Byla 2YT-7046-490/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Z. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Č. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja Z. T., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Č., a. k. ( - ) mirusios 2014 m. kovo 12 d., mirties palikimą priėmė jos dukra, pareiškėja Z. T., a. k. ( - ) faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą ir turtines teises (b. l. 1–2).

5Pareiškime nurodė, kad 2014 m. kovo 12 d. mirė pareiškėjos mama J. Č., gim. ( - )., kuri iki pat savo mirties gyveno kartu su pareiškėja. Pareiškėja po mamos mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi buvo įsitikinusi, jog ji palikimą po mamos mirties priėmė pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą. Prieš mirtį J. Č. pareiškėjai padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą ( - ). Po mamos mirties pareiškėja pradėjo naudotis mamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiais namų apyvokos daiktais, žemės ūkio padargais. Pareiškėja taip pat naudojosi mamos vardu įregistruotais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kuriuose sodino daržoves, sėjo grūdines kultūras. Žemės sklypus – 0,59 ha bendro ploto ( - ).., 2,16 ha bendro ploto ( - ). ir 0,25 ha bendro ploto ( - ). pareiškėja norėdama įregistruoti savo vardu, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kur iš jos buvo pareikalautas paveldėjimo teisės liudijimas po mamos J. Č. mirties. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėja pateikti neturi galimybės, kadangi ji įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po mamos mirties, priėmimo. Pareiškėjos brolis R. Č. po mamos mirties palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė ir pretenzijų į savo turto dalį nereiškia. Kitų paveldėtojų nėra. Tai, kad po J. Č. mirties palikimo niekas nepriėmė, patvirtina prie pareiškimo pridedami dokumentai.

6Suinteresuotas asmuo R. Č. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydamas, kad sutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu (b. l. 23).

7Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka nagrinėti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodytas palikimas, priklausęs J. Č., pareiškėjos buvo priimtas jai faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 20–22).

8Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

9Pareiškimas tenkintinas.

10Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Z. T. yra J. Č. ir A. Č. dukra (b. l. 3, 4, 5, 6). Pareiškėjos motina J. Č., a. k. ( - ) mirė 2014 m. kovo 12 d. (b. l. 7), pareiškėjos tėvas mirė 1985 m. liepos 22 d. (b. l. 8). Po J. Č., mirusios 2014 m. kovo 12 d., mirties Jonavos rajono 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 9). Pareiškėja gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ( - ) (b. l. 10). Pareiškėjos mama J. Č. iki mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ( - ) (b. l. 11). Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, J. Č. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,5900 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ) unikalus Nr. ( - )) ( - ) 2,1600 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), ( - ) ir 0,2500 ha bendro ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ) unikalus Nr. ( - )) ( - ) (b. l. 12, 13, 14, 25–29). Pareiškėjos paaiškinimu, prieš mirtį jos mama J. Č. pareiškėjai padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą ( - ), kuriame pareiškėja gyveno kartu su mama iki jos mirties. Po mamos mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi mamos įgytais namų apyvokos daiktais, žemės ūkio padargais. Pareiškėja taip pat naudojosi mamos vardu įregistruotais žemės ūkio paskirties žemės sklypais (0,59 ha bendro ploto ir 2,16 ha bendro ploto ( - ) ir 0,25 ha bendro ploto ( - ) kuriuose sodino daržoves, sėjo grūdines kultūras, t. y. žemės sklypais naudojosi kaip savo. Pareiškėjos teigimu, ji po mamos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi manė, jog po mamos mirties ji faktiškai priėmė palikimą, namas buvo įregistruotas jos vardu. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų J. Č. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 30). Suinteresuotas asmuo, pareiškėjos brolis R. Č. sutinka su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu (b. l. 23). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas taip pat neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui (b. l. 20–22).

11Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

12Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

13Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

14Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja Z. T. po mamos J. Č., mirusios 2014 m. kovo 12 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jos turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

15Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. Č., a. k. ( - ) mirusios 2014 m. kovo 12 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jos dukra, pareiškėja Z. T., a. k. ( - ) faktiškai pradėdama valdyti J. Č. turtą.

16Remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,45 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

17Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Nutarė

18Pareiškimą tenkinti.

19Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Č., asmens kodas ( - ) mirusios 2014 m. kovo 12 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja Z. T., asmens kodas ( - ) pradėdama jos turtą faktiškai valdyti.

20Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai