Byla 2-888/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria nutarta atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-278-343/2010 pagal ieškovų J. Š. , I. G. , A. U. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europos nekilnojamas turtas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovai J. Š. , I. G. , A. U. ir prašė UAB „Europos nekilnojamas turtas“ iškelti bankroto bylą.

4Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ iškėlė bankroto bylą.

5Kreditorius AB Šiaulių bankas pateikė teismui prašymą pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad jog nuo 2006 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo 2008 m. gruodžio 10 d. įmonės vardu buvo sudaromi sandoriai, kuriais buvo švaistomas įmonės turtas, apgaule gaunami bankiniai kreditai, aplaidžiai organizuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, atliekami kiti veiksmai, sąlygoję sunkumus atsiskaitant su kreditoriais ir vėlesnį įmonės bankrotą. 360 000 Lt buvo iššvaistyti 2006 m. kovo mėnesį, bendrovei įsigyjant du žemės sklypus, kuomet bendrovės akcininkė R. T. ir jos sutuoktinis E. V. pirmiausiai sudarydavo sklypų pirkimo - pardavimo sutartis su pardavėjais, tuomet akcininkai priimdavo sprendimus dėl sklypų nupirkimo iš akcininkų už žymiai didesnę kainą, negu pastarieji juos būdavo įsigiję, bendrovė sumokėdavo sklypų kainą pradiniams pardavėjams, o kainų skirtumas, kuris ir sudaro aukščiau nurodytą iššvaistytą sumą, atskaičius gyventojų pajamų mokestį, buvo pervestas E. V. . Taip pat buvo iššvaistyta ir iš AB Šiaulių banko kredito forma gautų lėšų dalis, septyniais bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2008 m. kovo 18 d. pervedant 1 625 420,23 Lt UAB „Kauno projektas“. Nors pinigai buvo pervedami už statybos darbus, darbų kainos gerokai viršijo rinkos vertę, realiai darbai nebuvo atliekami, UAB „Kauno projektas“ net neturėjo tokius darbus atlikti galinčių darbuotojų, šios bendrovės vardu sandorius sudarinėjo atsakovo akcijų bendrasavininkis E. V. , nors jis neturėjo tam įgaliojimo. Iššvaistęs kredito lėšas, atsakovas tapo nepajėgus padengti įsiskolinimo bankui. Bendrovei suteikti didelės apimties kreditai, pažeidžiant sutarčių sąlygas, buvo naudojami ne pagal paskirtį. 2007 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Elveka“ buvo pervestas 300 000 Lt avansas pagal statybos rangos sutartį. Šie pinigai po kelių dienų buvo grąžinti į kitas atsakovo sąskaitas, nenurodant mokėjimo paskirties ir buhalterinėje apskaitoje pažymint, jog tai UAB „Elveka“ sumokėtas avansas, nors jokios sutarties, pagal kurią tokį avansą būtų galima mokėti, nebuvo. Grąžinti pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį apyvartinėms lėšoms. Be to, vykdydamas kitą su UAB „Elveka“ sudarytą statybos rangos sutartį, atsakovas iš kredito lėšų sumokėjo 100 169,89 Lt netesybas už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nors tokiam tikslui kredito lėšos negalėjo būti naudojamos. Atsakovas prisiėmė ir didelės apimties finansinius įsipareigojimus pagal sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo ir kurie pablogino jo finansinę padėtį. Atsakovas su UAB „Sadana“ 2006 m. spalio 25 d. ir 2007 m. kovo 22 d. sudarė tris jungtinės veiklos sutartis nekilnojamojo turto projektams įgyvendinti. Sutartyse buvo numatyta, jog UAB „Sadana“ ieškos finansavimo projektams, o atsakovas įgyvendins projektą, padengdamas su tuo susijusias išlaidas. Buvo sutarta dėl pelno pasidalijimo tvarkos. 2006 m. spalio 25 d. sutarčių pagrindu atsakovas sumokėjo UAB „Sadana“ 854 819,70 Lt, nesant jokių dokumentų, kurie patvirtintų kokių nors atliktų darbų faktą. Praktika, kai tokios didelės sumos mokamos už finansavimo organizavimą, prieštarauja gerai verslo praktikai ir teisės principams, juolab kad sutartyse bet kokios gautinos pajamos buvo susietos su projekto užbaigimu. 2008 m. birželio 19 d., likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kai buvo aišku, jog jungtinės veiklos sutartyse nurodyti projektai liks neįgyvendinti ir joks pelnas nebus gautas, o UAB „Sadana“ privalės grąžinti sutarčių pagrindu gautas lėšas, buvo sudaryta sutartis dėl jungtinės veiklos sutarčių pasibaigimo teisinių pasekmių, pagal kurią UAB „Sadana“ atleista nuo pareigos grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Atsakovas 2006 m. birželio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Antrinis perdirbimas“. Šioje sutartyje nurodytų paslaugų pastaroji bendrovė nesuteikė, likdama skolinga atsakovui 152 000 Lt. Be to, 2008 m. lapkričio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas perleido reikalavimo teises į 49 000 Lt UAB „Antrinis perdirbimas“ negrąžinto avanso E. V. , tačiau duomenų apie tai, jog už perleistas teises E. V. būtų sumokėjęs, nėra. Kaip matyti iš specialisto išvados, jau nuo 2006 m. bendrovėje buvo netinkamai organizuotas buhalterinės apskaitos tvarkymas, į apskaitos žiniaraštį įrašant neįvykusias ūkines operacijas ir, atvirkščiai, neįrašant įvykusių operacijų, nerealiai 455 997,75 Lt padidinant kasos likutį, neišrašant turto pardavimo dokumentų ir neapskaitant atitinkamų sandorių, kurių vertė 901 513 Lt, išvengta pareigos mokėti 162 222 Lt PVM.

6Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankrotą tyčiniu.

7Teismas nutartyje nurodė, jog kreditoriaus nurodytos atsakovo su UAB „Sadana“ sudarytos jungtinės veiklos sutartys ir kasos pajamų orderiai bei bankiniai pavedimai, kuriais minėtai bendrovei išmokėtos lėšos, patvirtina, jog didelės pinigų sumos buvo pervestos kitam juridiniam asmeniui be jokio teisinio pagrindo. Pagal jungtinės veiklos sutartis UAB „Sadana“ už atliktus veiksmus galėjo tikėtis pelno dalies po projekto įgyvendinimo, o ne užmokesčio iš partnerio už vykdomą veiklą. Pasak teismo, atsakovas, užuot lėšas naudojęs savo veiklai finansuoti ir pelnui siekti, be teisinio pagrindo finansavo kitos įmonės veiklą. 2010 m. rugpjūčio 26 d. gyvenamųjų namų kvartale Voškonių ir Staviščių k., Kauno r. atliktų darbų ekspertizės akto ir FNTT specialisto išvados pagrindu teismas nustatė, kad didelės pinigų sumos buvo mokamos už realiai neatliktus darbus, be darbų perdavimo-priėmimo aktų, nors tuo pačiu metu atsakovas savo veiklai finansuoti ėmė kreditus iš bankų. Teismas taip pat pažymėjo, kad FNTT specialisto išvadoje taip pat konstatuojamas ir faktas, jog kredito lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį: nors lėšos buvo skolinamos konkretiems potencialiai pelningiems projektams įgyvendinti, tačiau pažeidžiant kreditavimo sutarčių sąlygas, jos buvo naudojamos kitiems tikslams, taip apribojant galimybes užsidirbti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Sandorius, kuriais bendrovės akcininkai nupirko žemės sklypus ir tuoj pat, nesumokėję sutartyse numatytos kainos, juos perpardavė bendrovei už žymiai didesnę kainą, kurios dalį bendrovė sumokėjo pradiniams pardavėjams, teismas vertino kaip sandorius, itin pabloginusius turtinę bendrovės padėtį ir pripažino, kad permokėtos lėšos galėjo būti panaudojamos kitiems, su bendrovės tiesiogine veikla susijusiems tikslams įgyvendinti. Aplinkybės, jog didžioji dalis nagrinėjamų veiksmų buvo atlikti, likus keliems metams iki bankroto bylos iškėlimo, teismas nelaikė esmine, nurodęs, kad didžioji dalis atsakovo finansinių įsipareigojimų susiję su ilgalaikiais kredito teisiniais santykiais, bendrovės veikla buvo didele dalimi finansuojama iš bankų paskolintų lėšų, todėl sąmoningas neefektyvus įmonės finansinių išteklių naudojimas ilgainiui nulėmė nestabilią padėtį, kuri, pablogėjus konkurencinei aplinkai, sąlygojo atsakovo bankrotą. Teismo teigimu, vien faktas, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 3 metų laikotarpis, kurio metu sudarytus sandorius po bankroto bylos iškėlimo privalo patikrinti administratorius, vertindamas jų įtaką bendrovės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, atskleidžia įstatymo leidėjo poziciją, kad bankrotą gali nulemti ne vienas ar keli savarankiški veiksmai, kuriuos atlikus bendrovė iš karto tapo nemokia, bet ir ilgalaikis sąmoningų veiksmų sąlygotas neefektyvus nuosavų, ir juolab skolintų lėšų naudojimas, bendrovės turto švaistymas.

8Kreditorius A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas neištyrė visų reikšmingų faktų, vadovų bei savininkų veiksmų visumos, todėl neįrodyta, jog bendrovės bankrotą sąlygojo ne verslo nesėkmė, o tyčinis, kryptingas, nuoseklus ir sąmoningai blogas bendrovės valdymas, siekiant įmonės nemokumo.

112. Prašymo pagrįstumas negalėjo būti išsamiai įvertintas, nes dalis bendrovės dokumentų paimta ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Kreditorius nepateikė jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodo aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negali pateikti. Aplinkybės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nesusiję su prašymo esme, kadangi užtraukia atsakomybę ne už tyčinį bankrotą, o būtent už pažeidimus, tvarkant buhalterinę apskaitą. Teigia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo reiškiamam reikalavimui patenkinti.

123.

13Vien tai, kad kreditorius pateikė jungtinės veiklos sutartį ir atliktų darbų ekspertizės aktą ir FNTT specialisto išvadą, neįrodo, jog įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Teismas nevertino kitų įmonės sudarytų sandorių ir vykdytos veiklos, o rėmėsi tik keliais įmonės veiklos epizodais. Bankrutavus įmonei, nebuvo iššvaistytas ar kitaip perleistas turtas, taip pat tyčia bloginta įmonės finansinė padėtis. Įmonė vertėsi nekilnojamojo turto ir statybos verslu, kuris, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, žlugo. Įmonės bankrotas buvo sąlygotas ne tyčinių valdymo organų veiksmų, siekiant privesti įmonę prie bankroto, bet susiklosčius sudėtingai ir nepalankiai ekonominei situacijai pasaulyje ir Lietuvoje.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB Šiaulių bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad apeliantas neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tik teigia, jog jos neįrodytos, tačiau neįvertina, jog visi aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismo buvo išreikalauti į bylą. Apeliantas nenurodo, kokios papildomos aplinkybės nebuvo nagrinėtos ir kuo jos būtų reikšmingos, paneigiant tyčinio bankroto faktą. Nustatant, ar bankrotas pripažintinas tyčiniu, pakanka nustatyti, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai, ir nėra būtina ištirti ir įvertinti visos bendrovės veiklos, kas faktiškai būtų beveik neįmanoma, ilgai truktų ir būtų labai brangu, o rezultate užtikrintų dar didesnius kreditorių praradimus ir atsakingų asmenų nebaudžiamumą.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ administratorius prašo atskirąjį skundą tenkinti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime teigia, kad apeliantas yra buvęs atsakovo direktorius, kuriam ginčijama teismo nutartis sukuria teises ir pareigas, todėl teismas pažeidė apelianto teisę būti išklausytam. Apeliantas dėl kreditoriaus reikalavimo pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu privalėjo būti informuojamas taip, kad galėtų atsikirsti pareikštiems reikalavimams. Teismas šios pareigos neatliko, todėl ginčijamai teismo nutarčiai taikytinas absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.).

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pagrindo UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

18Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jo požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Taigi bankrotą pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Nagrinėdami bankroto bylas, teismai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įsigyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panašiai). Šių požymių buvimą rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 yra konstatuota, jog įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai, įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19Pirmosios instancijos teismas UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankrotą pripažino tyčiniu, atsižvelgęs į tai, kad įmonės lėšos be pagrindo buvo pervedamos kitiems juridiniams asmenims, kad suteikti kreditai buvo naudojami kitiems tikslams, kad buvo sudaromi įmonei finansiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai, sąmoningai neefektyviai buvo naudojamos įmonės ištekliai ir pan.

20Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas neištyrė visų reikšmingų faktų, vadovų bei savininkų veiksmų visumos, todėl, pasak apelianto, neįrodyta, jog bendrovės bankrotą sąlygojo ne verslo nesėkmė, o tyčinis, kryptingas, nuoseklus ir sąmoningai blogas bendrovės valdymas siekiant įmonės nemokumo. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi tik keliais įmonės veiklos epizodais ir nevertino kitų įmonės sudarytų sandorių ir vykdytos veiklos.

21Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės vertino ir analizavo kreditoriaus AB Šiaulių banko prašyme nurodytas aplinkybes, kurios, kreditoriaus nuomone, sudarė pagrindą įmonės bankrotą pripažinto tyčiniu. Apeliantas teismo nustatytų aplinkybių iš esmės nekvestionuoja, neneigia, tačiau nesutinka, kad buvo ištirti visi reikšmingi faktai ir vadovų bei savininkų veiksmų visuma. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra būtina ištirti ir įvertinti visos bendrovės veiklos, taip pat nebūtina nustatyti konkrečių veiksmų, kurie sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, iš esmės pasisakė dėl visų esminių pareiškime išdėstytų aplinkybių, reikšmingų nuspręsti, ar bankrotas yra tyčinis, ar ne. Apeliantas nepateikė duomenų, kad teismo nutartyje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nors kreditorius teigia, kad dalį duomenų paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tad negalėjo būti įvertintas prašymo pagrįstumas, tačiau jis nenurodė, kokių duomenų trūko, teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

22Esant byloje duomenų apie įmonės sudarytus sandorius ir atliktas ūkines operacijas, vien apelianto nurodyta aplinkybė, jog įmonę prie bankroto privedė sudėtinga ir nepalanki ekonominė situacija pasaulyje ir Lietuvoje, nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

23Kreditorius A. P. atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių kitų aplinkybių ir argumentų, kurios sudarytų pagrindą panaikinti teismo nutartį.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui dėl atsakovo UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankroto pripažinimo tyčinio svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

26Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovai J. Š. , I. G. , A.... 4. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovui UAB... 5. Kreditorius AB Šiaulių bankas pateikė teismui prašymą pripažinti atsakovo... 6. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi nutarė pripažinti... 7. Teismas nutartyje nurodė, jog kreditoriaus nurodytos atsakovo su UAB... 8. Kreditorius A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 9. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 10. 1. Teismas neištyrė visų reikšmingų faktų, vadovų bei savininkų... 11. 2. Prašymo pagrįstumas negalėjo būti išsamiai įvertintas, nes dalis... 12. 3.... 13. Vien tai, kad kreditorius pateikė jungtinės veiklos sutartį ir atliktų... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB Šiaulių bankas prašo... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Europos nekilnojamas turtas“... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pagrindo UAB „Europos... 18. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas yra... 19. Pirmosios instancijos teismas UAB „Europos nekilnojamasis turtas“ bankrotą... 20. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas neištyrė visų reikšmingų... 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės vertino ir... 22. Esant byloje duomenų apie įmonės sudarytus sandorius ir atliktas ūkines... 23. Kreditorius A. P. atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių kitų... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 26. Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą....