Byla e2-1328-943/2017
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-587-232/2017 pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Green Fin“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Sun Industries“ bei UAB „Green Fin“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 411 462,60 Eur sumai areštuotas atsakovėms priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuotos atsakovių piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, esančios pas atsakoves ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovėms iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove.
  3. Atsakovės pateikė prašymą pakeisti minėta nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų mastą. Atsakovės prašo nustatyti, kad bendra atsakovei UAB „Green Fin“ leidžiama per mėnesį atsiskaitymams su tiekėjais suma negali viršyti 1 500 Eur, o atsakovei UAB „Sun Industries“ – 1 500 Eur, neskaičiuojant privalomų mokesčių ir įmokų valstybės/savivaldybės biudžetams.
  4. Prašymas grindžiamas tuo, jog taikomas areštas neproporcingai varžo atsakovių teises ir galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei gauti pajamas. Atsakovių veiklos specifika lemia, jog tam tikroms funkcijoms atlikti nėra samdomi darbuotojai, o perkamos paslaugos iš tiekėjų, todėl atsakovės neturėdamos galimybės atsiskaityti su paslaugų teikėjais gali patirti nuostolius.

5

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017m. gegužės 23 d. nutartimi tenkino atsakovių prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nurodė, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės netrikdytų įprastinės įmonės ūkinės komercinės veiklos.
  3. Teismo vertinimu, atsakovių prašymas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą pagrįstas, kadangi atsakovės patiria išlaidas, susijusias su tiesiogine veikla. Įvertinęs tai, jog leidus atsiskaityti su paslaugų tiekėjais teismo sprendimo vykdymas nepasunkės arba nepasidarys neįmanomas, teismas tenkino prašymą pakeisti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leido atsiskaityti su prašyme išvardintais kreditoriais.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde apeliantė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą, pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama nutartimi atsakovėms leista atsiskaityti su visais kreditoriais, išskyrus ieškove. Nenustačius prašyme nurodytų kreditorių pirmenybės teisės ieškovės atžvilgiu, nėra pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
    2. Atsakovių per metus gaunamos pajamos yra keturis kartus mažesnės už ginčo sumą. Atsakovės nepateikė įrodymų, jog tenkinus jų prašymą nebus pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.
    3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės užtikrino visų bankrutuojančios ieškovės kreditorių interesus. Tenkinus atsakovių prašymą buvo sudarytos sąlygos bankroto procesui vilkinti.
    4. Atsakovių prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Kritiškai vertintini atsakovių nurodyti mokėjimai – atsakovės neįrodė, jog visi atsiskaitymai yra būtini tam, kad jos toliau galėtų vykdyti veiklą.
    5. Atsakovė UAB „Sun Industries“ prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasi tapačiomis sąskaitomis – faktūromis, padavė keliose civilinėse bylose, todėl akivaizdu, jog siekiama gauti papildomų lėšų nesąžiningai pasinaudojant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutu.
    6. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitiko proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijus. Atsakovėms nustatyta leidžiamų disponuoti lėšų suma visiškai pakankama užtikrinti tinkamą ūkinės veiklos funkcionavimą.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovių vertinimu, byloje kyla pagrįstų abejonių dėl ieškinio pagrįstumo. Ieškovė neįrodė prašomos priteisti didelės sumos pagrįstumo.
    2. Atsakovės išsamiai pagrindė aplinkybę, jog palikus galioti anksčiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia yra pažeidžiami pačios ieškovės interesai, nes ribojamos atsakovių galimybės generuoti pajamas. Atsakovės nurodė tiek būtinas veiklos pajamas, tiek būtinas veiklos išlaidas.
    3. Įvertinus atsakovių veiklos ypatumus galima spręsti, jog būtinosios išlaidos paslaugų tiekėjams savo esme prilygintinos darbuotojų darbo užmokesčiui. Be to, priežiūros, apsaugos, draudimo ir kitos išlaidos, pirmiausia, skirtos ieškovės naudai areštuoto turto išlaikymui ir apsaugai.
    4. Tik palikus galioti skundžiamą nutartį ir sudarius bent minimalias sąlygas atsakovėms toliau tęsti veiklą, areštuoto turto apimtis nuosaikiai didės, nes išlaidos bus dengiamos iš einamųjų veiklos pajamų, o likusi pajamų dalis kas mėnesį būtų papildomai areštuojama.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovių prašymas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leista kas mėnesį atsiskaityti su jų kreditoriais, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės, todėl šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
  3. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tik vienos iš šalių – t. y. kreditoriaus interesų užtikrinimas, šios šalies prašymu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios šalies – įmonės, kurios turtas yra areštuojamas dar iki kilusio šalių ginčo galutinio išsprendimo teisme, absoliučiai visos ūkinės veiklos, neturėtų suvaržyti visų be išimties šios įmonės įsipareigojimų vykdymo, juo labiau, tokių priemonių taikymas neturėtų lemti įmonės bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017).
  5. Atsakovių prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones išdėstyti argumentai bei jiems pagrįsti pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliančių veikla susijusi su elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba. Atsakovei UAB „Green Fin“ priklauso saulės jėgainės, kurių pagalba gaminama elektros energija, kuri parduodama elektros energijos tiekėjui AB „Elektros skirstymo operatorius“. Atsakovių kreditorė UAB „Arginta“ atsakovei UAB „Sun Industries“ teikia saulės jėgainių priežiūros ir aptarnavimo paslaugas. Nurodytų paslaugų būtinumą nulemia aplinkybė, jog saulės fotovoltinių elektrinių generuojamų pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo įrangos techninės būklės. UAB „Audifina“ teikia atsakovėms buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, kurios neatsiejamai susijusios su tinkamu apskaitos tvarkymu ir Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų vykdymu. Atsakovių veiklai būtinos įrangos apsaugos paslaugas nuolat nuo 2013 m. gruodžio 2 d. teikia UAB „Ekskomisarų biuras“, o ADB „Gjensidige“ rūpinasi šios įrangos draudimine apsauga. Kaip matyti iš draudimo sutarties – ieškovė yra draudimo išmokos gavėja, įvykus draudiminiam įvykiui. UAB „Bitė Lietuva“ ir AB „Telia Lietuva“ teikia atsakovėms mobilaus telefono ir interneto ryšio paslaugas, kurio būtinos saulės jėgainių veiklos funkciniam palaikymui. Elektros energijos nenutrūkstamas tiekimas tiesiogiai susijęs su atsakovės UAB „Green Fin“ tinkama veikla, todėl atsakovės pagrįstai prašo leisti atsiskaityti su AB „Energijos skirstymo operatorius“. UAB „Gudruolis“ priklausančiuose žemės sklypuose sumontuotos saulės elektrinės, todėl pagrįstai prašoma leisti mokėti žemės sklypų nuomos mokestį. UAB „Green Fin“ privalo kas mėnesį mokėti lizingo įmokas ir palūkanas už veikloje naudojamo automobilio nuomą UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, taip pat pagal lizingo sutartį privalomo automobilio draudimo įmokas ADB „Gjensidige“. Kadangi taikius turto areštą dalį mokėjimų kreditoriams atliko atsakovės UAB „Green Fin“ vadovė, keičiant laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai leista jai padengti susidariusį įsiskolinimą. Paslaugų pirkimo iš nurodytų kreditorių reikalingumas pagrįstas byloje esančiais įrodymais, atsakovės įrodė šių paslaugų būtinumą nepertraukiamam jų veiklos tęstinumui ir saugumui užtikrinti, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog atsakovių nurodytų mokėjimų reikalingumas vertintinas kritiškai.
  6. Aukščiau nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atsakovės pagrindė, jog išlaidos, susijusios su tinkamu ir teisėtu jėgainių eksploatacijos, veikimo užtikrinimu, yra būtinos tiek atsakovių veiklos tęstinumui, tiek ir pajamų generavimui užtikrinti. Be to, pagrįstas atsakovių argumentas, kad galimybių atsiskaityti su jėgainių eksploatavimu susijusiais bei atsakovių veiklos tęstinumą užtikrinančiais tiekėjais nesudarymas, neatitinka ne tik atsakovių, bet ir pačios ieškovės interesų, nes atsakovės, negalėdamos atsiskaityti su atitinkamais kreditoriais, ne tik negeneruos naujų pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami taip pat ir pačios ieškovės reikalavimai, bet ir padidins įsiskolinimų kreditoriams apimtį.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentas, kad teismui dar labiau praplėtus areštuotų lėšų disponavimą ir atsakovėms leidus per mėnesį atlikti papildomus mokėjimus, faktiškai buvo panaikintas piniginių lėšų areštas bei iškreiptas šalių pusiausvyros principas, nėra pagrindas atsisakyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Išanalizavus prašymus leisti atsiskaityti su paslaugų tiekėjais, nustatyta, kad didžioji dalis atsiskaitymų yra pagrįsti ir būtini atsakovių veiklai, tačiau konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovių teisę atsiskaityti su teisines paslaugas apeliantėms teikiančia advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ ir advokatu D. K.. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės panašioje situacijoje atsakovėms jau buvo išaiškinęs, jog nepaneigiant profesionalių teisinių paslaugų svarbos, siekiant pažeistų teisių gynybos, šių paslaugų gavimas vis tik sietinas ne su įmonių veiklos tęstinumo užtikrinimu, bet su tokios veiklos organizavimu, kuris galėtų būti nukreiptas ir į turto gausinimą, neapsiribojant būtinų sąlygų saulės jėgainių eksploatavimui užtikrinti sudarymu, bei su teisminiais procesais, juolab pačioms apeliantėms pripažįstant, kad nurodytų subjektų teisinės paslaugos teikiamos ne vienoje teisminėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017). Be to, iš elektroninės bylos kortelės matyti, kad bylos nagrinėjimo metu 2017 m. vasario 23 d., t. y., po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovėms buvo pritaikytas areštas, pasikeitė atsakovių atstovai ir jais tapo Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“, todėl šiems atstovams turėjo būti žinomos aplinkybės, susiję su atsakovių turto atžvilgiu taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir apsunkinta galimybe atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas.
  8. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, įvertinęs atsakovių veiklos specifiką ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai tenkino apeliančių prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas atsakovėms atsiskaityti ir su teisines paslaugas teikiančiais asmenimis, neužtikrinančiais nei jų veiklos tęstinumo, nei pelningumo, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria leista atsakovėms atsiskaityti su Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ ir advokatu D. K., naikinama ir ši prašymo, pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, dalis atmetama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Green Fin“ (j. a. k. 302806687) leista atsiskaityti su Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ ir advokatu D. K., panaikinti ir šią prašymo dalį atmesti.

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sun Industries“ (j. a. k. 302766189) leista atsiskaityti su Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora „Cobalt“ ir advokatu D. K., panaikinti ir šią prašymo dalį atmesti.

16Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai