Byla e2S-1430-794/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-37104-433/2017 pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. laikotarpiu nuo 2004-05-20 iki 2006-11-24 slaugė ir globojo tėvą B. V., gim. ( - ).

72.

8Ieškinyje nurodė, jog šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų pagrįsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiamą prašymą ir darbo stažą valstybinei socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, t. y. nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

124.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 2004-05-20 iki 2006-11-24 slaugė ir globojo tėvą B. V. Tačiau pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas, teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad globos nustatymą bei globėjo paskyrimą reglamentuoja įstatymai, o būtent, Lietuvos Respublikos civilinis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalį, globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, nedelsdamas paskiria šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar kitas asmuo būtų kreipęsi į teismą dėl neveiksnumo B. V. nustatymo bei globos jam paskyrimo.

145.

15Pažymėjo, kad atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, globos faktas teismine tvarka gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra visos CPK 445 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių šį faktą ir pareiškėjas negali atkurti šių dokumentų kitokia tvarka. Iš pareiškimo ir pridedamų priedų turinio matyti, kad pareiškėja niekada nebuvo paskirta jos tėvo B. V. globėja, todėl šių dokumentų ir neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja slaugė ir globojo savo tėvą negali būti nustatinėjamas, todėl pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

16III. Atskirojo skundo argumentai

176.

18Vilniaus apygardos teismui atskirasis skundas pateiktas 2019 m. liepos 30 d.

197.

20Pareiškėja G. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

218.

22Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

238.1. Nutartis grindžiama neaktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-7-111/2006 ir 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartimi c.b. Nr. 3K-3-459/2006), šių bylų ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos, toliau nutartyje remiamasi kasacinio teismo praktika globos juridinio fakto nustatymo bylose, tačiau nuorodos į šias bylas nepateikiamos. Todėl, Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvadų kasacinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose.

248.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „globos faktas teismine tvarka gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra visos CPK 445 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. jeigu nėra dokumentų, patvirtinančių šį faktą ir pareiškėjas negali atkurti šių dokumentų kitokia tvarka“ patvirtina, kad globos faktas teismine tvarka gali būti nustatinėjamas, esant CPK 445 str. sąlygoms. Tokia išvada taip pat patvirtina, kad šių sąlygų buvimas/nebuvimas nustatinėjamas ne pareiškimo priėmimo, o bylos nagrinėjimo metu.

258.3. Pareiškėja kreipėsi į teismą būtent dėl to, kad pati negali kitokia tvarka gauti nurodytą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir negalima atkurti prarastų dokumentų, t. y. kad egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas B. V. nustatyti globą ir skirti globėją, o pareiškėja buvo faktinė B. V. globėja (faktiškai slaugė, gavo šalpos išmokas už invalido slaugą namuose) ir siekė įgyvendinti teisę būti pripažinta tėvo globėja. Mirusiam asmeniui globa negali būti nustatoma atgaline data, todėl neteisminė prašomo nustatyti fakto nustatymo tvarka pareiškėjos tėvui mirus nėra įmanoma, o šis faktas gali būti nustatomas tik teismo tvarka.

268.4. Ginčijamoje nutartyje nenurodoma, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nėra juridiškai reikšmingas ar nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. jis atitinka CPK 444 str. 1 d. reikalavimus, todėl teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai slaugė ir globojo savo tėvą, ji galėtų būti laikoma nustatyta tvarka paskirta tėvo globėja, o slaugymo laikotarpis įskaitytas į socialinio draudimo, apmokamo valstybės lėšomis, laikotarpį.

27Teismas

konstatuoja:

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

299.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

3110.

32Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

3311.

34Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35Dėl atsisakymo priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka

3612.

37Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

3813.

39Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).

4014.

41Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 20 d. iki 2006 m. lapkričio 24 d. slaugė ir globojo tėvą B. V. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja ar kitas asmuo būtų kreipęsi į teismą dėl neveiksnumo B. V. nustatymo bei globos jam paskyrimo.

4215.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK ir CPK detaliai reglamentuojami pagrindai, kuriems esant nustatoma pilnamečio asmens globa ar rūpyba, taip pat tvarka, kaip nagrinėjamos tokio pobūdžio bylos. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu; rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu (CK 3.277 str.) Veiksnaus fizinio asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą (CK 3.279 str. 2 d.). Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 str. 1 d.). Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (CPK 509 str. 1 d.). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad globėju ar rūpintoju asmuo gali būti paskirtas tik teismo teisės aktų nustatyta tvarka teismui pripažinus asmenį atitinkamai neveiksniu ar ribotai veiksniu. Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpintojas taip pat skiriamas tik teismo nutartimi.

4416.

45Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išimčių, jog neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju arba rūpintoju asmuo gali būti paskirtas kitokia nei, kad pirmiau nurodyta CK ir CPK nustatyta tvarka, nėra nurodyta. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjos tėvas teismo nebuvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, o pareiškėja atitinkamai teismo nutartimi, t. y. nustatyta tvarka nebuvo paskirta savo tėvo globėja ar rūpintoja, dėl ko teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja faktiškai globojo ir slaugė savo tėvą, nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

46Dėl procesinės bylos baigties

4717.

48Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

50atskirąjį skundą atmesti.

51Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, jog šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė... 12. 4.... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja... 14. 5.... 15. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo suformuotą... 16. III. Atskirojo skundo argumentai... 17. 6.... 18. Vilniaus apygardos teismui atskirasis skundas pateiktas 2019 m. liepos 30 d.... 19. 7.... 20. Pareiškėja G. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 21. 8.... 22. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 23. 8.1. Nutartis grindžiama neaktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos... 24. 8.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „globos faktas teismine tvarka... 25. 8.3. Pareiškėja kreipėsi į teismą būtent dėl to, kad pati negali kitokia... 26. 8.4. Ginčijamoje nutartyje nenurodoma, kad pareiškėjos prašomas nustatyti... 27. Teismas... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. 9.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 31. 10.... 32. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo... 33. 11.... 34. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m.... 35. Dėl atsisakymo priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio... 36. 12.... 37. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso... 38. 13.... 39. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto... 40. 14.... 41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę... 42. 15.... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK ir CPK detaliai... 44. 16.... 45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išimčių, jog neįgalaus asmens,... 46. Dėl procesinės bylos baigties... 47. 17.... 48. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje... 49. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 50. atskirąjį skundą atmesti.... 51. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti... 52. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....