Byla 1A-551-312/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui, nuteistojo M. R. gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui, nukentėjusiajam A. K. ir jo atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Darbo biržoje, atsiprašyti nukentėjusiojo A. K.. M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ir jis įpareigotas per trejų metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti A. K. padarytą žalą – per pirmus metus – 17 000 Eur, per antrus metus – 17 000 Eur, per trečius metus – 15 500 Eur.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

51.

6M. R. nuteistas už tai, kad jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis sėkmingas verslininkas, nukentėjusiajam A. K. nurodydamas, kad jam pinigai reikalingi verslo plėtotei bei neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, t. y. 1) įsiskolinimą V. V., kylantį iš 2008-10-02 paskolos sutarties dėl 7 152,10 eurų, 2) įsiskolinimą A. D., kylantį iš 2009-05-27 išrašyto vekselio dėl 160 000 Lt (46 339,20 Eur), 3) įsiskolinimą DNSB „U. b.“, kylantį iš 2011-09-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dėl 1 595,24 Lt (462,01 Eur), 4) įsiskolinimą AB „G.“ (nuo 2015-11-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas pradinis išieškotojas AB „S.“ į naują išieškotoją AB „G.“), kylantį iš 2011-09-16 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-7328-730/2010, pagal kurį buvo suteiktas 36 803,36 Lt (10 659 Eur) dydžio kreditas, 5) įsiskolinimą B. V., kylantį iš 2011-09-29 išrašyto vekselio dėl 8 000 Lt (2 316,97 Eur), 6) įsiskolinimą M. P., kylantį iš 2012-08-30 išrašyto vekselio dėl 27 000 Lt (7 819,74 Eur), 7) įsiskolinimą M. J., kylantį iš 2014-11-19 išrašyto vekselio dėl 68 800 Lt (19 925,86 Eur), 8) įsiskolinimą T. Č., kylantį iš 2014-12-01 išrašyto vekselio dėl 109 000 Eur, priešingai melagingai tvirtindamas jog jokių didesnių finansinių sunkumų jis neturi ir garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą A. K., pasinaudojęs pastarojo pasitikėjimu, jis kaip fizinis asmuo iš nukentėjusiojo A. K. per du kartus: laikotarpiu nuo 2014 metų lapkričio mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslesnę dieną, iki 2014-12-08 gavo 28 000 Eur prie namų, adresu ( - ), 22 000 Eur gavo prie namų, adresu ( - ), viso 50 000 Eur, 2014-12-08 išrašydamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuris, nekeičiant paskolintos sumos įsipareigojimų, dėl įvykusios klaidos dėl skolos termino grąžinimo buvo perrašytas 2014-12-17 UAB „M. g.“ patalpose, adresu ( - ), siekdamas sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, vekselio laiduotoju pasirinkdamas savo (M. R.) valdomą įmonę UAB „M. g.“, pateikdamas ją kaip turinčią didelę apyvartą bei labai pelningą, kuri įsipareigojo solidariai atsakyti už prievolės neįvykdymą, iš anksto žinodamas, kad pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas, vienasmeniškai negali priimti sprendimų už UAB „M. g.“ bei neatskleisdamas bendrovės finansinės padėties, nepranešdamas apie įmonės veikos nevykdymą, kuri tuo metu jau turėjo didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms ir kitiems juridiniams asmenims, t. y. 1) įsiskolinimą UAB „A.“, kylantį iš 2014-06-02 paprastojo neprotestuotino vekselio dėl 98 010 Lt (28 385,66 Eur), 2) įsiskolinimą UAB „V.-N.“, kylantį iš 2014-10-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto dėl 19 876,71 Lt (5 755,25 Eur), ir kuris tariamai turėjo garantuoti paskolintų pinigų grąžinimą bei šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2015-06-17 be sąlygų grynais 50 000 eurų atsiskaityti su nukentėjusiuoju A. K., žinodamas savo ir savo valdomos bendrovės tikrąją turtinę ir finansinę padėtį, turėdamas išankstinį sumanymą prisiimtų įsipareigojimų pagal išduotą vekselį nevykdyti ir įgytų pinigų negrąžinti, taip pat, kad dėl jo ir bendrovės finansinės ir turtinės padėties nėra ir nebus galimybės šios sumos išieškoti priverstinai, tokiu būdu jis suvokdamas, kad apgaule suklaidino nukentėjusįjį A. K., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - A. K. priklausančius 50 000 Eur ir, išduodamas vekselį, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti. Šiais veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

7II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

82.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

103.

11Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis kaltu neprisipažino. Jie su nukentėjusiuoju užsiėmė bendru verslu, pasitikėjo vienas kitu - nuteistasis pirkdavo ir parduodavo metalą, o A. K. skolindavo tam pinigus ir gaudavo už tai atlygį. Kai verslas nepavyko, jie bandė susitarti gražiuoju, o kai ir tai nepavyko, nuteistąjį ėmė kaltinti apgaule. 2014 - 2015 m. pradžioje UAB „M. G.“ dirbo pelningai, apyvartos buvo milijoninės. Vis dėlto įmonės veikla buvo susijusi su birža, o kainos svyruoja kiekvieną dieną, dėl to buvo prieita prie bankroto. M. R. visą laiką pripažino skolą A. K., norėjo ją grąžinti, tarėsi su juo dėl to, atliko mokėjimus. Iš A. K. nuteistasis kaip fizinis asmuo skolinosi 29 000 - 30 000 Eur, o ne 50 000 Eur. Kai baigėsi vekselis 30 000 Eur sumai, nukentėjusysis ar jo žmona paprašė perrašyti vekselį. Jis susitiko su A. K. žmona ir jos broliu ir brolis paprašė perrašyti vekselį 50 000 Eur sumai, sakė, kad kai nuteistasis sugrąžins pinigus, išskaičiuos procentus. Jei ne - kreipsis į antstolį. M. R. neturėjo kitos išeities ir pasirašė. Pinigai buvo paskolinti gerokai anksčiau nei surašytas 2014 m. gruodžio mėn. vekselis. Šio vekselio surašymo metu nuteistasis dar nebuvo UAB „M. G.“ akcininku. Jo turtinė padėtis tuo metu buvo normali, turėjo paskolų bankams. Kai pardavė butą, daug skolų grąžino. UAB „M. G.“ buvo įtraukta laiduotoja tik tada, kai nuteistasis pats negalėjo grąžinti pinigų. Šią idėją sugalvojo nukentėjusysis, nors žinojo, kad įmonė laikinai nedirba. Dalį skolos nuteistasis yra grąžinęs, bet tai patvirtinti gali tik A. K.. Paprastai jis skolindavosi iš nukentėjusiojo įvairias pinigų sumas be jokio garanto, tik kai 2014 m. rugpjūčio mėn. liko skolingas, ėmė rašyti vekselius. Kai M. R. grąžindavo pinigus, vekselius sunaikindavo. Toks pinigų skolinimosi procesas vyko asmenų tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, abiem patiko užsidirbti, nebuvo jokios apgaulės. Iš A. K. pusės M. R. buvo grasinama, jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Santykiai tarp nuteistojo ir A. K. buvo dirbtinai kriminalizuoti, kadangi tai yra prievoliniai teisiniai santykiai. Kreditorius savo pažeistus interesus dėl neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos prievolės gali ginti civilinio proceso tvarka, ką ir padarė A. K., kreipdamasis į antstolį. Prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas, net jeigu dėl to kreditoriui atsiranda turtinės žalos, savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, jeigu nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Šiuo atveju paskolas A. K. suteikė anksčiau (vėliau buvo perrašomi vekseliai) nei sutriko UAB „M. G.“ veikla. Teismas privalėjo nustatyti, kada ir dėl kokių priežasčių žlugo UAB „M. G.“, į kurią buvo investuoti ir A. K. paskolinti pinigai, ir tik tada spręsti, ar tai yra nusikaltimo sudėtis, ar civiliniai teisiniai santykiai.

124.

13Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, nes nurodė tik nuteistąjį kaltinančias aplinkybes, o jį teisinančias - nutylėjo. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kur buvo panaudoti paskolinti pinigai ir dėl kokių priežasčių jie buvo prarasti. Kadangi nuolat buvo perkami - parduodami dideli metalo kiekiai, reikėjo daug apyvartinių lėšų. Tai, kad UAB „M. G.“ buvo vykdoma metalo prekyba didelėmis sumomis, patvirtina byloje esantys dokumentai - balansai, PVM deklaracijos, bendrovės banko sąskaitų išrašai, 2014-06-16 VMI atlikto mokestinio tyrimo medžiaga, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. VMI surinkti duomenys patvirtina, kad 2013 metais UAB „M. G.“ apyvarta buvo milijoninė, ką nurodė ir liudytoja D. M.. Ši liudytoja patvirtino ir tai, kad M. R. kaip UAB „M. G.“ direktorius įnešdavo dideles grynųjų pinigų sumas į bendrovės kasą. Šios aplinkybės įrodo, kad nuteistasis buvo sąžiningas su nukentėjusiuoju, teigdamas, kad UAB „M. G.“ vykdo milijonines apyvartas. A. K. taip pat buvo nurodęs, jog jam buvo rodomi UAB „M. G.“ buhalteriniai dokumentai. Nuteistajam nesuprantama, kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas daro išvadą apie sunkią UAB „M. G.“ finansinę padėtį, jeigu šioje byloje iki šiol nėra atliktas šios įmonės ūkinės-finansinės veiklos patikrinimas. UAB „M. G.“ bankroto administratoriaus parodymus apie jo atliktą bendrovės ūkinės-finansinės veiklos tyrimą reikia vertinti kritiškai, kadangi jis negalėjo pateikti atlikto veiklos tyrimo išvados. Šis liudytojas pripažino, kad jis nežino, ar A. K. paskolinti pinigai yra apskaityti buhalterinėje apskaitoje, ar yra į apskaitą įtrauktas A. K. vekselis, už kurį laidavo UAB „M. G.“. Bankroto administratorius taip pat pripažino, kad neturėjo visų UAB „M. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Visi šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai šiuo metu yra saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, o bendrovės ūkinės-finansinės veiklos tyrimas nėra atliktas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos ir „in dubio pro reo“ principus, nepatikrino faktų, kaip yra grąžinamos skolos kitiems kaltinime nurodytiems kreditoriams, jų neapklausė, nesiaiškino, kaip ir kieno naudai realizuotas įkeistas turtas, kokia likusi skolų suma, kaip buvo panaudoti pinigai, gauti už parduotą turtą.

145.

15Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - padarytos žalos atlyginimą, mokant nukentėjusiajam per metus po 17 000 Eur. Žalos atlyginimas A. K. jau yra priteistas ir vykdomas civilinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas sukuria dvigubo išieškojimo galimybę. Be to, teismo nurodytos išmokėti sumos yra akivaizdžiai neprotingos. Šiuo metu nuteistasis neturi pajamų, todėl jis ir jo žmona bandė pradėti fizinio asmens bankroto procedūrą. Jis augina du mažamečius vaikus, be to, turiu ir kitų kreditorių. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl priėmė sprendimą, kurio neįmanoma įvykdyti. Net jei nuteistasis sugebėtų gauti didesnes pajamas, antstoliai neleistų šios sumos sumokėti A. K., kadangi kitų kreditorių reikalavimai taip pat turi būti tenkinami, o A. K. neturi jokios išskirtinės teisės prieš kitus kreditorius.

166.

17Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

187.

19Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

20III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

21Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

228.

23Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

24Dėl kaltės

259.

26Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir M. R. pagrįstai pripažino kaltu apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą, A. K. priklausantį, 50 000 Eur vertės turtą, išrašydamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio neketino vykdyti. Sprendžiant dėl pastarojo kaltės, buvo vertinta surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, apžiūros protokolas, antstolių pateiktų vykdomųjų bylų medžiaga ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas.

2710.

28Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje neatlikus BUAB „M. G.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo, negalima daryti pagrįstos išvados apie šios įmonės finansinę padėtį vekselio pasirašymo metu. Vis dėlto iš kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad 2014 m. pabaigoje įmonė neturėjo galimybių įvykdyti prisiimamų 50 000 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų, įmonės veikla taip pat nebeturėjo perspektyvos, apie ką jos direktoriui M. R. buvo žinoma. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis pripažino, kad jam buvo žinoma apie BUAB „M. G.“ aktualiu laikotarpiu turėtus didelius įsiskolinimus kredito įstaigoms ir kitiems juridiniams asmenims (28 385,66 Eur ir 5 755,25 Eur), taip pat jis pats nurodė, kad vekselio pasirašymo metu, t. y. 2014 m. gruodžio 17 d., BUAB „M. G.“ buvo pristabdžiusi veiklą ir turėjo finansinių sunkumų, įrašydamas įmonę kaip laiduotoją, M. R. matė, kad jai gresia bankrotas. Šią aplinkybę patvirtina ir BUAB „M. G.“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, konstatuojant, kad UAB „M. G.“ esant nemokiai, 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2015 m. kovo 2 d. sudaryti sandoriai laikytini ekonomiškai nenaudingais, dar labiau esmingai pabloginusiais įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatytas ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Kaip matyti iš įmonės Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, pateiktos už 2014 m. gruodžio mėn., ji jau nedeklaravo jokių sandorių. Įsiteisėjusiose Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartyje, kuria UAB „M. G.“ iškelta bankroto byla, ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartyje, kuria BUAB „M. G.“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad 2014 m. UAB „M. G.“ buvo nemoki - iš 2014 m. balanso matyti, jog UAB „M. G.“ turtas 2014 m. sudarė 3 076 691,00 Lt, ilgalaikis turtas sudarė 891 493,00 Lt, trumpalaikis – 2 185 198,00 Lt, įsipareigojimai iš viso – 2 514 273,00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1 963 125,00 Lt – taigi, įmonės skolos viršijo pusę įmonės turimo turto. Be to, BUAB „M. G.“ banko sąskaitos 2014 m. gruodžio mėn. buvo areštuojamos antstolių. Taigi, akivaizdu, kad įmonės veikla vekselio pasirašymo metu buvo sustojusi, jai grėsė bankrotas, M. R. apie tai žinojo, tačiau sąmoningai šį faktą nuslėpė nuo nukentėjusiojo, atvirkščiai, tvirtino pastarajam, kad įmonės finansinė padėtis gera, ji dirba pelningai ir pinigai reikalingi investicijai į įmonės veiklą.

2911.

30Nors apeliaciniame skunde kartojama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kur buvo panaudoti iš nukentėjusiojo pasiskolinti pinigai, tačiau pats nuteistasis jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Gynyba tik abstrakčiai nurodo, kad pinigai buvo investuoti į metalo prekybą, tačiau nekonkretizuoja, kokie tai buvo sandoriai, jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad BUAB „M. G.“ apyvarta 2013 m. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra aktuali, nes nusikaltimas buvo padarytas 2014 m. pabaigoje. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad BUAB „M. G.“ ir 2014-2015 m. pradžioje dirbo pelningai, tačiau anksčiau aptarti duomenys šį teiginį visiškai paneigia, be to, kaip jau minėta, ir pats M. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai. Taip pat neaktualus ir nuteistojo minimas VMI atliktas mokestinis tyrimas, nes jo metu buvo vertinamas 2012 m. rugpjūčio 27 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės veiklos laikotarpis. Svarbu pažymėti, kad kaltinime nurodytoms aplinkybėms jokios įtakos neturi ir tai, kaip nuteistasis atlygina turimus skolinius įsipareigojimus kitiems, su šia baudžiamąja byla nesusijusiems, kreditoriams. Nagrinėjamu atveju, svarbu tik tai, kad M. R., turėdamas labai didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir suprasdamas, kad A. K. pasiskolintų 50 000 Eur per 6 mėnesius tikrai negrąžins, vis tiek išrašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį šiai sumai.

3112.

32Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-41-511/2017 ir kt.). Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-511/2018). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-328-895/2015).

3313.

34Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė apgaulės, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, požymio buvimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde pats patvirtino, kad jie su nukentėjusiuoju vienas kitu pasitikėjo, tą patį teigė ir nukentėjusysis. Tuo pačiu apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. R. ir A. K. užsiėmė bendru verslu, nukentėjusysis žinojo, kad nuteistasis turi skolų, taip pat žinojo ir apie BUAB „M. G.“ veiklos sustabdymo faktą, tačiau pinigus vis tiek skolino, nes jam patiko užsidirbti iš gaunamų palūkanų. Atkreiptinas dėmesys, kad taip teigdamas nuteistasis prieštarauja pats sau, nes tame pačiame apeliaciniame skunde jis nurodo, kad BUAB „M. G.“ 2014-2015 m. pradžioje dirbo pelningai ir finansinių sunkumų neturėjo. Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė šias aplinkybes, tačiau, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pakartotinai pažymima, kad A. K. apklausų metu kategoriškai paneigė dalyvavęs versle su nuteistuoju, jis tik patvirtino, kad yra jam skolinęs pinigus. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis kokiu nors būdu būtų dalyvavęs BUAB „M. G.“ veikloje. Nuteistasis su nukentėjusiuoju bendrauti pradėjo po pakankamai prabangaus automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, M. R. save apibūdindavo kaip sėkmingą verslininką, akcentuodavo, kad jo vadovaujamos įmonės veikla pelninga, nurodydavo, kad jos akcininkas - buvęs ministras G. F., rodydavo nukentėjusiajam dokumentus, patvirtinančius gerą įmonės finansinę padėtį, tvirtindavo, kad nėra ko bijoti, pinigus nuteistasis grąžins pats arba iš įmonės. Jie susitikdavo, kartu gerdavo kavą, nukentėjusysis yra buvęs BUAB „M. G.“ biure, kuris jam pasirodęs prabangus. Iš pradžių pinigus (30 000 Eur), kuriuos skolinosi iš A. K., M. R. grąžino laiku, taip sudarydamas nukentėjusiajam mokaus asmens įspūdį, gautos palūkanos nukentėjusįjį tenkino. Kaip nurodė nukentėjusysis, nuteistasis jam sudarė rimto, solidaus, turtingo žmogaus įspūdį. Tokiu būdu, tarp asmenų susiklostė pasitikėjimu grįsti santykiai, nulėmę A. K. apsisprendimą paskolinti M. R. dar 50 000 Eur. Neatskleisdamas apie save ir savo valdomą įmonę realios informacijos, nors tokią informaciją, prieš skolindamasis didelę sumą pinigų, turėjo atskleisti, nuteistasis suklaidino nukentėjusįjį - manydamas, kad M. R. yra turtingas ir sėkmingas verslininkas, A. K. nusprendė jam paskolinti prašomus 50 000 Eur. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia pasiskolinęs tik apie 30 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl skola laiko 50 000 Eur, naujų tai paneigiančių duomenų M. R. apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Taip pat nuteistasis nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių prieš jį naudotą psichologinį smurtą, dėl patiriamo smurto pastarasis niekur nesikreipė.

3514.

36Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad kreditorius savo pažeistus interesus dėl neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos prievolės gali ginti civilinio proceso tvarka. Vis dėlto, sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, o sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjami neteisėtai. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje, 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą bei nemokumą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309/2013, 2K-314/2014, 2K-303-507/2016 ir kt.).

3715.

38Tai, kad nuteistojo M. R. naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę nukentėjusiojo A. K. apsisprendimui paskolinti didelės vertės turtą, jau išanalizuota ir laikoma įrodytu. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu aptarti ir antrąjį požymį, skiriantį sukčiavimą nuo civilinio delikto. Kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nepaisant to, kad nukentėjusysis yra pradėjęs priverstinį skolos išieškojimo procesą, t. y. su vekseliu kreipėsi į notarą, kuris išdavė antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą, toks išieškojimas yra apsunkintas. Tokia situacija yra susidariusi dėl teismų praktikoje ne kartą aptartos ir šioje byloje įrodytos priežasties, t. y. to, kad M. R. skolinosi didelę sumą pinigų, nuslėpdamas esminę informaciją apie jau turimą didelę skolų naštą bei nemokumą. Būtent dėl to išieškojimo procese antstolis jokių lėšų nukentėjusiojo naudai neišieškojo, nuteistajam priklausantis turtas (1/2 buto) yra areštuotas ne vienoje vykdomojoje byloje, pats nuteistasis nurodo, kad neturi pajamų, jis ir jo žmona bandė pradėti fizinio asmens bankroto procedūrą, augina du mažamečius vaikus, turi ir kitų kreditorių. Be to, M. R. pripažįsta tik dalį skolos, kas leidžia pagrįstai manyti, kad savanoriškai turimo įsiskolinimo visa apimtimi jis dengti neketino ir neketina. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia dalį skolos nukentėjusiajam atlyginęs, tačiau nukentėjusiojo atstovė apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad M. R. yra grąžinęs tik 400 Eur (pirmosios instancijos teisme teigė, kad 500 Eur), pinigus į nukentėjusiojo sąskaitą pervesdavo teismo posėdžių išvakarėse. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam grąžinta tik labai nedidelė įsiskolinimo dalis.

3916.

40Taigi, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo panaudota apgaulė buvo esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui paskolinti nuteistajam 50 000 Eur, o tai, kad nuteistasis skolinosi šiuos pinigus, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą, apsunkino nukentėjusiojo galimybes apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalių santykiai peržengė civilinio delikto ribas, todėl M. R. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

41Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

4217.

43BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo buvo padaryta žalos asmeniui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, M. R. neteisėtais veiksmais A. K. buvo padaryta 50 000 Eur turtinė žala. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę.

4418.

45Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

4619.

47Kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nuteistojo M. R. turtinė padėtis sunki – jo atžvilgiu pradėta daugiau nei 10 vykdomųjų bylų, skolų našta didelė, šiuo metu nuteistasis negauna pajamų, jo turimas turtas areštuotas, jis augina du mažamečius vaikus, su sutuoktine bandė pradėti fizinio asmens bankroto procedūrą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad turtinės žalos atlyginimas pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju, yra realiai neįmanomas. Tuo tarpu, teismo sprendimas turi būti toks, kad nuteistasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti padarytą žalą, t. y. įvykdyti teismo sprendimą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą žalą, svarbu yra ir užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju, proporcingumo principo reikalavimus atitinka įpareigojimas atlyginti dalį – 12 000 Eur – nukentėjusiajam padarytos žalos. Visai neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra teisinio pagrindo, kadangi nukentėjusio asmens interesų taip pat turi būti paisoma, be to, M. R. yra darbingo amžiaus, dirbantis UAB „V.“ direktoriumi, jokių kitų turtinio pobūdžio pasekmių nagrinėjamoje byloje jam nekilo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

4820.

49Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

51Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

52Paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant M. R. per trejų metų laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam A. K. dalį (12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų)) padarytos žalos, kiekvienais metais atlyginant po 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

53Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

54Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 5. 1.... 6. M. R. nuteistas už tai, kad jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas... 7. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 8. 2.... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. 3.... 11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis kaltu neprisipažino. Jie su... 12. 4.... 13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 14. 5.... 15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas... 16. 6.... 17. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 18. 7.... 19. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 20. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 21. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. 8.... 23. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek... 24. Dėl kaltės ... 25. 9.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą... 27. 10.... 28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje neatlikus BUAB „M.... 29. 11.... 30. Nors apeliaciniame skunde kartojama, kad pirmosios instancijos teismas... 31. 12.... 32. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui... 33. 13.... 34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išsamiai pagrindė... 35. 14.... 36. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad kreditorius savo pažeistus... 37. 15.... 38. Tai, kad nuteistojo M. R. naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę... 39. 16.... 40. Taigi, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistojo panaudota... 41. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės... 42. 17.... 43. BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos... 44. 18.... 45. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo,... 46. 19.... 47. Kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų,... 48. 20.... 49. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 51. Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 52. Paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos... 53. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 54. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....