Byla 2A-1115-538/2014
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei UAB „Palangos šilumos tinklai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,

Nustatė

2ieškovas R. G. prašė pripažinti neteisėtu jo atšaukimą ir atleidimą iš darbo pagal atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos 2013-11-25 sprendimą ir 2013-12-03 įsakymą DK 124 str. 1 d. pagrindu. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-12-02 turėjo laikiną nedarbingumą dėl ligos, todėl atsakovė UAB „Palangos šilumos tinklai“ negalėjo jo atšaukti ir atleisti iš darbo laikino nedarbingumo metu. Be to, jo atšaukimas ir atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes neįrodyta jo kaltė ir atšaukimo bei atleidimo iš darbo pagrįstumas. Mano, kad yra atleistas be pagrindo, pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, kad negalima atleisti darbuotojo laikino nedarbingumo metu, todėl pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, prašo priteisti visas išmokas, susijusias su atleidimu iš darbo, t. y. išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. G. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Palangos šilumos tinklai“ ir 12,25 Lt valstybei. Nurodė, kad ieškovo R. G. atleidimui gali būti taikomi atvejai, numatyti DK 136 str. 1 d., tačiau ieškovo R. G., kaip įmonės direktoriaus, atleidimas iš pareigų vertintinas ne tik darbo teisės ir minėtų nuostatų, bet ir civilinės teisės aspektu. Pažymėjo, kad šalis siejo darbo santykiai pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir įmonės atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ įstatus. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 32 str., įmonės stebėtojų taryba renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vadovą išrinkusio bendrovės valdymo organo teisė atšaukti vadovą iš pareigų yra absoliuti ir neribojama jokių papildomų sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartyje pažymėta, kad DK 131 str. 1 d. nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesų. Taip pat nurodė, kad teismas, konstatavęs atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ organo stebėtojų tarybos absoliučią teisę atšaukti ir įmonės vadovą iš pareigų, pripažįsta, kad nėra įpareigojimo atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ organui nustatyti atleidžiamo įmonės vadovo kaltę užtikrinant tinkamą įmonės veiklą. 2013-11-06 ir 2013-11-25 stebėtojų tarybos posėdžio protokoluose užfiksuota, kad svarstyti klausimai dėl viešojo pirkimo organizavimo trūkumų, jų ištaisymo klausimai, taip pat svarstyti ieškovo R. G., kaip įmonės vadovo, veiksmai, organizuojant viešųjų pirkimų procesą. Šiuose dokumentuose, kartu ir atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos svarstytuose klausimuose yra pakankamai duomenų stebėtojų tarybai suabejoti įmonės vadovo R. G. kompetencija ir tinkamumu toliau eiti šias pareigas.

4Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi jis nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalį, nes uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo santykiai yra net tik civiliniai, bet ir darbo, todėl, atšaukus bendrovės vadovą iš pareigų jį išrinkusiam organui bei nutraukus darbo sutartį, bendrovės vadovui gali būti taikomos DK normos, taip pat tokios, kuriose nustatytos papildomos darbuotojų lengvatos ir garantijos. Akcinių bendrovių įstatymo nurodytoje teisės normoje nustatyta tik bendrovės vadovo priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo pagrindai bei stebėtojų tarybos ir bendrovės vadovo pareigos. Bendrovės vadovo socialinės garantijos nereglamentuotos Akcinių bendrovių įstatyme, bet nustatytos DK. Dėl to, vadovaujantis DK pirmenybės prieš kitus įstatymus principu ir įstatymo analogija su Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, bendrovės vadovui turi būti taikomos DK nustatytos socialinės garantijos, taip pat ir DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo apribojimas. Apeliantas yra įsitikinęs, jog nesąžininga bendrovės vadovo atleidimą iš pareigų jo ligos metu laikyti teisėtu, kai jis nepadarė jokių nusižengimų, bet buvo atleistas vien dėl to, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų taryba ar Palangos savivaldybės administracija nori turėti paklusnesnį politiniu požiūriu ir lojalesnį bendrovės vadovą, tad atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 29 str. įtvirtintą asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei 48 str. nustatytą teisę laisvai pasirinkti darbą bei gauti socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taip pat pirmosios instancijos teismas ne tik nukrypo nuo Kasacinio teismo (civilinė byla Nr. 3K-3-1200/2001) suformuotos taisyklės, bet ir ją pažeidė, nes DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvus draudimas atleisti darbuotoją ligos metu, kuris taikomas visiems darbuotojams. Akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnyje yra įtvirtinti stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas, o pagal šio straipsnio 1 dalį stebėtojų taryba renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas. Apeliantas pateikdamas ieškinį teismui ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėjo, jog jis atšauktas iš pareigų pažeidžiant įstatymų nustatytas procedūras, tačiau šis faktas neišanalizuotas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovės stebėtojų taryba nepažeidė ieškovo atleidimo procedūros, kadangi LR STT Klaipėdos valdybos rašto Nr. 4-08-264 turinio matyti, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininko pareiškimas STT akivaizdžiai nepasitvirtino, nes administracinė procedūra, vykdyta pagal šį pareiškimą, buvo nutraukta. CPK 270 str. 4 d. numato, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Teismas šių reikalavimų nesilaikė, todėl, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p., ginčo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į CPK 4 straipsnį, numatantį, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tai sąlygoja, jog esant panašioms bylų aplinkybėms, kasacinio teismo išaiškinimais turi vadovautis teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su bendrovės vadovo teisiniu statusu. Iš apskųsto teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis pirmiau nurodytomis taisyklėmis dėl bendrovės vadovo specifinio teisinio statuso, kurias suformavo kasacinis teismas. Dėl to teismas teisingai vertino ieškovo, kaip bendrovės vadovo, atleidimą iš pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

9Byloje ginčas kilo dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, keliamas klausimas dėl ieškovo, kaip direktoriaus, teisinio statuso.

10Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. G. atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos 2011-08-23 sprendimu pagal 2011-08-31 darbo sutartį pradėjo dirbti atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ vadovu (b. l. 8). Atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos 2013-11-25 sprendimu nutarta atšaukti ir atleisti ieškovą R. G. iš UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus pareigų nuo 2013-11-25. Darbo santykių nutraukimas įformintas laikinai einančio UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas M. Č. 2013-12-03 įsakymu, atleidimo pagrindas – DK 124 str. 1 d. (b. l. 14–17). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-10-30 iki 2013-12-02 ieškovas R. G. buvo laikinai nedarbingas dėl ligos (b. l. 17–20). Šalis siejo darbo santykiai pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas ir įmonės atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ įstatus (b. l. 9–14). Pagal atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ įstatus bendrovės organus sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Bendrovėje sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba, valdyba nesudaroma (Įstatų 5.1 p.). Pagal tų pačių Įstatų 7.11.1 p. stebėtojų taryba renka bendrovės vadovą ir atšaukia jį iš pareigų, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina nuostatus ir atlieka kitas funkcijas. LR akcinių bendrovių įstatymo 19 str. pagrindu bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą, bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas ? stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Pagal to paties įstatymo 32 str. įmonės stebėtojų taryba renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovą) ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) tinka eiti pareigas.

11Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju šalis iš esmės siejo civiliniai teisiniai santykiai, turintys pavedimo santykių bruožų. Atsižvelgiant į ieškovo paskyrimo į pareigas laiką ir pagrindą, ieškovui tarp jo ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis turėjo būti žinomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio teisiniams santykiams darbo teisės normos taikomos sprendžiant dėl vadovo socialinių garantijų dydžio, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos, o ne atleidimo iš pareigų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2007). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Darbo sutartyje bylos šalys nesusitarė dėl papildomų darbo sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinama, kad atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; 2013-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013).

12Apeliantas teigia, jog atsakovė nepagrįstai jį atleido nedarbingumo laikotarpiu.

13Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nurodė, kad nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Šio vienasmenio bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. LAT konstatavo, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti kasatorius kaip bendrovės vadovas. Bendrovės vadovo laikinasis nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi bendrovės vadovui iš pareigų atšaukti, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumo. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas galėjo būti atleistas nedarbingumo laikotarpiu, ir atmestini apelianto argumentai (CPK 178 str., 185 str.).

14Apeliantas teigia, kad jis iš darbo atleistas nepagrįstai, kadangi įmonė jo vadovavimo laikotarpiu dirbo pelningai ir nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.

15DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties nutraukimo pagrindus, taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad DK nėra išsamiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, o darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus Nr. 3K-7-161/2009). Tiems pagrindams, kada darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai. Tokią išvadą lemia juridinio asmens ir valdymo organų narių santykių prigimtis. Juridinį asmenį ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai arba netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu saistantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Toks valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, bylos Nr. 3K-3-185/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

16Atsakovė į bylą pateikė 2014 m. balandžio 23 d. nepriklausomo auditoriaus išvadą ir veiklos audito ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 2013 m. pagerėjo bendrovės rodikliai, tokie kaip pardavimo pajamos, o per 2012 m. uždirbtus nuostolius 2013 m. pakeitė gautas grynasis pelnas. Taip pat nurodyta, kad įmonėje nėra sukurta vidaus kontrolės sistema. Tačiau padidėjo įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis, kuris parodo, kokia bendrųjų įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, susijusių tiek su įmonės veiklos ciklu, tiek su jos skolinimusi, suma tenka vienam nuosavo kapitalo litui. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo aukštesnis įmonės finansinės rizikos laipsnis, t. y. dideli įsipareigojimai, kuriuos teks padengti ateityje. UAB „Palangos šilumos tinklai“ įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis padidėjo ir 2013-12-31 siekė 0,178, kai 2012-12-31 buvo lygus 0,028. 2014 m. balandžio 14 d. Viešųjų pirkimų tarnybos rašte „Dėl viešojo pirkimo Nr. 144329 vertinimo“ nurodyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai. 2013-11-06 ir 2013-11-25 stebėtojų tarybos posėdžio protokoluose užfiksuota, kad svarstyti klausimai dėl viešojo pirkimo organizavimo trūkumų, jų ištaisymo klausimai, taip pat svarstyti ieškovo R. G., kaip įmonės vadovo veiksmai, organizuojant viešųjų pirkimų procesą (b. l. 14–16, 34–48, 61–63). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad esant tokiems įrodymams, yra pakankamai duomenų stebėtojų tarybai suabejoti įmonės vadovo R. G. kompetencija ir tinkamumu toliau eiti šias pareigas. Taip pat atsižvelgusi į atsakovės UAB „Palangos šilumos tinklai“ organo stebėtojų tarybos teisę dėl įmonės vadovo atšaukimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas R. G. iš darbo atšauktas ir atleistas teisėtai ir pagrįstai (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atmestinas ir apelianto teiginys, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

17Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Lt (b. l. 118–119), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies

201 punktu,

Nutarė

21Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Iš ieškovo R. G. atsakovei UAB „Palangos šilumos tinklai“ priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas R. G. prašė pripažinti neteisėtu jo atšaukimą ir atleidimą iš... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 9. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, keliamas... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. G. atsakovės UAB „Palangos... 11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju šalis iš esmės siejo... 12. Apeliantas teigia, jog atsakovė nepagrįstai jį atleido nedarbingumo... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo... 14. Apeliantas teigia, kad jis iš darbo atleistas nepagrįstai, kadangi įmonė jo... 15. DK 124 straipsnio 1 punktas nukreipia į kitus DK straipsnius, nustatančius... 16. Atsakovė į bylą pateikė 2014 m. balandžio 23 d. nepriklausomo auditoriaus... 17. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 18. CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 20. 1 punktu,... 21. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti... 22. Iš ieškovo R. G. atsakovei UAB „Palangos šilumos tinklai“ priteisti 1000...