Byla e2A-1233-587/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-627-939/2019 pagal pareiškėjos R. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėja R. G. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. G. žemės sklype, esančiame ( - ) Prienų raj., unikalus numeris ( - ), iki 1945 m. buvo sodyba, priklausiusi pareiškėjos R. G. proseneliui J. A..

82.

9Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

102.1.

11žemės sklype, esančiame ( - ) Prienų raj., unikalus numeris ( - ), pareiškėjos proseneliai A. B. ir J. A. turėjo sodybą, joje stovėjęs gyvenamasis namas sudegė 1945 m. liepos mėn. Po karo pareiškėjos prosenelis J. A. nupirko svirną ir namus pastatė kitoje vietoje, o vietovėje, kur stovėjo šeimos senasis gyvenamas namas, liko vyšnių sodas. Pareiškėja paveldėjo prosenelio valdytą žemę, ji taip pat nori atkurti prosenelio J. A. gyvenamąjį namą, kuris buvo pastatytas žemės sklype, esančiame ( - ) Prienų raj., unikalus numeris ( - ). Nurodė, kad yra išlikęs planas, kuriame matyti, kad būtent pareiškėjos nurodytoje vietoje buvo sodyba. Byloje pareikštą reikalavimą grindžia Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, kurie patvirtina, jog pareiškėjos prosenelis J. A., o po jo mirties pareiškėjos senelis A. (A.) A. gyveno Nibrių k. buvusioje sodyboje, kurią pareiškėja siekia atkurti. Mano, kad, net jei nėra išlikusių buvusios sodybos pamatų, šių byloje pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos iš viso į tris žemės sklypus, viename jų yra pareiškėjai priklausanti sodyba, kurią pastatė pareiškėjos senelis A. A., bet ne pareiškėjos prosenelis J. A.. Visi trys sklypai yra atskiri ir turi unikalius numerius. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas turės juridinę reikšmę, kadangi jį tenkinus pareiškėja įgis teisę atstatyti sodybą, t. y. pamatus.

123.

13Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius dokumentus bei liudytojų parodymus. Atsiliepime nurodė, kad:

143.1.

15suinteresuoto asmens nuomone, pateiktų archyvinių dokumentų neužtektų neteismine tvarka atkurti sodybą. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą (el. bylos kopija, b. l. 20–23) nurodė, kad pareiškėja su patikslintu pareiškimu apskritai nėra pateikusi jokių duomenų iš valstybės archyvuose saugomų kartografinių duomenų, iš ko būtų galima spręsti apie tai, ar pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo kokie nors statiniai, taip pat nepateikė duomenų, jog valstybiniuose archyvuose jokių duomenų apie buvusius statinius nėra. Vienas iš byloje pateiktų duomenų yra „išlikęs planas“, tačiau jis nėra aprašytas, todėl visiškai nėra aišku, nei iš kur jis gautas, nei jo data, nei kiti reikšmingi šiai bylai duomenys.

164.

17Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius atsiliepimu į patikslintą pareiškimą nurodė, kad:

184.1.

19pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo jos reikalavimo pagrįstumo. Byloje reikalinga nustatyti, ar 1945 m. liepos mėnesį sodybos savininkas buvo pareiškėjos prosenelis J. A., ar jo įpėdiniai. Iš pateikto archyvinio dokumento (plano) kopijos taip pat negalima nustatyti, kad būtent žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), pažymėta sodybos buvimo vieta. Pateikta nuotraukos kopija neįrodo, kad iki 1945 m. liepos mėnesio pareiškėjos prosenelio J. A. sodyba buvo būtent žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame ( - ) Prienų raj.

205.

21Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Nemuno kilpų regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepimu į patikslintą pareiškimą prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

225.1.

23pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ( - ) Prienų raj., unikalus numeris ( - ), kadastro Nr. ( - ) Jiezno k. v., yra Nemuno kilpų regioniniame parke, konservacinio funkcinio prioriteto zonoje, Daukantų geomorfologiniame draustinyje. Pareiškėja pripažįsta, kad A. A. atstatė sudegusį gyvenamąjį namą toje pačioje J. A. priklausančioje žemėje, tik kitoje sodybos vietoje. Iki 1945 m. J. A. žemėje buvo viena sodyba ir 1946 m. A. A. atstačius sudegusį gyvenamąjį namą J. A. žemėje buvo viena sodyba. Archyvinių duomenų, kad J. A. žemėje buvo dvi sodybos, nepateikta. Nagrinėjamu atveju Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos neturėtų būti taikomos, kadangi sodyba yra esama, o ne buvusi. Buvusios sodybos atstatymo teisė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Tai, kad pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. A. žemę grąžinant natūra tris žemės sklypus, nesukuria teisinio pagrindo kurti naują sodybą ginčo sklype.

24II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

256.

26Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos R. G. pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad:

276.1.

28įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, kuriuos patvirtina pateikti archyviniai dokumentai, bei liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjos prosenelis J. A. 1924 metais Nibrių kaime turėjo žemės sklypą, kurioje buvo sodyba – pusė namo, tvartas ir daržinė, taip pat kalvė. J. A. sodyboje gyveno jo sūnus A. (A.) A.. Teismas įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, kuriuos patvirtino liudytojų parodymai, darė labiau tikėtiną prielaidą, jog minėtas namas buvo ir sudegė baigiantis Antrajam pasauliniam karui, galimai 1945 m. liepos mėnesį. Byloje kilo ginčas dėl to, kurioje vietoje stovėjo namas, pastatytas J. A., kuris 1945 m. sudegė.

296.2.

30Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir byloje esantys archyviniai duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris baigiantis Antrajam pasauliniam karui sudegė, buvo dabartiniame 1,03 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), Nibrių k. Liudytojų parodymais apie aplinkybes, susijusias su sudegusio namo buvimo vieta, teismas nesivadovavo, nes šių parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Teismas sprendė, kad tikslią sodybos vietą patvirtinantis oficialus rašytinis dokumentas yra 1940 metų karinis topografinis žemėlapis, kuris patvirtina, kad 1940 metais toje Nibrių kaimo vietovėje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Jiezno k.v.) už kelio, arčiau Nemuno upės, sodybos nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prosenelio J. A. sodyba sudegė 1945 m., todėl 1940 metų topografiniame žemėlapyje ji būtų pažymėta, tuomet dar nebuvo sudegusi. Teismo nuomone, 1940 metų karinis topografinis žemėlapis (žemėlapio numeris N-35-49-A, esantis viešai prieinamame internetiniame puslapyje adresu https://www.geoportal.lt/map/ nuorodoje – žemėlapių fondai) yra vienintelis tikslią sodybų vietą patvirtinantis oficialus rašytinis dokumentas.

316.3.

32Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos proseneliui J. A., o vėliau jo įpėdiniams priklausanti sodyba, kuri 1945 metais sudegė, buvo ne pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), o kitame pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurį ji paveldėjo, ir tai taip pat yra jos proseneliui J. A. priklausiusi žemė. Būtent šiame sklype yra ir šiai dienai esanti sodyba, kuri pastatyta 1946 metais. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad senelio A. A. pastatyta sodyba priklauso jai ir yra Nibrių kaime, adresu ( - ) (unikalus Nr. ( - )).

336.4.

34Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motinai A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. A. nuosavybės teisėmis ( - ) valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės Prienų rajone, ( - ), tame tarpe į 0,14 ha žemės sklypą su statiniais. VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuos patvirtina ir pareiškėjos pateiktos inventorinės bylos Nr. 4169 duomenys, 0,14 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame Prienų r. sav., ( - ) (registro Nr. ( - )), kurį pareiškėja paveldėjo iš savo motinos A. N., yra 1946 metų statybos rąstinis gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, 1970 m. statybos kiemo rūsys, ūkio pastatas ir lauko tualetas bei 1979 metų statybos viralinė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 149–150). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos prosenelio J. A. Nibrių kaime statytas gyvenamasis namas, kuriame vėliau gyveno pareiškėjos senelis A. A., ir kuris sudegė 1945 m., buvo A. A. atstatytas 1946 metais, tame pačiame žemės sklype, dabartiniame 0,14 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), esančiame Prienų r. sav., ( - ), nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai, atstatytame gyvenamajame name gyvena pati pareiškėja.

356.5.

36Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir darant prielaidą, jog pareiškėjos prosenelio J. A. statytam gyvenamajam namui sudegus, namas buvo atstatytas kitoje vietoje, už kelio, kur buvo ir tuometinės sodybos dalis – kalvė, t. y. to paties 5,00 ha žemės sklypo ribose, daro išvadą, kad 1945 metais sudegęs namas negali būti laikomas buvusios sodybos gyvenamuoju namu, nes namas 1946 metais buvo atstatytas, t. y. yra išlikęs to paties sklypo, priklaususio J. A., ribose, kur yra išlikusi ir pareiškėjai priklausanti sodyba. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjai nuosavybės teisė atkurta į tris žemės sklypus, kuriems suteikti unikalūs numeriai, o ne į vieną vientisą sklypą, ir aplinkybė, kad 1946 metais buvo naujai pastatyta sodyba, o ne atstatyta buvusioje sodybos vietoje, nėra teisiškai reikšmingos. Pareiškėjos proseneliui J. A. priklausančio žemės sklypo 5,00 ha ribose buvo viena sodyba ir šiuo metu yra viena sodyba, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybą buvusioje sodyboje. Saugomų teritorijų įstatymu neleidžiama buvusios sodybos vietoje atstatyti daugiau kaip vieną sodybą, taigi ir suformuoti jai eksploatuoti skirtą daugiau kaip vieną sklypą. Minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, teismui sprendžiant juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, siekiant atstatyti buvusią sodybą, negalima tokia teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, nes tai paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 3K-3-259/2008, Nr. 3K-3-270/2013). Teismas konstatavo, kad fakto apie sodybos ankstesnį buvimą nustatymas nesukurs pareiškėjai jos siekiamos teisės atstatyti sodybą, todėl toks juridinis faktas nenustatytinas, nes jo nustatymas neįgyja juridinės reikšmės.

37III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

387.

39Pareiškėja R. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

407.1.

41pirmos instancijos teismas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, be to, tinkamai sprendimo nemotyvavo, nurodyti motyvai bei argumentai prieštarauja vieni kitiems, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais, nepaaiškinant, kodėl vieniems, įrodymams, teikiamas prioritetas prieš kitus. Teismas, viena vertus, remiasi liudytojų parodymais, kitu atveju pasisako, kad liudytojų parodymais nesirems.

427.2.

43Pirmos instancijos teismas rėmėsi vieninteliu oficialiu rašytiniu dokumentu, t. y. 1940 metų kariniu topografiniu žemėlapiu, kuris neva patvirtino, kad 1940 metais toje Nibrių kaimo vietovėje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Jiezno k. v.) už kelio, arčiau Nemuno upės, sodybos nebuvo. Šiuo atveju kyla pagrįstas klausimas, kuo remiantis teismas vertindamas tą patį žemėlapį, pateiktą tiek pareiškėjos, tiek Direkcijos visgi daro išvadą, kad sodybos toje vietoje nėra, nors pareiškėja aiškiai nurodė, vietą kurioje ta sodyba yra pažymėta, o ir kiti netiesioginiai įrodymai patvirtina pareiškėjos paaiškinimus. Apeliantė nesutinka su šiais teismo išaiškinimais, nes pagal žemėlapį bei įvertinus, kad nuo 1940 m. yra pasikeitusi Nemuno vaga dėl gamtinių reiškinių bei dėl pastatytos Kauno hidroelektrinės, akivaizdu, kad egzistuoja paklaida.

447.3.

45Pareiškėjos manymu, pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl sodybos buvimo vietos neteisingai aiškina 1940 m. žemėlapį, taip pat nurodo prieštaringas jau aukščiau nustatytiems faktams aplinkybes.

467.4.

47Teismas patvirtino, kad 1940 m. žemėlapyje yra pavaizduotos sodybos. Teismas padarydamas tokią išvadą, kad 1940 m. arčiau Nemuno nebuvo pareiškėjos seneliui priklaususios sodybos iš esmės nesivadovavo tuo, jog nuo 1940 m. iki 2019 m. keitėsi Nemuno upės vaga dėl pastatytos Kauno hidroelektrinės. Pateiktuose 1926 m. archyviniuose dokumentuose yra aiškiai ir neginčijamai patvirtinta, jog J. A. 1924 metais Nibrių kaime turėjo žemės sklypą, kuriame buvo sodyba – pusė namo, tvartas ir daržinė, taip pat kalvė. Apeliantė nurodo, kad kyla pagrįstas klausimas, kodėl tuomet 1940 m. žemėlapyje kitoje kelio pusėje taip pat nėra pažymėta sodyba, kurioje (bent jau nuo 1926 m. pagal archyvinius duomenis) iki 1945 m. gyveno J. A..

487.5.

49Pareiškėjos nuomone, teismas neteisėtai bei nepagrįstai laikė, jog J. A. priklausė 5 ha žemės sklypas viename „gabale“. Teismas tik deklaratyviai nurodo ir daro prielaidą, kad galimai trys sklypai, į kuriuos buvo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, buvo viename sklype, tačiau teismo posėdžio metu, pareiškėja paaiškino, kad tai buvo skirtingi sklypai, padalinti per juos einančiu keliu ir upeliu. Būtent tai pagrindžia ir byloje esantys dokumentai, jog nuosavybės teisė yra atkurta į tris sklypus bet ne į vieną sklypą. Direkcija teismo posėdžio metu taip pat negalėjo pateikti įrodymų bei teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjos seneliui priklausė vienas 5 ha sklypas, o ne trys.

507.6.

51Mano, kad situacija turi būtų vertinama pagal dabar galiojančius įstatymus bei pateiktus dokumentus. Tai, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. Įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu pareiškėjos motinai A. N. atkurtos nuosavybės teisės būtent į jai tenkantį buvusio savininko J. A. (pareiškėjos prosenelio) nuosavybės teisėmis ( - ) valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės Prienų rajone, ( - ), suteikiant tris bendro 3,42 ha ploto žemės sklypus Prienų r. sav., ( - ) yra teisiškai svarbi nustatinėjant juridinį faktą, kadangi pareiškėja siekia atkurti sodybą teisiškai atskirame juridiniame vienete. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, jog žemės sklypai priklausė vienam savininkui J. A., svarbu yra tai, kad jam priklausė keli sklypai ir viename iš jų stovėjo J. A. priklausiusi sodyba, kuri 1945 m. sudegė. 1946 m. kitame sklype sodybą pastatė A. A., taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad 1945 m. sudegusi sodyba buvo atstatyta J. A. priklausiusio 5 ha sklypo ribose.

527.7.

53Būtent analizuojamu atveju, pareiškėja siekia nustatyti juridinį faktą, jog jau suformuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Jiezno k. v., iki 1945 m. buvo sodyba, priklausiusi J. A.. Taigi, būtų sukurta teisinga situacija, leidžiant atkurti pareiškėjai sodybą, visiškai atskirame nekilnojamo turto objekte – žemės sklype, kur stovėjo jos proseneliui priklausiusi sodyba.

548.

55Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Sutiko su skundžiamame sprendime nurodytu vertinimu, jog tikslią sodybos vietą patvirtinantis rašytinis dokumentas byloje yra 1940 metų karinis topografinis žemėlapis, kurio duomenimis pareiškėjai R. G. priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) sodyba nepažymėta. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjos proseneliui J. A. priklausiusi sodyba, kuri 1945 metais sudegė, buvo ne žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), o kitame pareiškėjai R. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), kuriame yra išlikęs 1946 metais statytas gyvenamasis namas.

569.

57Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei pačios pareiškėjos paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos proseneliui J. A. priklausiusioje žemėje (5,00 ha ploto), esančioje ( - ), buvo sodyba.

58Teisėjų kolegija

konstatuoja:

59IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6010.

61Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6211.

63Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

6412.

65Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį sodybos buvimo faktą, kad pareiškėjos žemės sklype, esančiame ( - ) Prienų raj., unikalus numeris ( - ), iki 1945 m. buvo sodyba (namas), priklausiusi pareiškėjos R. G. proseneliui J. A.. Minėtas juridinis faktas būtinas pareiškėjai siekiant atstatyti sodybą šiame sklype, kuris yra Nemuno kilpų regioniniame parke bei Daukantų geomorfologiniame draustinyje, t. y. saugomoje teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Pareiškėja prašomą nustatyti faktą grindžia rašytiniais įrodymais, taip pat liudytojų J. A. ir M. P. paaiškinimais.

6613.

67Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimo Nr. 161-A nustatyta, kad Jiezno Romos katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knygoje užfiksuota, jog Jiezno Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas J. ir A. A. sūnus A., gimęs ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). A. A., J., gimęs ( - ), nuo 1897 m. gyvenęs Nibrių k., mirė ( - ), tai patvirtina mirties akto įrašas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6). A. A., A., susituokė su V. N. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7), jiems ( - ) gimė dukra R. N. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8, 29), kuri ( - ) susituokė su A. G. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). Vadovaujantis šiais duomenimis, J. A. buvo pareiškėjos prosenelis iš motinos pusės, o A. (A.) A. buvo J. A. sūnus ir pareiškėjos senelis iš motinos pusės. Pareiškėjos motina A. N. (gimusi ( - )), mirė ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10).

6814.

69Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs posėdžių garso įrašus, susipažinęs su rašytiniais įrodymais sprendžia, kad vadovaujantis pareiškėjos paaiškinimais, kuriuos patvirtina pateikti archyviniai dokumentai, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos prosenelis J. A. 1924 metais Nibrių kaime turėjo žemės sklypą, kurioje buvo sodyba – pusė namo, tvartas ir daržinė, taip pat kalvė. Tokia išvada daroma remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu pareiškėjai pateiktos 1924 m. kovo 26 d. žinių lapo nuorašo ištrauka (eilės Nr. 3), iš kurios matyti, kad buvo užfiksuoti duomenys, jog A. J., gyvenamoji vieta Nibrių k., priklauso 4 ha, 1 karvė ir 1 arklys, taip pat užrašyta, kad jam priklauso pusė namo, tvartas ir daržinė, taip nurodyta skirti medžiagų pusės gyvenamojo namo (trobesio) statybai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 141 – 143), J. A. sodyboje gyveno jo sūnus A. (A.) A.. Tai patvirtina mirties akto įrašas, kuriame užfiksuota, kad A. A., J., gimęs ( - ), nuo 1897 m. gyvenęs Nibrių k., mirė ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6), o taip pat ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu pareiškėjai pateiktas 1935 m. gruodžio 28 d. aktas, kuriame užfiksuota, kad pardavimo iš varžytinių tikslu buvo aprašytas A. A. turtas, kurį sudarė gyvenamasis namas ir tvartas po vienu stogu, kluonas ir kalvė, kumelė bei kitas kilnojamasis turtas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 144). Pateiktuose archyviniuose dokumentuose – 1939 metų prašyme leisti laikyti keltą, 1939 m. gegužės 10 d., 1940 m. sausio 23 d. leidimuose laikyti keltą – nurodyta, jog A. A. gyvenamoji vieta buvo Alytaus apskr., ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 146 – 147). Liudytoja M. P. posėdyje nurodė, kad namas stovėjo prie Nemuno ir, baigiantis karui, buvo sudegintas. Šis namas buvo J. A. ir viskas liko jo sūnui A. (A.) A., kur šis gyveno iki kol namas sudegė.

7015.

71Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad po J. A. mirties apie 1918 metus) Alytaus apskr., ( - ) J. A. turėtoje sodyboje liko gyventi A. A. su žmona, paveldėjęs 5 ha žemės, ūkinius pastatus bei gyvenamąjį namą, kuris sudegė per karą, 1945 m. liepos mėnesį padarė išvadą, jog minėtas namas buvo ir sudegė baigiantis Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, galimai 1945 m. liepos mėnesį. Iš pareiškėjos paaiškinimų, kuriuos patvirtino ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai teismas padarė teisingą išvadą jos prosenelis turėjo apie 5 ha žemės, J. A. žemė buvo viename gabale, per žemės sklypą ėjo kelias. Sudegus namui, toje pačioje žemėje, 1946-1947 metais jos senelis, kitoje keliuko pusėje pasistatė kitą namą, kitoje vietoje, o sudegusio namo neatstatė.

7216.

73Taigi darytina išvada, kad sodyba (namas) buvo atstatyta, tik kitoje vietoje, tame pačiame žemės sklype.

7417.

75Nagrinėjamoje byloje neginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjos proseneliui J. A. priklausančioje žemėje, esančioje Nibrių kaime buvo sodyba. Ginčas kilo dėl to, kurioje vietoje stovėjo namas, pastatytas J. A. ir kuris 1945 metais sudegė. Pareiškėja nurodo, kad nori jį atstatyti.

7618.

77Pareiškėjai, buvusioje A. (A.) A. sodyboje atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ją atkuriant ir padalinant į kelis sklypus, jiems suteikiant atskirus unikalius numerius.

7819.

79Pareiškėjos teigimu, jos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris per karą sudegė, buvo dabartinio 1,03 ha žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio Prienų r. sav., ( - ), pareiškėjos įgyto paveldėjimo pagrindu, teritorijoje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14). Pareiškėja pripažįsta, kad sodybos liekanų, pamatų neišlikę. Kad sodybos statinių liekanų minėtame pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype neišlikę, patvirtina VĮ Registrų centro pažymėjimas apie pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, bei šio sklypo planas. Nors pareiškėja nurodo, kad buvusioje sodybos vietoje liko vyšnių sodas, tačiau nepateikia šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Iš pareiškėjos pateikto plano, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13, 14) matyti, kad žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis Prienų r. sav., ( - ), priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui bei Daukantų geomorfologiniam draustiniui.

8020.

81Iš ginčo žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio Prienų r. sav., ( - ), plano ir šio sklypo nuotraukos matyti, kad ginčo žemės sklypas (unikalus numeris ( - )), esantis Prienų r. sav., ( - ), plane pažymėtas ( - ), yra ant Nemuno upės kranto, lygiagrečiai sklypui ir upei pro šį sklypą eina kelias, už kurio gretimai, lygiagrečiai keliui ir ginčo sklypui yra žemės sklypas su statiniais, pažymėtas ( - ), kuriame gyvena pareiškėja, ir žemės sklypas, pažymėtas ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12, 13).

8221.

83Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas iš surinktų byloje įrodymų teisingai nustatė, kad byloje nustatytos aplinkybės ir byloje esantys archyviniai duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris baigiantis Antrajam pasauliniam karui, sudegė, buvo dabartiniame 1,03 ha žemės sklype, unikalus numeris ( - ), Nibrių k.

8422.

85Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija teigia, kad patikrinus 1940 m. Nibrių kaimo vietovės archyvinį topografinį žemėlapį (žemėlapio Nr. N-35-49-A ) nustatyta, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo vietoje (unikalus numeris ( - )) 1940 metais sodybos nebuvo, tai patvirtina rašytiniai įrodymai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 51 – 52, 61 – 62, 97 – 98).

8623.

87Pareiškėja teigia, kad jos prosenelio J. A. statytas ir sudegęs namas buvo ant Nemuno upės kranto, o šiam namui sudegus prosenelio sūnus (pareiškėjos senelis) pastatė naują namą kitoje vietoje. Teismo posėdyje apklausti liudytojai nors ir patvirtino aplinkybes, kad J. A. priklausantis namas stovėjo arčiau Nemuno upės, tačiau pirmos instancijos teismas teisingai nesirėmė būtent šias aplinkybes nurodančiais liudytojų parodymais, kur būtent stovėjo namas, nes šių parodymų nepatvirtino kiti byloje esantys, rašytiniai įrodymai, be to liudytojai 1945 metais, kuriais tikėtina sudegė namas, buvo mažamečiai – 4 ir 9 metų amžiaus, jie tiksliai visko nepamena, jie bei pati pareiškėja nurodo daugumą aplinkybių žinantys iš pasakojimų, praėjo didelis laiko tarpas, mažai tikėtina, kad gali tiksliai pasakyti kur stovėjo namas, juo labiau, kad liudytojas J. A. pripažino, kad namo, netgi nematė, o matė tik degėsius. Liudytoja M. P. nors ir nurodė, kad tiksliai prisimena, kad namas stovėjo arčiau Nemuno upės, tačiau negalėjo apibūdinti, kaip atrodė namas, todėl, teisingai šie parodymai laikyti nepatikimais ir pirmos instancijos teismas, jais dėl gyvenamojo namo tikslios buvimo vietos, nesivadovavo.

8824.

89Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 1940 metų kariniu topografiniu žemėlapiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad sodybos vietą patvirtinantis oficialus rašytinis dokumentas yra 1940 metų karinis topografinis žemėlapis, kuris patvirtina, kad 1940 metais toje Nibrių kaimo vietovėje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus numeris ( - ), kadastro numeris ( - ) Jiezno k.v.) už kelio, arčiau Nemuno upės sodybos, nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos prosenelio J. A. sodyba sudegė 1945 metais, todėl 1940 metų topografiniame žemėlapyje ji būtų pažymėta, kadangi tuomet dar neturėjo būti sudegusi. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šalia šio pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, šiuo metu yra išlikusios sodybos, kurios pažymėtos 1940 metų archyviniame topografiniame žemėlapyje, kurios yra pietrytinėje kaimo kelio pusėje, o pareiškėjai priklausantis žemės sklypas išsidėstęs šiaurės vakarinėje kelio pusėje.

9025.

91Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad 1940 metų karinis topografinis žemėlapis (žemėlapio numeris N-35-49-A, esantis viešai prieinamame internetiniame puslapyje adresu https://www.geoportal.lt/map/ nuorodoje – žemėlapių fondai) yra vienintelis tikslią sodybų vietą patvirtinantis oficialus rašytinis dokumentas.

9226.

93Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos proseneliui J. A., o vėliau jo įpėdiniams priklausanti sodyba, kuri 1945 metais sudegė buvo ne pareiškėjai priklausančiame ginčo žemės sklype (unikalus numeris ( - )), o kitame pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurį ji įgijo paveldėjusi, ir tai taip pat yra jos proseneliui J. A. priklausiusi žemė. Būtent šiame sklype yra ir šiai dienai esanti sodyba, kuri pastatyta 1946 metais. Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad senelio A. A. pastatyta sodyba priklauso jai ir yra Nibrių kaime, adresu ( - ) (unikalus numeris ( - )).

9427.

95Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. Įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Nr. 02-07-12307 ir jo priedu bei 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69-19983 pareiškėjos motinai A. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. A. nuosavybės teisėmis Nibrių k., Jiezno sen. valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės Prienų rajone, Jiezno sen., Nibrių k., suteikiant tris bendro 3,42 ha ploto žemės sklypus Prienų r. sav., Jiezno sen., Nibrių k., tame tarpe: 0,14 ha žemės sklypą Nr. ( - ) (0,12 ha – užstatytos teritorijos); 2,25 ha žemės sklypą Nr. ( - )ir 1,03 ha žemės sklypą Nr. ( - ) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30 – 32). Minėto 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 69-19983 pastabose nurodyta, kad nuosavybės teisė į 1,38 ha atkurta Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 26 d. sprendimu, nuosavybės teisė į 0,20 ha bus atkurta vėliau (elektroninės bylos apyrašo b. l. 30 – 32). Taigi, kaip matyti, pareiškėjos motinai A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. A. nuosavybės teisėmis Nibrių k., Jiezno sen. valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės sklypą Prienų rajone, Jiezno sen., Nibrių k., tame tarpe 0,14 ha žemės sklypas su statiniais. VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuos patvirtina ir pareiškėjos pateiktos inventorinės bylos Nr. 4169 duomenys, 0,14 ha žemės sklype (unikalus numeris ( - )), esančiame Prienų r. sav., ( - ) (registro numeris ( - )), kurį pareiškėja paveldėjo iš savo motinos A. N., yra 1946 metų statybos rąstinis gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, 1970 m. statybos kiemo rūsys, ūkio pastatas ir lauko tualetas bei 1979 metų statybos viralinė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 149 – 150).

9628.

97Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir darant tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos prosenelio J. A. statytam gyvenamajam namui, sudegus, namas buvo atstatytas kitoje vietoje, už kelio, kur buvo ir tuometinės sodybos dalis – kalvė, t.y. to pačio 5,00 ha žemės sklypo ribose, teisingai padaryta išvada, kad 1945 metais sudegęs namas negali būti laikomas buvusios sodybos gyvenamuoju namu, nes namas 1946 metais buvo atstatytas t.y. išlikęs, to pačio sklypo, priklaususio J. A., ribose, kur yra išlikusi ir pareiškėjai priklausanti sodyba.

9829.

99Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjai nuosavybė atstatyta į tris žemės sklypus, o ne į vieną ir todėl yra trys skirtingi sklypai su skirtingais unikaliais numeriais, o 1946 metais naujai pastatyta sodyba, o ne atstatyta buvusioje vietoje, nėra teisiškai reikšminga, nes kaip minėta Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. Įsakymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei 2008 m. lapkričio 7 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu pareiškėjos motinai A. N. atkurtos nuosavybės teisės, būtent, į jai tenkantį buvusio savininko J. A. (pareiškėjos prosenelio) nuosavybės teisėmis ( - ) valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,00 ha žemės Prienų rajone, ( - ), suteikiant tris bendro 3,42 ha ploto žemės sklypus Prienų r. sav., ( - ). Taigi šiuo metu atkurtos nuosavybės teisės, nurodant, kad turėtas vienas 5,00 ha žemės sklypas.

10030.

101Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktais draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat kitus minėto įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą, buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.

10231.

103Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi valstybiniuose parkuose draudžiama statyti su valstybinio parko steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus statinius esamose ir buvusiose sodybose, taip pat kitais minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte taip pat nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba.

10432.

105Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos sodybos ir buvusios sodybos, sąvokos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 52 punktą, buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Remiantis minėto įstatymo 2 straipsnio 55 punktu, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Šiuo atveju – kartografinis žemėlapis, kuriuo vadovavosi pirmos instancijos teismas yra išlikęs.

10633.

107Pareiškėjos prosenelio J. A. priklausančioje žemės sklypo 5,00 ha ribose buvo viena sodyba ir šiuo metu yra viena sodyba, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios statybą buvusioje sodyboje. Saugomų teritorijų įstatymu neleidžiama buvusios sodybos vietoje atstatyti daugiau kaip vieną sodybą, taigi ir suformuoti jai eksploatuoti skirtą daugiau kaip vieną sklypą. Įstatymuose reglamentuojamas vieno sklypo formavimas statiniui buvusios sodybos vietoje eksploatuoti ir nenustatyta išlygų dėl galimybių buvusios sodybos vietoje kitų statinių naudojimui formuoti papildomus atskirus žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, teismui sprendžiant juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, siekiant atstatyti buvusią sodybą, negalima tokia teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, nes tai paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys Nr. 3K-3-259/2008, Nr. 3K-3-270/2013).

10834.

109Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

11035.

111Vadovaujantis CPK 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Tik teismui pripažinus įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ieškinys (pareiškimas) gali būti tenkinamas. Teismas, analizuodamas byloje leistinose įrodinėjimo priemonėse pateiktus duomenis, turi vertinti, ar jie pakankamai nuoseklūs, detalūs ir patikimi. Tokių duomenų patikimumą teismas patikrina kartu vertindamas visus byloje esančius įrodymus, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu proceso metu įrodinėjamų aplinkybių, išnagrinėjimu, įvertina bendrą įrodymų visumą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

11236.

113Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

11437.

115Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundžiamo teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo ar kasacinio teismo praktikos nesilaikymo. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino nepalankiai pareiškėjai, ar kad priėmė jai nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

11638.

117Pirmos instancijos teismas įvertinęs visus surinktus įrodymus, jų pagrįstumą, sąsajumą bei pakankamumą padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos prosenelio J. A. Nibrių kaime statytas gyvenamasis namas, kuriame vėliau gyveno pareiškėjos senelis A. A., sudegęs 1945 m., buvo A. A. atstatytas 1946 metais, tame pačiame žemės sklype, dabartiniame 0,14 ha žemės sklype (unikalus numeris ( - )), esančiame Prienų r. sav., ( - ), nuosavybės teise priklausančiame pareiškėjai, atstatytame gyvenamajame name gyvena pati pareiškėja. Taigi, į tą pačią vieną sodybą su namu ir buvo pareiškėjos mamai atkurtos nuosavybės teisės. Tai, kad atkuriant nuosavybės teises turėtas 5,00 ha žemės sklypas buvo išskirstyta į kelis sklypus neįgalina teigti, kad to pasėkoje pareiškėja gali statyti (atstatyti kelis namus). Kaip minėta, sudegusį namą atstatė tuo metu buvęs savininkas A. A. jam priimtoje vienoje, todėl darytina išvada, kad sodyba buvo atstatyta ir nusavinta tokia, kokia buvo tuo metu. Todėl darytina išvada, kad ir nuosavybės teisės atkurtos į nusavinimo metu buvusią sodybą, o ne į nusavinimo metu neegzistavusį (sudegusį) statinį.

11839.

119Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad net ir fakto apie ankstesnę kitą sodybos namo buvimo vietą nustatymas, nesukurs pareiškėjai jos siekiamos teisės atstatyti sodybą, nes pagal aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, buvusioje vienos sodybos vietoje negali būti atstatytos dvi sodybos, todėl toks juridinis faktas negalėjo būti nustatytas, nes jo nustatymas nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių.

12040.

121Esant nurodytoms šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

122Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

123Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

124Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėja R. G. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę... 8. 2.... 9. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:... 10. 2.1.... 11. žemės sklype, esančiame ( - ) Prienų raj., unikalus numeris ( - ),... 12. 3.... 13. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 14. 3.1.... 15. suinteresuoto asmens nuomone, pateiktų archyvinių dokumentų neužtektų... 16. 4.... 17. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 18. 4.1.... 19. pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo jos reikalavimo pagrįstumo. Byloje... 20. 5.... 21. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Nemuno kilpų regioninio parko... 22. 5.1.... 23. pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ( - ) Prienų... 24. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 6.... 26. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu... 27. 6.1.... 28. įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, kuriuos patvirtina pateikti... 29. 6.2.... 30. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir byloje... 31. 6.3.... 32. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos proseneliui J. A., o vėliau jo... 33. 6.4.... 34. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motinai A. N. buvo atkurtos... 35. 6.5.... 36. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir darant... 37. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 38. 7.... 39. Pareiškėja R. G. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus... 40. 7.1.... 41. pirmos instancijos teismas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, netinkamai... 42. 7.2.... 43. Pirmos instancijos teismas rėmėsi vieninteliu oficialiu rašytiniu dokumentu,... 44. 7.3.... 45. Pareiškėjos manymu, pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl sodybos... 46. 7.4.... 47. Teismas patvirtino, kad 1940 m. žemėlapyje yra pavaizduotos sodybos. Teismas... 48. 7.5.... 49. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisėtai bei nepagrįstai laikė, jog J. A.... 50. 7.6.... 51. Mano, kad situacija turi būtų vertinama pagal dabar galiojančius įstatymus... 52. 7.7.... 53. Būtent analizuojamu atveju, pareiškėja siekia nustatyti juridinį faktą,... 54. 8.... 55. Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 56. 9.... 57. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 58. Teisėjų kolegija... 59. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 60. 10.... 61. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 62. 11.... 63. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 64. 12.... 65. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį sodybos buvimo... 66. 13.... 67. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymėjimo Nr. 161-A nustatyta, kad... 68. 14.... 69. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs posėdžių garso įrašus,... 70. 15.... 71. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad po J. A. mirties apie 1918... 72. 16.... 73. Taigi darytina išvada, kad sodyba (namas) buvo atstatyta, tik kitoje vietoje,... 74. 17.... 75. Nagrinėjamoje byloje neginčijamos aplinkybės, kad pareiškėjos proseneliui... 76. 18.... 77. Pareiškėjai, buvusioje A. (A.) A. sodyboje atkurtos nuosavybės teisės į... 78. 19.... 79. Pareiškėjos teigimu, jos prosenelio J. A. statytas gyvenamasis namas, kuris... 80. 20.... 81. Iš ginčo žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio Prienų r. sav., (... 82. 21.... 83. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas iš... 84. 22.... 85. Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija teigia, kad... 86. 23.... 87. Pareiškėja teigia, kad jos prosenelio J. A. statytas ir sudegęs namas buvo... 88. 24.... 89. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 1940... 90. 25.... 91. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai... 92. 26.... 93. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 94. 27.... 95. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apskrities... 96. 28.... 97. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir darant... 98. 29.... 99. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 100. 30.... 101. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2,... 102. 31.... 103. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi... 104. 32.... 105. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos sodybos ir buvusios... 106. 33.... 107. Pareiškėjos prosenelio J. A. priklausančioje žemės sklypo 5,00 ha ribose... 108. 34.... 109. Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas... 110. 35.... 111. Vadovaujantis CPK 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimą, jog tam... 112. 36.... 113. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 114. 37.... 115. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus,... 116. 38.... 117. Pirmos instancijos teismas įvertinęs visus surinktus įrodymus, jų... 118. 39.... 119. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 120. 40.... 121. Esant nurodytoms šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo sprendimas... 122. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 123. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 124. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....