Byla 1A-613-290/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, perduodant jį 1 metams be užstato laiduotojos R. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamoji byla nutraukta

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. J., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiajam A. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, perduodant jį 1 metams be užstato laiduotojos R. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamoji byla nutraukta.

3Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies – A. B. iš V. J. priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5

  1. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. sausio 10 d. apie 15 val. 53 min. prie pastato, esančio ( - ), kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, o pastarajam nugriuvus ant žemės, dar vieną kartą sudavė į veido sritį, padarydamas A. B. veido sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžius, nosies kaulų lūžius, dalinį danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžimų, nosies kaulų lūžimo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiu.
  2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu konstatuota, kad nusikalstama veika V. J. teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, o nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies.
    1. Teismas įvertinęs V. J. prašymą ir BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, nurodė, kad V. J. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, prieš posėdį ir posėdžio metu siūlė sumokėti nukentėjusiajam 1000 eurų už padarytą žalą, tačiau nukentėjusiajam ši suma pasirodė per maža ir jis atsisakė juos priimti. Visa tai, teismo manymu, įrodė V. J. besąlyginį įsipareigojimą žalą atlyginti bet kuriuo momentu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad V. J. padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad nebuvo teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir yra gautas laiduotojos (V. J. sugyventinės), prašymas dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog V. J. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko jis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui.
    2. Nukentėjusysis buvo teismui pateikęs civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad patirs 3000 eurų turtinę žalą, nes tiek kainuos operacija ir prašė 7000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, didelio skausmo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų bei pats A. B. nepateikė jokių įrodymų, jog jis patyrė 3000 eurų dydžio turtinę žalą, nurodė, kad ją patirs tik ateityje, dėl ko civilinis ieškinys šioje dalyje atmestas. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį diskomfortą ir nors A. B. patirti sužalojimai turėjo ir galimai turės įtakos jo fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėl to padarinių, kurių būtų neįmanoma pašalinti, nesukelta, todėl teismas priteisė 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
  3. Nukentėjusysis A. B. skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir nuteisti V. J. arešto bausme, uždraudžiant jam ir jo šeimos nariams bendrauti su nukentėjusiuoju bei pilnai tenkinti jo civilinį ieškinį – priteisti 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
    1. Skunde nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tai, jog V. J. atliko smurtinį nusikaltimą, neprisipažino iš karto, o tik tada, kai teismo posėdyje pasakyta apie įvykio dienos garso įrašą, dar apkaltino nukentėjusįjį nusikaltimais, kurių jis nepadarė. Nurodo, kad V. J. veikė tiesiogine tyčia siekdamas nusikalstamu tikslu jį sužaloti, užmušti, todėl mano, kad V. J. nubaustas per švelniai ir jam turėtų būti skirta griežtesnė bausmės rūšis, t. y. areštas, kurio trukmė būtų didesnė nei bausmės vidurkis.
    2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas galėjo įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis ne tik patyrė didžiulį fizinį skausmą ir dar papildomai patirs jį ateityje darant veido operacijas, dėl ko bus priverstas visą gyvenimą vaikščioti su randu ant veido, kuris yra žmogaus vizitinė kortelė – pasas, bet taip pat patyrė ir didžiulį pažeminimą, dėl ko V. J. kaltę neigia, todėl mano, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas.
  4. V. J. gynėja advokato padėjėja Daiva Mazur pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio, prašydama jį palikti nepakeistą, o nukentėjusiojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi V. J. savo kaltės neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl įvykio, nukentėjusiojo atsiprašė. Tą patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, aplinkybes, kad V. J. stengėsi atlyginti žalą, patvirtino ir pats A. B.. V. J. nevengia atsakomybės, supranta neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių pobūdį, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, skausmą. Padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, tai nebuvo tyčinė veika, jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, be to, yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
    2. Atsiliepime V. J. gynėja taip pat nurodė, kad A. B. prašoma 7000 eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai kėlė fizinį ir dvasinį diskomfortą, tačiau padarinių, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta, todėl remiantis įvykio aplinkybėmis bei remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, prašoma žala yra per didelė. Pažymėjo, kad proceso metu V. J. ketino A. B. atlyginti 1000 eurų neturtinę žalą, su kuria nukentėjusysis buvo sutikęs, netgi pats tokią sumą iš karto buvo nurodęs, todėl 1000 eurų dydžio neturtinės žalos suma būtų pakankama ir užtikrintų atitinkamą satisfakciją.
  5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o V. J., jo gynėja bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
  6. Nukentėjusiojo A. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
  7. Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).
  8. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo paskirti V. J. griežtesnę bausmę – areštą bei tenkinti civilinį ieškinį dėl 7000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

6Dėl bausmės

  1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą (pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas).
  2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
  3. Viena iš BK bendrosios dalies suteikiamų galimybių, atsižvelgiant ir įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytas aplinkybes, yra asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
  4. V. J. kaltintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu. Ši veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad yra gauti V. J. ir R. P. prašymai dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. P. prašyme nurodė, kad su V. J. gyvena jau 6 metus, kartu turi vaiką. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad R. P. nėra bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, neteista, kas teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti, jog ji verta teismo pasitikėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti V. J. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. J. Lietuvoje teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Be to, priešingai nei nurodo A. B. savo apeliaciniame skunde, iš bylos duomenų matyti, kad V. J. kaltę pripažino ir gailėjosi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (b. l. 42, 47), jo pozicija nesikeitė nagrinėjant bylą ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. J. dėjo visas pastangas atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau to nepadarė tik dėl nukentėjusiojo veiksmų, todėl akivaizdu, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti, jog V. J. atlygins A. B. padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, į tai, kad yra visos sąlygos ir pagrindai V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikomas teisingu, teisėtu ir pagrįstu.

7Dėl civilinio ieškinio

  1. Byloje buvo A. B. civilinis ieškinys 10 000 eurų sumai, kurią sudarė 3000 eurų dydžio turtinė ir 7000 eurų neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nurodžius, kad nukentėjusiojo prašoma turtinė žala nėra pagrįsta jokiais įrodymais, apeliaciniame skunde nukentėjusysis skundžia tik tą dalį, kuria prašoma 7000 eurų dydžio neturtinė žala sumažinta ir priteistas 1000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
  2. Neginčytinai įrodyta, jog dėl V. J. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. B. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 7000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala vertintina 1000 eurų dydžio suma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo šiam nukentėjusiajam neturtinė žala priteista tinkamai, atsižvelgus į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, kolegija nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų turėję esminės įtakos kitokio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priėmimui. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas – nustatyti sužalojimai veido srityje. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės.
  3. Nukentėjusysis A. B. savo skunde nurodė, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą, didelį fizinį skausmą patirs dar ir ateityje darant veido operacijas, dėl ko bus priverstas visą gyvenimą vaikščioti su randu ant veido, kuris yra žmogaus vizitinė kortelė, be to nurodo, kad jis patyrė didžiulį pažeminimą. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, dėl ko prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti buvo ženkliai sumažinta, taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikalstamų veiksmų padariniams. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal aktualią teismų praktiką, neturtinės žalos dydis už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą svyruoja nuo 500 ik 2500 eurų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-266/2013, 2K-68/204, 2K-300/2014).
  4. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai