Byla 2-1604/2013
Dėl jos laidavimo nuginčijimo, tretieji asmenys M. P., J. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų G. K. ir K. K. bei trečiojo asmens M. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmesti prašymai atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei apeliaciniai skundai laikyti nepaduotais, civilinėje byloje Nr. 2-3299-392/2012 pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams G. K., K. K. dėl skolos priteisimo ir K. K. priešieškinį AB SEB bankui dėl jos laidavimo nuginčijimo, tretieji asmenys M. P., J. P.,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas AB „SEB bankas“ pareiškė ieškinį atsakovams G. K., K. K. ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 511 000 Lt suteikto ir negrąžinto kredito dalies, 19 110 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42012 m. spalio 26 d. teismo sprendimu ieškovo AB „SEB bankas“ ieškinys atsakovui G. K. buvo patenkintas visiškai, o atsakovės K. K. atžvilgiu byla buvo nutraukta.

5Atsakovas G. K. ir trečiasis asmuo M. P. pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Be to, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio. Apeliantai nurodė, kad šiuo metu visas jų turtas yra areštuotas, o pajamos nedidelės ir būtinos šeimai išlaikyti. Jeigu teismas neatleistų nuo dalies žyminio mokesčio, apeliantai prašė jo sumokėjimą bent jau atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad reikalavimas sumokėti visą žyminį mokestį šiuo atveju eliminuotų galimybę pasinaudoti teisingumo sistema ir kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

6Atsakovė K. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog už apeliacinį skundą yra sumokėtas žyminis mokestis.

72012 m. gruodžio 4 d. nutartimi apeliantai iš dalies buvo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kiekvienas atskirai įpareigoti iki 2012 m. gruodžio 27 d. apmokėti apeliacinius skundus po 5 000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas G. K. ir M. P. prašymus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, kadangi apeliantai nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie būsimą tikėtiną minėtų apeliantų turtinės padėties pagerėjimą.

82012 m. gruodžio 13 d. K. K. skundą apmokėjo 144 Lt dydžio mokesčiu.

9Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliantams nustatytas terminas iki 2013 m. kovo 4 d. žyminiams mokesčiams sumokėti.

102013 m. kovo 6 d. teisme gauti atsakovų prašymai pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki 2013 m. kovo 31 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. Prašymai teismo rezoliucijomis patenkinti.

112013 m. balandžio 3 d. G. K. ir K. K. pateikė prašymą dėl termino sumokėti žyminį mokestį pratęsimo išsprendimo. Nurodė, jog jiems nežinoma kaip teismas jų prašymą išsprendė.

12Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, kad siekiant užkirsti kelią atsakovų interpretacijoms šiuo klausimu yra tikslinga priimti rašytinę nutartį. 2013 m. balandžio 4 d. nutartį tuo klausimu priėmė ir terminą žyminiam mokesčiui už apeliacinius skundus sumokėti papildomai visiems apeliantams pratęsė iki 2013 m. balandžio 18 d.

132013 m. balandžio 8 d. gautas analogiškas M. P. prašymas.

142013 m. balandžio 22 d. teisme gautas atsakovų G. K. ir K. K. pareiškimas dėl K. K. prisidėjimo prie G. K. skundo ir prašymas laikyti G. K. skundą bendru skundu, taip pat visų atsakovų pakartotinis prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Be to G. K. pateikė žyminio mokesčio kvitą 1 000 Lt sumai, patvirtinantį dalinį žyminio mokesčio sumokėjimą.

15II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

16Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi G. K., K. K. ir M. P. prašymus atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atmetė. G. K., K. K. ir M. P. apeliacinius skundus dėl teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo laikė nepaduotais ir grąžino. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto siekiamus tikslus, sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia nustatyti ne tik asmens sunkią turtinę padėtį, kaip būtiną žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygą, bet ir nustatyti, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, kad asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu. Teismas konstatavo, kad kartu su prašymais atsakovai nepateikė absoliučiai jokių įrodymų ar argumentų iš kurių būtų galima spręsti apie jų turtinės padėties būsimą pagerėjimą. Be to klausimas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo jau buvo išspręstas ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismo bei atmestas. Iš principo Civilinio proceso kodeksas nedraudžia proceso dalyviui teikti analogišką prašymą svarstyti dar kartą. Tačiau toks prašymo pateikimas įprastai yra siejamas su naujų aplinkybių atsiradimu. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsakovų pakartotinį, nepasikeitus jokioms aplinkybėms, prašymo dėl mokesčio atidėjimo pateikimą vertino kaip siekį vilkinti galutinio sprendimo šioje byloje priėmimą ir jį atmetė. Be to siekiant užkirsti kelią tolimesniam proceso vilkinimui teismas šia nutartimi išsprendė ir apeliacinių skundų priėmimo klausimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi apeliantams nustatytas terminas iki 2013 m. kovo 4 d. žyminiams mokesčiams sumokėti. Teismo 2013 m. kovo 7 d. rezoliucijomis atsakovų prašymai pratęsti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki 2013 m. kovo 31 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. patenkinti. 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinius skundus sumokėti papildomai pratęstas iki 2013m. balandžio 18 d. Tačiau apeliantai nustatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjo ir per jų pageidaujamą bei teismo iniciatyva papildomai pratęstą laiką bei pakartotinai pateikė naujomis aplinkybėmis nepagrįstą ir jau išspręstą prašymą. Teismas sprendė, kad atsakovų apeliaciniai skundai turi būti laikomi nepaduotais ir grąžinti dėl tos priežasties, kad jie teismo nurodytu terminu nėra apmokėti žyminiu mokesčiu.

17III. Atskirųjų skundų argumentai

18Atsakovas G. K. ir K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį ir tenkinti apeliantų prašymą - laikyti G. K. apeliacinį skundą bendru G. K. ir K. K. skundu, laikyti 1 000 Lt ir 143 Lt bendrai sumokėtą dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir atidėti likusio žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo pagal Civilinio proceso kodekso 84 str. Nurodo, kad šiuo atveju teismui buvo pateiktas prašymas leisti sumokėti žyminį mokestį iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Šis institutas savo esme niekaip negali įtakoti proceso vilkinimo. Priešingai, vykstant procesui, šalys turi galimybę kaupti, taupyti, pasiskolinti ar kitaip gauti piniginių lėšų, kurių pakaktų žyminiam mokesčiui sumokėti. Patenkinus šį apeliantų prašymą nereiktų papildomai atidėti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, tai reiškia, kad procesas kaip tik vyktų, o ne būtų stabdomas. Apeliantai pažymi, kad jie neprašė atleisti nuo likusios žyminio dalies, o tik leisti sumokėti iki teismo sprendimo priėmimo, tai reiškia, kad apeliantai tiesiog prašė leisti sumokėti per ilgesnį laiką, nes kitos galimybės sumokėti iš karto neturėjo. Tokiu būdu teismas akivaizdžiai apribojo asmenų teisę į apeliaciją. Apeliantai pažymi ir tai, kad šiuo atveju ieškovas yra finansinė institucija - bankas, o šie santykiai yra vartotojiškos prigimties, t. y. tarp stipresnės ir silpnesnės šalies. Šiuo atveju bankui nėra jokios problemos sumokėti 19 000 ar 5 000 Lt, kai silpnesniajai šaliai ginti savo teises apeliacinės instancijos teisme užkerta banko ieškinio dydis. Laimėjęs bylą bankas galės patenkinti savo reikalavimus iš nekilnojamojo turto, tačiau apeliantai, kaip vartotojai, neturi net galimybės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, nes šiai dienai neturi pakankamai lėšų. Apeliantai yra abu dirbantys ir darbingi žmonės. Teismas netinkamai interpretavo asmenų realią faktinę situaciją. Apeliantai abu dirba ir gauna pajamas, tų pajamų užtenka tik šeimai išlaikyti. Papildomų pajamų apeliantai galėtų gauti pardavę turto, tačiau visas turtas areštuotas. Dėl šių aplinkybių apeliantai prašė leisti sumokėti žyminį mokestį iki sprendimo byloje priėmimo, nes tokiu būdu, per ilgesnį laiko tarpą apeliantai turėtų galimybę sutaupyti reikiamą žyminio mokesčio sumą, t.y. apeliantai galėtų taupyti iš darbo užmokesčio, o pritrūkus dar pasiskolinti iš artimųjų. Prielaidų, kad apeliantų padėtis pablogės nėra, priešingai, yra visos sąlygos daryti prielaidą, jog apeliantai užtikrintai surinks reikiamą sumą pinigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje, atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto tikslas yra užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą. Taigi žyminio mokesčio lengvatomis užtikrinamos neturtingų asmenų teisės kreiptis į teismą, sudaromos sąlygos asmenims veiksmingai ir nevaržomai ginti prioritetines žmogaus teises ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2010). Kasacinės instancijos teismas formuodamas tokią praktiką pasisako, jog kiekvienam asmeniui, kurio teisės pažeistos privalo būti sudaryta galimybė kreiptis į teismą, o pastarojo sunki finansinė padėtis negali būti laikoma priežastimi šią konstitucinę teisę riboti, kas neteisėtai būtų padaryta teismui neatleidus ieškovų nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje savo nutartyje yra nurodęs, jog atleidžiant asmenį nuo dalies žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo asmuo yra atleidžiamas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai nustatyta įvertinus visas aplinkybes. Teismas nurodo, jog net ir tais atvejais, kada asmuo atleidžiamas nuo didesnės nei 90 proc. žyminio mokesčio dalies ne visais atvejais laikytina ydinga praktika, kadangi asmeniui neturint jokių lėšų yra sudėtinga sumokėti tiek visą mokėtino žyminio mokesčio sumą, tiek ir labai mažą jos dalį, dėl šios priežasties tais atvejais, kada asmuo pagrindžia sunkią savo finansinę padėtį teismas turi teisę jį atleisti nuo itin didelės žyminio mokesčio dalies. Taigi teismai apeliantus netgi atleidžia nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o šiuo atveju atsakovai prašo tik leisti sumokėti jį per tam tikrą laiką - iki sprendimo byloje priėmimo, ką numato Civilinio proceso kodekso 84 str. Apeliantų finansinė padėtis šiuo metu yra tikrai sunki, tačiau per laikotarpį iki sprendimo byloje priėmimo bendromis pastangomis jie surinktų lėšas už vieną apeliacinį skundą, kurį ir prašo nagrinėti (G. K. apeliacinį skundą). Nors apeliantai ir turi turto, tačiau jis visas yra areštuotas, tad niekaip negali būti panaudotas žyminiam mokesčiui sumokėti. Kita vertus, apeliantų turimas nekilnojamasis turtas yra tarsi garantas, kad visgi nepatenkinus apeliantų apeliacinio skundo, visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas bus galima išieškoti iš nekilnojamojo turto.

19Trečiasis asmuo M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį ir atidėti paskirto 5 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ir priimti trečiojo asmens apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į apelianto pateiktus argumentus ir papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad šiuo metu visas jo turtas yra areštuotas, o pajamos yra nedidelės ir būtinos save ir du vaikus išlaikyti, dėl ko jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Teismas atleido apeliantą nuo dalies mokesčio tačiau neatidėjo jo sumokėjimo, motyvuodamas tuo, kad nėra aišku ar pasikeis jo finansinė padėtis ateityje. Apelianto nuomone šis teismo motyvas nėra teisingas ir protingas jo atžvilgiu, tačiau jį patvirtino apeliacinės instancijos teismas, todėl jis turi buti vykdomas. Apeliantas prašė teismo dar kartą įvertinti jo situaciją ir suteikti jam galimybę pasinaudoti savo teise į apeliaciją. Apeliantas neprašo jo visai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o prašo tik atidėti teismo nustatyto žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Tai būtų galimybė per didesnį laiko tarpą ieškoti galimybės surinkti pinigines lėšas ir sumokėti žyminį mokestį, be to pasibaigus apeliaciniam procesui visos bylinėjimosi išlaidos būtų išieškomos iš apelianto turto. Atkreipia dėmesį, kad išieškojimo procese valstybės kaip išieškotojo eilė yra aukštesnė nei kitų kreditorių, todėl nesumokėtas žyminis mokestis tikrai bus išieškotas valstybės naudai.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirieji skundai atmestini.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

23Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

24Civilinio proceso kodekso 84 straipsnio nuostatomis, teismas gali iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, be to, prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010, 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009).

25Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš Civilinio proceso kodekso 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

26Nagrinėjamu atveju atsakovai ir trečiasis asmuo teismo prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimą, motyvuodami bloga savo finansine padėtimi ir nurodydami, kad egzistuoja visos žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui atmetus šį prašymą, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi išnagrinėjo atsakovų ir trečiojo asmens atskiruosius skundus šiuo klausimu bei pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nustatė, kad apeliantai nėra nurodę jokių argumentų, iš kurių galima būtų spręsti apie būsimą tikėtiną apeliantų turtinės padėties pagėrėjimą, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimą. Nors apeliantai kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų apie blogą savo turtinę padėtį, taip pat nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį jų prašymą tenkinti.

27Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepateikė visų galimų įrodymų apie jų sunkią turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atidėti dalį žyminio mokesčio sumokėjimą: duomenų apie darbo užmokestį, banko sąskaitose esamą piniginių lėšų likutį, šių lėšų judėjimą, turimą kilnojamąjį turtą, taip pat duomenų apie šeimyninę padėtį, išlaikytinius, jei jų yra apie jų poreikius, nors trečiasis asmuo pats užsiima teisinių paslaugų teikimu ir yra advokatas. Šiuo atveju nepakankamų įrodymų pateikimo neigiamos pasekmės tenka patiems apeliantams. Pažymėtina, kad apeliantai nepateikė papildomų duomenų, pagrindžiančių jų sunkią finansinę padėtį, nei teikdami apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, nei kartu su atskiraisiais skundais dėl ginčijamos nutarties (CPK 178 str., 185 str., 314 str., 338 str.).

28Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo teismų apeliantams nustatytos pareigos sumokėti dalį žyminio mokesčio praėjo daugiau kaip pusę metų, jokių duomenų apie pagerėjusią apeliantų finansinę padėtį teismui nepateikta. Nors apeliantai teigė, kad turės galimybę sutaupyti per ilgesnį laiko tarpą, tačiau apeliantai nesutaupė ir nesumokėjo bent dalies teismo nustatyto mokėtino žyminio mokesčio, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys įrodymai neleidžia tenkinti atsakovų ir trečiojo asmens prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

29Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų ir trečiojo asmens prašymų atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

30Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taip pat išsprendė ir apeliacinių skundų priėmimo klausimą - apeliacinius skundus laikė nepaduotais ir nusprendė grąžinti. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantų atskirųjų skundų, nėra pagrindo keisti ir šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.

31Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas AB „SEB bankas“ pareiškė ieškinį atsakovams 4. 2012 m. spalio 26 d. teismo sprendimu ieškovo AB „SEB bankas“ ieškinys... 5. Atsakovas G. K. ir trečiasis asmuo M. P.... 6. Atsakovė K. K. pateikė apeliacinį skundą ir prašė... 7. 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi apeliantai iš dalies buvo atleisti nuo... 8. 2012 m. gruodžio 13 d. K. K. skundą apmokėjo 144 Lt... 9. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi 2012 m. gruodžio 4... 10. 2013 m. kovo 6 d. teisme gauti atsakovų prašymai pratęsti žyminio mokesčio... 11. 2013 m. balandžio 3 d. G. K. ir K. K.... 12. Atsižvelgdamas į tai teismas laikė, kad siekiant užkirsti kelią atsakovų... 13. 2013 m. balandžio 8 d. gautas analogiškas M. P.... 14. 2013 m. balandžio 22 d. teisme gautas atsakovų G. K. ir... 15. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 16. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi 17. III. Atskirųjų skundų argumentai... 18. Atsakovas G. K. ir K. K. atskiruoju... 19. Trečiasis asmuo M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Atskirieji skundai atmestini.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas... 24. Civilinio proceso kodekso 84 straipsnio nuostatomis, teismas gali... 25. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui... 26. Nagrinėjamu atveju atsakovai ir trečiasis asmuo teismo prašė atidėti... 27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nepateikė visų galimų... 28. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo teismų apeliantams nustatytos pareigos... 29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi taip pat išsprendė ir... 31. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 33. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį palikti...