Byla 2A-371-370/2012
Dėl žalos atlyginimo, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-628-83/2011 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 900 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2010-09-11, apie 23.00 val., vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. ( - ) ir važiuojant Birutės alėja, link J. Basanavičiaus g., Palangoje, netikėtai, prieš pat automobilį, iš kairės pusės į kelio važiuojamąją dalį iššoko briedis. Ieškovas važiavo neviršydamas leistino greičio, ėmė stabdyti automobilį, tačiau susidūrimo su laukiniu žvėrimi išvengti nepavyko. Apie eismo įvykį pranešė policijos komisariato budėtojui, atvykę pareigūnai, atlikę tyrimą, patvirtino, jog tikrai ieškovo vairuojamas automobilis atsitrenkė į briedį, tai užfiksavo surinktoje medžiagoje, išdavė šį faktą patvirtinančią pažymą. Dėl šio eismo įvykio ieškovo kaltė nenustatyta ir administracinė teisena pradėta nebuvo. Iki minėto įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas. Po susidūrimo su briedžiu buvo sugadinta automobilio priekinės dalies kairė pusė, stogas, deformuotas kėbulas, išdaužtas priekinis stiklas, padaryti kiti sugadinimai. Nepriklausomų autoekspertų biuras, UAB „Klasera“ atliko automobilio vertinimą ir pateikė išvadą, jog prieš apgadinimą automobilio rinkos vertė buvo 7 000 Lt, atkūrimo kaštai sudarytų 6 918,20 Lt, todėl apgadintos transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas. Taip pat konstatuota, jog apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 2 100 Lt. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas, tačiau ieškovo draudimo bendrovė tokiems įvykiams netaikė draudimo apsaugos. Ieškovas pažymėjo, kad eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų mieste susidurti su laukiniu gyvūnu, taip pat nedegė lauko apšvietimo žibintas. Ieškovo nuomone, šioje situacijoje tinkama atsakovė yra valstybė, nes ji turėtų priimti atitinkamus teisės aktus, kurių pagrindu savivaldybės taryba, meras priimtų administracinius teisės aktus Palangos mieste, siekiant išvengti panašių atvejų bei informuoti piliečius apie laukinių žvėrių pavojų.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir žalos – visumos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad valstybė netinkamai sureguliavo laukinės gamtos populiaciją Lietuvoje bei Klaipėdos rajone. Šis nagrinėjamas autoįvykis yra vienintelis nurodytoje teritorijoje, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad toje vietoje nuolat pasirodo laukinių gyvūnų ir dėl to reikėtų imtis specialių priemonių, tokių kaip specialus kelio ruožo žymėjimas įspėjamaisiais ženklais. Ieškovas nenurodė, jog valstybė pažeidė konkrečias teisės normas, nesureguliavusi laukinių gyvūnų populiacijos reguliacijos norminiais teisės aktais, arba netinkamai vykdė egzistuojantį norminį reguliavimą, todėl teigti, kad valstybė, kaip laukinės gyvūnijos savininkė, atliko neteisėtus veiksmus, nėra teisinio pagrindo.

5Palangos miesto apylinkės teismas 2011-09-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2009, taikė įstatymo, t. y. CK 6.267 str. 1 dalies, analogiją, ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju valstybė privalo atlyginti laukinio žvėries padarytą žalą net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas pažymėjo, kad laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nelaikytinas nenugalima jėga, nes valstybė, kaip apdairus ir rūpestingas savininkas, gali bei privalo numatyti, taip pat ji turi galimybes ir priemones užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, naudodama įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas saugaus eismo priemones. Teismo nuomone, nors eismo įvykis įvyko Palangos miesto teritorijoje, kurioje tokių atvejų pasitaiko tik išimtinėmis aplinkybėmis, civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad šis įvykis nagrinėjamu atveju turėjo ir galėjo būti numatomas, nes laukinis gyvūnas pateko į miesto teritoriją, kurioje nuolat budi policijos pareigūnai bei kitos valstybinės tarnybos. Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, kaip apdairus ir rūpestingas laukinės gyvūnijos savininkas, turėjo ir galėjo imtis įstatymo numatytų priemonių žalai išvengti, tačiau jų nesiėmė. Todėl atsakovė privalo atlyginti jai nuosavybės teise priklausančio laukinio žvėries padarytą žalą.

6Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai taikė įstatymo analogiją, kadangi eismo įvykis įvyko galiojant Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 dalies nuostatai, nustatančiai sąlygas ir atvejus, kada yra atlyginama valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu padaryta žala. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad visus valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinus elementus: neteisėtus valstybės veiksmus (neveikimą), t. y. kokius priešingus teisei veiksmus valstybė atliko, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kaltę (jos formą ir kaip ji pasireiškė) ir priežastinį ryšį, t. y. dėl kokių valstybės neteisėtų, priešingų teisei veiksmų ir teisės normų pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio kalta ir atsakinga yra valstybė, ir kaip neteisėti veiksmai (neveikimas) padarė įtaką žalos atsiradimo faktui. Neįrodžius visų šių būtinų sąlygų, ieškinys laikytinas neįrodytu. Teismo nurodyta aplinkybė, jog valstybė realiai galėjo numatyti susidūrimo su laukiniu gyvūnu grėsmę, nes laukinis gyvūnas pateko į miesto teritoriją, kurioje nuolat budi policijos pareigūnai bei kitos valstybės tarnybos, nesudaro pagrindo valstybės civilinei atsakomybei. Byloje nėra duomenų, kad valstybė galėjo numatyti tokį atvejį. Laikiniai žvėrys nėra ir negali būti absoliučiai valdomi, teismas pareikalavo iš valstybės neįmanomo ir jokiomis priemonėmis neužtikrinamo dalyko. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovas tinkamai elgėsi saugaus eismo reikalavimų požiūriu konkrečiomis aplinkybėmis, ar turėjo galimybę išvengti eismo įvykio. Be to, kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir valstybė neturi nei teisės, nei pareigos pagal teisės aktus imtis kokių nors priemonių eismo saugumui jame užtikrinti. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla, kurios faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šios bylos. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. dydžio palūkanas, kadangi šalys nėra sudariusios sutarties.

7Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė pati remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės skirtingos nuo šios bylos. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, nustatė, kad ieškovas važiavo neviršydamas leistino greičio. Apelianto argumentai dėl galimybės valdyti laikinius gyvūnus yra abstraktūs, neįvertinus aplinkybės, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykio konkrečiame mieste – Palangoje, ir pakaktų informatyvių pranešimų viešoje erdvėje ar ženklo prieš miestą, kad miesto teritorijoje nėra saugu tam tikru metų laiku ar susidūrimas su briedžiu yra įmanomas. Ieškovui nėra prasmės įrodinėti konkrečios valstybės tarnybos konkrečius teisės akto pažeidimus, kadangi galutinis rezultatas – žala turtui susidūrus su briedžiu – automatiškai įrodo, kad valstybė, kaip apdairus ir atsakingas laukinės gyvūnijos savininkas, nesiėmė visų įmanomų priemonių žalai išvengti, nes kitaip ji nebūtų atsiradusi, o įrodymų, kad ėmėsi priemonių, šioje byloje atsakovė nepateikė. Teismas, nagrinėdamas surinktus įrodymus, atsižvelgė į atsakovės teiginį, kad būtina įrodyti Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 dalyje nustatytas sąlygas. Susidūrimą su gyvūnu ir padarytą žalą įrodo ir Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus perduota eismo įvykio medžiaga. Nors galimumo valdyti gyvūną faktas yra akivaizdus ir jo pakanka, neteisėti valstybės veiksmai pasireiškia tuo, kad ji turėjo ir galėjo numatyti tokį incidentą, nes gyvūnas pateko į miesto teritoriją, kurioje nuolat budi policijos pareigūnai ir kitos valstybės tarnybos. Saugumas mieste yra užtikrinamas konstituciniais principais ginti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Valstybei kyla pareiga priimti atitinkamus teisės aktus, kurių pagrindu savivaldybės taryba, meras priimtų administracinius teisės aktus Palangos mieste, siekiant užtikrinti viešąją erdvę mieste, ginti nuosavybę ir informuoti visuomenę apie laukinių žvėrių pavojų, tačiau valstybė minėtų priemonių nesiėmė ir neišvengė žalos ieškovo turtui. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog negali būti suteiktas prioritetas laukiniams žvėrims prieš kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, konkrečiai – asmens nuosavybę. Ieškovo nuostoliai susiję su atsakovės veiksmais teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu – dėl valstybės neveikimo nesiėmus visų įmanomų priemonių užtikrinant, kad laukinis gyvūnas neišbėgtų į važiuojamąją kelio dalį, taip pat valstybei neužtikrinus fundamentalių Konstitucijos principų ginti visuomenės saugumą, turtą.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Byloje nustatyta, kad 2010-09-11, apie 23.20 val., Birutės al. ir Simpsono g. sankryžoje, Palangoje, įvykusio eismo įvykio metu ieškovo vairuojamas automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. ( - ) susidūrė su briedžiu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinis žibintas, variklio dangtis, priekinis buferis, priekinis stiklas bei įlenktas stogas. Minėto autoįvykio priežastimi buvo automobilio susidūrimas su į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi – briedžiu. UAB „Klasera“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 10-0219 nurodyta, kad ieškovo lengvajam automobiliui nustatyta žala vertintina 4 900 Lt (b. l. 8–29).

10Byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais šiuo klausimu ir atmeta ieškovo atsiliepime išdėstytus atsikirtimus. Teismas bylas nagrinėja pagal galiojančią teisę, civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys (CPK 3 str. 1 d., CK 1.3 str. 1 d.). Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos (CPK 3 str. 6 d.).

11CK 6.267 str. 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. 2010-07-10 įsigaliojo Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo nauja redakcija išdėstytas Laukinės gyvūnijos įstatymas, kurio 22 str. 6 dalis nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Byloje nagrinėjamu atveju eismo įvykis, dėl kurios ieškovas patyrė žalos, įvyko 2010-09-11, todėl sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ne teisės analogija (CK 6.267 str. 1 d.), o Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 dalimi, kuri skirtingai (nei CK 6.267 str. 1 d. ir 6.270 str. 1 d.) paskirsto įrodinėjimo pareigą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 178, 329 str. 1 d., CPK 330 str.). Ieškovo atsiliepimo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 dalimi, yra nepagrįsti, kadangi priimdamas sprendimą, teismas privalo konstatuoti, koks įstatymas turi būti taikomas byloje (CPK 265 str. 1 d.), teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Skundžiamame teismo sprendime Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 dalis neminima, byla išnagrinėta nepagrįstai vadovaujantis įstatymo analogija.

12Taigi byloje nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovas privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, nuostolių padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, aiškindamas deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, yra ne kartą konstatavęs, kad tiek griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, atveju, tiek tuo atveju, kai atsakoma esant kaltei, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, privalo įrodyti tris likusias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir priežastinį atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ryšį; net griežtosios atsakomybės atveju žalą patyrusiam asmeniui nepakanka įrodyti tik žalą (nuostolius) tam, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-338/2011, 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011). Konstitucinis Teismas 2005-05-13 nutarime yra konstatavęs, jog valstybei kyla priedermė užtikrinti, kad laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijos būtų tinkamai valdomos (t. y. reguliuojamos ir kontroliuojamos) taip, kad būtų užtikrinta laukinės gyvūnijos, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsauga ir racionalus naudojimas. Pagal šį Konstitucinio Teismo išaiškinimą, negali būti suteiktas prioritetas laukiniams žvėrims prieš kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Tačiau sprendžiant dėl laukinio žvėries savininko atsakomybės, konkrečiai – dėl jo veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių žvėrių, išvengti, pakankamumo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į laukinių žvėrių, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifiką bei ribotas tokių žvėrių savininko galimybes juos valdyti, nes akivaizdu, kad laukinių žvėrių savininko galimybė valdyti šiuos žvėris ir naminių gyvūnų savininko arba asmens, kurio žinioje yra laukiniai gyvūnai, galimybės valdyti bei kontroliuoti tokius gyvūnus, kad jie nesukeltų žalos, skiriasi. Kaip minėta, atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, privalėjo įrodyti ieškovas. Taigi šioje byloje atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atsiliepimo argumentai, kad vien žalos padarymo faktas automatiškai įrodo ir atsakovės kaltę, ir neteisėtą neveikimą, ir priežastinį ryšį.

13Eismo įvykis įvyko ne šiaip Palangos miesto ribose, o centrinėje miesto dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad negalima buvo protingai numatyti šio eismo įvykio. Byloje nėra jokių duomenų, kad Birutės alėjoje ar Simpsono gatvėje yra didesnis avaringumas dėl laukinių gyvūnų ar apskritai kada nors čia yra įvykęs panašus eismo įvykis. Ieškovo atsiliepimo argumentai, kad valstybė privalėjo įrengti kelio ženklą prieš miesto ribas ar kaip nors kitaip įspėti apie mieste laukinių gyvūnų keliamą pavojų, yra nepagrįsti. Priešingai, didesnė tikimybė sutikti laukinį gyvūną yra už miesto. Valstybės pareiga įrengti įspėjamuosius kelio ženklus negali būti aiškinama atsietai nuo protingumo standartų. Įspėjamieji ženklai, jog per kelią gali eiti žvėrys, įrengiami prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys (Kelio ženklų ir signalų konvencijos I priedo 15 p., Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių I priedo „Įspėjamieji ženklai“ įspėjamojo ženklo Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ paaiškinimas). Taip nustatyta ir Susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 74 punkte – ženklas Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys.

14Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti įstatyme nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

15Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

16Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo R. K. ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai