Byla 2A-112-622/2011
Dėl pažeistų teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovo įmonės „Erranto Ltd“ atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovo UAB „TTF Garantija“ direktoriui Maratui Babotui, atsakovo atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, vertėjai Anželai Tyščukienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „TTF Garantija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo įmonės „Erranto Ltd“ ieškinį atsakovui UAB „TTF Garantija“ dėl pažeistų teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „TTF Garantija“ grąžinti laivo pagrindinio variklio 7L45GBE 13QW dviejų cilindrų dangčius, kurių bendra vertė 89 772,80 Lt. Tačiau, jei sprendimą vykdant paaiškėtų, kad šio turto nėra, iš atsakovo išieškoti 89 772,80 Lt, taip pat priteisti 8 977,28 Lt nuostolius ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-09 kreipėsi į atsakovą dėl galimybės atlikti laivo pagrindinio variklio 7L45GBE 13QW dviejų cilindrų dangčių remontą. 2008-05-13 atsakovas patvirtino galimybę atlikti remontą ir pateikė pasiūlymą dėl darbų įkainių. Ieškovas su pasiūlymu sutiko, tačiau rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2008-06-23 atsakovas raštu pranešė apie atliktą dangčių restauravimą ir pateikė sąskaitą Nr. 2008-045 2 600 eurų sumai, kas sudaro 8 977,28 Lt. Teigė, kad dėl sudėtingos finansinės padėties neturėjo galimybės iš karto atsiskaityti su atsakovu ir prašė palaukti apmokėjimo. Tačiau atsakovas įspėjo, kad, laiku neatsiskaičius, dangčiai bus parduoti kitam naudotojui. Ieškovas, nežinodamas apie pardavimą, sumokėjo atsakovui reikalaujamą sumą už atliktus darbus, tačiau atsakovas negrąžino nei pinigų, nei dangčių. Tokiu būdu dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolius, atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Nurodė, kad dangčių vertė yra

426 000 eurų, t. y. 89 772,80 Lt. Be to, atsakovas negrąžino ir ieškovo sumokėtų 2 600 eurų, t. y. 8 977,28 Lt už atliktus darbus. Tokiu būdu bendri ieškovo nuostoliai sudaro 98 750,08 Lt. Naujų dangčių įgijimas yra labai brangus, be to, surasti tokius pačius dangčius yra praktiškai neįmanoma. Ieškovas pažymėjo, kad tik paaiškėjus, jog natūra daiktų grąžinti neįmanoma, dangčių vertė galėtų būti priteista iš atsakovo.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-12 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „TTF Garantija“ 89 772,80 Lt nuostolius daiktų vertei atlyginti,

68 977,28 Lt remonto išlaidas, 3107,52 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui įmonei „Erranto Ltd“. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 13 Lt pašto išlaidas. Teismas nustatė, jog šalys elektroniniu paštu buvo sutarusios dėl laivo pagrindinio variklio 7L45GBE 13QW dviejų cilindrų dangčių remonto. Atsakovas, atlikęs restauravimo darbus, prašė per kuo trumpesnį laiką atsiskaityti. Atsakovas restauruotas detales pardavė po 23 dienų nuo sąskaitos apmokėjimui ieškovui pateikimo už 2 800 eurų ir nesugrąžino ieškovui jo sumokėtų pinigų už atliktą paslaugą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo teiginiai dėl naujai pagaminto daikto yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovas ieškovui priklausančius daiktus pardavė bei pinigus už juos pasiliko sau. Kadangi daiktų grąžinti neįmanoma, todėl atlygintina jų vertė, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 4.93 straipsnis). Atsakovas asmeniškai nusprendė parduoti ieškovo daiktus, t.y. prievarta atimti nuosavybę į juos, nors įstatymas reglamentuoja skolininko, praleidusio terminą atsiskaityti pasekmes, kuriomis atsakovas nepasinaudojo (CK 6.260, 6.261 straipsniai).

7Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

82010-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismas pažeidė CPK reikalavimus, nes atsakovui nebuvo išsiųstas sprendimo nuorašas. Teismo išvados nėra pagrįstos bylos medžiaga. Pažymoje apie cilindro dangčių kainą yra nurodyta naujų dalių kaina, o ieškovo pateikti cilindrų dangčiai buvo visiškai nusidėvėję. Teismas priteisė 8 977,28 Lt sumą, kuri buvo sumokėta už restauravimo darbus. Ieškovas pavėluotai pervedė šią sumą, todėl ieškovo buvo prašoma nurodyti sąskaitos rekvizitus, tam kad atsakovas galėtų minėtą sumą grąžinti. Teismas neįvertino, kad dėl 8 977,28 Lt sumos tarp šalių ginčo nebuvo.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-12 sprendimą palikti nepakeistą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Byloje nustatyta, kad atsakovas restauravo ieškovo jam pateiktus laivo pagrindinio variklio 7L45GBE 13QW dviejų cilindrų dangčius. Ieškovui atsakovo nurodytu terminu neatsiskaičius už remonto darbus, atsakovas cilindrų dangčius pardavė. Ieškovas pervedė šalių sutartą sumą ir pareikalavo grąžinti cilindrų dangčius. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo.

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kurie, apelianto teigimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

13Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t.y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis).

14CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ir susiklostė rangos teisiniai santykiai. Atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo pateiktų laivo pagrindinio variklio dviejų cilindrų dangčių remontą, o ieškovas įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti šalių sutartą kainą. Variklio dangčiai buvo ieškovo nuosavybė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovas pagamino naujus daiktus ir jie tapo atsakovo nuosavybe. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas siekė gauti užmokestį už atliktą darbą ir neginčijo, kad daiktai priklauso ieškovui. Jei ieškovas nevykdė savo prievolės laiku atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovas galėjo tik teisėtais būdais ginti savo pažeistas teises. Tačiau atsakovo veiksmai, parduodant jam nepriklausančius daiktus yra neteisėti, todėl už daiktų praradimą ieškovas turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Nuostolių dydį ieškovas pagrindė rašytiniais įrodymais, atsakovas pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų apie jo neteisėtai parduotų dalių vertę nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma apie tai, tai kad restauruotos detalės jokios vertės neturi, vertintina kritiškai. Jau vien ta aplinkybė, kad ieškovas sutiko mokėti už dviejų detalių remontą 2 600 eurų, parodo, kad šios detalės nėra bevertės. Kadangi atsakovas gavo iš ieškovo apmokėjimą už atliktus darbus, o suremontuotų detalių negrąžino, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti už darbus sumokėtą pinigų sumą (CK 6.237 straipsnis).

15Apelianto teiginiai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 275 straipsnio reikalavimus yra nepagrįsti. Tik neatvykusioms į teismo posėdį šalims ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamas teismo sprendimo nuorašas (CPK 275 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo protokolas patvirtina, kad atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas neturėjo pareigos siųsti atsakovui teismo sprendimo nuorašą. Be to, 2010-06-29 nutartimi buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Taigi jokios procesinės atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

16Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo šalių teisnių santykių pobūdį, tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai