertizės akte išdėstytų akto išvadų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo fakto, ji nėra paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės tvirtinimu, ketvirtoji operacija buvo betikslė. Teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, kaip nurodė ekspertas teismo posėdyje bei tretysis asmuo G. R., ši operacija buvo tikslinga diagnostine prasme ir sąžininga ieškant ieškovės skausmo sukėlimo priežasties, indikacijų jos atlikimui buvo. Teismo vertinimu, ištyrus bylos medžiagą, apklausus operaciją atlikusį gydytoją laikytina, kad esamoje situacijoje indikacijos šiai operacijai buvo nustatytos, todėl negalima daryti išvados, kad buvo elgiamasi priešingai gydymo diagnostikai ir galimybėms.

33Ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus taip pat siejo ir su jos nepakankamu informavimu, t.y. jos sutikimas pasirašyti operuotis ant specialių blankų nelaikytinas informuoto paciento sutikimu, ieškovei nebuvo pasakyta kiek ir kokių implantų bus įstatyta antrosios operacijos metu, nebuvo išaiškintos operacijos pasekmės.

34Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d., prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir ar intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Byloje nėra nuginčytas faktas, kad ieškovė yra davusi sutikimus atlikti chirurginę operaciją, tai patvirtina byloje esantys Sutikimo lapai, kuriuose bendrais bruožais yra išaiškinta chirurginės operacijos rizika, galimos komplikacijos bei nurodyta, kad gydytojas suteikė galimybę paklausti visais dominančiais klausimais, į kuriuos atsakė (t. 1, b.l. 156, 184, 219, 264). Šiuo atveju pažymėtina tai, kad įpareigojimas gydytojui pateikti informaciją apie gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, pateikiamas pacientui atsižvelgiant į jo amžių, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus. Sutikime nėra nurodyta, kiek ir kokių implantų bus įdėta antrosios operacijos metu, tačiau tai negali būti laikoma 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos Aprašo pažeidimu, nes iš sutikimo matyti, kad ieškovė buvo informuota, kad operacijos metu gali atsirasti nenumatytų procedūrų būtinybė ir ji sutiko, kad gydytojas atliktų jas remiantis savo kompetencija.

35Teismas pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą. Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Šiuo atveju nėra paneigta ekspertų išvada, kad ieškovei pasireiškę dešinės čiurnos skausmai ir aptirpimas vertinami kaip L5, S1 šaknelių, spinalinio nervo bei ganglijo suspaudimo randiniu audiniu padariniai.

36Teismas taip pat vertina, kad atsakovo padaryti pažeidimai, kurie yra užfiksuoti 2010-02-02 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM (t.1, b.l. 14-23) asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje nėra priežastiniame ryšyje su ieškovų patirta žala.

37Konstatuotina, kad paciento sveikatai padaryta žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, kai ji padaryta dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltės ir tik tuomet, kai dėl neteisėtos kaltos veikos buvo sutrikdyta paciento sveikata ir netinkamų ar nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Nesant nustatytų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas yra būtina atsakomybės sąlyga (CK 6.246 str.).

38Taigi, remdamasis CPK 176 str., 185 str., įrodymų patikimumo taisykle, teismas laiko, kad ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir ieškovams atsiradusios žalos, o byloje pateiktų specialiųjų žinių pagrindu gauti įrodymai paneigia sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmų neteisėtumą, kaltę, todėl ieškinys atmestinas.

39Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovų priteistinos lygiomis dalimis išlaidos ekspertizės atlikimui 382,73 Eur bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti 324.78 Eur, iš kiekvieno ieškovo po 353,75 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str., 98 str.).

40Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

Nutarė

41ieškovų ieškinį atmesti.

42Priteisti atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (įm.kodas 124243848) iš ieškovės A. T. a/k ( - ) ir iš ieškovo J. T. a/k ( - ) iš kiekvieno po 353,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė sekretoriaujant V.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės... 4. Ieškovai A. T., J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad ieškovė A. T. buvo gydoma... 6. Ieškovei padaryta turtinė žala, o nuostolius sudaro išlaidos medikamentams... 7. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodė, kad žala atsirado viso... 8. Ieškinyje ieškovas J. T. nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalą, jis... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį jame... 10. Atsakovas J. T. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir... 11. Atsakovas su ieškiniu nesutiko (t.1, b.l. 120-125), prašė jį atmesti kaip... 12. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutiko,... 13. Byloje dalyvaujantys tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko.... 14. Tretysis asmuo Ž. R. nurodė, kad atliko ieškovei antrąją ir trečiają... 15. Tretysis asmuo gydytojas G. R. nurodė, kad pacientė buvo siųsta prieš tai... 16. Tretysis asmuo gydytojas R. K. nurodė, kad atliko paskutinę operaciją,... 17. Tretysis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company‘ atsiliepime su ieškiniu... 18. Teismo posėdyje apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V. G. nurodė, kad... 19. Ieškovės ieškinys atmestinas. ... 20. Faktiniai bylos duomenys... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo gydoma stacionare atsakovo VšĮ... 22. Ieškovės tvirtinimu, ieškinyje nurodyta turtinė ir neturtinė žala jai... 23. Nustatyta, kad Valstybinė medicinos audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos... 24. Teismui į bylą yra pateikta UAB „UNGE“ teismo medicinos konsultacinė... 25. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos... 26. Ieškovė nesutinka su minėtu komisijos sprendimu, laikydama, kad jis atliktas... 27. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros... 28. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos... 29. Ieškovei byloje tenka pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir... 30. Ieškovės tvirtinimu, atsakovo neteisėti veiksmai susideda iš to, kad buvo... 31. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas reikalavo specialių žinių medicinos... 32. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK... 33. Ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus taip pat siejo ir su jos nepakankamu... 34. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d.,... 35. Teismas pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja... 36. Teismas taip pat vertina, kad atsakovo padaryti pažeidimai, kurie yra... 37. Konstatuotina, kad paciento sveikatai padaryta žala gali būti atlyginama tik... 38. Taigi, remdamasis CPK 176 str., 185 str., įrodymų patikimumo taisykle,... 39. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovų priteistinos lygiomis dalimis... 40. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas... 41. ieškovų ieškinį atmesti.... 42. Priteisti atsakovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...