Byla 2A-22-577/2013

Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Sauda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5638-592/2011 pagal ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Sauda“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ (toliau – ieškovas) pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8 nutraukimą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-10 raštą Nr. 10-S-19431, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-14 Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau – atsakovas) ir viešąjį konkursą laimėjęs ieškovas sudarė Transporto priemonių pasaugos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kviesti ieškovo specialiąsias transporto priemones sulaikytų transporto priemonių transportavimui, o ieškovas įsipareigojo priimti perduodamas transporto priemones, jas transportuoti į saugojimo aikštelę ir ten saugoti iki jų grąžinimo. Vilniaus rajono policijos komisariatas nuo 2008-10-01 buvo reorganizuotas jį prijungiant prie atsakovo, kuris perėmė visas teises ir pareigas. Besibaigiant panaudos sutartyje nustatytam sutarties galiojimo terminui (2011-02-14), atsakovas neišreiškė pageidavimo nepratęsti 2008-02-14 sutarties, be to, pranešė, kad ieškovas bus kviečiamas transporto priemonių transportavimui į saugojimo aikštelę, ir toliau kvietė ieškovą vykdyti sutartį. Atsakovas 2011-02-25 raštu pranešė ieškovui, kad laiko sutartį nutraukta ir nuo 2011 m. kovo mėnesio visiškai nebekviečia ieškovo Vilniaus rajono savivaldybėje sulaikytų transporto priemonių transportavimui ir saugojimui. 2010 m. lapkričio mėnesį ieškovas su atsakovu susitarė dėl sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo visoje Vilniaus apskrities teritorijoje, tačiau atsakovas nuo 2011 m. kovo mėnesio transportavimo ir saugojimo paslaugas ėmė pirkti iš trečiojo asmens. 2010-11-12 įvykusio susitikimo metu atsakovas pakeitė savo sprendimą dėl sutarties nutraukimo, nusprendė patikrinti, kokie automobiliai yra saugomi ieškovo saugojimo aikštelėje, o po inventorizacijos pranešti savo sprendimą dėl bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo. Po šio susitikimo ieškovas negavo iš atsakovo jokio pranešimo ar kitokios valios išraiškos, iš kurios būtų galėjęs suprasti, kad atsakovas neketina pratęsti sutarties.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įvykus reorganizacijai, visas reorganizuojamų įstaigų (Vilniaus apskrities rajonų policijos komisariatų ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato) teises ir pareigas perėmė atsakovas. Atsakovas 2010-11-10 raštu Nr. 10-S-19431 informavo ieškovą, kad 2008-04-14 pasirašyta transporto priemonių pasaugos sutartis pasibaigus galiojimo terminui 2011-02-14 bus nutraukta. Ieškovas šį raštą gavo 2010-11-12, todėl laikytina, kad apie sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai. Pagal sutartį vienašališkai nutraukti sutartį šalys gali pranešusios viena kitai raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. 2010-11-12 susitikimas buvo organizuotas dėl to, kad ieškovas negauna užsakymų dėl priverstinio automobilių nuvežimo nuo 2010-10-25. Šio susitikimo protokole paminėta, kad ieškovo tikslas – gauti per likusius tris sutarties galiojimo mėnesius pilnus užsakymus automobilių nuvežimui, taip pat – būtinybė atlikti saugomų, priverstinai nuvežtų į ieškovo saugojimo aikštelę, transporto priemonių inventorizaciją. Šiame susitikime, o ne derybose, atsakovo viršininkas nedalyvavo, o priimti sprendimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo gali tik įstaigos vadovas. Ieškovas nurodė, kad 2011-02-15, 2011-02-16, 2011-02-20, 2011-02-24, 2011-03-02, 2011-03-05, 2011-03-10, 2011-03-16 buvo kviestas priverstinai nuvežti transporto priemones. Pirmaisiais keturiais atvejais buvo skambinta trumpuoju UAB „Sauda“ numeriu, 2011-03-10 ir 2011-03-16 nebuvo užfiksuoti skambučiai iš atsakovo budėtojų dalies. Ieškovui buvo skambinta 2011-03-02 bei 2011-04-21 gauta PVM sąskaita–faktūra už 2011-03-05. Tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo, kad pareigūnas asmeniškai nežinojo apie sutarties nutraukimą, o ieškovo operatorius apie tai neinformavo. Dauguma ieškovo nurodytų skambučių buvo adresuoti trečiajam asmeniui, todėl atsakovui nėra žinoma, kaip į iškvietimus atvykdavo ieškovas, o dėl kelių skambučių, kuriais pareigūnai iškvietė ieškovą, kaltas pareigūnų neapdairumas, kurio negalima prilyginti oficialiai atsakovo pozicijai. Sutikrinus ieškovo aikštelėje saugomas transporto priemones paaiškėjo, kad transporto priemonės saugomos nuo 2008-02-27, iš viso jų – 496.

5Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2010-11-26 raštu aiškiai informavo ieškovą dėl sutarties nutraukimo. Jeigu atsakovas būtų pakeitęs savo nuomonę, turėtų ją išreikšti raštu. Sutartis galiojo trejus metus, o po sutarties nutraukimo kai kurie pareigūnai galėjo apie tai nežinoti ar būti netinkamai informuoti, todėl klaidingai perduoti iškvietimai ieškovui negali būti vertinami kaip sutarties pratęsimas. Atsakovo ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo buvo pateiktas dar galiojant sutarčiai ir turi visai kitus tikslus, nei ieškovas bando nurodyti. Po Vilniaus apskrities rajonų komisariatų restruktūrizavimo visos jų teisės ir pareigos perėjo naujai sukurtam juridiniam asmeniui – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, todėl visos nepasibaigusios sutartys tapo galiojančiomis visoje Vilniaus apskrityje.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog sutartis sudaryta laisva valia, teisėtai ir jos galiojimo metu šalims turėjo įstatymo galią. Teismas pažymėjo, kad sutarties šalys privalo tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010-11-10 pranešimas, kuriuo ieškovas buvo informuojamas apie sutarties pasibaigimą 2011-02-14, atitinka šalių aptartas sutarties nutraukimo sąlygas. Teismas pažymėjo, jog 2010-11-12 protokole pažymėta, kad atsakovo atstovas Teisės poskyrio viršininkas L. P. paaiškino, kad UAB „Efektyvios investicijos“ buvo informuota apie sutarties nutraukimą, kai pasibaigs jos galiojimo terminas, kad pranešimo originalas įteiktas bendrovės direktoriui P. G.. Protokole taip pat nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas „V. A. pridūrė, kad G. L. (UAB „Efektyvios investicijos“ atstovaujantis advokato padėjėjas) reziumavo, kad VPK tikslas inventorizuoti ir suskaičiuoti, o UAB „Efektyvios investicijos“ tikslas – gauti per likusius 3 sutarties galiojimo mėnesius pilnus užsakymus automobilių nuvežimui“. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovų paaiškinimai apie tolimesnį sutarties šalių bendradarbiavimą nėra tikslai apibrėžti. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad buvo išreikšta atsakovo valia tiek atšaukti minėtame rašte išdėstytą poziciją nutraukti sutartį, tiek pratęsti sutarties galiojimą.

7Teismas pažymėjo, jog ieškovo argumentas, kad atsakovas toliau kvietė ieškovą vykdyti sutartį, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, jog tai buvo tik pavieniai iškvietimai lyginant su sutartimi numatytų teikiamų paslaugų apimtis, kurie (iškvietimai) galimai įvyko dėl darbo organizavimo klaidos, todėl nėra ir pagrindo konstatuoti, kad buvo atsakovo išreikšta valia atšaukti raštišką pranešimą apie sutarties nutraukimą ar patvirtinimas, jog sutartis pratęsta konkliudentiniais veiksmais.

8Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8 nutraukimą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-10 raštą Nr. 10-S-19431, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į dalį byloje surinktų įrodymų, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą ir naikintiną sprendimą. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo 2010-11-10 pranešimu išreikštos valios pasikeitimą. Teismas, vertindamas atsakovo 2010-11-10 pranešimu išreikštos valios pasikeitimą, analizavo tik 2010-11-12 šalių atstovų susitikimo metu išsakytus ir protokole užfiksuotus atsakovo atstovų pareiškimus, tačiau netyrė atsakovo 2010-11-26 rašte Nr. 10-S-20424 išdėstyto pareiškimo. Sistemiškai vertinant atsakovo paaiškinimus, išsakytus 2010-11-12 susitikimo metu, bei 2010-11-26 rašte išdėstytą pareiškimą, teigtina, jog 2010-11-10 raštu atsakovo išreikšta valia nepratęsti 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8 buvo negalutinė. Atsakovas savo valią pratęsti minėtą sutartį išreiškė 2010-11-26 raštu. Ieškovas nesutinka su teismo vertinimu, kad po 2011-02-14 (po sutarties galiojimo pabaigos) atsakovas kvietė ieškovą dėl galimos darbo organizavimo klaidos. Visų pirma, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po 2011-02-14 atsakovas kvietė ieškovą dėl darbo organizavimo klaidos. Teismas pats pažymėjo, jog tokia klaida tik galima. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad po 2011-02-14 atsakovo kvietimai buvo pavieniai. Priešingai, atsakovų kvietimų apimtys po 2011-02-14 visiškai nesiskyrė nuo tų apimčių, kurios buvo nuo 2010 m. spalio iki 2011-02-14. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino kitų sutarties galiojimą ir vykdymą po 2011-02-14 patvirtinančių aplinkybių, kaip antai, kad atsakovas po 2011-02-14 prašė ieškovo vykdyti 2008-02-14 sutarties 4.6 p. prisiimtus įsipareigojimus, t.y. grąžinti transporto priemones jų savininkams (teisėtiems valdytojams) saugojimo vietoje ir siūlė įgyvendinti 2008-02-14 sutarties 5.1 p. bei 4.1 p. nustatytas teises, t.y. transporto priemonės savininkui nesumokėjus už transporto priemonės saugojimą, saugojimo išlaidas išreikalauti teismo tvarka, ką patvirtina 2011-02-21 raštas Nr. 10-S-3023. Be to, atsakovas 2011-02-08 yra pateikęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo; ieškovo nuomone, atsakovas, laikydamas minėtą sutartį nutraukta, tokių reikalavimų nereikštų. Be to, kaip atsakovas pats pripažįsta, ieškovo aikštelėje yra saugomi apie 496 automobiliai, atsakovas jų iki šiol neatsiėmė.

9Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

13Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.154 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pasaugos sutarties galiojimo, t.y. ar šalys išreiškė valią nutraukti sutartį ar ją pratęsti.

14Byloje nustatyta, kad 2008-02-14 UAB „Efektyvios investicijos“ ir Vilniaus rajono policijos komisariatas (pastarojo teisių ir pareigų perėmėjas – atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) sudarė Transporto priemonių pasaugos sutartį Nr. 57-ST2-8 dėl sulaikytų ir perduotų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo (b.l. 129-131).

15Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad sutartis galioja trejus metus, o nei vienai iš šalių nepareiškus prašymų ją nutraukti, sutarties galiojimas prasitęsia. Pagal šios sutarties 6.2 punkto nuostatas sutartis gali būti keičiama ir pildoma tik šalių rašytiniu susitarimu. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta abipusiu šalių susitarimu, o vienašališkai nutraukti šią sutartį šalys gali pranešusios viena kitai raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius.

16Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010-11-10 pranešimas, kuriuo ieškovas buvo informuojamas apie sutarties pasibaigimą 2011-02-14, atitinka šalių aptartas sutarties nutraukimo sąlygas (CK 6.217 str. 5 d.). Pats ieškovas pripažįsta, kad apie šį pranešimą žinojo 2010-11-12 šalių atstovų susitikimo metu.

17Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2010-11-12 šalių atstovų susitikimo metu išsakytus ir protokole užfiksuotus atsakovo atstovų pareiškimus, padarė teisingą išvadą, jog šalys iš esmės nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų keičiama atsakovo valia nutraukti sutartį, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad 2010-11-12 įvykusio susitikimo metu atsakovas pakeitė savo sprendimą dėl sutarties nutraukimo.

18Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas 2010-11-26 raštu Nr. 10-S-20424 (b.l. 27) išreiškė savo valią pratęsti ginčo sutartį, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš šio rašto turinio, atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į abiejų šalių 2010-11-25 pasirašytą protokolą Nr. 10-IL-866, pasibaigus priverstinai nuvežtų transporto priemonių inventorizacijai ir sutikslinus priverstinai nuvežtas priemones saugojimo aikštelėje, esant poreikiui, ieškovas bus kviečiamas transporto priemonių transportavimui į saugojimo aikštelę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtame rašte nurodyta sąlyga „esant poreikiui“ turėtų būti suprantama, jog ieškovas bus kviečiamas transporto priemonių transportavimui į saugojimo aikštelę tam tikrais atvejais, o ne nuolat. Kaip matyti iš sutarties objekto, sutartis sudaryta dėl paslaugos viešojo administravimo srityje, siekiant Vilniaus rajono policijos komisariatui (vėliau jo teisių perėmėjui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) įgyvendinti valstybės pavestą funkciją – užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, saugaus eismo priežiūrą (Policijos veiklos įstatymo 5 str.). Transporto priemonės priverstinis nuvežimas arba draudimas važiuoti yra reglamentuotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (33 str.) ir sudaryti saugias eismo sąlygas pareiga yra priskirta valstybei. Todėl sutarties sąlygos negali būti traktuojamos laisvai, remiantis vien CK normomis, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į sutarties specifiką, taip pat ne tik į valstybės, bet ir į asmenų, turinčių nuosavybės teises į transporto priemones ar valdančių transporto priemones, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sandorio šalims ir pačiai sutarčiai, jos galiojimo ir nutraukimo sąlygoms taikytini griežtesni reikalavimai. Tai reiškia, kad dėl sutarties nutraukimo ar pratęsimo šalių valia turi būti išreiškiama aiškiai ir suprantamai. Kaip jau buvo minėta, atsakovas 2010-11-10 pranešimu aiškiai nurodė apie sutarties pasibaigimą 2011-02-14 ir tai atitiko šalių aptartas sutarties nutraukimo sąlygas. 2010-11-26 raštu, priešingai nei teigia ieškovas, atsakovas nenurodė, kad pakeitė savo valią dėl sutarties nutraukimo ir kad sutartis turėtų būti laikoma pratęsta.

19Ieškovas nepagrįstai atsakovo 2011-02-21 raštą Nr. 10-S-3023, kuriuo prašoma priverstinai nuvežtas saugojimui į ieškovo aikštelę transporto priemones grąžinti savininkams ar valdytojams, bei siūloma saugojimo išlaidas išsireikalauti teismo tvarka, pastariesiems nesumokėjus už transporto priemones, taip pat aplinkybę, kad atsakovas 2011-02-08 yra pateikęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2008-02-14 sutarties 4.1 ir 4.3 p. bei įpareigoti ieškovą nukreipti reikalavimo teisę atlyginti už saugomas transporto priemones į trečiuosius asmenis, vertina kaip įrodymus, pagrindžiančius atsakovo valią tęsti šalių sutartinius santykius. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus atsakovo UAB „Efektyvios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui UAB „Efektyvios investicijos“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir prievolių vykdymo, konstatuota, jog UAB „Efektyvios investicijos“ nesilaikė sutarties 4.1 p., nesiėmė priemonių, kad saugotojas iš savininkų reikalautų užmokesčio už paslaugą ar pasiimtų transporto priemones, dėl to susikaupė didelis neatsiimtų automobilių kiekis ir pasibaigus sutarties terminui UAB „Efektyvios investicijos“ įgys teisę reikalauti ieškovą pasiimti automobilius bei apmokėti už jų saugojimą. Pažymėtina, jog atsakovas ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo teismui pateikė dar galiojant ginčo sutarčiai. Be to, minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog ieškovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas, todėl apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas 2011-02-21 raštu turėjo teisę pareikalauti jas tinkamai įvykdyti ir tai negali būti laikoma aplinkybe, pagrindžiančia, jog šalių sutartiniai santykiai buvo tęsiami ir po sutarties nutraukimo.

20Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

22Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.