Byla AS-438-425-14

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K., N. B., R. N., L. N., D. G., R. G., J. Z., T. R., R. K., A. Š., V. G. ir V. Š. pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Marijampolės rajono apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai T. K., N. B., R. N., L. N., D. G., R. G., J. Z., T. R., R. K., A. Š., V. G. ir V. Š. su pareiškimu (I t., b. l. 1–6) ir patikslintais pareiškimais (I t., b. l. 155–157; II t., b. l. 111–112) 2013 m. rugsėjo 24 d. (I t., b. l. 145) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašė teismo priteisti jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 3339,56 Lt atlyginimą už 60 val. darbą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., 31 333,37 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., taip pat susidariusį skirtumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi (II t., b. l. 186‑188) administracinę bylą Nr. I-1403-580/2014 sustabdė, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 19/2013 (bylos Nr. 16/2013).

7Nustatė, kad iš pareiškėjų keliamų reikalavimų bei Marijampolės rajono apylinkės teismo parengtų pažymų apie neišmokėtas darbo užmokesčio dalis matyti, jog pareiškėjai prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už ilgesnį negu trijų metų laikotarpį. Tai reiškia, kad, sprendžiant pareikštus skundo reikalavimus, būtina spręsti ir dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio, kuriame nustatyta, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, taikymo šioje byloje. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. prašymas ištirti, ar Darbo kodekso 301 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (prašymo Nr. 19/2013). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, į tai, kad šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įtvirtina teismo pareigą sustabdyti bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, prieštarauja Konstitucijai, nustato pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas jau yra priėmęs prašymą dėl Darbo kodekso 301 straipsnio nuostatos tyrimo, byla turi būti sustabdyta.

8III.

9Pareiškėjas T. R. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 194–195) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties ir prašo šios nutarties dalį dėl administracinės bylos sustabdymo dėl jo reikalavimų panaikinti; administracinę bylą dėl jo reikalavimų išskirti į atskirą bylą ir nagrinėti.

10Nurodo, kad jo reikalavimai niekaip nesusiję su atsakovo prašoma taikyti ieškinio senatimi, nes jis neprašo priteisti darbo užmokesčio dalies už ilgesnį negu trejų metų laikotarpį. Taigi administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo T. R. reikalavimų sustabdyta nepagrįstai.

11Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu į pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė siekdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ir dėl pareiškėjo T. R. reikalavimų, iki Konstitucinis Teismas išnagrinės atitinkamą bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

16Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinklapio (http://www.lrkt.lt/Bylos.html) duomenys patvirtina, kad Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėjimui Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013 (konstitucinės justicijos byla Nr. 16/2013) dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

17Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama teismo teisė stabdyti administracinę bylą tuo atveju, kai Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas prašymas ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, tačiau pažymima, kad teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Nurodoma, kad toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr. 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑443/2011).

18Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad tam yra pagrindas (žr., pavyzdžiui, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012).

19Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas T. R. prašė teismo priteisti jam solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 3339,56 Lt atlyginimą už 60 val. darbą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., 31 333,37 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., taip pat susidariusį skirtumą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (II t., b. l. 111–112). Pirminis pareiškėjų skundas, kurio pateikimu nutraukiamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 1 dalis), teismui buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 24 d. (I t., b. l. 145). Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 14–18), be kita ko, prašė pareiškėjų reikalavimams pritaikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris yra taikytinas pareiškėjų reikalavimams priteisti prašomas sumas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d.

20Iš to, kas išdėstyta prieš tai, matyti, kad pareiškėjas T. R. prašo teismo priteisti atitinkamas sumas už laikotarpius, prasidedančius nuo 2011 m. liepos 29 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 24 d. Taigi akivaizdu, kad jo reikalavimams atsakovės prašomas pritaikyti trejų metų ieškinio senaties terminas netaikytinas, kaip ir pirmosios instancijos teismo paminėtas Darbo kodekso 301 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog „Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus“, ir kurio teisėtumą tirs Konstitucinis Teismas, nes pareiškėjas T. R. neprašo priteisti jam darbo užmokesčio daugiau kaip už trejus metus. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas operatyvaus bylos išnagrinėjimo ir asmenų pažeistų teisių apgynimo, prieš nutardamas sustabdyti visą administracinę bylą, turėjo apsvarstyti ir įvertinti galimybę išspręsti bylą dėl pareiškėjo T. R. reikalavimų. Skundžiamoje pirmosios instancijos 2014 m. vasario 17 d. nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjo T. R. reikalavimų, kurie (visi pareikšti reikalavimai) patenka į trejų metų laikotarpį.

21Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutarties dalis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą tenkinti.

24Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria nutarta sustabdyti administracinę bylą Nr. I-1403-580/2014 dėl T. R. reikalavimų, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl prašymo Nr. 19/2013 (bylos Nr. 16/2013), panaikinti.

25Perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai T. K., N. B., R. N., L. N., D. G., R. G., J. Z., T. R., R. K., A.... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi (II... 7. Nustatė, kad iš pareiškėjų keliamų reikalavimų bei Marijampolės rajono... 8. III.... 9. Pareiškėjas T. R. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 194–195) dėl... 10. Nurodo, kad jo reikalavimai niekaip nesusiję su atsakovo prašoma taikyti... 11. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 12. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV.... 15. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo tinklapio... 17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama... 18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra... 19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos... 20. Iš to, kas išdėstyta prieš tai, matyti, kad pareiškėjas T. R. prašo... 21. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. pareiškėjo T. R. atskirąjį skundą tenkinti.... 24. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties... 25. Perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui.... 26. Nutartis neskundžiama....