Byla 3K-3-57/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos primininkas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams Vilniaus universitetinei ligoninei Santariškių klinikoms, VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas klausimas dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai ieškinys pareikštas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl sutuoktinio mirties, kuriam netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

5Ieškovė prašė teismo iš atsakovų solidariai priteisti: 1) negautų pajamų skolą iki ieškinio padavimo dienos – 43 740,80 Lt; 2) negautų pajamų periodinėmis išmokomis po 1366,90 Lt kas mėnesį iki gyvos galvos; 3) 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovų padarytos ieškovės sutuoktiniui teikiant netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, dėl kurių, ieškovės teigimu, sutuoktinis mirė.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2009 m. rugsėjo 4 d. ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti 1928 Lt žyminį mokestį ir nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo. Teismas nurodė, kad ieškovė neatleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes jos reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra susiję su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė už ieškinį turi sumokėti 3858 Lt žyminio mokesčio (bendra visų reikalavimų suma – 142 916,80 Lt). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. liepos 8 d. sprendimu iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, kompensuojant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, teismas sumažino ieškovės turimą sumokėti žyminį mokestį ir įpareigojo ją sumokėti pusę žyminio mokesčio, t. y. 1928 Lt.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais. Papildomai Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad netinkamos kokybės gydymo paslaugų teikimas lėmė asmens mirtį ir tai neturi reikšmės sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, nes asmens mirtį lėmė ne gyvybės atėmimo veiksmai.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti 1928 Lt žyminio mokesčio, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes ieškinyje pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl kasatorės sutuoktinio mirties, netinkamai jam suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, kasatorės vertinimu, ieškinyje reikalaujama atlyginti žala yra susijusi su gyvybės netekimu, o žalos priežastinis ryšys su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu nėra reikšmingas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktui taikyti. Vadovaujantis tokiu nurodytos teisės normos aiškinimu, kaip ją aiškino byloje teismai, kasatorės teigimu, nurodyta teisės norma iš viso negalėtų būti taikoma, nes sveikatos sužalojimas ar gyvybės atėmimas visada turi kokią nors kitą priežastį (pavyzdžiui, netinkamas automobilio eksploatavimas, blogas riaušių organizavimas ir pan.).
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi kitokios pozicijos, negu nagrinėjamoje byloje pasisakyta dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-142/2009; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-510/2007).

11Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimuose nurodoma, kad kasatorė ieškinyje reikalavo atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, todėl ji neatleistina nuo žyminio mokesčio. Kasatorės sutuoktinio mirtį lėmė ne gyvybės atėmimo veiksmai, bet netinkamos kokybės gydymo paslaugos. Atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindą reikia vertinti ne tik pagal ieškinio dalyką, bet ir pagal pagrindą. Kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes teismų praktiką formuoja tik kasacinis teismas. Be to, kasatorės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės netapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu

15Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų (CK 80 straipsnis). Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo – viena iš žyminio mokesčių lengvatų. Jos yra priemonės, kuriomis pirmiausia siekiama užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą. Taigi žyminio mokesčio lengvatomis užtikrinamos neturtingų asmenų teisės kreiptis į teismą, sudaromos sąlygos asmenims veiksmingai ir nevaržomai ginti prioritetines žmogaus teises ir viešąjį interesą. Prioritetinės ir svarbiausios asmens teisės yra, pavyzdžiui, teisė į išlaikymą, teisė į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, darbuotojų teisės. Viena iš tokių prioritetinių asmens teisių taip pat yra ir teisė į žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ir gyvybės atėmimu, atlyginimą.

16CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis atvejų, kai ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sąrašas. Jis yra nebaigtinis, nes nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose taip pat ir kitais (ne tik CK 83 straipsnyje nustatytais) atvejais. Tokie atvejai gali būti įtvirtinti kituose CK straipsniuose ar kituose įstatymuose (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme atskirai reglamentuotas žalos, padarytos teikiant pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimas. Nurodyto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama pacientui, o pacientui mirus – mirusiojo išlaikomiems arba jo mirties dieną turėjusiems teisę gauti jo išlaikymą mirusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ir kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams bei mirusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Aptariamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad pacientas arba jo mirties atveju įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. iš esmės pakartojama CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata. Iš nurodytų teisės normų darytina išvada, kad kai pareiškiamas ieškinys, kurio dalyką sudaro reikalavimas atlyginti žalą, susijusią su asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, o ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės, susijusios su netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu, tai tokį ieškinį pareiškę ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3, 14 punktų ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies ir pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsisakę priimti kasatorės ieškinį tuo pagrindu, jog nesumokėtas žyminis mokestis, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias asmenų atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3, 14 punktai, Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalis)

17Teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus bei perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos teismui, nes bylos iškėlimo stadija nepasibaigusi, o ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas CPK 137 straipsnyje nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

19Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria kasatorė įpareigota sumokėti 1928 Lt žyminio mokesčio, ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti Vilniaus apygardos teismui.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai